Lucas 9

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Jisɨs siya kam ɨuur nwɨso siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir yɨkɨuna ɨrɨpa haɨngiriyɨuɨm mɨ siya kɨrɨe komii mɨ inɨg komii sɨmiir hauuwɨm. Uridyɨu biyɨe biyɨeyɨm mɨ mapai mapaiyɨm sɨmiir haiswonɨmnɨskɨiyɨm.
1 Jesus reuniu os Doze e lhes deu poder e autoridade para expulsar todos os demônios e curar enfermidades.
2 Mɨ siya sɨmiirɨn ɨna yɨkropkiyɨm ɨiya Adi Komii siya siir digworaekwowɨm sɨmiir kɨgɨrkakana saiir boɨnmɨmauuam mɨ makak iikamɨm sɨmiir mɨ ɨnɨmnɨskiiyɨm.
2 Depois, enviou-os para anunciar o reino de Deus e curar os enfermos.
3 Mɨ siya sɨmiir boɨnki, kɨma digworaekwo wara kɨpi hai apnam mɨ kɨma nae mɨnɨm mɨ umɨr hoknɨbɨm mɨ paekopɨm hogwokwo apiyɨm sɨmiir wara kɨpi hainam. Mɨ kɨma yɨuɨso kwokwɨsa kɨpi hainam.
3 Ele os instruiu, dizendo: “Não levem coisa alguma em sua jornada. Não levem cajado, nem bolsa de viagem, nem comida, nem dinheiro, nem mesmo uma muda de roupa extra.
4 Mɨ omaka kɨma napnɨnopkainami mɨ sɨma wadɨe kɨmiir nwowɨni mɨ kɨma ta omaka aiirar dwokrɨpkai. Mɨ tɨ om ɨiirɨn wɨ ta omaka saiir hɨrankar haiburgig.
4 Aonde quer que forem, hospedem-se na mesma casa até partirem da cidade.
5 Mɨ sɨma kɨmiirɨn sɨmiir omaka hɨriir namamɨn wadɨe nwowɨn karamae nwowi mɨ kɨma tɨ om ɨiir haiburgik. Mɨ nusɨn ɨmiir dɨkrɨmkrɨnkiigig sɨma wa nɨnoknɨnkɨnkiyɨm, krɨma mɨiyɨk rani.
5 E, se uma cidade se recusar a recebê-los, sacudam a poeira dos pés ao saírem, em sinal de reprovação”.
6 Mɨ kamɨm Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ɨna yɨtɨkrɨnkiyɨm omom omomɨm sɨmiir mɨ Adi Komii siir yaiwɨn kɨbiya saiir yapboɨnmamauuam mɨ iikam makakɨm omom omomanɨm hɨnda tɨndanɨm sɨmiir warar mɨ ɨnkɨn haiswonɨmnɨskɨiyam. Ɨriig.
6 Então começaram a percorrer os povoados, anunciando as boas-novas e curando os enfermos.
7 Mɨ inkam komiiyɨn Herot nu Galili kɨgrɨraowiyɨn tɨ yai whɨekakɨm sɨmiir wakaekiyɨn mɨ siir kwoɨnɨn ɨni hindara whrɨewhrɨekiyɨn. Dimusi rani, nhɨrɨm ha boɨni, Jonɨn op baptais haigɨnɨuwiyɨn ɨeyankɨn bɨdi swokɨ ɨnsiin ɨdwowɨn.
7 Quando Herodes Antipas ouviu falar de tudo que Jesus fazia, ficou perplexo, pois alguns diziam que João Batista havia ressuscitado dos mortos.
8 Mɨ nhɨrɨm hɨnɨɨna boɨn, Ilaija bɨdi yɨmbiyamɨn. Mɨ nhɨrɨm hɨnɨɨna boɨni, bɨiyan profet inkam nwɨrɨn bɨdi swokɨ ɨnsiin ɨdwowɨn.
