Lucas 9

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Jisɨs siya kam ɨuur nwɨso siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir yɨkɨuna ɨrɨpa haɨngiriyɨuɨm mɨ siya kɨrɨe komii mɨ inɨg komii sɨmiir hauuwɨm. Uridyɨu biyɨe biyɨeyɨm mɨ mapai mapaiyɨm sɨmiir haiswonɨmnɨskɨiyɨm.
1 Reunindo Jesus os doze apóstolos, deu-lhes poder e autoridade sobre todos os demônios, e para curar enfermidades.
2 Mɨ siya sɨmiirɨn ɨna yɨkropkiyɨm ɨiya Adi Komii siya siir digworaekwowɨm sɨmiir kɨgɨrkakana saiir boɨnmɨmauuam mɨ makak iikamɨm sɨmiir mɨ ɨnɨmnɨskiiyɨm.
2 Enviou-os a pregar o Reino de Deus e a curar os enfermos.
3 Mɨ siya sɨmiir boɨnki, kɨma digworaekwo wara kɨpi hai apnam mɨ kɨma nae mɨnɨm mɨ umɨr hoknɨbɨm mɨ paekopɨm hogwokwo apiyɨm sɨmiir wara kɨpi hainam. Mɨ kɨma yɨuɨso kwokwɨsa kɨpi hainam.
3 Disse-lhes: Não leveis coisa alguma para o caminho, nem bordão, nem mochila, nem pão, nem dinheiro, nem tenhais duas túnicas.
4 Mɨ omaka kɨma napnɨnopkainami mɨ sɨma wadɨe kɨmiir nwowɨni mɨ kɨma ta omaka aiirar dwokrɨpkai. Mɨ tɨ om ɨiirɨn wɨ ta omaka saiir hɨrankar haiburgig.
4 Em qualquer casa em que entrardes, ficai ali até que deixeis aquela localidade.
5 Mɨ sɨma kɨmiirɨn sɨmiir omaka hɨriir namamɨn wadɨe nwowɨn karamae nwowi mɨ kɨma tɨ om ɨiir haiburgik. Mɨ nusɨn ɨmiir dɨkrɨmkrɨnkiigig sɨma wa nɨnoknɨnkɨnkiyɨm, krɨma mɨiyɨk rani.
5 Onde ninguém vos receber, deixai aquela cidade e em testemunho contra eles sacudi a poeira dos vossos pés.
6 Mɨ kamɨm Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ɨna yɨtɨkrɨnkiyɨm omom omomɨm sɨmiir mɨ Adi Komii siir yaiwɨn kɨbiya saiir yapboɨnmamauuam mɨ iikam makakɨm omom omomanɨm hɨnda tɨndanɨm sɨmiir warar mɨ ɨnkɨn haiswonɨmnɨskɨiyam. Ɨriig.
6 Partiram, pois, e percorriam as aldeias, pregando o Evangelho e fazendo curas por toda parte.
7 Mɨ inkam komiiyɨn Herot nu Galili kɨgrɨraowiyɨn tɨ yai whɨekakɨm sɨmiir wakaekiyɨn mɨ siir kwoɨnɨn ɨni hindara whrɨewhrɨekiyɨn. Dimusi rani, nhɨrɨm ha boɨni, Jonɨn op baptais haigɨnɨuwiyɨn ɨeyankɨn bɨdi swokɨ ɨnsiin ɨdwowɨn.
7 O tetrarca Herodes ouviu falar de tudo o que Jesus fazia e ficou perplexo. Uns diziam: É João que ressurgiu dos mortos; outros: É Elias que apareceu;
8 Mɨ nhɨrɨm hɨnɨɨna boɨn, Ilaija bɨdi yɨmbiyamɨn. Mɨ nhɨrɨm hɨnɨɨna boɨni, bɨiyan profet inkam nwɨrɨn bɨdi swokɨ ɨnsiin ɨdwowɨn.
8 e ainda outros: É um dos antigos profetas que ressuscitou.
