Mateus 13
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH
1 Ta ɨi aiirɨn Jisɨs siya omaka hɨr haiburgikɨn mɨ ɨna yapnaniyamɨn yaba hɨriir. Mɨ siya whɨigbid hɨr yani ɨdwoɨu.
1 Naquele mesmo dia Jesus saiu de casa, foi para a beira do lago da Galileia, sentou-se ali e começou a ensinar.
2 Mɨ iikam whɨekakɨm siir yani kaeyokaiyɨu. Mɨ siya i ɨra saiir yani kwɨrii ɨdwokaiyɨu mɨ siya i hɨr nɨdwokaiyɨn mɨ iikam whɨekakɨm opmaiga hɨr yani okwomaiyɨu.
2 A multidão que se ajuntou em volta dele era tão grande, que ele entrou num barco e sentou-se; e o povo ficou em pé na praia.
3 Mɨ siya boɨniyɨo yai kasa bɨ boɨnkɨn. Siya boɨn, wakae mɨ inkam nwɨrɨn siya siir numɨra witnid saiir nɨtkɨnam namkɨn.
3 Jesus usou parábolas para ensinar muitas coisas. Ele disse:
4 Mɨ siya witnidɨm ha nɨtkɨnamɨm mɨ nhɨrɨm siyɨu nɨkɨigɨiyɨm mɨ ɨpiyɨn nhɨrɨm ha nɨtɨm sɨma inɨ atkɨn ɨdwo aeni.
4 Quando estava espalhando as sementes, algumas caíram na beira do caminho, e os passarinhos comeram tudo.
5 Mɨ witnid nhɨrɨm maeyau siiyakaka saiir nɨkɨiyɨm mɨ nuɨn aowa bɨ namkɨn mɨ tɨ hɨriinan witnidɨm ɨna whakiyɨm.
5 Outra parte das sementes caiu num lugar onde havia muitas pedras e pouca terra. As sementes brotaram logo porque a terra não era funda.
6 Mɨ bɨeyɨn ha whwonaidniyakwokɨn mɨ ɨni sɨmiirar yawhwoniyɨn. Mɨ tɨ witɨm sɨmiir mɨiyɨm haɨmii bɨ namkɨm sɨmiirɨn ɨni bɨe siyar whwowaigiyɨm.
6 Mas, quando o sol apareceu, queimou as plantas, e elas secaram porque não tinham raízes.
7 Mɨ witnid nhɨrɨm urid nɨmrɨdgakɨn siir bopwo nakaigaiyɨm mɨ urid nɨmrɨdgakɨn ha nɨisikiyɨn mɨ ɨni siya yɨisirɨmdɨɨnugiyɨn. Mɨ sasaenidɨm bɨ sɨbgu whakɨm.
7 Outras sementes caíram no meio de espinhos, que cresceram e sufocaram as plantas.
8 Mɨ witnid nhɨrɨm nu mɨiyɨkɨn siir nɨkɨigɨiyɨm, yɨm nae ɨna budgiyɨm. Mɨ nhɨrɨm yɨm hɨnɨɨna bud nhɨrɨm kamaɨrɨm ɨriiyar mɨ nhɨrɨm yɨm hɨnɨɨna mɨ bud, kam nwoɨm mɨ nhɨrɨm yɨm hɨnɨɨna mɨ bud, kam nwɨr ɨuur.
8 Mas as sementes que caíram em terra boa produziram na base de cem, de sessenta e de trinta grãos por um.
9 Inkamɨn wɨɨngakaɨrgɨn mɨ siya tɨ kariir yai ɨmiirar wakae mɨ ha sɨbgu daɨngwo. Ɨriig.
9 E Jesus terminou, dizendo:
10 Jisɨs siya ta yai aiir boɨn dɨgiyɨn mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma Jisɨs siirɨm nɨtɨm mɨ siirɨn hɨnɨɨna inɨ boɨni, hae! Kɨra sɨmiirɨn boɨniyɨo yai dimusi boɨni, ha?
