Atos 7

Yus Papí: Shuarja̱i̱ Yus Yamaram Chicham Najanamu (JIVNT) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Tuma wáiniak Israer-patri uuntri̱ Estepaṉkan aniasmiayi “¿Ju̱ tuinia nu nekaskait?” tímiayi.
1 Perguntou-lhe então o sumo sacerdote: É realmente assim?
2 Tutai niisha áimkiamiayi “Winia úuntrutirmesha, yatsurtirmesha anturtuktarum. Ii Waantu Yusri̱ ii úuntrí̱n Apraáman wantintiukmiayi. Apraámka Misiuputámia-Kartea nuṉkanam puja̱i̱, Aran nuṉkanam wéatsa̱i̱ṉ, nui̱ wantintiukmiayi.
2 Respondeu ele: Irmãos e pais, escutai. O Deus da glória apareceu a nosso pai Abraão, quando estava na Mesopotâmia, antes de ir morar em Harã.
3 Tura wantintiuk tímiayi “Ame nuṉkemsha áminiurmesha ikiukim nuṉka Wi iniaktustatjamena nui̱ wetá” tímiayi Yus.
3 E disse-lhe: Sai de teu país e de tua parentela, e vai para a terra que eu te mostrar {Gn 12,1}.
4 Tutai Apraám Misiuputámia-Kartea nuṉkan ikiuki Aran nuṉkanam pujustaj tusa wémiayi. Nuyá ni aparí̱ jakamtai “Arant wetá” tímiayi Yus. Nuna taku ju̱ nuṉkan ii pujajnia ju̱i pujsamiayi.
4 Ele saiu da terra dos caldeus, e foi habitar em Harã. Dali, depois que lhe faleceu o pai, Deus o fez passar para esta terra, em que vós agora habitais.
5 Túrayat nuṉkan ishichkisha súsachmiayi ju̱ nuṉkanam. Antsu “Ukunam amastatjai. Ame jakakmin ame uchirmin susattajai” tímiayi. Tura Apraama uchirí̱ peṉké atsan nuní tímiayi Yus.
5 Não lhe deu nela propriedade alguma, nem sequer um palmo de terra, mas prometeu dar-lha em posse, e depois dele à sua posteridade, quando ainda não tinha filho algum.
6 Nuya̱sha Yus tímiayi “Ame uchirmesha írara núnisaraṉ chíkich nuṉkanam pujusartatui. Nui̱sha emetamu itit awajtai pujuartatui. Kuatru siáṉtu (400) uwí, tímianu uwí wáitsartatui, tímiayi.
6 Eis como falou Deus: Tua descendência habitará em terra estranha e será reduzida à escravidão e maltratada pelo espaço de quatrocentos anos.
7 Túrasha, Wi asutiáttajai ame shuárumin wáitkia núnaka, tímiayi. Túram nuyá nú nuṉkanmaya̱ shiákartatui. Tura Winia enentáimtursartatui jú̱ nuṉkanam’ tímiayi.
7 Mas eu julgarei a nação que os dominar - diz o Senhor -, e eles sairão e me prestarão culto neste lugar {Gn 15,13s.; Ex 3,12}.
8 Yus tuke Apraámnasha chicharuk ‘Yamaikia Wíi-shuar asarum tsupirnaktiniaitrume. Tuma asam amesha uchiram áishmaṉkach akiiniamtai, Wi tímiajna núnismek, sirkunsisiúṉ tutai, shunichiri̱ nuape̱ tsupirkata, tímiayi. Tura chícham Wi yamaikia ámiji̱a̱i̱ najanaj nu nekas uminkatniuiti tusam nusha túrata” tímiayi Yus. Tuma asamtai ni uchirí̱ Isak akiiniamtai, uchu tsawant naṉkaamasmatai, Apraám nin tsupirkamiayi. Tura Isaksha ukunam ni tuse (12) uchiri̱n ii uuntri̱ armia nunasha nútiksaṉ túramiayi.
8 E deu-lhe a aliança da circuncisão. Assim, Abraão teve um filho, Isaac, e, passados oito dias, o circuncidou; e Isaac, a Jacó; e Jacó, os doze patriarcas.
