Lucas 9

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Jisɨs siya kam ɨuur nwɨso siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir yɨkɨuna ɨrɨpa haɨngiriyɨuɨm mɨ siya kɨrɨe komii mɨ inɨg komii sɨmiir hauuwɨm. Uridyɨu biyɨe biyɨeyɨm mɨ mapai mapaiyɨm sɨmiir haiswonɨmnɨskɨiyɨm.
1 Jesus chamou os doze discípulos e lhes deu poder e autoridade para expulsar todos os demônios e curar doenças.
2 Mɨ siya sɨmiirɨn ɨna yɨkropkiyɨm ɨiya Adi Komii siya siir digworaekwowɨm sɨmiir kɨgɨrkakana saiir boɨnmɨmauuam mɨ makak iikamɨm sɨmiir mɨ ɨnɨmnɨskiiyɨm.
2 Então os enviou para anunciarem o Reino de Deus e curarem os doentes.
3 Mɨ siya sɨmiir boɨnki, kɨma digworaekwo wara kɨpi hai apnam mɨ kɨma nae mɨnɨm mɨ umɨr hoknɨbɨm mɨ paekopɨm hogwokwo apiyɨm sɨmiir wara kɨpi hainam. Mɨ kɨma yɨuɨso kwokwɨsa kɨpi hainam.
3 Ele disse:
4 Mɨ omaka kɨma napnɨnopkainami mɨ sɨma wadɨe kɨmiir nwowɨni mɨ kɨma ta omaka aiirar dwokrɨpkai. Mɨ tɨ om ɨiirɨn wɨ ta omaka saiir hɨrankar haiburgig.
4 Quando vocês entrarem numa cidade, fiquem na casa em que forem recebidos até irem embora daquele lugar.
5 Mɨ sɨma kɨmiirɨn sɨmiir omaka hɨriir namamɨn wadɨe nwowɨn karamae nwowi mɨ kɨma tɨ om ɨiir haiburgik. Mɨ nusɨn ɨmiir dɨkrɨmkrɨnkiigig sɨma wa nɨnoknɨnkɨnkiyɨm, krɨma mɨiyɨk rani.
5 Mas, se forem mal recebidos, saiam logo daquela cidade. E na saída sacudam o pó das suas sandálias, como sinal de protesto contra aquela gente.
6 Mɨ kamɨm Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ɨna yɨtɨkrɨnkiyɨm omom omomɨm sɨmiir mɨ Adi Komii siir yaiwɨn kɨbiya saiir yapboɨnmamauuam mɨ iikam makakɨm omom omomanɨm hɨnda tɨndanɨm sɨmiir warar mɨ ɨnkɨn haiswonɨmnɨskɨiyam. Ɨriig.
6 Os discípulos então saíram de viagem e andaram por todos os povoados, anunciando o evangelho e curando doentes por toda parte.
7 Mɨ inkam komiiyɨn Herot nu Galili kɨgrɨraowiyɨn tɨ yai whɨekakɨm sɨmiir wakaekiyɨn mɨ siir kwoɨnɨn ɨni hindara whrɨewhrɨekiyɨn. Dimusi rani, nhɨrɨm ha boɨni, Jonɨn op baptais haigɨnɨuwiyɨn ɨeyankɨn bɨdi swokɨ ɨnsiin ɨdwowɨn.
7 Herodes, o governador da Galileia, ouviu falar de tudo o que estava acontecendo e ficou sem saber o que pensar. Pois alguns diziam que João Batista tinha sido ressuscitado,
8 Mɨ nhɨrɨm hɨnɨɨna boɨn, Ilaija bɨdi yɨmbiyamɨn. Mɨ nhɨrɨm hɨnɨɨna boɨni, bɨiyan profet inkam nwɨrɨn bɨdi swokɨ ɨnsiin ɨdwowɨn.
8 outros diziam que Elias tinha aparecido, e outros ainda que um dos antigos profetas havia ressuscitado.