9 Mɨ Herot siya hɨnɨɨna boɨnki, Jon siir nɨiyɨn karar bɨdi kaigrɨpkiyɨn. Mɨ tɨ inkamɨn siya yɨpɨkɨn kara tɨ siir yaiya hɨnɨɨna wakaewɨnɨn, ha? Mɨ siya Jisɨs siir kɨgam mɨni. Ɨriig.
9 Mas Herodes dizia: Eu degolei João. Quem é, pois, este, de quem ouço tais coisas? E procurava ocasião de vê-lo.
10 Mɨ aposel kamɨm ha swokɨ ɨtɨm mɨ dimɨn whɨekakɨm sɨma tɨrɨm sɨma Jisɨs siir inɨ boɨnmɨmauuni. Mɨ siya sɨmiirɨn warar yɨnkɨn ɨkɨunam mɨ sɨma iikam nhɨrɨm sɨmiirɨn hɨrar haiburgik mɨ sɨmasɨmar yam om whɨrɨn siirɨn. Mɨ tɨ omɨn siir inɨgɨn Betsaidakɨn.
10 Os apóstolos, ao voltarem, contaram a Jesus tudo o que haviam feito. Tomando-os ele consigo à parte, dirigiu-se a um lugar deserto para o lado de Betsaida.
11 Mɨ ɨiya iikamɨm sɨma wakae dɨgiyɨm mɨ sɨma ɨni siir mhoɨiyar yamɨm. Mɨ sɨma siirɨm ha namɨm mɨ siya ɨni maɨrgɨmaɨrga ywowɨnɨn sɨmiirɨn. Mɨ siya Adi Komii siya siir iikamɨm sɨmiir kɨgɨrkakana saiir yowomwarkaiyɨu sɨmiirɨn mɨ iikamɨm makakɨm, sɨmiir warar mɨ ɨnkɨn haiswonɨmnɨskɨi haigɨnɨu.
11 Logo que a multidão o soube, o foi seguindo; Jesus recebeu-os e falava-lhes do Reino de Deus. Restabelecia também a saúde dos doentes.
12 Mɨ ɨiya bɨeyɨn ha nɨkiiyamtɨbɨn, kam ɨuur nwɨso siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ha nɨtɨm siirɨm mɨ sɨma boɨn, kɨra iikamɨm sɨmiir dɨkropki sɨma ɨkɨ om nhɨrɨm hɨnda tɨnda nwowɨm pɨ sɨmiirɨm nwokɨ amɨm mɨ sɨma pɨ hɨr nwokɨ whwonkaowiyɨm mɨ nae mɨnɨm pɨ hɨr nwokɨ ɨnkɨguna aeyamwiyɨm. Whɨsarii rani, ta maeyauwa krɨma nwowa om karamaeka.
12 Ora, o dia começava a declinar e os Doze foram dizer-lhe: Despede as turbas, para que vão pelas aldeias e sítios da vizinhança e procurem alimento e hospedagem, porque aqui estamos num lugar deserto.
13 Mɨ Jisɨs siya sɨmiirɨn ɨgao yaigakar ywoki, sɨmiirɨn nae kɨmar hauu. Mɨ sɨma ɨna boɨnɨm, krɨma nae hɨrii hɨrii karamaekɨm. Krɨma bretɨm ɨriiyar mɨ anasu whɨs sɨmasɨmar nwowi. Mɨ kɨra hɨnɨɨna naɨngwowi tɨ iikam whɨekakɨm nwowɨm, krɨma naeyɨm sɨmiir dɨgar pinɨ saɨnaki, aniya?
13 Jesus replicou-lhes: Dai-lhes vós mesmos de comer. Retrucaram eles: Não temos mais do que cinco pães e dois peixes, a menos que nós mesmos vamos e compremos mantimentos para todo este povo.
14 Kamɨm hɨr nwowɨm 5,000kɨm mɨ Jisɨs siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir boɨnki, kɨma sɨmiir boɨnki, sɨma kam nwɨs ɨuur ɨuura kiiyop ɨdwodwoam.
14 {Pois eram quase cinco mil homens.} Jesus disse aos discípulos: Mandai-os sentar, divididos em grupos de cinqüenta.