8 Outros acreditavam que Jesus era Elias, ou um dos antigos profetas que tinha voltado à vida.
9 Mɨ Herot siya hɨnɨɨna boɨnki, Jon siir nɨiyɨn karar bɨdi kaigrɨpkiyɨn. Mɨ tɨ inkamɨn siya yɨpɨkɨn kara tɨ siir yaiya hɨnɨɨna wakaewɨnɨn, ha? Mɨ siya Jisɨs siir kɨgam mɨni. Ɨriig.
9 “Eu decapitei João”, dizia Herodes. “Então quem é o homem sobre quem ouço essas histórias?” E procurava ver Jesus.
10 Mɨ aposel kamɨm ha swokɨ ɨtɨm mɨ dimɨn whɨekakɨm sɨma tɨrɨm sɨma Jisɨs siir inɨ boɨnmɨmauuni. Mɨ siya sɨmiirɨn warar yɨnkɨn ɨkɨunam mɨ sɨma iikam nhɨrɨm sɨmiirɨn hɨrar haiburgik mɨ sɨmasɨmar yam om whɨrɨn siirɨn. Mɨ tɨ omɨn siir inɨgɨn Betsaidakɨn.
10 Quando os apóstolos voltaram, contaram a Jesus tudo que tinham feito. Em seguida, Jesus se retirou para a cidade de Betsaida, a fim de estar a sós com eles.
11 Mɨ ɨiya iikamɨm sɨma wakae dɨgiyɨm mɨ sɨma ɨni siir mhoɨiyar yamɨm. Mɨ sɨma siirɨm ha namɨm mɨ siya ɨni maɨrgɨmaɨrga ywowɨnɨn sɨmiirɨn. Mɨ siya Adi Komii siya siir iikamɨm sɨmiir kɨgɨrkakana saiir yowomwarkaiyɨu sɨmiirɨn mɨ iikamɨm makakɨm, sɨmiir warar mɨ ɨnkɨn haiswonɨmnɨskɨi haigɨnɨu.
11 As multidões descobriram seu paradeiro e o seguiram. Ele as recebeu, ensinou-lhes a respeito do reino de Deus e curou os que estavam enfermos.
12 Mɨ ɨiya bɨeyɨn ha nɨkiiyamtɨbɨn, kam ɨuur nwɨso siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ha nɨtɨm siirɨm mɨ sɨma boɨn, kɨra iikamɨm sɨmiir dɨkropki sɨma ɨkɨ om nhɨrɨm hɨnda tɨnda nwowɨm pɨ sɨmiirɨm nwokɨ amɨm mɨ sɨma pɨ hɨr nwokɨ whwonkaowiyɨm mɨ nae mɨnɨm pɨ hɨr nwokɨ ɨnkɨguna aeyamwiyɨm. Whɨsarii rani, ta maeyauwa krɨma nwowa om karamaeka.
12 No fim da tarde, os Doze se aproximaram e lhe disseram: “Mande as multidões aos povoados e campos vizinhos, para que encontrem comida e abrigo para passar a noite, pois estamos num lugar isolado”.
13 Mɨ Jisɨs siya sɨmiirɨn ɨgao yaigakar ywoki, sɨmiirɨn nae kɨmar hauu. Mɨ sɨma ɨna boɨnɨm, krɨma nae hɨrii hɨrii karamaekɨm. Krɨma bretɨm ɨriiyar mɨ anasu whɨs sɨmasɨmar nwowi. Mɨ kɨra hɨnɨɨna naɨngwowi tɨ iikam whɨekakɨm nwowɨm, krɨma naeyɨm sɨmiir dɨgar pinɨ saɨnaki, aniya?
13 Jesus, porém, disse: “Providenciem vocês mesmos alimento para eles”. “Temos apenas cinco pães e dois peixes”, responderam. “Ou o senhor espera que compremos comida para todo esse povo?”
14 Kamɨm hɨr nwowɨm 5,000kɨm mɨ Jisɨs siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir boɨnki, kɨma sɨmiir boɨnki, sɨma kam nwɨs ɨuur ɨuura kiiyop ɨdwodwoam.