9 Mɨ Herot siya hɨnɨɨna boɨnki, Jon siir nɨiyɨn karar bɨdi kaigrɨpkiyɨn. Mɨ tɨ inkamɨn siya yɨpɨkɨn kara tɨ siir yaiya hɨnɨɨna wakaewɨnɨn, ha? Mɨ siya Jisɨs siir kɨgam mɨni. Ɨriig.
9 Mas Herodes disse: — Eu mesmo mandei cortar a cabeça de João. Quem será então esse homem de quem ouço falar essas coisas? E Herodes procurava ver Jesus.
10 Mɨ aposel kamɨm ha swokɨ ɨtɨm mɨ dimɨn whɨekakɨm sɨma tɨrɨm sɨma Jisɨs siir inɨ boɨnmɨmauuni. Mɨ siya sɨmiirɨn warar yɨnkɨn ɨkɨunam mɨ sɨma iikam nhɨrɨm sɨmiirɨn hɨrar haiburgik mɨ sɨmasɨmar yam om whɨrɨn siirɨn. Mɨ tɨ omɨn siir inɨgɨn Betsaidakɨn.
10 Os apóstolos voltaram e contaram a Jesus tudo o que haviam feito. Então ele os levou consigo, e foram sozinhos para o povoado de Betsaida.
11 Mɨ ɨiya iikamɨm sɨma wakae dɨgiyɨm mɨ sɨma ɨni siir mhoɨiyar yamɨm. Mɨ sɨma siirɨm ha namɨm mɨ siya ɨni maɨrgɨmaɨrga ywowɨnɨn sɨmiirɨn. Mɨ siya Adi Komii siya siir iikamɨm sɨmiir kɨgɨrkakana saiir yowomwarkaiyɨu sɨmiirɨn mɨ iikamɨm makakɨm, sɨmiir warar mɨ ɨnkɨn haiswonɨmnɨskɨi haigɨnɨu.
11 Mas as multidões souberam disso e o seguiram. E Jesus os recebeu, falou a respeito do Reino de Deus e curou os que precisavam ser curados.
12 Mɨ ɨiya bɨeyɨn ha nɨkiiyamtɨbɨn, kam ɨuur nwɨso siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ha nɨtɨm siirɨm mɨ sɨma boɨn, kɨra iikamɨm sɨmiir dɨkropki sɨma ɨkɨ om nhɨrɨm hɨnda tɨnda nwowɨm pɨ sɨmiirɨm nwokɨ amɨm mɨ sɨma pɨ hɨr nwokɨ whwonkaowiyɨm mɨ nae mɨnɨm pɨ hɨr nwokɨ ɨnkɨguna aeyamwiyɨm. Whɨsarii rani, ta maeyauwa krɨma nwowa om karamaeka.
12 Estava anoitecendo, e por isso os doze apóstolos foram e disseram a Jesus: — Mande esta gente embora. Eles podem ir aos povoados e sítios que ficam por perto daqui e lá encontrarão o que comer e onde ficar, pois este lugar é deserto.
13 Mɨ Jisɨs siya sɨmiirɨn ɨgao yaigakar ywoki, sɨmiirɨn nae kɨmar hauu. Mɨ sɨma ɨna boɨnɨm, krɨma nae hɨrii hɨrii karamaekɨm. Krɨma bretɨm ɨriiyar mɨ anasu whɨs sɨmasɨmar nwowi. Mɨ kɨra hɨnɨɨna naɨngwowi tɨ iikam whɨekakɨm nwowɨm, krɨma naeyɨm sɨmiir dɨgar pinɨ saɨnaki, aniya?
13 Mas Jesus respondeu: Os discípulos disseram: — Só temos cinco pães e dois peixes. O senhor quer que a gente vá comprar comida para toda esta multidão?
14 Kamɨm hɨr nwowɨm 5,000kɨm mɨ Jisɨs siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir boɨnki, kɨma sɨmiir boɨnki, sɨma kam nwɨs ɨuur ɨuura kiiyop ɨdwodwoam.