15 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ɨni hɨriinanar mɨ tɨrɨm mɨ sɨma iikam ɨmiirɨn ɨna yokmwɨn ɨdwowɨm.
15 Assim o fizeram e todos se assentaram.
16 Jisɨs siya tɨ bret ɨriiyarɨm mɨ tɨ anasu whɨs ɨko ha haiyɨn mɨ siir nhwowɨn nɨnomor koua hɨriir ha kaokiyɨn mɨ siya ɨna boɨn wadɨekiyɨn Adi Komii siirɨm. Mɨ siya ɨna yɨnop hauugiyɨm kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir mɨ iikam sɨmiirɨn ɨni sɨmar hɨd nonkwokwo hauunamɨm.
16 Então Jesus tomou os cinco pães e os dois peixes, levantou os olhos ao céu, abençoou-os, partiu-os e deu-os a seus discípulos, para que os servissem ao povo.
17 Mɨ iikam whɨekakɨm ha naekɨnɨu dɨgiyɨm mɨ nae haɨmii haɨmiiyɨm sɨma naepɨpɨru okiyɨm mɨ nɨbɨm sɨma haigimɨrnɨnkɨnkiyɨm ɨuur ɨs. Ɨriig.
17 E todos comeram e ficaram fartos. Do que sobrou recolheram ainda doze cestos de pedaços.
18 Ɨi gwɨra Jisɨs siya Adi Komii siirɨmɨn nhwo sasar inɨ kwɨsboɨnɨu. Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ɨna yamɨm siirɨm. Mɨ siya sɨmiir srɨigi, iikamɨm kariirɨn panɨɨn nɨkɨuwigɨm?
18 Num dia em que ele estava a orar a sós com os discípulos, perguntou-lhes: Quem dizem que eu sou?
19 Mɨ nhɨrɨm yɨm hɨnɨɨna boɨnikɨm, Jonɨn op baptais haigɨnɨuwiyɨn siya. Mɨ nhɨrɨm yɨm hɨnɨɨna boɨni, kɨra Ilaijakɨn mɨ nhɨrɨm yɨm hɨnɨɨna boɨni, profet inkam nwɨrɨn bɨdi yɨnsiin ɨdwowɨn.
19 Responderam-lhe: Uns dizem que és João Batista; outros, Elias; outros pensam que ressuscitou algum dos antigos profetas.
20 Mɨ siya sɨmiir srɨigi boɨnki, wɨm kɨma panɨɨna dapikɨm? Mɨ Pita siya ɨna ywowarkɨi boɨnɨn, kɨra tɨ inkamɨn Adi Komii siya nɨmbingiyɨn Mesaia siya. Ɨriig.
20 Perguntou-lhes, então: E vós, quem dizeis que eu sou? Pedro respondeu: O Cristo de Deus.
21 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, ta yaiya inkam nwɨrni kɨpi swokɨ boɨnmauumɨmɨn.
21 Ordenou-lhes energicamente que não o dissessem a ninguém.
22 Mɨ Jisɨs siya ɨna swokɨ boɨnkiyɨn kara Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn kara wɨ hɨk kɨmpɨpɨsu prasae hai rani. Mɨ bɨiyan inkamɨm omaka Adi Komii siir inɨg hainaniya saiir kɨgrɨraowiyɨm mɨ prismi bɨiyan inkam mɨ kamɨm siyɨu komii komiiyɨm sɨm nɨnomoknɨnkɨniyɨm, sɨma wɨ digɨumii siir haimriyɨuwi mɨ sɨma siirɨn wa nɨsomaowi mɨ siya ɨi kwoɨmaka wa swokɨ ɨnsiin ɨdwowi ɨe hɨrankar.
22 Ele acrescentou: É necessário que o Filho do Homem padeça muitas coisas, seja rejeitado pelos anciãos, pelos príncipes dos sacerdotes e pelos escribas. É necessário que seja levado à morte e que ressuscite ao terceiro dia.