10 Então os discípulos chegaram perto de Jesus e perguntaram: — Por que é que o senhor usa
11 Siya hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, Adi Komii siya bɨdi yɨisiimauuwɨm nɨmprɨo yaiyɨm ɨi Adi Komii siya siir digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana. Mɨ siya iikam nhɨrɨm sɨmiir wara bɨ nɨisiimauugɨn.
11 Jesus respondeu:
12 Tɨ dimɨnɨm inkam nwɨrɨn siya nɨnoknɨnkɨn komiigakɨnɨuwi mɨ Adi Komii siya wa swokɨ ɨnkɨn hauugi mɨ siir nɨnoknɨnkɨna wɨ komiiyar nwowi. Mɨ inkam nwɨrɨn siir digworaekwo sɨmɨm kwɨsuwakɨnɨuwi mɨ wɨ Adi Komii siyar swokɨ haii.
12 Pois quem tem receberá mais, para que tenha mais ainda. Mas quem não tem, até o pouco que tem lhe será tirado.
13 Mɨ kara tɨ hɨriinanɨn sɨmiirɨn boɨniyɨo yai boɨni. Dimusi rani, sɨmiir nhwowɨm ɨna kaowɨm mɨ sɨma dimɨn kɨg rani. Sɨmiir wɨɨnɨm ɨna mauɨm mɨ sɨma yaimwo aiir wakae nɨnoknɨnkɨnkɨn tani.
13 É por isso que eu uso parábolas para falar com essas pessoas. Porque elas olham e não enxergam; escutam e não ouvem, nem entendem.
14 Kɨma tɨ iikamɨm yai kwɨra profet Aisaia siya boɨna bɨiya saeya bɨdi yɨmbiniya saeya hɨnɨɨna boɨnka.
14 E assim acontece com essas pessoas o que disse o
15 Tɨ iikamɨm sɨmiir mhɨi kwoɨnɨm ɨni hindara hɨugɨmkɨkɨugiyɨm. Mɨ sɨmiir wɨɨnɨm tɨ yai ɨmiir wakaeyɨm pɨ piyaowi mɨ sɨmiir nhwowɨm ɨna kwɨsnamɨm. Mɨ sɨmiir nhwowɨm pɨ dimɨn whɨr kɨgisi. Mɨ sɨma kariir yai aiir sɨbgu wakaekɨɨni mɨ sɨmiir kwoɨnɨm wa sɨbgu nɨnoknɨnkɨnki. Mɨ sɨmiir mhɨi kwoɨnɨm wa kisɨna haigii mɨ wa naɨngwo tɨbmii mɨ kara sɨmiirɨn wa haiswonɨmnɨskɨi haigɨnɨuwi.
15 Pois a mente deste povo está fechada:
16 Mɨ kɨma hɨriiyar maɨrgɨmaɨrga. Mɨ kɨmiir nhwowɨm dimɨn taemɨn ɨmiirar sɨbgu kɨgikɨm. Mɨ kɨmiir wɨɨnɨm yaimɨn dimɨn ɨmiirɨn ha sɨbgu wakaeyomokikɨm.
16 Jesus continuou, dizendo:
17 Kara kɨmiirɨn yaimwo aiirar boɨni, bɨiya profet kam whɨekak ɨkɨm mɨ iikamɨm dimɨn whɨrkɨ kɨmbu karamae nwo ɨkɨm sɨma tɨ dimɨnɨm kɨma kɨgam naɨngwowɨm sɨmiir kɨgama naɨngwokɨm mɨ sɨma sɨmiir bɨ kɨgɨm. Mɨ sɨma tɨ yaiyɨm kɨma wakaeyam tɨrɨm, sɨmiir wakaeyamar naɨngwokɨm mɨ sɨma sɨmiir bɨ sɨbgu wakaekɨm. Ɨriig.
17 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: muitos profetas e muitas outras pessoas do povo de Deus gostariam de ver o que vocês estão vendo, mas não puderam; e gostariam de ouvir o que vocês estão ouvindo, mas não ouviram.