9 Tura niisha ni yachi̱n Jusen suiir íiyarmiayi. Túmainiak Ejiptu nuṉkanam júkiarat tusar surukarmiayi. Túrasha Yus némarkauyayi.
9 Os patriarcas, invejosos de José, venderam-no para o Egito. Mas Deus estava com ele.
10 Tuma asa, ashí ni itiurchatri̱i̱nia̱ uwemtikramiayi. Tura waitnenkartutairi̱ncha nekatairi̱ncha susamiayi. Tuma asamtai Ejiptunam uunt akupin Paraún Ejiptu nuṉkaa akupniuri̱ ajasat tura ni je̱e̱n wáinniuri̱ ajasat tusa anaikiamiayi.”
10 Livrou-o de todas as suas tribulações e deu-lhe graça e sabedoria diante do faraó, rei do Egito, que o fez governador do Egito e chefe de sua casa.
11 ‘Tímiatam tsuka tura itiurchatcha ámiayi Ejiptu núṉkanam. Tura ju̱i̱ Kanaaṉ nuṉkanmasha núnisaṉ ámiayi. Tuma asamtai ii uuntri̱ yurumkan peṉké wáincharmiayi.
11 Sobreveio depois uma fome a todo o Egito e Canaã. Grande era a tribulação, e os nossos pais não achavam o que comer.
12 Tura Jakup, Ejiptunam yurumak ikiusma awai taman antuk ni uchirí̱n akupkarmiayi. Túrasha wekaicha wearmiayi. Wats, ii úuntri̱niun ujaajrume.
12 Mas quando Jacó soube que havia trigo no Egito, enviou pela primeira vez os nossos pais para lá.
13 Tura ii uuntri̱ atak Ejiptunam wéenak Jusesha, wíitjai takui ni yachi̱ Jusen nekaawarmiayi. Tura Jusé “Yatsur áiniawai” takui Parauṉ, antuk “au shuarapitia” tímiayi.
13 Na segunda, foi José reconhecido por seus irmãos, e foi descoberta ao faraó a sua origem.
14 Nuya̱ṉka Jusé ni yachi̱n chicharuk “Apar itiatarum uchirtuk” tímiayi. Nu shuarsha untsurí̱, setenta seṉku (75) matsamarmiayi.
14 Enviando mensageiros, José mandou vir seu pai Jacó com toda a sua família, que constava de setenta e cinco pessoas.
15 Nuní tutai Jakupsha ni shuari̱ji̱a̱i̱ Ejiptunam pujustai tusar wearmiayi. Tura ukunam nú nuṉkanmaṉ jakamiayi. Tura ni uchiri̱sha ii uuntri̱ ainia nu, núnisaraṉ nú nuṉkanmaṉ jákarmiayi.
15 Jacó desceu ao Egito e morreu ali, como também nossos pais.
16 Tura atak ukunam ni shuari̱ Sikiam nuṉkanam ni ukunchi̱n júkiar iwiarsarmiayi. Kame Sikiam nuṉkanam Apraámka yaunchu játsuk Amura uchirí̱ nuṉke̱n sumakmiayi. Túramtai nui̱ iwiarsarmiayi’ tímiayi.
16 Seus corpos foram trasladados para Siquém, e foram postos no sepulcro que Abraão tinha comprado, a peso de dinheiro, dos filhos de Hemor, de Siquém.
17 ‘Yus, Apraáman chicharuk “Nekas wi susattajme” tímiania nú tsawant jeatemamtai, Ejiptu nuṉkanam Israer-aents pampaṉki ti kaweṉkarmiayi.
17 Aproximava-se o tempo em que devia realizar-se a promessa que Deus havia jurado a Abraão. O povo cresceu e se multiplicou no Egito
18 Nu tsawantincha Ejiptunam chíkich akupin naamka ámiayi, tura Jusen nekaachmiayi nii.
18 até que se levantou outro rei no Egito, o qual nada sabia de José.
19 Nu akupin ii yaunchu úuntri̱n anaṉkawar yajauch awajiarmiayi. “Atumí uchirí̱ kuírchich ana nu ajapa ikiuktiarum” tu wémiayi. Pampaṉkara̱i̱ṉ tusa tímiayi.
