Marcos 4
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs ARIB
1 Jisɨs siya sɨmiirɨn Galili whɨigbid hɨr swokɨ owomwarkaiyɨuɨu. Mɨ iikam isid komiiyɨn saɨka nwowɨm kasa rani. Mɨ Jisɨs siya i aiir asi kwɨriigɨn. Mɨ siya saiir kwɨrii ɨdwokaiyɨn mɨ iya ɨni whɨigbid hɨrar ywowa. Mɨ iikamɨm ɨni whɨigbid hɨrar yokwowɨm mɨ siya sɨmiirɨn i hɨrar yɨdwokai owɨmwarkaiyɨugi.
1 Outra vez começou a ensinar à beira do mar. E reuniu-se a ele tão grande multidão que ele entrou num barco e sentou-se nele, sobre o mar; e todo o povo estava em terra junto do mar.
2 Dimɨn taemɨnɨm siya nowɨmwarkaiyɨuwɨm sɨmiir, siya boɨniyɨo yai arar nowomwarkaiyɨugɨm.
2 Então lhes ensinava muitas coisas por parábolas, e lhes dizia no seu ensino:
3 Mɨ Jisɨs siya boɨn, kɨma wakae! Inkam nwɨrɨn witnid numɨr hɨr bɨdi yɨtkɨngikɨn.
3 Ouvi: Eis que o semeador saiu a semear;
4 Mɨ ɨiya siya ha nɨtkɨnamɨn mɨ witnid nhɨrɨm siyɨu nɨkiigɨinaowidɨm, yɨm ɨni ɨpiyɨnkɨ sɨm inɨ ɨugi aeniyɨm.
4 e aconteceu que, quando semeava, uma parte da semente caiu à beira do caminho, e vieram as aves e a comeram.
5 Mɨ witnid nhɨrɨm siiyakak maeyauwa saiir nɨkiigɨiyɨm, maeyauuwa nuɨn ɨdar nwowa, nugɨnɨn aowa nam karamae nwowa saiir. Mɨ tɨ witnidɨm bɨri briprigɨm ɨna whakɨdudugiyɨm.
5 Outra caiu no solo pedregoso, onde não havia muita terra: e logo nasceu, porque não tinha terra profunda;
6 Mɨ ɨiya bɨeyɨn ha whwokiyɨn mɨ ɨni witnid ɨbaɨrɨm sɨmiirar yaowhwoniyɨm. Mɨ tɨ witnid ɨbaɨrɨm sɨmiir mɨiyɨm aowa nam karam nwowɨm yɨm ɨna wainamɨm.
6 mas, saindo o sol, queimou-se; e, porque não tinha raiz, secou-se.
7 Mɨ witnid nhɨrɨm urid nɨmrɨdgakɨn siir bopwo yakaigai. Mɨ tɨ urid amrɨdnanɨn ha whakiyɨn mɨ tɨ witnid ɨbaɨrɨm sɨmiirɨn ɨni siya yɨisiwamwarkaigiyɨm mɨ tɨ witnidɨm nae bɨ budgɨn.
7 E outra caiu entre espinhos; e cresceram os espinhos, e a sufocaram; e não deu fruto.
8 Mɨ witnid ɨbaɨr nhɨrɨm nu maeyau mɨiyɨk nɨkiigɨiyɨm, yɨm ɨni komiiyar ywokiyɨm mɨ yɨm nae hɨnɨɨna hɨnɨɨna bud, nhɨrɨm kamaɨrɨm ɨriiyar mɨ nhɨrɨm yɨm hɨnɨɨna mɨ bud, kam nwoɨm mɨ nhɨrɨm yɨm hɨnɨɨna mɨ bud, kam nwɨr ɨuur.
8 Mas outras caíram em boa terra e, vingando e crescendo, davam fruto; e um grão produzia trinta, outro sessenta, e outro cem.
9 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, inkamɨn wɨɨngakaɨrgɨn mɨ siya tɨ kariir yai ɨmiirar wakae mɨ ha sɨbgu daɨngwo omok. Ɨriig.
9 E disse-lhes: Quem tem ouvidos para ouvir, ouça.
10 Mɨ ɨigwɨr mhoɨiya Jisɨs siya sasaɨr ywoki hɨrɨn. Mɨ mhoɨiya kam ɨuur nwɨso siir kɨgna mɨriiyɨm mɨ iikam nhɨr ɨkɨm sɨma ɨna yɨtɨm Jisɨs siirɨm. Mɨ sɨma inɨ srɨini siirɨn boɨniyɨo yaiyɨm sɨmiir yaimwokɨyaimwoɨm sɨmiiram.