14 Estavam ali mais ou menos cinco mil homens. Jesus ordenou aos seus discípulos:
15 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ɨni hɨriinanar mɨ tɨrɨm mɨ sɨma iikam ɨmiirɨn ɨna yokmwɨn ɨdwowɨm.
15 Os discípulos obedeceram e mandaram que todos se sentassem.
16 Jisɨs siya tɨ bret ɨriiyarɨm mɨ tɨ anasu whɨs ɨko ha haiyɨn mɨ siir nhwowɨn nɨnomor koua hɨriir ha kaokiyɨn mɨ siya ɨna boɨn wadɨekiyɨn Adi Komii siirɨm. Mɨ siya ɨna yɨnop hauugiyɨm kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir mɨ iikam sɨmiirɨn ɨni sɨmar hɨd nonkwokwo hauunamɨm.
16 Aí Jesus pegou os cinco pães e os dois peixes, olhou para o céu e deu graças a Deus por eles. Depois partiu os pães e os peixes e os entregou aos discípulos para que eles distribuíssem ao povo.
17 Mɨ iikam whɨekakɨm ha naekɨnɨu dɨgiyɨm mɨ nae haɨmii haɨmiiyɨm sɨma naepɨpɨru okiyɨm mɨ nɨbɨm sɨma haigimɨrnɨnkɨnkiyɨm ɨuur ɨs. Ɨriig.
17 Todos comeram e ficaram satisfeitos, e os discípulos ainda encheram doze cestos com os pedaços que sobraram.
18 Ɨi gwɨra Jisɨs siya Adi Komii siirɨmɨn nhwo sasar inɨ kwɨsboɨnɨu. Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ɨna yamɨm siirɨm. Mɨ siya sɨmiir srɨigi, iikamɨm kariirɨn panɨɨn nɨkɨuwigɨm?
18 Certa vez Jesus estava sozinho, orando, e os discípulos chegaram perto dele. Então ele perguntou:
19 Mɨ nhɨrɨm yɨm hɨnɨɨna boɨnikɨm, Jonɨn op baptais haigɨnɨuwiyɨn siya. Mɨ nhɨrɨm yɨm hɨnɨɨna boɨni, kɨra Ilaijakɨn mɨ nhɨrɨm yɨm hɨnɨɨna boɨni, profet inkam nwɨrɨn bɨdi yɨnsiin ɨdwowɨn.
19 Eles responderam: — Alguns dizem que o senhor é João Batista; outros, que é Elias; e outros, que é um dos
20 Mɨ siya sɨmiir srɨigi boɨnki, wɨm kɨma panɨɨna dapikɨm? Mɨ Pita siya ɨna ywowarkɨi boɨnɨn, kɨra tɨ inkamɨn Adi Komii siya nɨmbingiyɨn Mesaia siya. Ɨriig.
20 — E vocês? Quem vocês dizem que eu sou? — perguntou Jesus. Pedro respondeu: — O
21 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, ta yaiya inkam nwɨrni kɨpi swokɨ boɨnmauumɨmɨn.
21 Então Jesus proibiu os discípulos de contarem isso a qualquer pessoa.
22 Mɨ Jisɨs siya ɨna swokɨ boɨnkiyɨn kara Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn kara wɨ hɨk kɨmpɨpɨsu prasae hai rani. Mɨ bɨiyan inkamɨm omaka Adi Komii siir inɨg hainaniya saiir kɨgrɨraowiyɨm mɨ prismi bɨiyan inkam mɨ kamɨm siyɨu komii komiiyɨm sɨm nɨnomoknɨnkɨniyɨm, sɨma wɨ digɨumii siir haimriyɨuwi mɨ sɨma siirɨn wa nɨsomaowi mɨ siya ɨi kwoɨmaka wa swokɨ ɨnsiin ɨdwowi ɨe hɨrankar.