14 Havia ali cerca de cinco mil homens. Jesus respondeu: “Digam a eles que se sentem em grupos de cinquenta”.
15 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ɨni hɨriinanar mɨ tɨrɨm mɨ sɨma iikam ɨmiirɨn ɨna yokmwɨn ɨdwowɨm.
15 Os discípulos seguiram sua instrução, e todos se sentaram.
16 Jisɨs siya tɨ bret ɨriiyarɨm mɨ tɨ anasu whɨs ɨko ha haiyɨn mɨ siir nhwowɨn nɨnomor koua hɨriir ha kaokiyɨn mɨ siya ɨna boɨn wadɨekiyɨn Adi Komii siirɨm. Mɨ siya ɨna yɨnop hauugiyɨm kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir mɨ iikam sɨmiirɨn ɨni sɨmar hɨd nonkwokwo hauunamɨm.
16 Jesus tomou os cinco pães e os dois peixes, olhou para o céu e os abençoou. Então, partiu-os em pedaços e os entregou aos discípulos para que distribuíssem ao povo.
17 Mɨ iikam whɨekakɨm ha naekɨnɨu dɨgiyɨm mɨ nae haɨmii haɨmiiyɨm sɨma naepɨpɨru okiyɨm mɨ nɨbɨm sɨma haigimɨrnɨnkɨnkiyɨm ɨuur ɨs. Ɨriig.
17 Todos comeram à vontade, e os discípulos encheram ainda doze cestos com as sobras.
18 Ɨi gwɨra Jisɨs siya Adi Komii siirɨmɨn nhwo sasar inɨ kwɨsboɨnɨu. Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ɨna yamɨm siirɨm. Mɨ siya sɨmiir srɨigi, iikamɨm kariirɨn panɨɨn nɨkɨuwigɨm?
18 Certo dia, Jesus orava em particular, acompanhado apenas dos discípulos. Ele lhes perguntou: “Quem as multidões dizem que eu sou?”.
19 Mɨ nhɨrɨm yɨm hɨnɨɨna boɨnikɨm, Jonɨn op baptais haigɨnɨuwiyɨn siya. Mɨ nhɨrɨm yɨm hɨnɨɨna boɨni, kɨra Ilaijakɨn mɨ nhɨrɨm yɨm hɨnɨɨna boɨni, profet inkam nwɨrɨn bɨdi yɨnsiin ɨdwowɨn.
19 Os discípulos responderam: “Alguns dizem que o senhor é João Batista; outros, que é Elias; e outros ainda, que é um dos profetas antigos que ressuscitou”.
20 Mɨ siya sɨmiir srɨigi boɨnki, wɨm kɨma panɨɨna dapikɨm? Mɨ Pita siya ɨna ywowarkɨi boɨnɨn, kɨra tɨ inkamɨn Adi Komii siya nɨmbingiyɨn Mesaia siya. Ɨriig.
20 “E vocês?”, perguntou ele. “Quem vocês dizem que eu sou?” Pedro respondeu: “O senhor é o Cristo enviado por Deus!”.
21 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, ta yaiya inkam nwɨrni kɨpi swokɨ boɨnmauumɨmɨn.
21 Jesus advertiu severamente seus discípulos de que não dissessem a ninguém quem ele era.
22 Mɨ Jisɨs siya ɨna swokɨ boɨnkiyɨn kara Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn kara wɨ hɨk kɨmpɨpɨsu prasae hai rani. Mɨ bɨiyan inkamɨm omaka Adi Komii siir inɨg hainaniya saiir kɨgrɨraowiyɨm mɨ prismi bɨiyan inkam mɨ kamɨm siyɨu komii komiiyɨm sɨm nɨnomoknɨnkɨniyɨm, sɨma wɨ digɨumii siir haimriyɨuwi mɨ sɨma siirɨn wa nɨsomaowi mɨ siya ɨi kwoɨmaka wa swokɨ ɨnsiin ɨdwowi ɨe hɨrankar.
22 “É necessário que o Filho do Homem sofra muitas coisas”, disse. “Ele será rejeitado pelos líderes do povo, pelos principais sacerdotes e pelos mestres da lei. Será morto, mas no terceiro dia ressuscitará.”