10 Quando se achou só, os que estavam ao redor dele, com os doze, interrogaram-no acerca da parábola.
11 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yowɨmwarkaiyɨugi. Mɨ ta Adi Komii siir oman yaiya kara kɨmiir bɨdiyar ikɨ owomwarkaiyɨugiyɨm. Mɨ iikam nhɨrɨm saiir wakaeyɨm, sɨma bɨri nɨnoknɨnkɨnkɨm sɨma boɨniyɨo yaiarar wakae. Mɨ sɨma saiir yaimwowɨn siir bɨri nɨnoknɨnkɨnkɨm, sɨma pɨ whaowaekɨm.
11 E ele lhes disse: A vós é confiado o mistério do reino de Deus, mas aos de fora tudo se lhes diz por parábolas;
12 Mɨ sɨma wa kɨgi tɨ dimɨnɨn mɨ sɨma wɨ sɨbgu kɨgsɨb rani. Mɨ sɨma wa wakaei mɨ sɨma ta yaiya saiirɨn wɨ sɨbgu wakaesɨb rani. Nɨɨngaka. Mɨ sɨmiir kwoɨnɨn bɨ kisɨna haigikɨm mɨ sɨma Adi Komii siiram panɨɨnsi yaɨngwo tɨbmiisi. Mɨ Adi Komii siya sɨmiir dimɨn biyɨeyɨm sɨmiir panɨɨnsi haiyoprimdiyɨumiigisi. Ɨriig.
12 para que vendo, vejam, e não percebam; e ouvindo, ouçam, e não entendam; para que não se convertam e sejam perdoados.
13 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kɨma ta boɨniyɨo yai kwɨra saiir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨm, aniya? Mɨ kɨma wɨ panɨɨna sɨbgu owomwarkai boɨn haigɨnɨuwi tɨ boɨniyɨo yai whɨekakɨm sɨmiir yaimwowɨm, ha?
13 Disse-lhes ainda: Não percebeis esta parábola? como pois entendereis todas as parábolas?
14 Kara kɨmiir nikɨ boɨnmauu wakaeki, tɨkɨ inkamɨn witnid nɨtkɨnɨn ɨni tɨkɨ inkamɨn Adi Komii siir yai boɨnmɨmauuwiyɨn ɨni siir hɨriinan ywowɨn.
14 O semeador semeia a palavra.
15 Iikam nhɨrɨm sɨma Adi Komii siir yaiya pa wakae nami mɨpi sɨma siyɨu hɨr napami mɨpa naɨngwo ouwouami Adi Komii siir yaiya. Sɨma Adi Komii siir yaiya panaowar wakaenaki mɨ Setan siya panaowar swokɨ kwɨtkigi Adi Komii siir yaiya sɨmiir kwoɨnau haiginama. Mɨ tɨkɨ iikamɨm ɨni tɨ witnidɨn siyɨu nɨkɨiyɨm, sɨbgu whak karamae nwowiyɨm, ɨni sɨmiir hɨriinan ywowɨm.
15 E os que estão junto do caminho são aqueles em quem a palavra é semeada; mas, tendo-a eles ouvido, vem logo Satanás e tira a palavra que neles foi semeada.
16 Iikam nhɨrɨm sɨma ɨni tɨ witnidɨn siiyakak nuɨn, siir nakaigaiyɨm mɨ sɨma tɨ iikamɨm ɨni hɨriinan ywowɨm. Yaiyɨm sɨma wakaeyɨm pa wakae nɨngruramsasaugi, ta Adi Komii siir yaiya sɨmiir mhɨi kwoɨnau. Mɨ sɨma pɨ maɨrgɨmaɨrgar nwo nami, ta yai aiiramɨn.
16 Do mesmo modo, aqueles que foram semeados nos lugares pedregosos são os que, ouvindo a palavra, imediatamente com alegria a recebem;
17 Tɨkɨ iikamɨm ɨni witnidni mɨiyɨm aowa nam karamae nwowiyɨm, ɨni sɨmiir hɨriinan ywowɨm. Mɨ sɨma panɨɨnsi ywokwo bripriisi. Mɨ ɨiya hɨkɨn nɨmbiniiyɨm sɨmiir kɨnankɨuwam mɨ sɨma wɨ ɨi prɨei nokwo rani. Mɨ sɨma Adi Komii siir yai aiirɨn wɨ digɨumii haigɨngigi. Mɨ sɨma whɨekakɨm wa nɨkiiyam ɨuguskii.