19 Este rei, usando de astúcia contra a nossa raça, maltratou nossos pais e obrigou-os a enjeitar seus filhos para privá-los da vida.
20 Tiri iniaisamunam Muisais akiiniamiayi. Muisaisnaka Yus shiir enentáimtimiai. Tura ni nukurí̱ menaintiu nantu takusmiayi.
20 Por este mesmo tempo, nasceu Moisés. Era belo aos olhos de Deus e por três meses foi criado na casa paterna.
21 Tura nuyá ajapa ikiuktin jeamtai entsá apujsamiayi. Uunt Parauṉka nawantri̱ Muisaisan wainiak jukimiayi. Achik, ni uchiri̱nia tímiatrusaṉ jukí tsakatmarmiayi.
21 Depois, quando foi exposto, a filha do faraó o recolheu e o criou como seu próprio filho.
22 Tuma asa Muisais unuimiátrauyayi ashí Ejiptu aents nékarmia nuna. Túramuri̱sha chichame̱sha kakarmauyayi.’
22 Moisés foi instruído em todas as ciências dos egípcios e tornou-se forte em palavras e obras.
23 Estepaṉ tuke étseruk juna tímiayi: ‘Nuyá Muisais kuarenta (40) uwí takaku asa Israer áentsun iyutaj tusa wakerimiayi, ni shuari̱ asamtai.
23 Quando completou 40 anos, veio-lhe à mente visitar seus irmãos, os filhos de Israel.
24 Nuyá we Ejiptunmaya̱ áishmaṉ ni shuari̱n máatasa pujurun wáinkiamiayi. Tura Muisais ni shuari̱n ayamprak Ejiptunmaya̱ áishmaṉkan máamiayi.
24 Viu que um deles era maltratado; tomou-lhe a defesa e vingou o que padecia a injúria, matando o egípcio.
25 Wíi turamuja̱i̱ Yuska Israer-aentsun uwemtikrattawai, tu nekaamiayi Muisais, Yus timia asamtai. Tura Israer-aencha áintsaraṉ nékainiawai tu enentáimsamiayi. Túrasha niṉkia nekaacharmiayi.
25 Ele esperava que os seus irmãos compreendessem que Deus se servia de sua mão para livrá-los. Mas não o entenderam.
26 Kashin tsawa̱r Muisais ni shuari̱ jímiar maani pujuinian wáinkiamiayi. Tura nawamnaikiarat tusa “¿Urukamtai nuamtak yatsumja̱i̱sha yajauch awajniarum?” tímiayi.
26 No dia seguinte, dois dentre eles brigavam, e ele procurou reconciliá-los: Amigos, disse ele, sois irmãos, por que vos maltratais um ao outro?
27 Tutai emka naṉkaama nu Muisaisan kárut shitiá “¿Ya amincha ii akuptamin tura ii chichartamin anaitiamkamam?
27 Mas o que maltratava seu compatriota o repeliu: Quem te constituiu chefe ou juiz sobre nós?
28 ¿Winiasha maantuátaj tusam wakeramek, ya̱u̱ Ejiptunmaya̱ áishmaṉ máamamna nútiksamkea?” tímiayi.
28 Porventura queres tu matar-me, como ontem mataste o egípcio?
29 Nuna antuk Muisaiska Matiaṉ nuṉkanam pisar, nú nuṉkanam kuarenta (40) uwí yajaya̱ áintsaṉ pujumiayi. Nú nuṉkanam pujus, nuatak, jimiará uchin yajutmarmiayi.’ Numi uchich ukat ukatin keamunam Yusa suntari̱ Muisaisan wantintiukmiayi.|src="ABS OT Burning bush" size="span" ref="7.29"
29 A estas palavras, Moisés fugiu. E esteve como estrangeiro na terra de Madiã, onde teve dois filhos.
30 ‘Kuarenta uwí naṉkaamas, nu atsamu nuṉkanam Senai náinnium tíji̱u̱ch Yusa suntari̱ nayaimpinmaya̱ taa Muisaisan wantintiukmiayi. Numi uchich ukat-ukatin keamunam wantinkiamiayi.