22 E continuou:
23 Mɨ siya sɨmiir boɨnki mɨ inkamɨn kariir siyɨu ɨmiir napam nɨti mɨ siya dimɨnɨm siir kwoɨnau hɨr nwokaiyɨm digworaekwowɨm sɨmiir haiburgigi mɨ siya kariir mɨi ɨmiir mɨrii mɨ kariir siyɨu ɨmiir dap ɨski. Mɨ siya kariir mɨi aiirarar mɨriiyokiyokɨi mɨ kariir siyɨu ɨmiirarar timɨ apiyokiyokɨi. Mɨ siya tɨ paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn siirɨn hɨriiyar haiyokiyokɨi kariir hɨriinan.
23 Depois disse a todos:
24 Mɨ yɨpɨkɨ inkamkɨn digɨumii siir digworaekwo mɨ dimɨnɨm siir kwoɨnau nwokaiyɨm sɨmiir haimriiyɨu karamae nwowi mɨ siir kwoɨnɨn omwai waiyaiyɨn wɨ mɨiyɨk nwo rani. Mɨ siya wɨ hindara kɨgugu ɨskii. Mɨ yɨpɨkɨ inkamkɨn digɨumii siir digworaekwo mɨ dimɨnɨm siir kwoɨnau nwokaiyɨm sɨmiir haimriyɨuwi mɨ siya wɨ omwai hɨriiya waiyayokiyokɨi.
24 Pois quem põe os seus próprios interesses em primeiro lugar nunca terá a vida verdadeira; mas quem esquece a si mesmo por minha causa terá a vida verdadeira.
25 Mɨ yɨpɨkɨ inkamkɨn tɨ nu siir digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir haɨngiriyɨu haigɨn mɨmɨri siyamar mɨ inɨg komiigak ha mɨ owi mɨ tɨ digworaekwowɨm wɨ sɨma whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwi siirɨn omwai waiyayokiyokɨikaeyamɨm, aniya? Nɨɨngaka.
25 O que adianta alguém ganhar o mundo inteiro, mas perder a vida verdadeira e ser destruído?
26 Mɨ yɨpɨkɨ inkamkɨm kariiram maɨrgɨmaɨrga karamae nwowi mɨ digɨumii kariir yai aiir haimriyɨuwi mɨ mhoɨiya kara Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn siya swokɨ ɨti digworaekwo whɨekakɨm Adi Komii siya kariir hauuwɨm paenan nɨuyaeiyɨm mɨ Adi Komii siir paekwosɨmɨm sɨmaka nɨti mɨ taka ɨiya kara kɨriirɨn wɨ digɨumii saiir swokɨ haimriyɨuwi. Mɨ mhoɨiya siya wɨ Adi saɨka nwo rani. Nɨɨngaka.
26 Pois, se alguém tiver vergonha de mim e do meu ensinamento, então o Filho do Homem também terá vergonha dessa pessoa, quando ele vier na sua
27 Kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨni, tɨ iikam nhɨrɨm tɨrar nwowɨm, kɨma wɨ nikɨ ao rani. Mɨ dimɨnɨm ɨiya Adi Komii siir dimɨn taemɨn ɨmiir kɨgɨrkakana wɨ saiirar nɨmbiyami. Ɨriig.
27 Eu afirmo a vocês que estão aqui algumas pessoas que não morrerão antes de ver o
28 Mɨ Jisɨs siya tɨ yaiyɨm ha boɨn dɨgiyɨm mhoɨiya ɨi ɨriiyar kwoɨmɨm namkiyɨm mɨ siya Pita Jon mɨ Jems sɨmiir yɨkɨunam mhɨuisɨm whɨrɨn siir kɨua hɨriir, nhwo Adi Komii siirɨm kwɨsboɨnɨm.
28 Mais ou menos uma semana depois de ter dito essas coisas, Jesus levou Pedro, João e Tiago e subiu o monte para orar.
29 Mɨ siya hɨrar kwɨsboɨnɨn mɨ siir whwonkamɨn ɨna yɨgiyɨn mɨ siir yɨuɨsa paenan ha nɨuyakiya mɨ saeya ɨni whɨsinana ywokiya.