17 mas não têm raiz em si mesmos, antes são de pouca duração; depois, sobrevindo tribulação ou perseguição por causa da palavra, logo se escandalizam.
18 Mɨ iikam nhɨrɨm ɨni tɨ witnidɨn maeyauwa urid amrɨdkakɨn siya nwowa saiir nakaigaiiyɨm ɨni sɨmiir hɨriinan ywowɨm sɨma wakaeiyɨm Adi Komii siir yaiya.
18 Outros ainda são aqueles que foram semeados entre os espinhos; estes são os que ouvem a palavra;
19 Mɨ sɨmiir kwoɨnɨn ɨni umɨrmɨnɨm mɨ nuan digworaekwowɨm ɨni sɨma kiyainamɨm. Mɨ ta Adi Komii siir yai kɨbiya ɨni tɨ digworaekwo ɨmar higrɨnɨugiya. Mɨ Adi Komii siir siyɨuɨn siir panɨɨnsi sɨbgu apsi.
19 mas os cuidados do mundo, a sedução das riquezas e a cobiça doutras coisas, entrando, sufocam a palavra, e ela fica infrutífera.
20 Mɨ iikam nhɨrɨm ɨni tɨ witnidɨn nu maeyau mɨiyɨk nɨkiiyɨn, ɨni siir hɨriinan ywowɨm. Sɨma ɨna sɨbgu wakaeyɨm Adi Komii siir yaiya. Mɨ sɨmiir nhɨrɨm kam nwɨr ɨuura mɨ budi mɨ nhɨrɨm pɨ kam nwoɨma mɨ budi mɨ nhɨrɨm pɨ kamaɨrɨm ɨriiyara mɨ budi. Ɨriig.
20 Aqueles outros que foram semeados em boa terra são os que ouvem a palavra e a recebem, e dão fruto, a trinta, a sessenta, e a cem, por um.
21 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki mɨ ɨiya inkamɨn yɨukɨdɨn nɨuyaiyɨn siir hangɨmunanii mɨ siya wɨ two aowa haigiprakaii, iyɨe? Wɨ hɨi aowa haigiprakaii, aniya? Nɨɨngaka. Kɨra bopwonauan romyasɨn siir dinankɨi! Mɨ yɨukɨdɨn pa sɨbgu ɨuyakii.
21 Disse-lhes mais: Vem porventura a candeia para se meter debaixo do alqueire, ou debaixo da cama? não é antes para se colocar no velador?
22 Tɨkɨ inkamɨn siir kwoɨnpai kwoɨnpaiyɨm tariinanɨn tɨkɨ idowɨiya nwo karam nwowɨm mɨ mhoɨiya sɨma wɨ idowɨiya nwo ɨuguskii mɨ wɨ dimɨn whɨrkɨn swokɨ haigiprakai rani. Nɨɨngaka.
22 Porque nada está encoberto senão para ser manifesto; e nada foi escondido senão para vir à luz.
23 Kɨma tɨ iikam whɨekakɨm kɨma wɨɨngakaɨrgɨm, kɨma timɨ wakae.
23 Se alguém tem ouvidos para ouvir, ouça.
24 Mɨ siya sɨmiirɨn ɨna swokɨ boɨnkiyɨn, yaiyɨm kɨma wakaeiyɨm kɨma sɨbgu daɨngworɨnukrɨpkai. Siyɨuɨn inkam nwɨrni kɨma tɨriyɨn mɨ Adi Komii siya kɨmiirɨn wɨ hɨriinan siyɨu ɨiirar swokɨ ɨnkɨn tɨri.
24 Também lhes disse: Atendei ao que ouvis. Com a medida com que medis vos medirão a vós, e ainda se vos acrescentará.
25 Mɨ inkam nwɨrɨn siya nɨnoknɨnkɨn mɨiyɨkakɨ nɨuwi mɨ mhoɨiya Adi Komii siya siirɨn wɨ hɨriinan nɨnoknɨnkɨn aiirar swokɨ ɨnkɨn ɨdu hauuraraokii. Mɨ inkamɨn nɨnoknɨnkɨn haɨmiisɨmakakɨ nɨuwi wɨ Adi Komii siya swokɨ haii. Mɨ siya wɨ nɨnoknɨnkɨn karamaeyar nwoɨuguski, wɨ haɨmii sɨma hai naowid rani. Nɨɨngakɨ nɨɨngakɨɨnga. Ɨriig.