18 Tariinanɨn kɨma inkamɨn sasaeya nɨnkɨnɨn numɨr siir boɨniyɨo yaimwokɨyaimwo aiir wakae.
18 — Então escutem e aprendam o que a
19 Iikam whɨekakɨm sɨma yai wɨn kɨbi aiir wakaei, ɨiya Adi Komii siya siir digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana, saiir wakaei. Mɨ sɨma saiir yaimwokɨyaimwo aiir bɨ sɨbgu nɨnoknɨnkɨnkɨm. Mɨ Setan siya sɨmiir mhɨi kwoɨnau hɨriir namɨn mɨ ta Adi Komii siir yaiya bɨiya sɨmiir hɨr nwowa saiir haɨnɨknatki. Iikam whɨekakɨm sɨma yaiwɨn kɨbi aiir wakaei nɨnomor kouana mɨ saiir yai aiir nɨnoknɨnkɨn karamae nwowi ya hɨnɨɨnga witnidɨm siyɨu nɨkɨigɨiyɨm mɨ Setan siya sɨmiirɨm nɨti mɨ sɨmiir boɨni kɨma ta yai aiir kɨpi wakae Adi Komii siya nɨnkɨna kɨmiir mhɨi kwoɨn ɨmiir waraur.
19 As pessoas que ouvem a mensagem do vem e tira o que foi semeado no coração delas.
20 Mɨ witnid nhɨrɨm nu maeyauwa siiyakaka saiir nɨkɨigɨiyɨm, yɨm ɨni iikamɨm yai aiirɨn wɨnwɨnarar sɨbgu wakaeiyɨm mɨ maɨrgɨmaɨrga ha nwowiyɨn ɨni sɨmiir hɨriinan ywowɨm.
20 As sementes que foram semeadas onde havia muitas pedras são as pessoas que ouvem a mensagem e a aceitam logo com alegria,
21 Mɨ yɨm ɨni witnidɨm mɨi grɨnkii karamae nwowiyɨm ɨni sɨmiir hɨriinan ywowɨm. Mɨ sɨma wɨ ɨi prɨei nokwo rani. Mɨ wa swokɨ kwaowainami. Mɨ iikam nhɨrɨm sɨmiir naɨngwo tɨbmiiya ɨni tɨ witnidɨm sɨmiir hɨriinan ywowɨm mɨ sɨma ɨi prɨei naɨngwo tɨbmii rani. Mɨ ɨiya sɨmiirɨn hɨk kɨmpɨpɨsukɨ nɨmbiyami, ta sɨma naɨngwo tɨbmiiya Adi Komii siiram, wɨ digɨumii haimriiyɨugigi mɨ wa nɨkɨi ɨuguskii.
21 mas duram pouco porque não têm raiz. E, quando por causa da mensagem chegam os sofrimentos e as perseguições, elas logo abandonam a sua fé.
22 Mɨ witnid nhɨrɨm urid nɨmrɨdgakɨn siir bopwo nakaigaiyɨm yɨm ɨni iikamɨm Adi Komii siiram naɨngwo tɨbmiiyɨm mɨ sɨmiir hɨriinan ywowɨm. Mɨ tɨ nuan dimɨn biyɨeyɨm sɨmiirɨm naɨngwoyɨmiyoki, umɨr mɨn hɨnɨɨnɨm, sɨmiiraram naɨngwowiyɨm, tɨ hɨriinanɨn ya Adi Komii siir yai aiir higrɨnɨuwi wa nɨkɨi ɨuguskii. Mɨ sɨma wɨ digɨumii Adi Komii siir haimriyɨugigi. Mɨ sɨmiir mɨiya sɨma mɨriiya, sɨma saiirɨn mɨiyɨk panisi mɨriisi.
22 Outras pessoas são parecidas com as sementes que foram semeadas no meio dos espinhos. Elas ouvem a mensagem, mas as preocupações deste mundo e a ilusão das riquezas sufocam a mensagem, e essas pessoas não produzem frutos.