29 Enquanto orava, o seu rosto mudou de aparência, e a sua roupa ficou muito branca e brilhante.
30 Mɨ bɨri kɨmɨmɨnkikɨn inkam nwɨso ɨni saɨkar yamokwo boɨnainiyo. Moses, Ilaija so.
30 De repente, dois homens apareceram ali e começaram a falar com ele. Eram Moisés e Elias,
31 Mɨ sowa Adi Komii siir dimɨnɨn paenan nɨuyaiyɨn saɨka nɨnkɨn ɨmbinikɨn. Mɨ sowa ɨiya Jisɨs siya naonama saiir nɨmbiyami dimɨnɨn Jerusalem hɨr, Adi Komii siya nɨmbinɨn bɨdi bɨdiniyar sɨmiir boɨnmɨmauugɨm.
31 que estavam cercados por um brilho celestial. Eles falavam com Jesus a respeito da morte que, de acordo com a vontade de Deus, ele ia sofrer em Jerusalém.
32 Mɨ Pita siya mɨ siir nomiiyau nwɨs owa sɨma nhwo whwonkaigɨm mɨ sɨma ha nɨnsiingiyɨm mɨ sɨmar kɨgi paeya Jisɨs mɨ inkam nwɨso saɨka nokwowo sɨmiir hɨr nɨuyaki.
32 Pedro e os seus companheiros estavam dormindo profundamente, mas acordaram e viram a glória de Jesus e os dois homens que estavam com ele.
33 Mɨ sowa Jisɨs siir haiburgigɨm mɨnko mɨ Pita siya siir boɨnki, Bɨiyan Inkam Komii, krɨma tɨr nwowɨm wadɨeka. Mɨ krɨma omaka amɨrɨm wɨ ouuma mɨrii, ɨra kɨriirga mɨ ɨra Moses mɨ ɨra Ilaija Pita siya ta yai aiirɨn whaowaeya prɨiboɨnkɨn, siya bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn.
33 Quando esses dois homens estavam se afastando de Jesus, Pedro disse: — Mestre, como é bom estarmos aqui! Vamos armar três barracas: uma para o senhor, outra para Moisés e outra para Elias. Pedro não sabia o que estava dizendo.
34 Mɨ siya yai aiirar nikɨ boɨnɨn mɨ waua ɨni sɨmiira yaunɨ kikirɨnuniya, sɨma ɨna yɨdidgiyɨm.
34 Ele ainda estava falando, quando apareceu uma nuvem e os cobriu. Os discípulos ficaram com medo quando a nuvem desceu sobre eles.
35 Mɨ yai kwɨra ta wau aiir kauwok boɨnkiya, saeya hɨnɨɨna kauwok boɨnkika, warɨ yɨnisɨmɨn kariir yɨnisɨmkɨn. Mɨ kara siir bɨdi yɨmbinɨn. Kɨma siir yai aiirar wakaeyokna.
35 E da nuvem veio uma voz, que disse: — Este é o meu Filho, o meu escolhido. Escutem o que ele diz!
36 Mɨ ta yaiya ha boɨnkiya mɨ sɨma kɨgi, Jisɨs sasar nwoki. Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma yai ha nɨnkɨn tankiyɨm mɨ ta ɨiya tɨ dimɨnɨn sɨma kɨgnamɨn, sɨma inkam nwɨr bɨ swokɨ boɨnmauumɨmɨnkɨn. Ɨriig.
36 Quando a voz parou, eles viram que Jesus estava sozinho. Os discípulos ficaram calados e naquela ocasião não disseram nada a ninguém sobre o que tinham visto.
37 Mɨ ɨigwɨra sɨma mhɨuisɨm whɨrɨn siir haiburgigɨm mɨ ha nɨuunamɨm mɨ iikam isid komii whɨrɨn, sɨma Jisɨs siirɨn siyɨu hɨr yapyɨskaiwɨn.