23 Mɨ siya sɨmiir boɨnki mɨ inkamɨn kariir siyɨu ɨmiir napam nɨti mɨ siya dimɨnɨm siir kwoɨnau hɨr nwokaiyɨm digworaekwowɨm sɨmiir haiburgigi mɨ siya kariir mɨi ɨmiir mɨrii mɨ kariir siyɨu ɨmiir dap ɨski. Mɨ siya kariir mɨi aiirarar mɨriiyokiyokɨi mɨ kariir siyɨu ɨmiirarar timɨ apiyokiyokɨi. Mɨ siya tɨ paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn siirɨn hɨriiyar haiyokiyokɨi kariir hɨriinan.
23 Disse ele à multidão: “Se alguém quer ser meu seguidor, negue a si mesmo, tome diariamente sua cruz e siga-me.
24 Mɨ yɨpɨkɨ inkamkɨn digɨumii siir digworaekwo mɨ dimɨnɨm siir kwoɨnau nwokaiyɨm sɨmiir haimriiyɨu karamae nwowi mɨ siir kwoɨnɨn omwai waiyaiyɨn wɨ mɨiyɨk nwo rani. Mɨ siya wɨ hindara kɨgugu ɨskii. Mɨ yɨpɨkɨ inkamkɨn digɨumii siir digworaekwo mɨ dimɨnɨm siir kwoɨnau nwokaiyɨm sɨmiir haimriyɨuwi mɨ siya wɨ omwai hɨriiya waiyayokiyokɨi.
24 Se tentar se apegar à sua vida, a perderá. Mas, se abrir mão de sua vida por minha causa, a salvará.
25 Mɨ yɨpɨkɨ inkamkɨn tɨ nu siir digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir haɨngiriyɨu haigɨn mɨmɨri siyamar mɨ inɨg komiigak ha mɨ owi mɨ tɨ digworaekwowɨm wɨ sɨma whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwi siirɨn omwai waiyayokiyokɨikaeyamɨm, aniya? Nɨɨngaka.
25 Que vantagem há em ganhar o mundo inteiro, mas perder ou destruir a própria vida?
26 Mɨ yɨpɨkɨ inkamkɨm kariiram maɨrgɨmaɨrga karamae nwowi mɨ digɨumii kariir yai aiir haimriyɨuwi mɨ mhoɨiya kara Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn siya swokɨ ɨti digworaekwo whɨekakɨm Adi Komii siya kariir hauuwɨm paenan nɨuyaeiyɨm mɨ Adi Komii siir paekwosɨmɨm sɨmaka nɨti mɨ taka ɨiya kara kɨriirɨn wɨ digɨumii saiir swokɨ haimriyɨuwi. Mɨ mhoɨiya siya wɨ Adi saɨka nwo rani. Nɨɨngaka.
26 Se alguém se envergonhar de mim e de minha mensagem, o Filho do Homem se envergonhará dele quando vier em sua glória e na glória do Pai e dos santos anjos.
27 Kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨni, tɨ iikam nhɨrɨm tɨrar nwowɨm, kɨma wɨ nikɨ ao rani. Mɨ dimɨnɨm ɨiya Adi Komii siir dimɨn taemɨn ɨmiir kɨgɨrkakana wɨ saiirar nɨmbiyami. Ɨriig.
27 Eu lhes digo a verdade: alguns que aqui estão não morrerão antes de ver o reino de Deus!”.
28 Mɨ Jisɨs siya tɨ yaiyɨm ha boɨn dɨgiyɨm mhoɨiya ɨi ɨriiyar kwoɨmɨm namkiyɨm mɨ siya Pita Jon mɨ Jems sɨmiir yɨkɨunam mhɨuisɨm whɨrɨn siir kɨua hɨriir, nhwo Adi Komii siirɨm kwɨsboɨnɨm.