23 Mɨ tɨ witnidɨm nu mɨiyɨk nɨtkɨnɨm, yɨm ɨni iikamɨm Adi Komii siir yai sɨbgu wakaeiyɨm mɨ sɨmiir yaimwokɨyaimwo sɨbgu ɨnomoknɨnkɨniyɨm, ɨni sɨmiir hɨriinan ywowɨm. Mɨ tɨ iikam hɨriinanɨm sɨma wɨ mɨi mɨiyɨkar mɨrii, tɨ sasaenidɨm kamaɨrɨm ɨriiyara budiyɨm mɨ kamnwoɨma mɨ budiyɨm mɨ kam nwɨr ɨuura mɨ budiyɨm ɨni sɨmiir hɨriinan ywowɨm. Ɨriig.
23 E as sementes que foram semeadas em terra boa são aquelas pessoas que ouvem, e entendem a mensagem, e produzem uma grande colheita: umas, cem; outras, sessenta; e ainda outras, trinta vezes mais do que foi semeado.
24 Jisɨs siya yaeya boɨniyɨo yai kwɨra saiirɨn hɨnɨɨna boɨn sɨmiirɨn, Adi Komii siya digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana, ya ɨni tɨ inkamɨn witnid nɨnkɨnɨn siir numɨr aiir ɨni siir hɨriinan ywowɨn.
24 Jesus contou outra parábola . Ele disse ao povo:
25 Mɨ ɨiya iikamɨm ha whwonkai aokaokiwiiyɨm mɨ siir sau omomɨn siir inkam nwɨrɨn ha nɨtwiiyɨn mɨ siya ko biyɨeya kɨmɨdiniya siir numɨr aiir inɨ ɨtkɨngig. Mɨ siya ɨna swokɨ ɨdamkiwiiyɨn.
25 Certa noite, quando todos estavam dormindo, veio um inimigo, semeou no meio do trigo uma erva ruim, chamada joio, e depois foi embora.
26 Mɨ mhoɨiya tɨ sasaenidɨm ha ninan iigiyɨm mɨ sasaeyɨm wai ha nwokiyɨm mɨ siyar kɨgi ta ko biyɨeya warar nɨnkɨn whakiya.
26 Quando as plantas cresceram, e se formaram as espigas, o joio apareceu.
27 Mɨ mɨiyan kamɨm ɨna yamɨm numɨran adɨn siiram. Mɨ sɨma boɨn, bɨiyan inkam, krɨmiir kwoɨnɨm ha naɨngwokɨm kɨra numɨr hɨrɨn sasaeya mɨiyɨkɨm sɨmiirara nɨnkɨni mɨ ta hɨriinan ko biyɨeya saeya panɨɨna nɨmbiyamka, ha?
27 Aí os empregados do dono das terras chegaram e disseram: “Patrão, o senhor semeou sementes boas nas suas terras. De onde será que veio este joio?”
28 Mɨ siya sɨmiir boɨnki, kɨmiir sauan inkam nwɨrkɨ nɨtkɨngikɨn ta ko biyɨeya! Mɨ siir mɨiyan inkamɨn siir boɨnki, kɨriir kwoɨnɨn panɨɨna naɨngwowi krɨma ɨkɨ ko biyɨeyɨm sɨmiir pinɨ akɨu, aniya?
28 — “Foi algum inimigo que fez isso!”, respondeu ele.
29 Mɨ siya sɨmiir boɨnki. Nɨɨngaka. Sasaeyɨm wɨ ko biyɨeya saɨka kɨma nɨnkɨn akisi.
29 — “Não”, respondeu ele, “porque, quando vocês forem tirar o joio, poderão arrancar também o trigo.
30 Kɨma sowiirɨn hɨriiyar kɨgnɨnkɨn whakii mɨ wɨ ɨiya sasae nɨngugu haiyana, wɨ saiirar nadɨgɨuwi. Mɨ ɨiya sasae ɨmiir nɨngugu haiyana mɨiyan kam ɨmiirɨn wɨ kara boɨni, ko ɨmiirɨn maeyau kwɨruwa dak haigɨn mɨmɨr. Mɨ sɨmiirɨn wɨ ɨrɨpa kog hainami mɨ wɨ pae namgɨnki. Mɨ sasaeyɨm, yɨm wɨ kariir omaka nae haigiiya wɨ saiir hɨr haigii. Ɨriig.