23 Mɨ siya sɨmiir boɨnki mɨ inkamɨn kariir siyɨu ɨmiir napam nɨti mɨ siya dimɨnɨm siir kwoɨnau hɨr nwokaiyɨm digworaekwowɨm sɨmiir haiburgigi mɨ siya kariir mɨi ɨmiir mɨrii mɨ kariir siyɨu ɨmiir dap ɨski. Mɨ siya kariir mɨi aiirarar mɨriiyokiyokɨi mɨ kariir siyɨu ɨmiirarar timɨ apiyokiyokɨi. Mɨ siya tɨ paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn siirɨn hɨriiyar haiyokiyokɨi kariir hɨriinan.
23 Em seguida, dirigiu-se a todos: Se alguém quer vir após mim, renegue-se a si mesmo, tome cada dia a sua cruz e siga-me.
24 Mɨ yɨpɨkɨ inkamkɨn digɨumii siir digworaekwo mɨ dimɨnɨm siir kwoɨnau nwokaiyɨm sɨmiir haimriiyɨu karamae nwowi mɨ siir kwoɨnɨn omwai waiyaiyɨn wɨ mɨiyɨk nwo rani. Mɨ siya wɨ hindara kɨgugu ɨskii. Mɨ yɨpɨkɨ inkamkɨn digɨumii siir digworaekwo mɨ dimɨnɨm siir kwoɨnau nwokaiyɨm sɨmiir haimriyɨuwi mɨ siya wɨ omwai hɨriiya waiyayokiyokɨi.
24 Porque, quem quiser salvar a sua vida, perdê-la-á; mas quem sacrificar a sua vida por amor de mim, salvá-la-á.
25 Mɨ yɨpɨkɨ inkamkɨn tɨ nu siir digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir haɨngiriyɨu haigɨn mɨmɨri siyamar mɨ inɨg komiigak ha mɨ owi mɨ tɨ digworaekwowɨm wɨ sɨma whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwi siirɨn omwai waiyayokiyokɨikaeyamɨm, aniya? Nɨɨngaka.
25 Pois que aproveita ao homem ganhar o mundo inteiro, se vem a perder-se a si mesmo e se causa a sua própria ruína?
26 Mɨ yɨpɨkɨ inkamkɨm kariiram maɨrgɨmaɨrga karamae nwowi mɨ digɨumii kariir yai aiir haimriyɨuwi mɨ mhoɨiya kara Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn siya swokɨ ɨti digworaekwo whɨekakɨm Adi Komii siya kariir hauuwɨm paenan nɨuyaeiyɨm mɨ Adi Komii siir paekwosɨmɨm sɨmaka nɨti mɨ taka ɨiya kara kɨriirɨn wɨ digɨumii saiir swokɨ haimriyɨuwi. Mɨ mhoɨiya siya wɨ Adi saɨka nwo rani. Nɨɨngaka.
26 Se alguém se envergonhar de mim e das minhas palavras, também o Filho do Homem se envergonhará dele, quando vier na sua glória, na glória de seu Pai e dos santos anjos.
27 Kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨni, tɨ iikam nhɨrɨm tɨrar nwowɨm, kɨma wɨ nikɨ ao rani. Mɨ dimɨnɨm ɨiya Adi Komii siir dimɨn taemɨn ɨmiir kɨgɨrkakana wɨ saiirar nɨmbiyami. Ɨriig.
27 Em verdade vos digo: dos que aqui se acham, alguns há que não morrerão, até que vejam o Reino de Deus.
28 Mɨ Jisɨs siya tɨ yaiyɨm ha boɨn dɨgiyɨm mhoɨiya ɨi ɨriiyar kwoɨmɨm namkiyɨm mɨ siya Pita Jon mɨ Jems sɨmiir yɨkɨunam mhɨuisɨm whɨrɨn siir kɨua hɨriir, nhwo Adi Komii siirɨm kwɨsboɨnɨm.
28 Passados uns oitos dias, Jesus tomou consigo Pedro, Tiago e João, e subiu ao monte para orar.
29 Mɨ siya hɨrar kwɨsboɨnɨn mɨ siir whwonkamɨn ɨna yɨgiyɨn mɨ siir yɨuɨsa paenan ha nɨuyakiya mɨ saeya ɨni whɨsinana ywokiya.