30 Passados quarenta anos, apareceu-lhe no deserto do monte Sinai um anjo, na chama duma sarça ardente.
31 Muisais, nuna kean wainiak ashamkamiayi. Tura weantuk iistaj tukamá Uunt Yusa chichame̱n antukmiayi.
31 Moisés, admirado de uma tal visão, aproximou-se para a examinar. E a voz do Senhor lhe falou:
32 Yus tímiayi “Wiitjai Yus. Ame úuntrumi̱ Apraáma Isaka, Jakupa Yúsri̱ntjai” tímiayi. Tutai antuk Muisaiska ti kuraimiayi sapijin. Tura íistinian tujinmiayi.
32 Eu sou o Deus de teus pais, o Deus de Abraão, de Isaac, de Jacó. Moisés, atemorizado, não ousava levantar os olhos.
33 Nuyá Uunt Yus tímiayi “Úuntrun shiir awajsataj tusam, ame sapatrum ukuiṉkiam ikiuktia, wajamna nui̱ Wi pujakui.
33 O Senhor lhe disse: Tira o teu calçado, porque o lugar onde estás é uma terra santa.
34 Nuyá nekaata, tímiayi. Wíi-aents Ejiptunam wáitias pujuinia nuna wáinkiajai. Tura úutainia nunasha antukjai. Tuma asamtai uwemtikrataj tusan tarajai. Wats, akupkatjame ámin. Ejiptunam waketkitia” Yus tímiayi Muisaisan.’
34 Considerei a aflição do meu povo no Egito, ouvi os seus gemidos e desci para livrá-los. Vem, pois, agora e eu te enviarei ao Egito.
35 Estepaṉ tuke étseruk: ‘Ju̱ Muisaisan ni shuari̱ “¿Ya amincha ii akuptamin tura ii chichartamin átinniasha anaitiamkamam?” tiarmia nuna Yuska akupniun anaik uwemtikrarat tusa awaiṉki akupkamiayi. Numiniam ni suntari̱ wantintiukmia nuna chichame̱ja̱i̱ Yuska Muisaisan akupkamiayi, tímiayi.
35 Este Moisés que desprezaram, dizendo: Quem te constituiu chefe ou juiz?, a este Deus enviou como chefe e libertador pela mão do anjo que lhe apareceu na sarça.
36 Muisaisaiti Israer-aentsun Ejiptunmaya̱n uwemtikramia nu. Yusa kakarmari̱n nekaawarat tusa, aentsti túrachminian untsurí̱n túramiayi Ejiptu nuṉkanam. Nuyá Kapa̱a̱ntin Nayaantsanmasha, tura nuyá kuarenta (40) uwitin atsamunam pujuiniai̱sha ti kakarman iniaktusmiayi.
36 Ele os fez sair do Egito, operando prodígios e milagres na terra do Egito, no mar Vermelho e no deserto, por espaço de quarenta anos.
37 Jú̱ Muisaisak Israer-shuaran chicharuk “Atumí̱i̱nia̱nak etserniun Yus ukunam anaikiattawai, winia anaitiukma áintsaṉ. Tuma asamtai nu shuarsha umirkamniuram” tímiayi.
37 Foi este Moisés que disse aos filhos de Israel: Deus vos suscitará dentre os vossos irmãos um profeta como eu.
38 Jú̱ Muisais Israer-aentsja̱i̱ atsamunam pujumiayi. Senái nainnium Yusa suntari̱ níiji̱a̱i̱sha pujumiayi. Tura Muisaiska ii úuntri̱ji̱a̱i̱ pujumiayi. Níiyaiti iwiaaku pujustin chichaman sunasmia nu. In ujatmaktinian sunasmiayi.’
38 Este é o que esteve entre o povo congregado no deserto, e com o anjo que lhe falara no monte Sinai, e com os nossos pais; que recebeu palavras de vida para no-las transmitir.
39 ‘Túrasha ii yaunchu uuntri̱ Muisaisan umirkatniun nakitiarmiayi. Áaniuk imiá umirtaint tusar Ejiptunam waketkitniun wakeriarmiayi.