30 Deixem o trigo e o joio crescerem juntos até o tempo da colheita. Então eu direi aos trabalhadores que vão fazer a colheita: ‘Arranquem primeiro o joio e amarrem em feixes para ser queimado. Depois colham o trigo e ponham no meu depósito.’ ”
31 Jisɨs siya yaeya boɨniyɨo yai kwɨra sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨnki, Adi Komii siir digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana ɨni mastetnidɨn siir hɨriinan ywowa. Mɨ inkam nwɨrɨn siirɨn siya hainam siir numɨr aiir inɨ ɨnkɨn ɨu.
31 Jesus contou outra parábola . Ele disse ao povo:
32 Mastetnidɨn siya nae whɨrni nidnan bɨ nwokɨn. Nɨɨngaka. Siya komii rani. Mɨ mhoɨiya siya wɨ komiiya nɨmbiyamki mɨ numɨr hɨran naeyɨm sɨmiirɨn siyar mwrɨi haiburigigi. Siya pae komii nwokiiyɨm mɨ ɨpiyɨnɨm pɨ siir kwiya ɨmiirar mɨ atkɨkɨni mɨ whɨe mɨnɨm pɨ hɨrar mɨ haigii. Mɨ ɨiya Adi Komii siya siir digworaekwo whɨekak ɨmiir kɨgɨrkakana, siir iikamɨm sɨma wɨ tɨ mastetɨn siir hɨriinan nwowi mɨ wɨ komiiyar nasae owɨguskii.
32 Ela é a menor de todas as sementes; mas, quando cresce, torna-se a maior de todas as plantas. Ela até chega a ser uma árvore, de modo que os passarinhos vêm e fazem ninhos nos seus ramos.
33 Jisɨs siya yaeya boɨniyɨo yai kwɨra ɨna swokɨ boɨnkiyɨn. Adi Komii siya digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana ɨni yisnan iyopin bwaembwaekɨn howoknamɨn. Ɨiya wig ɨra saeya tɨ yis ɨiir haiiya, praua aka kaipridgiyam mɨ tɨ prauaɨn pa niyopin bwaembwaekɨi howopnami. Ɨriig.
33 Jesus contou mais esta parábola para o povo:
34 Jisɨs siya tɨ yaiyɨm bɨiya siya boɨnɨm digworaekwo whɨekakɨm iikam ɨmiirɨn boɨniyɨo yai ara boɨnkɨn. Siya sɨmiirɨn yai whɨr wara bɨ boɨnkɨn. Nɨɨngaka. Siya sɨmiirɨn boɨniyɨo yai arar boɨnkɨn.
34 Jesus usava parábolas para dizer tudo isso ao povo. Ele não dizia nada a eles sem ser por meio de parábolas.
35 Siya sɨmiirɨn boɨniyɨo yaiyɨm hɨnɨɨna boɨnkɨn, siya profet inkamɨn siir yai aiir swokɨ boɨnurwokaigikɨn, bɨiya yokwoni siya wɨn boɨnkiya yaiya saiir. Ta yaiya saeya hɨnɨɨnga,
35 Isso aconteceu para se cumprir o que o profeta tinha dito: “Usarei parábolas quando falar com esse povo e explicarei coisas desconhecidas desde a criação do mundo.”
36 Jisɨs siya ha boɨn dɨgiyɨn mɨ siya iikamɨm sɨmiir haiburgigɨn mɨ siya omaka saiir yapnɨnopkainam. Mɨ kamɨm siir mɨi kɨgna mɨriiyɨm, sɨma ɨna yɨtɨm siirɨm mɨ ɨna boɨnɨm, kɨra ta boɨniyɨo yaiya ko biyɨe saiira numɨr whaka krɨmiir unkɨ boɨnmɨmauu.