25 Pois ao que tem, ser-lhe-á dado; e ao que não tem, até aquilo que tem ser-lhe-á tirado.
26 Jisɨs siya hɨnɨɨna boɨnkɨn, ɨiya Adi Komii siya iikamɨm mɨ digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir bɨiyan nwowɨn, siya ɨni tɨ inkamɨn witnid nɨtkɨnamɨn mɨ siir numɨr aiir sɨbgu kɨgrɨraowɨn ɨni siir hɨriinan ywowɨn. Mɨ Adi Komii siya kɨmiirɨn wɨ hɨriinanar mɨ sɨbgu kɨgrɨraowi. Mɨ siir numɨran naeyɨm wɨ hoɨmgakar nɨmbiyami.
26 Disse também: O reino de Deus é assim como se um homem lançasse semente à terra,
27 Mɨ ɨinokɨinokɨn tɨ inkamɨn nɨiyaka pɨ nhwo nɨb whwonkaowi mɨ nugakɨn siya pa nɨnsiin aprɨrɨramyakwoki. Tɨ inkamɨn siya kɨgiyɨn mɨ siya ɨni siya siyar yaɨngwowɨn, tɨ witnidɨn siya komii panɨɨna nwokikɨn, siya bɨri nɨnoknɨnkɨnkɨn.
27 e dormisse e se levantasse de noite e de dia, e a semente brotasse e crescesse, sem ele saber como.
28 Nu siya mɨnki mɨ tɨ witnidɨn pa kɨnan grɨmgrɨnkɨigi mɨ siya mhoɨiya pɨ nae kakar namwo ɨuwi. Bɨi pɨ kwo aeyar nɨmbiyami mɨ mhoɨiya nae pa budgi.
28 A terra por si mesma produz fruto, primeiro a erva, depois a espiga, e por último o grão cheio na espiga.
29 ɨiya sasaeyɨm wai nwowiyɨm mɨ tɨ inkamɨn pa nɨngugu haii. Ɨriig.
29 Mas assim que o fruto amadurecer, logo lhe mete a foice, porque é chegada a ceifa.
30 Mɨ Jisɨs siya boɨnki, krɨma Adi Komii siir iikamɨm mɨ siir digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir bɨiyan iikam nwowi mɨ krɨma wɨ paka hɨnɨɨn boɨniyɨo yaiya sae nɨkri boɨni siirɨn.
30 Disse ainda: A que assemelharemos o reino de Deus? ou com que parábola o representaremos?
31 Mɨ tɨ mastetnidɨn siir hɨriinan tɨ ɨkrii boɨn. Mɨ mastetnidɨn siya ɨkɨ paenid nhɨrɨm sɨmiir hɨriinan tani. Nɨɨngaka. Siya sapkɨsapisɨmkɨn komii rani, ara krɨnankɨn. Mɨ siir nidɨm kasa rani, hoɨmgakɨm. Mɨ Adi Komii siir isidɨn ɨni tɨ mastetnidɨn siir hɨriinan ywowɨn kasa rani, hoɨmgakɨm.
31 É como um grão de mostarda que, quando se semeia, é a menor de todas as sementes que há na terra;
32 Mɨ inkamɨn tɨ mastetnidɨn siir nɨnkɨn dɨgiyɨn mɨ siya pa whakii mɨpi komiiyar namwo ɨuwi. Mɨ siya ɨkɨ sasae hoɨmgakɨm pɨ sɨmiira mrwɨi haiburgigi. Mɨ siya kwiya komii kakargɨn mɨ ɨpiyɨn mɨnɨm sɨmiir whɨeyɨm pɨ siir kwiya ɨmiirar mɨ haigii. Ɨriig.
32 mas, tendo sido semeado, cresce e faz-se a maior de todas as hortaliças e cria grandes ramos, de tal modo que as aves do céu podem aninhar-se à sua sombra.
33 Ɨiya sɨma Jisɨs siir boɨniyɨo yai ɨmiir nɨnoknɨnkɨnɨm mɨ mhoɨiya siya iikam ɨmiirɨn boɨniyɨo yai kasa bɨri boɨnkɨn, Adi Komii siir yaiyɨm.