28 Cerca de oito dias depois, Jesus levou consigo Pedro, João e Tiago a um monte para orar.
29 Mɨ siya hɨrar kwɨsboɨnɨn mɨ siir whwonkamɨn ɨna yɨgiyɨn mɨ siir yɨuɨsa paenan ha nɨuyakiya mɨ saeya ɨni whɨsinana ywokiya.
29 Enquanto ele orava, a aparência de seu rosto foi transformada, e suas roupas se tornaram brancas e resplandecentes.
30 Mɨ bɨri kɨmɨmɨnkikɨn inkam nwɨso ɨni saɨkar yamokwo boɨnainiyo. Moses, Ilaija so.
30 De repente, Moisés e Elias apareceram e começaram a falar com Jesus.
31 Mɨ sowa Adi Komii siir dimɨnɨn paenan nɨuyaiyɨn saɨka nɨnkɨn ɨmbinikɨn. Mɨ sowa ɨiya Jisɨs siya naonama saiir nɨmbiyami dimɨnɨn Jerusalem hɨr, Adi Komii siya nɨmbinɨn bɨdi bɨdiniyar sɨmiir boɨnmɨmauugɨm.
31 Tinham um aspecto glorioso e falavam sobre a partida de Jesus, que estava para se cumprir em Jerusalém.
32 Mɨ Pita siya mɨ siir nomiiyau nwɨs owa sɨma nhwo whwonkaigɨm mɨ sɨma ha nɨnsiingiyɨm mɨ sɨmar kɨgi paeya Jisɨs mɨ inkam nwɨso saɨka nokwowo sɨmiir hɨr nɨuyaki.
32 Pedro e os outros lutavam contra o sono, mas acabaram despertando e viram a glória de Jesus e os dois homens que estavam com ele.
33 Mɨ sowa Jisɨs siir haiburgigɨm mɨnko mɨ Pita siya siir boɨnki, Bɨiyan Inkam Komii, krɨma tɨr nwowɨm wadɨeka. Mɨ krɨma omaka amɨrɨm wɨ ouuma mɨrii, ɨra kɨriirga mɨ ɨra Moses mɨ ɨra Ilaija Pita siya ta yai aiirɨn whaowaeya prɨiboɨnkɨn, siya bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn.
33 Quando Moisés e Elias iam se retirando, Pedro, sem saber o que dizia, falou: “Mestre, é maravilhoso estarmos aqui! Vamos fazer três tendas: uma será sua, uma de Moisés e outra de Elias”.
34 Mɨ siya yai aiirar nikɨ boɨnɨn mɨ waua ɨni sɨmiira yaunɨ kikirɨnuniya, sɨma ɨna yɨdidgiyɨm.
34 Enquanto ele ainda falava, uma nuvem surgiu e os envolveu, enchendo-os de medo.
35 Mɨ yai kwɨra ta wau aiir kauwok boɨnkiya, saeya hɨnɨɨna kauwok boɨnkika, warɨ yɨnisɨmɨn kariir yɨnisɨmkɨn. Mɨ kara siir bɨdi yɨmbinɨn. Kɨma siir yai aiirar wakaeyokna.
35 Então uma voz que vinha da nuvem disse: “Este é meu Filho, meu Escolhido. Ouçam-no!”.
36 Mɨ ta yaiya ha boɨnkiya mɨ sɨma kɨgi, Jisɨs sasar nwoki. Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma yai ha nɨnkɨn tankiyɨm mɨ ta ɨiya tɨ dimɨnɨn sɨma kɨgnamɨn, sɨma inkam nwɨr bɨ swokɨ boɨnmauumɨmɨnkɨn. Ɨriig.
36 Quando a voz silenciou, só Jesus estava ali. Naquela ocasião, os discípulos não contaram a ninguém o que tinham visto.
37 Mɨ ɨigwɨra sɨma mhɨuisɨm whɨrɨn siir haiburgigɨm mɨ ha nɨuunamɨm mɨ iikam isid komii whɨrɨn, sɨma Jisɨs siirɨn siyɨu hɨr yapyɨskaiwɨn.