36 Então Jesus deixou a multidão e voltou para casa. Os discípulos chegaram perto dele e perguntaram: — Conte para nós o que quer dizer a
37 Jisɨs siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn sɨmiir yai aka, inkamɨn sasaeya mɨiyɨk nɨnkɨniyɨn numɨr, yɨo karargɨn, bɨiyan Yaowae Adɨn nɨnomor kouankɨ nɨtɨn.
37 Jesus respondeu:
38 Mɨ numɨra ya tɨ nu ɨeya mɨ sasaeya mɨiyɨkɨm yɨm iikamɨm Adi Komii siir yai aiir wakaeyoknaeiyɨm, ya sɨmiir nɨkri boɨnka. Mɨ ko biyɨeya ya iikamɨm Setan siir yai aiir wakaeyoknaeiyɨm ya sɨmiir nɨkrii boɨnka.
38 O terreno é o mundo. As sementes boas são as pessoas que pertencem ao .
39 Sauan omomɨn siir inkamɨn ko biyɨe aiir nankaiyɨn yɨo Setan siya. Mɨ ɨiya sasae ɨmiir nɨngugu haiyana, ya ta ɨiya Adi Komii siya iikam ɨmiir hɨdana ya saiir boɨnka. Mɨ kamɨm numɨran sasae ɨmiir nɨngugu haiyɨm, yɨm Adi Komii siir paekwosɨm ɨma.
39 O inimigo que semeia o joio é o próprio Diabo. A colheita é o fim dos tempos, e os que fazem a colheita são os anjos.
40 Mɨ ko biyɨeyɨm maeyau kwɨruwa sɨma haɨngiriyɨu haigɨnɨm mɨ ha namgɨnkiyɨm paeya mɨ mhoɨiya wɨ hɨriinanar tɨri. Iikamɨm dimɨn biyɨe biyɨekakɨm, sɨmiirɨn wɨ hɨriinan hɨdi.
40 Assim como o joio é ajuntado e jogado no fogo, assim também será no fim dos tempos.
41 Mɨ kara Yaowae Adɨn nɨnomor kouankɨ nɨtɨn, wɨ kariir paekwosɨmɨm sɨmiir nɨkropkii hɨnda tɨnda. Mɨ sɨma wɨ tɨ nuɨn siir dimɨnpai dimɨnpai whɨekakɨm iikamɨm sɨmiir naɨngwo tɨbmii aiir kiyopsɨmsɨbgiyɨm mɨ ɨriipɨ hɨriinan, sɨma wɨ iikamɨm dimɨn biyɨe tɨrɨm, sɨmiirɨn wɨ Adi Komii siir isidɨn sɨmiir hɨrankɨ nhɨnɨkrɨropki.
41 O Filho do Homem mandará os seus anjos, e eles ajuntarão e tirarão do seu Reino todos os que fazem com que os outros pequem e também todos os que praticam o mal.
42 Mɨ sɨmiirɨn wɨ pae komiiya saiir hɨriir nɨtkaigaigi mɨ sɨma wɨ paenau hɨrar kaouubopboɨnkaeyami mɨ wɨ sɨmiir big ɨmiirar naegɨmgiyɨkaeyami.
42 Depois os anjos jogarão essas pessoas na fornalha de fogo, onde vão chorar e ranger os dentes de desespero.
43 Mɨ ta ɨi aiirɨn iikamɨm dimɨn whɨrkɨ kɨmbu karam nwowɨm wɨ bɨenan sɨmiir whwoyaei. Adi Komii siir ɨiya digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana saiir. Inkamɨn wɨɨngakaɨrgɨn siya ta yai aiirɨn ha timɨ wakae. Ɨriig.