29 Enquanto orava, transformou-se o seu rosto e as suas vestes tornaram-se resplandecentes de brancura.
30 Mɨ bɨri kɨmɨmɨnkikɨn inkam nwɨso ɨni saɨkar yamokwo boɨnainiyo. Moses, Ilaija so.
30 E eis que falavam com ele dois personagens: eram Moisés e Elias,
31 Mɨ sowa Adi Komii siir dimɨnɨn paenan nɨuyaiyɨn saɨka nɨnkɨn ɨmbinikɨn. Mɨ sowa ɨiya Jisɨs siya naonama saiir nɨmbiyami dimɨnɨn Jerusalem hɨr, Adi Komii siya nɨmbinɨn bɨdi bɨdiniyar sɨmiir boɨnmɨmauugɨm.
31 que apareceram envoltos em glória, e falavam da morte dele, que se havia de cumprir em Jerusalém.
32 Mɨ Pita siya mɨ siir nomiiyau nwɨs owa sɨma nhwo whwonkaigɨm mɨ sɨma ha nɨnsiingiyɨm mɨ sɨmar kɨgi paeya Jisɨs mɨ inkam nwɨso saɨka nokwowo sɨmiir hɨr nɨuyaki.
32 Entretanto, Pedro e seus companheiros tinham-se deixado vencer pelo sono; ao despertarem, viram a glória de Jesus e os dois personagens em sua companhia.
33 Mɨ sowa Jisɨs siir haiburgigɨm mɨnko mɨ Pita siya siir boɨnki, Bɨiyan Inkam Komii, krɨma tɨr nwowɨm wadɨeka. Mɨ krɨma omaka amɨrɨm wɨ ouuma mɨrii, ɨra kɨriirga mɨ ɨra Moses mɨ ɨra Ilaija Pita siya ta yai aiirɨn whaowaeya prɨiboɨnkɨn, siya bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn.
33 Quando estes se apartaram de Jesus, Pedro disse: Mestre, é bom estarmos aqui. Podemos levantar três tendas: uma para ti, outra para Moisés e outra para Elias!... Ele não sabia o que dizia.
34 Mɨ siya yai aiirar nikɨ boɨnɨn mɨ waua ɨni sɨmiira yaunɨ kikirɨnuniya, sɨma ɨna yɨdidgiyɨm.
34 Enquanto ainda assim falava, veio uma nuvem e encobriu-os com a sua sombra; e os discípulos, vendo-os desaparecer na nuvem, tiveram um grande pavor.
35 Mɨ yai kwɨra ta wau aiir kauwok boɨnkiya, saeya hɨnɨɨna kauwok boɨnkika, warɨ yɨnisɨmɨn kariir yɨnisɨmkɨn. Mɨ kara siir bɨdi yɨmbinɨn. Kɨma siir yai aiirar wakaeyokna.
35 Então da nuvem saiu uma voz: Este é o meu Filho muito amado; ouvi-o!
36 Mɨ ta yaiya ha boɨnkiya mɨ sɨma kɨgi, Jisɨs sasar nwoki. Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma yai ha nɨnkɨn tankiyɨm mɨ ta ɨiya tɨ dimɨnɨn sɨma kɨgnamɨn, sɨma inkam nwɨr bɨ swokɨ boɨnmauumɨmɨnkɨn. Ɨriig.
36 E, enquanto ainda ressoava esta voz, achou-se Jesus sozinho. Os discípulos calaram-se e a ninguém disseram naqueles dias coisa alguma do que tinham visto.
37 Mɨ ɨigwɨra sɨma mhɨuisɨm whɨrɨn siir haiburgigɨm mɨ ha nɨuunamɨm mɨ iikam isid komii whɨrɨn, sɨma Jisɨs siirɨn siyɨu hɨr yapyɨskaiwɨn.