37 No dia seguinte, quando desceram do monte, uma grande multidão veio ao encontro de Jesus.
38 Mɨ tɨ iikam isid komiiyɨn sɨmiir hɨran inkam nwɨrɨn siya ɨna kauwok boɨnamnankiyɨn, iikam nowomwarkaiyɨuan inkamɨn mɨ kara kariirɨmar kwɨsboɨnki. Kɨra kariir yɨnisɨm yɨnkamiyɨn ɨiir kɨgi, siya kariir yɨnisɨm yɨnkamiyɨn nwɨrkɨ nwɨruwa ɨeyaɨrgɨn.
38 Um homem na multidão gritou: “Mestre, suplico-lhe que veja meu filho, o único que tenho!
39 Mɨ uridyɨu biyɨe whɨrɨn siya nonkwokɨn siirɨn. Mɨ bɨ kɨmɨmɨnkikɨn, siya ha kauwok boɨnkiyɨn mɨ tɨ uridyɨu biyɨe ɨeyar haigi ɨtɨwamwakikɨngig. Mɨ yaeyopa pa nɨmbinaniyami siir yai hɨrankar mɨ siya tɨ yɨnisɨmɨn siir pɨu aiirar nonkwobumbunɨnkɨnikɨn mɨ siya siir bɨ swokɨ haibur sranikɨn. Nɨɨngaka.
39 Um espírito impuro se apodera dele e o faz gritar. Lança-o em convulsões e o faz espumar pela boca. Sacode-o violentamente e quase nunca o deixa em paz.
40 Mɨ kara kamɨm kɨriir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiiram bɨdiyar kauwok boɨnanaeyɨn tɨ uridyɨu biyɨe siir haiswonɨskiyɨm mɨ sɨma dɨg bɨ nwokɨm.
40 Supliquei a seus discípulos que o expulsassem, mas eles não conseguiram”.
41 Mɨ Jisɨs siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn mɨ tɨ iikamɨm tariinananɨm kɨma naɨngwo tɨbmii karamaekɨm. Kɨmiir mhɨi kwoɨnɨm mɨiyɨk nwo rani. Mɨ kara kɨmaka wɨ pariig ɨiya nwowi, ha? Mɨ kara kɨmiirɨn wɨ pariig ɨiya whɨndirɨraerar haigɨnɨuwi mɨ kɨma wa nwokɨ aɨngwo tɨbmiiyɨm, ha? Mɨ siya tɨ inkam ɨiir boɨnki. Yɨnisɨmɨn tɨriir whainani.
41 Jesus disse: “Geração incrédula e corrompida! Até quando estarei com vocês e terei de suportá-los?”. Então disse ao homem: “Traga-me seu filho”.
42 Mɨ siir yɨnisɨmɨn ha nikɨ apnaniyɨn mɨ tɨ uridyɨu biyɨeyɨn ɨni siyar haigi owomwak ɨnamnaniyɨn. Mɨ Jisɨs siya ɨgao yaigak tɨ uridyɨu biyɨeyɨn siir boɨnki mɨ siya tɨ yɨnisɨm ɨiirɨn ɨna haiswonɨski haigɨnɨugiyɨn. Siya ɨni siir ad ɨiiramar swokɨ ɨkropkiyɨn.
42 Quando o menino se aproximou, o demônio o derrubou no chão, numa convulsão violenta. Jesus, porém, repreendeu o espírito impuro, curou o menino e o devolveu ao pai.
43 Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma Adi Komii siir kɨrɨe komiiya saiir kɨgiya sɨma ɨni hindara yanaakiyɨm. Ɨriig.
43 Todos se espantaram com a grandiosidade do poder de Deus. Enquanto todos se maravilhavam com seus feitos, Jesus disse aos discípulos:
44 kɨmiir wɨɨnɨm sɨbgu mauugi. Mɨ mhoɨiya Yaowae Adɨn nɨnomor kou hɨrankɨ nɨtɨn siirɨn wɨ wɨr nhɨrɨm sɨma napwouwi.
44 “Ouçam-me e lembrem-se do que lhes digo: o Filho do Homem será traído e entregue em mãos humanas”.