43 Então o povo de Deus brilhará como o sol no Reino do seu Pai. Se vocês têm ouvidos para ouvir, então ouçam.
44 Adi Komii siir digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana, saeya ɨni ta umɨr mɨiya numɨra saiir haigiprakaiya inkam nhɨrkɨm bɨiyar, ɨni saiir hɨriinan ywowa. Mɨ mhoɨiya inkam nwɨrɨn ha swokɨ hansɨr haiyɨn mɨ ɨna swokɨ haigiprakaigigɨn ta maeyau aiirar mɨ siya ɨni maɨrgɨmaɨrga ywonamɨn. Mɨ siir digworaekwo whɨekakɨm ɨna hauugiyɨm inkam nhɨrmi sɨma saɨnam. Mɨ tɨ umɨrɨm siya haiyɨm wɨ ta maeyau aiir nwokɨ saɨnɨm. Ɨriig.
44 — O
45 Mɨ boɨniyɨo yai kwɨra ya hɨnɨɨnga, Adi Komii siya siir digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana ya ɨni tɨ inkamɨn umɨr mɨiyɨk mɨiyɨk haiyam hansraniyɨn ɨni siir hɨriinan ywowɨn.
45 — O
46 Mɨ siya umɨr mɨiyɨk kɨgiyɨm mɨ tɨ siir umɨr digworaekwo whɨekakɨm wɨ ɨkɨ inkam nhɨrɨm sɨmiir umɨr digworaekwo mɨiyɨk mɨiyɨkɨm sɨmaka nɨnowana haii. Ɨriig.
46 Quando encontra uma pérola que é mesmo de grande valor, ele vai, vende tudo o que tem e compra a pérola.
47 Mɨ boɨniyɨo yai kwɨra ya hɨnɨɨnga. Adi Komii siya siir digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana ya ɨni inkamɨn haɨmna whɨinau kwɨra sae hɨumii ɨkouwiyɨn, wraisupai wraisupai sɨmiiram, ɨni siir hɨriinan ywowɨn.
47 — O
48 Mɨ ɨiya haɨmnan, wraisukɨ naokɨngugunɨnkɨniyɨm mɨ siirɨn pa kinaidami nupaiga hɨriir. Mɨ sɨma pa nɨdwowi mɨ anasu mɨiyɨk mɨiyɨkɨm pɨ two nhɨrmi kɨgmamak ɨsɨtnoudnankaigii. Mɨ biyɨe biyɨeyɨm yɨmbi paeya nɨsɨtnoudnankaigi.
48 E, quando está cheia, os pescadores a arrastam para a praia e sentam para separar os peixes: os que prestam são postos dentro dos cestos, e os que não prestam são jogados fora.
49 Ɨiya Adi Komii siya iikam whɨekakɨm sɨmiir hɨdana, ya wɨ tɨ anasuwɨm sɨmiir hɨda wɨ hɨriinan nwowi. Mɨ ɨiya paekwosɨm ɨma nɨtana mɨ wɨ sɨma kɨgmamak haii, pɨkɨ hɨnɨɨn iikam ɨkɨm wadɨeyɨm mɨ pɨkɨ hɨnɨɨn iikam ɨkɨm biyɨeyɨm.
49 No fim dos tempos também será assim: os anjos sairão, e separarão as pessoas más das boas,
50 Mɨ sɨma sɨmiirɨn wɨ pae komiiya saiir hɨriir nɨtkaigaigi. Mɨ ta ɨiya, sɨma wɨ kaouu ou prasae kɨn tani. Mɨ sɨmiir big ɨmiirar ninɨn aekiyɨmkiyɨkaeyami. Ɨriig.
50 e jogarão as pessoas más na fornalha de fogo. E ali elas vão chorar e ranger os dentes de desespero.
51 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir srɨigi mɨ kɨma tɨ yai whɨekakɨm, sɨmiir yaimwowɨm sɨmiirɨn ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm, aniya? Mɨ sɨma ɨna boɨnkiyɨn siirɨn, ɨhɨ.