37 No dia seguinte eles desceram do monte, e uma grande multidão veio se encontrar com Jesus.
38 Mɨ tɨ iikam isid komiiyɨn sɨmiir hɨran inkam nwɨrɨn siya ɨna kauwok boɨnamnankiyɨn, iikam nowomwarkaiyɨuan inkamɨn mɨ kara kariirɨmar kwɨsboɨnki. Kɨra kariir yɨnisɨm yɨnkamiyɨn ɨiir kɨgi, siya kariir yɨnisɨm yɨnkamiyɨn nwɨrkɨ nwɨruwa ɨeyaɨrgɨn.
38 Aí um homem que estava no meio do povo começou a gritar: — Mestre, peço ao senhor pelo meu filho, o meu único filho!
39 Mɨ uridyɨu biyɨe whɨrɨn siya nonkwokɨn siirɨn. Mɨ bɨ kɨmɨmɨnkikɨn, siya ha kauwok boɨnkiyɨn mɨ tɨ uridyɨu biyɨe ɨeyar haigi ɨtɨwamwakikɨngig. Mɨ yaeyopa pa nɨmbinaniyami siir yai hɨrankar mɨ siya tɨ yɨnisɨmɨn siir pɨu aiirar nonkwobumbunɨnkɨnikɨn mɨ siya siir bɨ swokɨ haibur sranikɨn. Nɨɨngaka.
39 Um espírito mau o agarra, e, de repente, o menino dá um grito e começa a ter convulsões e a espumar pela boca. O espírito o maltrata e não o solta de jeito nenhum.
40 Mɨ kara kamɨm kɨriir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiiram bɨdiyar kauwok boɨnanaeyɨn tɨ uridyɨu biyɨe siir haiswonɨskiyɨm mɨ sɨma dɨg bɨ nwokɨm.
40 Já pedi aos discípulos do senhor que expulsassem o espírito mau, mas eles não conseguiram.
41 Mɨ Jisɨs siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn mɨ tɨ iikamɨm tariinananɨm kɨma naɨngwo tɨbmii karamaekɨm. Kɨmiir mhɨi kwoɨnɨm mɨiyɨk nwo rani. Mɨ kara kɨmaka wɨ pariig ɨiya nwowi, ha? Mɨ kara kɨmiirɨn wɨ pariig ɨiya whɨndirɨraerar haigɨnɨuwi mɨ kɨma wa nwokɨ aɨngwo tɨbmiiyɨm, ha? Mɨ siya tɨ inkam ɨiir boɨnki. Yɨnisɨmɨn tɨriir whainani.
41 Jesus respondeu: Então disse ao homem: — Traga o seu filho aqui.
42 Mɨ siir yɨnisɨmɨn ha nikɨ apnaniyɨn mɨ tɨ uridyɨu biyɨeyɨn ɨni siyar haigi owomwak ɨnamnaniyɨn. Mɨ Jisɨs siya ɨgao yaigak tɨ uridyɨu biyɨeyɨn siir boɨnki mɨ siya tɨ yɨnisɨm ɨiirɨn ɨna haiswonɨski haigɨnɨugiyɨn. Siya ɨni siir ad ɨiiramar swokɨ ɨkropkiyɨn.
42 Quando o menino estava chegando, teve um ataque, e o demônio o jogou no chão. Então Jesus deu uma ordem ao espírito mau, curou o menino e o entregou ao pai.
43 Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma Adi Komii siir kɨrɨe komiiya saiir kɨgiya sɨma ɨni hindara yanaakiyɨm. Ɨriig.
43 E todos ficaram admirados com o grande poder de Deus. Todos estavam admirados com o que Jesus fazia, e ele disse aos discípulos:
44 kɨmiir wɨɨnɨm sɨbgu mauugi. Mɨ mhoɨiya Yaowae Adɨn nɨnomor kou hɨrankɨ nɨtɨn siirɨn wɨ wɨr nhɨrɨm sɨma napwouwi.