45 Mɨ sɨma ta yaiya siya boɨna saiir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨm, ta yaiya saiir yaimwokɨyaimwowa sɨmiirsi nɨmprɨoka mɨ sɨma saiir panɨɨnsi sɨbgu yɨnoknɨnkɨnsi. Mɨ sɨma pɨ nɨdidgɨm ta yai aiiramɨn siir panɨɨnsi srɨisi. Ɨriig.
45 Eles, porém, não entendiam essas coisas. O significado estava escondido deles, de modo que não eram capazes de compreender e tinham medo de perguntar.
46 Mɨ kamɨm Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma yaiya kwɨra yɨniinansao boɨn, yɨpɨkɨn sɨmiir kougɨkou nwowɨn.
46 Os discípulos começaram a discutir sobre qual deles seria o maior.
47 Mɨ Jisɨs siya bɨdiya yɨnoknɨnkɨnɨn kwoɨnɨn sɨmiir hɨr nwowɨn. Mɨ siya yɨnisɨm sapɨsap nwɨrɨn siir asi nɨkɨunakɨn.
47 Jesus, conhecendo seus pensamentos, trouxe para junto de si uma criança pequena
48 Mɨ siya sɨmiir boɨnki, inkamɨn tɨ yɨnisɨm sapɨsapɨn siirɨn kariir inɨg ɨiir kɨgrɨraowi yɨo siya kariir kɨgrɨraokɨn. Mɨ inkamɨn kariir kɨgrɨraowi mɨ siya inkamɨn kariir nɨkropkiyɨn siirɨn warar nɨnkɨn kɨgrɨraowi. Mɨ inkamɨn yɨnisɨm sapɨsapnan kɨmiir waraur nwowi mɨ kɨmiir kougɨkouɨn ɨni siyar ywowɨn. Ɨriig.
48 e disse: “Quem recebe uma criança como esta em meu nome recebe a mim, e quem me recebe também recebe aquele que me enviou. Portanto, o menor entre vocês será o maior”.
49 Jon siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn, Bɨiyan Inkam Komii, krɨma inkam nwɨra kɨg, uridyɨu biyɨeyɨm sɨmiirɨn kɨriir inɨg ɨiir haiswonɨmnɨskɨigɨn. Mɨ siya krɨmiir yai bɨ wakaeyoknakɨn mɨ krɨma siirɨn hɨriinansi nɨkɨdugɨm. Dimusi rani, siya krɨmiir isid rani. Nɨɨngaka.
49 João disse a Jesus: “Mestre, vimos alguém usar seu nome para expulsar demônios; nós o proibimos, pois ele não era do nosso grupo”.
50 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki mɨ kam nhɨrɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma, kɨma siir kɨpi nɨkɨdu. Inkamɨn ɨo nhwo kɨmiir nanao karamae nwowiyɨn yɨo siya kɨmiir nomiiyaugɨn. Ɨriig.
50 “Não o proíbam!”, disse Jesus. “Quem não é contra vocês é a favor de vocês.”
51 Ɨiya Adi Komii siya Jisɨs siir swokɨ ɨkɨunamana nɨnomor koua hɨriir saeya ɨni kingiin nwowa. Mɨ Jisɨs siir kwoɨnɨn om komii Jerusalema namɨm asi naɨngwokɨn.
51 Como se aproximava o tempo de ser elevado ao céu, Jesus partiu com determinação para Jerusalém.
52 Mɨ siya kam nhɨrɨm sɨmiir yɨkropki, yai siir bɨiyɨn sɨma nwokɨ haigirɨrɨramɨm mɨ sɨma ha namɨm nu Sameria hɨrɨn om whɨrɨn siir yapnɨnopkainam. Mɨ sɨma siir digworaekwo nhɨrɨm sɨmiir dirɨraerarɨm mɨnkɨm.
52 Enviou mensageiros adiante até um povoado samaritano, a fim de fazerem os preparativos para sua chegada.
53 Mɨ omɨn siir hɨran inkam nhɨrɨm sɨma siir bɨri nɨkɨunamkɨm sɨmiir omaka hɨriir. Dimusi rani, Sameria iikam sɨma ɨrɨpa mhɨi kwoɨn bɨri nwowikɨm Judami iikam sɨmakan sɨma ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm siya pɨ om komii Jerusalem hɨriir nami.