51 Então Jesus perguntou aos discípulos: — Sim! — responderam eles.
52 Siya sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨnki mɨ kam siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm yɨpɨkɨ kariir kɨgna mɨriiyan inkam nwowɨm sɨma Adi Komii siir digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana, sɨma saiir bɨdiyar haiyɨm. Mɨ sɨma ɨni omakaɨn inkamɨn siir hɨriinan ywowɨn. Mɨ siya omaka siir digworaekwo haigiiya pɨ saiir napnɨnopkainami mɨ siya dimɨn mɨiyɨk mɨ dimɨn biyɨe, pa ninɨ hainakinaka mɨpa sɨoɨtkɨn hauunami iikamɨm sɨmiir whɨnkɨnsiisam. Mɨ tɨ hɨriinan siyɨuɨn, wɨ sɨma boɨnmɨmauuami Adi Komii siir yaiya bɨiya profet inkamɨm sɨma boɨna mɨ ta yaiwɨn kɨbiya saiir warar. Ɨriig.
52 Jesus disse:
53 Jisɨs siya tɨ boɨniyɨo yaiyɨm sɨmiir boɨn swokiyɨm mɨ siya tɨ om ɨiirɨn ɨna haiburgigɨn mɨ ɨna yamɨn.
53 Quando Jesus acabou de contar essas parábolas , saiu dali
54 Mɨ siya siir omkɨ om ɨiirar swokɨ amɨn mɨ siya iikamɨm sɨmiir inɨ boɨnmɨmauuɨu, Adi Komii siir yai aiir omaka yaimɨn dimɨn nɨdwokai wakaeiya sɨmiira saiir. Mɨ sɨma wakae dɨgiyɨm, sɨma ɨni hinda yanaakiyɨm. Mɨ sɨma ɨna yomboɨn amboɨnɨm, ta nɨnoknɨnkɨna dimɨn kɨrɨe kɨrɨe iikamɨm sɨm haiswonɨmnɨskɨiiya siya papi haigɨn, ha? Siya krɨmiir hɨriinan inkamaɨrgɨn.
54 e voltou para a cidade de Nazaré, onde ele tinha morado. Ele ensinava na sinagoga , e os que o ouviam ficavam admirados e perguntavam: — De onde vêm a sabedoria dele e o poder que ele tem para fazer milagres?
55 Mɨ tɨ yɨnisɨmɨn siya inkamɨn omaka mɨriiyɨn, siir yɨnisɨm tani, aniya? Mɨ tari siir apua Maria saeya rani, aniya? Mɨ tari Jems, Josep Saimon mɨ Judas, yɨm tari siir nomousɨsɨm tani, aniya?
55 Por acaso ele não é o filho do carpinteiro? A sua mãe não é Maria? Ele não é irmão de Tiago, José, Simão e Judas?
56 Mɨ tari siir yokman whɨekak rani, tɨ krɨmakar nwowɨm, aniya? Mɨ tɨ digworaekwo whɨekakɨm siya papi haigɨn, ha?
56 Todas as suas irmãs não moram aqui? De onde é que ele consegue tudo isso?
57 Sɨma hɨriinan yai boɨnɨm mɨ sɨmiir mhɨi kwoɨnɨm ɨni hɨkaka ywokiyɨm. Dimusi rani, sɨma nɨnoknɨnkɨn tani, siya ta kɨrɨeya papiyanka haiga. Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, profet kamɨm sɨma inɨgakɨm ɨkɨ om whɨekak ɨmiirɨn mɨ siir omkɨ om hɨrɨn mɨ siir pɨugana saiir hɨran iikam ɨkɨm, siya sɨmaka inɨgak bɨ nwokɨn.
57 Por isso ficaram desiludidos com ele. Mas Jesus disse:
58 Mɨ siir om hɨrɨn siya dimɨn kɨrɨe whɨekak bɨ haiswonɨmnɨskɨigɨm iikam ɨmiirɨn. Nɨɨngaka. Dimusi rani, sɨma siiram ha bɨ naɨngwo tɨbmiigɨm, siya tɨ inkamɨn Adi Komii siya nɨkropkiyɨn. Nɨɨngaka. Ɨriig.
58 Jesus não pôde fazer muitos milagres ali porque eles não tinham fé.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.