39 Nossos pais não lhe quiseram obedecer, mas o repeliram. Em seus corações voltaram-se para o Egito,
40 Túmainiak Muisais Yusja̱i̱ chichastajtsa murá wématai nu shuar Muisaisa yachi̱n Aruṉkan tiarmiayi “Ii yusri̱ najanatá, ii nemarsatin. Áaniusha Muisaissha Ejiptunmaya̱ in juramkiyatcha tútsuk weruma” tiarmiayi.
40 dizendo a Aarão: Faze-nos deuses, que vão diante de nós, porque quanto a este Moisés, que nos tirou da terra do Egito, não sabemos o que foi feito dele.
41 Nuyá wáakachia áaniun najanawarmiayi. Túrawar, jú̱iti ii yusri̱ tusar, kuntinian maantuawarmiayi, nu susatai tusar. Tura ni uweje̱ja̱i̱ najanamun íisar ti wararsarmiayi.
41 Fizeram, naqueles dias, um bezerro de ouro e ofereceram um sacrifício ao ídolo, e se alegravam diante da obra das suas mãos.
42 Nuna túruinian wáiniak Yus, iniaisajai taku, niiya̱ kanakmiayi. Nii wakerak yaan tikishmatrarti, tímiayi. Tuma asamtai, yaunchu Yusa etserniuri̱ ju̱ní áarmiayi:
42 Mas Deus afastou-se e os abandonou ao culto dos astros do céu, como está escrito no livro dos profetas: Porventura, casa de Israel, vós me oferecestes vítimas e sacrifícios por quarenta anos no deserto?
43 Antsu, Muruk naartin ántar-yusa pujamuri̱n jukimiarme. Tura chíkich ántar-yussha, ni naari̱ Rempaṉ, yaa áanin najanarum nusha jukimiarme. Júkin asakrumin atumí nuṉke̱ya̱ jukin, tímia̱i̱ Papirúnia nuṉkan naṉkaiki akupkatjarme” tímiayi Yus.”
43 Aceitastes a tenda de Moloc e a estrela do vosso deus Renfão, figuras que vós fizestes para adorá-las! Assim eu vos deportarei para além da Babilônia {Am 5,25ss.}.
44 Estepaṉ tuke étseruk: ‘Yus Muisaisan tímiayi “Wi akupeamu chicham ikiunsatin je̱á áaniun Wi iniaktusjamna tímiatrusmek atsamunam najánatá” tímiayi. Tutai Muisais Yus tímianak umikmiayi. Nu je̱a̱n ii uuntri̱ yaunchu takaku ármiayi.
44 A Arca da Aliança esteve com os nossos pais no deserto, como Deus ordenou a Moisés que a fizesse conforme o modelo que tinha visto.
45 Nu je̱a̱n ni uchiri̱ akintkiar akintkiar wearmiayi. Ukunam, jú̱ nuṉka achiktin jeamtai, Yuska kapitián Jusueja̱i̱ jú̱ nuṉkanmaya̱ aentsun ji̱i̱ki akupkarmiayi. Tura ii uuntri̱ kapitián Jusueja̱i̱ winiarmia nu, nu je̱a̱ncha jú̱ nuṉkanam itiarmiayi. Tura Tawit uunt akupin náamtsa̱i̱ṉ, ii úuntri̱sha nu je̱a̱n takaku ármiayi.
45 Recebendo-a nossos pais, levaram-na sob a direção de Josué às terras dos pagãos, que Deus expulsou da presença de nossos pais. E ali ficou até o tempo de Davi.
46 Kame Yus Tawitian yájau enentáimtichmiayi. Tuma asamtai Tawit Yus shiir pujustinian je̱a̱n jeamtinian seamiayi.
46 Este encontrou graça diante de Deus e pediu que pudesse achar uma morada para o Deus de Jacó.
47 Túrasha antsu Tawitia uchirí̱ Sarumúṉ Yusa je̱e̱n jeammiayi.
47 Salomão foi quem lhe edificou a casa.
48 Túrasha aents jeammanumaṉ Uunt Yus pujuschamniaiti. Jes, yaunchu Yusa etserniuri̱ Yus tímia nuna áarchamkia.
48 O Altíssimo, porém, não habita em casas construídas por mãos humanas. Como diz o profeta:
49 Ju̱na áarmiayi:
49 O céu é o meu trono, e a terra o escabelo dos meus pés. Que casa me edificareis vós?, diz o Senhor. Qual é o lugar do meu repouso?