44 — Não esqueçam o que vou dizer a vocês: o
45 Mɨ sɨma ta yaiya siya boɨna saiir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨm, ta yaiya saiir yaimwokɨyaimwowa sɨmiirsi nɨmprɨoka mɨ sɨma saiir panɨɨnsi sɨbgu yɨnoknɨnkɨnsi. Mɨ sɨma pɨ nɨdidgɨm ta yai aiiramɨn siir panɨɨnsi srɨisi. Ɨriig.
45 Mas eles não entenderam isso, pois o que essas palavras queriam dizer tinha sido escondido deles para que não as entendessem. E eles estavam com medo de fazer perguntas a Jesus sobre o assunto.
46 Mɨ kamɨm Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma yaiya kwɨra yɨniinansao boɨn, yɨpɨkɨn sɨmiir kougɨkou nwowɨn.
46 Os discípulos começaram a conversar sobre qual deles era o mais importante.
47 Mɨ Jisɨs siya bɨdiya yɨnoknɨnkɨnɨn kwoɨnɨn sɨmiir hɨr nwowɨn. Mɨ siya yɨnisɨm sapɨsap nwɨrɨn siir asi nɨkɨunakɨn.
47 Mas Jesus sabia o que eles estavam pensando. Então pegou uma criança e a pôs ao seu lado.
48 Mɨ siya sɨmiir boɨnki, inkamɨn tɨ yɨnisɨm sapɨsapɨn siirɨn kariir inɨg ɨiir kɨgrɨraowi yɨo siya kariir kɨgrɨraokɨn. Mɨ inkamɨn kariir kɨgrɨraowi mɨ siya inkamɨn kariir nɨkropkiyɨn siirɨn warar nɨnkɨn kɨgrɨraowi. Mɨ inkamɨn yɨnisɨm sapɨsapnan kɨmiir waraur nwowi mɨ kɨmiir kougɨkouɨn ɨni siyar ywowɨn. Ɨriig.
48 Aí disse:
49 Jon siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn, Bɨiyan Inkam Komii, krɨma inkam nwɨra kɨg, uridyɨu biyɨeyɨm sɨmiirɨn kɨriir inɨg ɨiir haiswonɨmnɨskɨigɨn. Mɨ siya krɨmiir yai bɨ wakaeyoknakɨn mɨ krɨma siirɨn hɨriinansi nɨkɨdugɨm. Dimusi rani, siya krɨmiir isid rani. Nɨɨngaka.
49 João disse: — Mestre, vimos um homem que expulsa demônios pelo poder do nome do senhor, mas nós o proibimos de fazer isso porque ele não é do nosso grupo.
50 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki mɨ kam nhɨrɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma, kɨma siir kɨpi nɨkɨdu. Inkamɨn ɨo nhwo kɨmiir nanao karamae nwowiyɨn yɨo siya kɨmiir nomiiyaugɨn. Ɨriig.
50 Então Jesus disse a João e aos outros discípulos:
51 Ɨiya Adi Komii siya Jisɨs siir swokɨ ɨkɨunamana nɨnomor koua hɨriir saeya ɨni kingiin nwowa. Mɨ Jisɨs siir kwoɨnɨn om komii Jerusalema namɨm asi naɨngwokɨn.
51 Como estava chegando o tempo de Jesus ir para o céu, ele resolveu ir para Jerusalém.
52 Mɨ siya kam nhɨrɨm sɨmiir yɨkropki, yai siir bɨiyɨn sɨma nwokɨ haigirɨrɨramɨm mɨ sɨma ha namɨm nu Sameria hɨrɨn om whɨrɨn siir yapnɨnopkainam. Mɨ sɨma siir digworaekwo nhɨrɨm sɨmiir dirɨraerarɨm mɨnkɨm.
52 Então mandou que alguns mensageiros fossem na frente. No caminho eles entraram em um povoado da região de Samaria a fim de prepararem um lugar para ele.