33 E com muitas parábolas tais lhes dirigia a palavra, conforme podiam compreender.
34 Dimɨnɨm siya boɨniyɨm pɨ sɨmiir boɨnɨnkɨi ɨuguski rani. Nɨɨngaka. Siya pɨ boɨniyɨo yai ara boɨnkii. Mɨ ɨiya siir kɨgna mɨriiyɨm kamɨm pɨ sɨma sɨma nwoki saɨkaɨn mɨ Jisɨs siya yaimwokɨyaimwowɨm pɨ hanɨɨngɨ boɨnɨski. Ɨriig.
34 E sem parábola não lhes falava; mas em particular explicava tudo a seus discípulos.
35 Mɨ naɨowaka ta ɨiya aiirarɨn siir kɨgna mɨriiyɨm kamɨm siya sɨmiir boɨnki, krɨma pɨ whɨi yarmiya kigidamtɨbi.
35 Naquele dia, quando já era tarde, disse-lhes: Passemos para o outro lado.
36 Mɨ sɨma ta iya Jisɨs siya nɨdwokaiya saiir kwɨriinam mɨ sɨma siir wara yɨuginam. Mɨ sɨma i nhɨrɨm ɨni warar yɨnkɨn kwɨrii namɨm. Mɨ iikam isid komiiyɨn sɨma siir haiburgigɨm mɨ sɨma ɨna yamɨm.
36 E eles, deixando a multidão, o levaram consigo, assim como estava, no barco; e havia com ele também outros barcos.
37 Mɨ opud komiiya ha hugnaniya mɨ hɨnɨn komiiya ha mɨ ɨt mɨ sɨmiir iyɨn ɨni wara kaibombokiigiyɨn, hɨnɨn aeya. Taka hɨnɨn opud komiiya prasaekɨ mɨ ɨuwi. Mɨ iya opa mɨrkɨmɨrkɨ nɨnkɨnɨm pariiparii.
37 E se levantou grande tempestade de vento, e as ondas batiam dentro do barco, de modo que já se enchia.
38 Mɨ Jisɨs siya iya saiir idao hɨr kikɨnanɨu whwonkaigɨn nhwo mɨpiyɨnanɨn siir. Mɨ sɨma siir yɨnɨdgu ɨnsiin mɨ sɨma ɨna boɨnɨm, hɨe! Tɨ krɨmiir Adɨn, krɨma pɨ inɨgak nwo rani, pɨ tɨrar nwomainainami. Mɨ tari kɨra krɨmiirsi naɨngwoyɨmiyok rani, aniya?
38 Ele, porém, estava na popa dormindo sobre a almofada; e despertaram-no, e lhe perguntaram: Mestre, não se te dá que pereçamos?
39 Mɨ Jisɨs siya ha nɨnsiingiyɨn mɨ siya ɨo opud hɨnɨn sowiir ywoki. Mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn, kowa dɨg dwoki! Mɨ Jisɨs siya hɨriinan boɨnkiyɨn, opuda ɨna dɨgiya mɨ opa hɨnɨn sɨmkɨ bɨri swokɨ ɨtkika, ɨni nɨɨngar ywomaigiya mokmokwaiga.
39 E ele, levantando-se, repreendeu o vento, e disse ao mar: Cala-te, aquieta-te. E cessou o vento, e fez-se grande bonança.
40 Mɨ Jisɨs siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir boɨnki. Kɨma hɨnɨɨn dimusi nɨdidnanaekɨm, ha? Mɨ kɨma tari naɨngwo tɨbmii karamaekɨm ɨni nɨɨngar ywowɨm, aniya?
40 Então lhes perguntou: Por que sois assim tímidos? Ainda não tendes fé?
41 Mɨ sɨma ɨni mounana siinkaokiyɨm mɨ nɨdid prasae bɨri kɨnkikɨm. Mɨ sɨmasɨmar yomboɨn amboɨna. Tɨkɨ inkamɨn siya yɨpɨkɨn tɨkɨ hɨnɨɨna tɨrɨn? Opud hɨnɨno ɨni siir yaiyar mɨ wakaeyoknakiyo? Ɨriig.
41 Encheram-se de grande temor, e diziam uns aos outros: Quem, porventura, é este, que até o vento e o mar lhe obedecem?
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.