37 No dia seguinte, descendo eles do monte, veio ao encontro de Jesus uma grande multidão.
38 Mɨ tɨ iikam isid komiiyɨn sɨmiir hɨran inkam nwɨrɨn siya ɨna kauwok boɨnamnankiyɨn, iikam nowomwarkaiyɨuan inkamɨn mɨ kara kariirɨmar kwɨsboɨnki. Kɨra kariir yɨnisɨm yɨnkamiyɨn ɨiir kɨgi, siya kariir yɨnisɨm yɨnkamiyɨn nwɨrkɨ nwɨruwa ɨeyaɨrgɨn.
38 Eis que um homem exclamou do meio da multidão: Mestre, rogo-te que olhes para meu filho, pois é o único que tenho.
39 Mɨ uridyɨu biyɨe whɨrɨn siya nonkwokɨn siirɨn. Mɨ bɨ kɨmɨmɨnkikɨn, siya ha kauwok boɨnkiyɨn mɨ tɨ uridyɨu biyɨe ɨeyar haigi ɨtɨwamwakikɨngig. Mɨ yaeyopa pa nɨmbinaniyami siir yai hɨrankar mɨ siya tɨ yɨnisɨmɨn siir pɨu aiirar nonkwobumbunɨnkɨnikɨn mɨ siya siir bɨ swokɨ haibur sranikɨn. Nɨɨngaka.
39 Um espírito se apodera dele e subitamente dá gritos, lança-o por terra, agita-o com violência, fá-lo espumar e só o larga depois de o deixar todo ofegante.
40 Mɨ kara kamɨm kɨriir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiiram bɨdiyar kauwok boɨnanaeyɨn tɨ uridyɨu biyɨe siir haiswonɨskiyɨm mɨ sɨma dɨg bɨ nwokɨm.
40 Pedi a teus discípulos que o expelissem, mas não o puderam fazer.
41 Mɨ Jisɨs siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn mɨ tɨ iikamɨm tariinananɨm kɨma naɨngwo tɨbmii karamaekɨm. Kɨmiir mhɨi kwoɨnɨm mɨiyɨk nwo rani. Mɨ kara kɨmaka wɨ pariig ɨiya nwowi, ha? Mɨ kara kɨmiirɨn wɨ pariig ɨiya whɨndirɨraerar haigɨnɨuwi mɨ kɨma wa nwokɨ aɨngwo tɨbmiiyɨm, ha? Mɨ siya tɨ inkam ɨiir boɨnki. Yɨnisɨmɨn tɨriir whainani.
41 Respondeu Jesus: Ó geração incrédula e perversa, até quando estarei convosco e vos aturarei? Traze cá teu filho.
42 Mɨ siir yɨnisɨmɨn ha nikɨ apnaniyɨn mɨ tɨ uridyɨu biyɨeyɨn ɨni siyar haigi owomwak ɨnamnaniyɨn. Mɨ Jisɨs siya ɨgao yaigak tɨ uridyɨu biyɨeyɨn siir boɨnki mɨ siya tɨ yɨnisɨm ɨiirɨn ɨna haiswonɨski haigɨnɨugiyɨn. Siya ɨni siir ad ɨiiramar swokɨ ɨkropkiyɨn.
42 E quando ele ia chegando, o demônio lançou-o por terra e agitou-o violentamente. Mas Jesus intimou o espírito imundo, curou o menino e o restituiu a seu pai.
43 Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma Adi Komii siir kɨrɨe komiiya saiir kɨgiya sɨma ɨni hindara yanaakiyɨm. Ɨriig.
43 Todos ficaram pasmados ante a grandeza de Deus. Como todos se admirassem de tudo o que Jesus fazia, disse ele a seus discípulos:
44 kɨmiir wɨɨnɨm sɨbgu mauugi. Mɨ mhoɨiya Yaowae Adɨn nɨnomor kou hɨrankɨ nɨtɨn siirɨn wɨ wɨr nhɨrɨm sɨma napwouwi.
