Lucas 5
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT
1 Mɨ ɨigwɨra Jisɨs siya Genesaret whɨigbid hɨr nwokɨn. Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma ha nɨtɨm, ɨni saɨkar yanɨnkɨnɨuniyɨm. Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir yai aiir wakaeyam.
1 Estando Jesus à beira do lago de Genesaré, grandes multidões se apertavam em volta dele para ouvir a palavra de Deus.
2 Mɨ siya igopsɨm ɨswo sowiir kɨgi sowa whɨigbid hɨr nwowi. Mɨ kamɨm anasu haiiyɨm sɨma tɨ i ɨswo sowiir bɨdi haiburgigo. Mɨ sɨma haɨmna hɨisoki.
2 Ele notou que, junto à praia, havia dois barcos vazios, deixados por pescadores que lavavam suas redes.
3 Mɨ Jisɨs siya iisɨm ɨra saiir kwɨrii, ta iya Saimon Pita siirga. Mɨ siya Saimon Pita siir boɨnki siya i aiirɨn hamiisɨma wokiyopkiyɨm yaba hɨriir mɨ siya ta ikopsɨm aiir yɨdwokai boɨnmɨmauugi Adi Komii siir yai aiirɨn, iikam whɨekakɨm sɨmiir.
3 Entrou num dos barcos e pediu a Simão, seu dono, que o afastasse um pouco da praia. Então sentou-se no barco e dali ensinou as multidões.
4 Mɨ Jisɨs siya yai ha boɨn dɨgiyɨn mɨ siya Saimon Pita siir boɨnki, iya whɨidopwoniya kinaniyam, kɨra mɨ kɨriir isidɨn kɨma haɨmna dɨtmai anasu kikaiyɨm.
4 Quando terminou de falar, disse a Simão: “Agora vá para onde é mais fundo e lancem as redes para pescar”.
5 Saimon Pita siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn, inkam komii ta nɨi kɨrɨeya krɨma whɨsariiyar mɨriinanaemaowikɨm, anasu whɨrmɨn whɨrmɨn bɨ swokɨ ɨigimɨmɨnkɨn. Mɨ kɨra pɨ boɨnkɨn, kara pɨ asi nɨtmai.
5 Simão respondeu: “Mestre, trabalhamos duro a noite toda e não pegamos nada. Mas, por ser o senhor quem nos pede, vou lançar as redes novamente”.
6 Mɨ sɨma ha nɨtmaikiyɨm mɨ sɨmiir haɨmna anasu kasa bɨ nɨigikɨm mɨ haɨmnaɨn pɨ hɨriiyar pɨ inanbɨrgiyɨn.
6 Dessa vez, as redes ficaram tão cheias de peixes que começaram a se rasgar.
7 Mɨ sɨma sɨmiir ɨrɨpa mɨiyan kamɨm i ɨra saiir nwowɨm sɨmiirɨm kɨnkina, sɨmiir whɨnmɨriiyɨm mɨ sɨma ha nɨtɨm mɨ anasuɨm ɨna yɨskaina haigimɨmɨrkiyɨm. Mɨ i ɨso ɨni hindara iyɨmɨmɨnkiywo.
7 Então pediram ajuda aos companheiros do outro barco, e logo os dois barcos estavam tão cheios de peixes que quase afundaram.
8 Saimon Pita siya hɨriinan kɨgiyɨn mɨ ogmwoɨn Jisɨs siir kingiina inɨ hɨuɨu mɨ ɨna boɨnɨn, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra kariir haiburgik mɨ kɨra ha dam! Dimusi rani, kara dimɨn biyɨe tɨran inkamkɨn.
8 Quando Simão Pedro se deu conta do que havia acontecido, caiu de joelhos diante de Jesus e disse: “Por favor, Senhor, afaste-se de mim, porque sou homem pecador”.
9 Siyar mɨ kamɨm saɨkar nwowɨm, sɨma tɨ anasu whɨe komiiyɨm sɨma haiyɨm sɨmiir kɨgiyɨm ɨni hindara yanaakiyɨm.
9 Pois ele e seus companheiros ficaram espantados com a quantidade de peixes que haviam pescado,
10 Sebedi siir yɨnisɨm nwɨso Jems, Jon sowa Saimon Pita sɨma ɨrɨpa mɨi kwɨruwa mɨriigɨm. Sowa ɨriipa hɨriinan ɨni warar mɨ ɨnkɨn anaakiywo. Mɨ Jisɨs siya Saimon Pita siir boɨn, kɨra kɨpi nɨdid tɨ anasu kɨra haiyɨm, mhoɨiya kɨra iikamɨm sɨmiirɨn wɨ hɨriinan haii, kariir mhoɨiya nɨtamɨn.
10 assim como seus sócios, Tiago e João, filhos de Zebedeu. Jesus respondeu a Simão: “Não tenha medo! De agora em diante, você será pescador de gente”.
11 Mɨ sɨma i ɨso ha nadu hɨuwamasukuniyɨm mɨ sɨmiir digworaekwo whɨekakɨm ɨni hɨrar iyopnɨsugikɨm mɨ sɨma ɨni Jisɨs siir mhoɨiyar yamɨm. Ɨriig.