53 Mɨ omɨn siir hɨran inkam nhɨrɨm sɨma siir bɨri nɨkɨunamkɨm sɨmiir omaka hɨriir. Dimusi rani, Sameria iikam sɨma ɨrɨpa mhɨi kwoɨn bɨri nwowikɨm Judami iikam sɨmakan sɨma ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm siya pɨ om komii Jerusalem hɨriir nami.
53 Mas os moradores dali não quiseram receber Jesus porque viram que ele estava indo para Jerusalém.
54 Inkam nwɨso siir kɨgna mɨriiyo Jems, Jon sowa, sowa hɨriinan siyɨuɨn siir kɨgɨn mɨ sowa siir boɨnmauu, Bɨiyan Inkam Komii, krɨma paeya nɨnomor kou hɨrana saiirɨm nɨkɨugi, saeya tɨ iikamɨm tɨranɨm sɨmiir nwokɨ ɨuniyɨm, aniya?
54 Quando os seus discípulos Tiago e João viram isso, disseram: — O senhor quer que a gente mande descer fogo do céu para acabar com estas pessoas?
55 Mɨ Jisɨs siya ha haiyɨug okwokiyɨn mɨ siya ɨo sowiir ywoki.
55 Porém Jesus, virando-se para eles, os repreendeu.
56 Mɨ sɨma om whɨra yapnam. Ɨriig.
56 Então ele e os seus discípulos foram para outro povoado.
57 Mɨ sɨma siyɨu hɨrar nikɨ apamɨm mɨ inkam nwɨrɨn siir boɨnki, kɨra omom omomɨm kɨra nami mɨ kara wɨ kɨriir mhoɨiya nɨnkɨn apiyokiyokɨii.
57 Quando Jesus e os discípulos iam pelo caminho, um homem disse a Jesus: — Eu estou pronto a seguir o senhor para qualquer lugar onde o senhor for.
58 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, niimauan wraɨm yɨm ɨeno kakargɨm mɨ ɨpiyɨnɨm yɨm ɨriipɨ hɨriinan whɨe kakargɨm. Mɨ Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn yɨo omaka maeyau whwonkai karamaekɨn.
58 Então Jesus disse:
59 Mɨ siya inkam nwɨrɨn siir boɨnki, kɨra kariir mhoɨiyar wɨt. Mɨ siya boɨn mɨ kɨra kariirɨn wadɨe tikɨ oki. Kariir adɨn siir pɨuɨs biyɨeya saiir nikɨ hangikaigigi.
59 Aí ele disse para outro homem: Mas ele respondeu: — Senhor, primeiro deixe que eu volte e sepulte o meu pai.
60 Mɨ Jisɨs siya siir yowarkɨi boɨnki mɨ inkam wɨɨrɨm yɨm inkamɨm kariir mhoɨiya nɨt karamae nwowiyɨm sɨma haɨngikai. Mɨ ni kɨra ɨiya Adi Komii siya siir digworaekwowɨm mɨ siir iikamɨm sɨmiir kɨgɨrkakana saiir yai ɨmiir tinɨ boɨnmɨmauuwɨu.
60 Jesus disse:
61 Inkam nwɨrɨn siya siir boɨnki, Bɨiyan Inkam Komii, kara kɨriir mhoɨiya nɨtam mɨni mɨ kɨra kariirɨn pɨ wadɨe dwoki. Kara yai mɨnɨm kariir isidɨn sɨmaka ninɨ ɨdwo boɨnaigigi.
61 Outro homem disse: — Eu seguirei o senhor, mas primeiro deixe que eu vá me despedir da minha família.
62 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, inkam i kigrɨrɨriyɨn, siir nhwowɨn idaowa hɨri hɨriiya kaonanaei mɨ tɨ hɨriinan inkamɨn siya wɨ Adi Komii siya kɨgrɨrao tani. Nɨɨngaka. Ɨriig.
62 Jesus respondeu:

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.