44 Gravai nos vossos corações estas palavras: O Filho do Homem há de ser entregue às mãos dos homens!
45 Mɨ sɨma ta yaiya siya boɨna saiir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨm, ta yaiya saiir yaimwokɨyaimwowa sɨmiirsi nɨmprɨoka mɨ sɨma saiir panɨɨnsi sɨbgu yɨnoknɨnkɨnsi. Mɨ sɨma pɨ nɨdidgɨm ta yai aiiramɨn siir panɨɨnsi srɨisi. Ɨriig.
45 Eles, porém, não entendiam esta palavra e era-lhes obscura, de modo que não alcançaram o seu sentido; e tinham medo de lhe perguntar a este respeito.
46 Mɨ kamɨm Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma yaiya kwɨra yɨniinansao boɨn, yɨpɨkɨn sɨmiir kougɨkou nwowɨn.
46 Veio-lhes então o pensamento de qual deles seria o maior.
47 Mɨ Jisɨs siya bɨdiya yɨnoknɨnkɨnɨn kwoɨnɨn sɨmiir hɨr nwowɨn. Mɨ siya yɨnisɨm sapɨsap nwɨrɨn siir asi nɨkɨunakɨn.
47 Penetrando Jesus nos pensamentos de seus corações, tomou um menino, colocou-o junto de si e disse-lhes:
48 Mɨ siya sɨmiir boɨnki, inkamɨn tɨ yɨnisɨm sapɨsapɨn siirɨn kariir inɨg ɨiir kɨgrɨraowi yɨo siya kariir kɨgrɨraokɨn. Mɨ inkamɨn kariir kɨgrɨraowi mɨ siya inkamɨn kariir nɨkropkiyɨn siirɨn warar nɨnkɨn kɨgrɨraowi. Mɨ inkamɨn yɨnisɨm sapɨsapnan kɨmiir waraur nwowi mɨ kɨmiir kougɨkouɨn ɨni siyar ywowɨn. Ɨriig.
48 Todo o que recebe este menino em meu nome, a mim é que recebe; e quem recebe a mim, recebe aquele que me enviou; pois quem dentre vós for o menor, esse será grande.
49 Jon siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn, Bɨiyan Inkam Komii, krɨma inkam nwɨra kɨg, uridyɨu biyɨeyɨm sɨmiirɨn kɨriir inɨg ɨiir haiswonɨmnɨskɨigɨn. Mɨ siya krɨmiir yai bɨ wakaeyoknakɨn mɨ krɨma siirɨn hɨriinansi nɨkɨdugɨm. Dimusi rani, siya krɨmiir isid rani. Nɨɨngaka.
49 João tomou a palavra e disse: Mestre, vimos um homem que expelia demônios em teu nome, e nós lho proibimos, porque não é dos nossos.
50 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki mɨ kam nhɨrɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma, kɨma siir kɨpi nɨkɨdu. Inkamɨn ɨo nhwo kɨmiir nanao karamae nwowiyɨn yɨo siya kɨmiir nomiiyaugɨn. Ɨriig.
50 Mas Jesus lhe disse: Não lho proibais; porque, o que não é contra vós, é a vosso favor.
51 Ɨiya Adi Komii siya Jisɨs siir swokɨ ɨkɨunamana nɨnomor koua hɨriir saeya ɨni kingiin nwowa. Mɨ Jisɨs siir kwoɨnɨn om komii Jerusalema namɨm asi naɨngwokɨn.
51 Aproximando-se o tempo em que Jesus devia ser arrebatado deste mundo, ele resolveu dirigir-se a Jerusalém.
52 Mɨ siya kam nhɨrɨm sɨmiir yɨkropki, yai siir bɨiyɨn sɨma nwokɨ haigirɨrɨramɨm mɨ sɨma ha namɨm nu Sameria hɨrɨn om whɨrɨn siir yapnɨnopkainam. Mɨ sɨma siir digworaekwo nhɨrɨm sɨmiir dirɨraerarɨm mɨnkɨm.
52 Enviou diante de si mensageiros que, tendo partido, entraram em uma povoação dos samaritanos para lhe arranjar pousada.