53 Contudo, os habitantes do povoado não receberam Jesus, porque parecia evidente que ele estava a caminho de Jerusalém.
54 Inkam nwɨso siir kɨgna mɨriiyo Jems, Jon sowa, sowa hɨriinan siyɨuɨn siir kɨgɨn mɨ sowa siir boɨnmauu, Bɨiyan Inkam Komii, krɨma paeya nɨnomor kou hɨrana saiirɨm nɨkɨugi, saeya tɨ iikamɨm tɨranɨm sɨmiir nwokɨ ɨuniyɨm, aniya?
54 Percebendo isso, Tiago e João disseram a Jesus: “Senhor, quer que mandemos cair fogo do céu para consumi-los?”.
55 Mɨ Jisɨs siya ha haiyɨug okwokiyɨn mɨ siya ɨo sowiir ywoki.
55 Jesus, porém, se voltou para eles e os repreendeu.
56 Mɨ sɨma om whɨra yapnam. Ɨriig.
56 E seguiram para outro povoado.
57 Mɨ sɨma siyɨu hɨrar nikɨ apamɨm mɨ inkam nwɨrɨn siir boɨnki, kɨra omom omomɨm kɨra nami mɨ kara wɨ kɨriir mhoɨiya nɨnkɨn apiyokiyokɨii.
57 Quando andavam pelo caminho, alguém disse a Jesus: “Eu o seguirei aonde quer que vá”.
58 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, niimauan wraɨm yɨm ɨeno kakargɨm mɨ ɨpiyɨnɨm yɨm ɨriipɨ hɨriinan whɨe kakargɨm. Mɨ Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn yɨo omaka maeyau whwonkai karamaekɨn.
58 Jesus respondeu: “As raposas têm tocas onde morar e as aves têm ninhos, mas o Filho do Homem não tem sequer um lugar para recostar a cabeça”.
59 Mɨ siya inkam nwɨrɨn siir boɨnki, kɨra kariir mhoɨiyar wɨt. Mɨ siya boɨn mɨ kɨra kariirɨn wadɨe tikɨ oki. Kariir adɨn siir pɨuɨs biyɨeya saiir nikɨ hangikaigigi.
59 E a outra pessoa ele disse: “Siga-me”. O homem, porém, respondeu: “Senhor, deixe-me primeiro sepultar meu pai”.
60 Mɨ Jisɨs siya siir yowarkɨi boɨnki mɨ inkam wɨɨrɨm yɨm inkamɨm kariir mhoɨiya nɨt karamae nwowiyɨm sɨma haɨngikai. Mɨ ni kɨra ɨiya Adi Komii siya siir digworaekwowɨm mɨ siir iikamɨm sɨmiir kɨgɨrkakana saiir yai ɨmiir tinɨ boɨnmɨmauuwɨu.
60 Jesus respondeu: “Deixe que os mortos sepultem seus próprios mortos. Você, porém, deve ir e anunciar o reino de Deus”.
61 Inkam nwɨrɨn siya siir boɨnki, Bɨiyan Inkam Komii, kara kɨriir mhoɨiya nɨtam mɨni mɨ kɨra kariirɨn pɨ wadɨe dwoki. Kara yai mɨnɨm kariir isidɨn sɨmaka ninɨ ɨdwo boɨnaigigi.
61 Outro, ainda, disse: “Senhor, eu o seguirei, mas deixe que antes me despeça de minha família”.
62 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, inkam i kigrɨrɨriyɨn, siir nhwowɨn idaowa hɨri hɨriiya kaonanaei mɨ tɨ hɨriinan inkamɨn siya wɨ Adi Komii siya kɨgrɨrao tani. Nɨɨngaka. Ɨriig.
62 Mas Jesus lhe disse: “Quem põe a mão no arado e olha para trás não está apto para o reino de Deus”.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.