50 Wiki winia uwejruja̱i̱ṉ ashí najanachmakiaj” tímiayi.’
50 Acaso não foi minha mão que fez tudo isto {Is 66,1s.}?
51 Estepaṉ tuke étseruk: ‘Tura átumka Israer-shuartirmeka atumí enentái̱ji̱a̱i̱ tuke umichuitrume. Atumí kuishi̱sha weaktsui tura Yus nékachua núniniaitrume. Yusa Wakaní̱ji̱a̱i̱sha tuke nemasnaikiaitrume. Tura atumí yaunchu úuntri̱ji̱a̱i̱ métek túrarme’ tímiayi.
51 Homens de dura cerviz, e de corações e ouvidos incircuncisos! Vós sempre resistis ao Espírito Santo. Como procederam os vossos pais, assim procedeis vós também!
52 ‘Iisia, atumí úuntri̱sha Yusa etserniuri̱n tuke kajerin ármiayi, tímiayi. Tura nú arant atumí úuntri̱sha Tunaarincha tátatui tu etseru wekaan, máacharmakia. Jes, nútiksarmek yamaisha, Tunaarincha támania nusha atumek anaṉkarum máachmakuram, tímiayi.
52 A qual dos profetas não perseguiram os vossos pais? Mataram os que prediziam a vinda do Justo, do qual vós agora tendes sido traidores e homicidas.
53 Tura Yusa suntari̱ nayaimpinmaya̱ Yusa chichame̱n susamuitiatrum atumsha peṉké umikchamarme” tímiayi Estepaṉ. Máawartai tusar kayaja̱i̱ tukurarmiayi Estepaṉkan.|src="ABS 118 The stoning of Stephen" size="span" ref="7.53"
53 Vós que recebestes a lei pelo ministério dos anjos e não a guardastes...
54 Israer-aencha Estepaṉ tu chichaamu antukar imiá kajerkar nain kátetete awajiarmiayi.
54 Ao ouvir tais palavras, esbravejaram de raiva e rangiam os dentes contra ele.
55 Tura Estepaṉsha imiá Yusa Wakaní̱ pimiutkamuyayi. Tuma asa nayaimpinmaani íimias, Yusa winchari̱n, tura Yusa untsuuri̱ni̱ni̱ Jesusan wajan wáinkiamiayi.
55 Mas, cheio do Espírito Santo, Estêvão fitou o céu e viu a glória de Deus e Jesus de pé à direita de Deus:
56 Tumá wáiniak Israer-áentsun tímiayi “Núá íiskua, nayaimp uranniun wáinjai. Tura Jesusan, Aents Ajasu tutaiya nuna Yusa untsuuri̱ni̱ni̱ wajan wáinjai” tímiayi.
56 Eis que vejo, disse ele, os céus abertos e o Filho do Homem, de pé, à direita de Deus.
57 Támaitiat niisha kuishi̱n akiriarmiayi, tura achiktai tusar charáa tiar ashí wajatkiarmiayi.
57 Levantaram então um grande clamor, taparam os ouvidos e todos juntos se atiraram furiosos contra ele.
58 Túrawar, péprunmaya̱ arant júkiarmiayi. Tura antuk etserkarmia nu pushiri̱n áikiar, natsa Sauru wajamunam au iisti tusar áeprusarmiayi. Tura máawartai tusar kayaja̱i̱ tukurarmiayi Estepaṉkan.
58 Lançaram-no fora da cidade e começaram a apedrejá-lo. As testemunhas depuseram os seus mantos aos pés de um moço chamado Saulo.
59 Tura Estepaṉka tukamaitiat Yúsan áujsamiayi. Tura áujuk “Uuntru Jesusá, winia wakantrusha jurutkitia” tímiayi.
59 E apedrejavam Estêvão, que orava e dizia: Senhor Jesus, recebe o meu espírito.
60 Tura tikishmar aujuk “Uunta, ju̱ winia túrutainiana ju̱ makuip” tímiayi. Tura nuna ti̱ iniais, jakamiayi.
60 Posto de joelhos, exclamou em alta voz: Senhor, não lhes leves em conta este pecado... A estas palavras, expirou.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.