53 Mɨ omɨn siir hɨran inkam nhɨrɨm sɨma siir bɨri nɨkɨunamkɨm sɨmiir omaka hɨriir. Dimusi rani, Sameria iikam sɨma ɨrɨpa mhɨi kwoɨn bɨri nwowikɨm Judami iikam sɨmakan sɨma ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm siya pɨ om komii Jerusalem hɨriir nami.
53 Mas não o receberam, por ele dar mostras de que ia para Jerusalém.
54 Inkam nwɨso siir kɨgna mɨriiyo Jems, Jon sowa, sowa hɨriinan siyɨuɨn siir kɨgɨn mɨ sowa siir boɨnmauu, Bɨiyan Inkam Komii, krɨma paeya nɨnomor kou hɨrana saiirɨm nɨkɨugi, saeya tɨ iikamɨm tɨranɨm sɨmiir nwokɨ ɨuniyɨm, aniya?
54 Vendo isto, Tiago e João disseram: Senhor, queres que mandemos que desça fogo do céu e os consuma?
55 Mɨ Jisɨs siya ha haiyɨug okwokiyɨn mɨ siya ɨo sowiir ywoki.
55 Jesus voltou-se e repreendeu-os severamente. {Não sabeis de que espírito sois animados.
56 Mɨ sɨma om whɨra yapnam. Ɨriig.
56 O Filho do Homem não veio para perder as vidas dos homens, mas para salvá-las.} Foram então para outra povoação.
57 Mɨ sɨma siyɨu hɨrar nikɨ apamɨm mɨ inkam nwɨrɨn siir boɨnki, kɨra omom omomɨm kɨra nami mɨ kara wɨ kɨriir mhoɨiya nɨnkɨn apiyokiyokɨii.
57 Enquanto caminhavam, um homem lhe disse: Senhor, seguir-te-ei para onde quer que vás.
58 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, niimauan wraɨm yɨm ɨeno kakargɨm mɨ ɨpiyɨnɨm yɨm ɨriipɨ hɨriinan whɨe kakargɨm. Mɨ Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn yɨo omaka maeyau whwonkai karamaekɨn.
58 Jesus replicou-lhe: As raposas têm covas e as aves do céu, ninhos, mas o Filho do Homem não tem onde reclinar a cabeça.
59 Mɨ siya inkam nwɨrɨn siir boɨnki, kɨra kariir mhoɨiyar wɨt. Mɨ siya boɨn mɨ kɨra kariirɨn wadɨe tikɨ oki. Kariir adɨn siir pɨuɨs biyɨeya saiir nikɨ hangikaigigi.
59 A outro disse: Segue-me. Mas ele pediu: Senhor, permite-me ir primeiro enterrar meu pai.
60 Mɨ Jisɨs siya siir yowarkɨi boɨnki mɨ inkam wɨɨrɨm yɨm inkamɨm kariir mhoɨiya nɨt karamae nwowiyɨm sɨma haɨngikai. Mɨ ni kɨra ɨiya Adi Komii siya siir digworaekwowɨm mɨ siir iikamɨm sɨmiir kɨgɨrkakana saiir yai ɨmiir tinɨ boɨnmɨmauuwɨu.
60 Mas Jesus disse-lhe: Deixa que os mortos enterrem seus mortos; tu, porém, vai e anuncia o Reino de Deus.
61 Inkam nwɨrɨn siya siir boɨnki, Bɨiyan Inkam Komii, kara kɨriir mhoɨiya nɨtam mɨni mɨ kɨra kariirɨn pɨ wadɨe dwoki. Kara yai mɨnɨm kariir isidɨn sɨmaka ninɨ ɨdwo boɨnaigigi.
61 Um outro ainda lhe falou: Senhor, seguir-te-ei, mas permite primeiro que me despeça dos que estão em casa.
62 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, inkam i kigrɨrɨriyɨn, siir nhwowɨn idaowa hɨri hɨriiya kaonanaei mɨ tɨ hɨriinan inkamɨn siya wɨ Adi Komii siya kɨgrɨrao tani. Nɨɨngaka. Ɨriig.
62 Mas Jesus disse-lhe: Aquele que põe a mão no arado e olha para trás, não é apto para o Reino de Deus.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.