11 E, assim que chegaram à praia, deixaram tudo e seguiram Jesus.
12 Ɨigwɨra Jisɨs siya om whɨrɨn inkamɨn paowaigɨ pɨskomkopouɨn siya nwowɨn siir inɨ owou. Mɨ tɨ inkamɨn siir pɨua paowaigɨ bɨdi yɨnkɨnɨua mɨ ɨiya siya Jisɨs siir kɨgwɨnɨn mɨ siya ɨni Jisɨs siir ɨgmiiga whwonkam ɨda kingiinar yakai kaiyɨrou whɨnaiinamɨn. Mɨ ɨna boɨnaiyɨn, Inkam Komii kɨra naɨngwowi mɨ kariirɨn wɨ dɨg kɨrar nwowaigɨnɨugi.
12 Num povoado, Jesus encontrou um homem coberto de lepra. Quando o homem viu Jesus, prostrou-se com o rosto em terra e suplicou para ser curado, dizendo: “Se o senhor quiser, pode me curar e me deixar limpo”.
13 Mɨ Jisɨs siir ɨɨna ha nɨnkikiya mɨ siir yanonkwowɨuɨn mɨ siya boɨn, kara ha naɨngwowi, kɨriir ma ha dɨgi! Mɨ ta ma bɨ kɨmɨmɨnkika ɨna dɨgiya.
13 Jesus estendeu a mão e o tocou. “Eu quero”, respondeu. “Seja curado e fique limpo!” No mesmo instante, a lepra desapareceu.
14 Jisɨs siya ɨgao yai siir boɨnki, kɨra sɨbgu mɨntarao! Kɨra wɨ inkam nwɨrni kɨpi boɨnmauu tɨ dimɨnɨn. Nɨɨngaka. Mɨ pa dam inkamɨn naemɨn kɨmiirsi nɨnkɨn ɨmiiyaeiyɨn Adi Komii siirɨm pris inkamɨn kɨmiir kaoprigi okwowiyɨn siir tinɨ boɨnmauuɨu. Mɨ kɨra Adi Komii siirɨn nae pa dɨnkɨn ɨmiiyaeki! Kɨriir pɨu wadɨe nwowa saiirsi. Mɨ yaiya krɨmiir brougae Moses siya wɨnkiya saiir hɨriinan. Mɨ tɨ kamɨm nwokɨ ɨnoknɨnkɨn wɨni kɨriir paowaiyɨm bɨdi wɨskiyɨm.
14 Então Jesus o instruiu a não contar a ninguém o que havia acontecido. “Vá e apresente-se ao sacerdote para que ele o examine”, ordenou. “Leve a oferta que a lei de Moisés exige pela sua purificação. Isso servirá como testemunho.”
15 Mɨ dimɨnɨm Jisɨs siya tɨrɨm sɨmiir yaiya ɨna yɨniyokɨigiya. Mɨ iikam whɨekakɨm siir yai wakaenakiyɨm nɨtkɨm mɨ maɨm sɨmiir pɨu nwokaiyɨm sɨmiir warar haiswonɨskɨigiyɨm.
15 Mas as notícias a seu respeito se espalhavam ainda mais, e grandes multidões vinham para ouvi-lo e para ser curadas de suas enfermidades.
16 Mɨ ɨi nhɨrɨm siya maeyaua inkam karamae pɨ saiir napnɨnopkainami mɨpi nhwo hɨr ninɨ kwɨsboɨnɨuwi. Ɨriig.
16 Ele, porém, se retirava para lugares isolados, a fim de orar.
17 Mɨ ɨigwɨr nabɨe Jisɨs siya iikam nhɨrɨm sɨmiir nɨisiimauugɨn mɨ Farisi kam ɨkɨm mɨ kamɨm siyɨu komii komiiyɨm sɨm nɨnoknɨnkɨniyɨm sɨma hɨr warar nɨnkɨn ɨdwokɨm. Sɨma tɨ omom omom whɨekakɨm nu Galili mɨ nu Judia mɨ om komii Jerusalem sɨmiir hɨrankɨm nɨtkɨm. Mɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir kɨrɨeya ɨni Jisɨs saɨkar nwowa, makak iikamɨm sɨmiir haiswonɨskɨiyɨm.
17 Certo dia, enquanto Jesus ensinava, alguns fariseus e mestres da lei estavam sentados por perto. Eles vinham de todos os povoados da Galileia, da Judeia e de Jerusalém. E o poder do Senhor para curar estava sobre Jesus.
18 Kam nhɨrɨm sɨma ha nɨtɨm, inkam nwɨrɨn ɨga ɨɨna nɨnsɨmsɨrɨunɨnkɨnɨn siirɨn hɨigakar hainamɨn, sɨma siirɨn omakanau hɨriir hainɨnopkainamɨm tɨrkɨm, Jisɨs siir ɨgmiiga ninɨ haigɨnɨuɨm.
18 Alguns homens vieram carregando um paralítico numa maca. Tentaram levá-lo para dentro da casa, até Jesus,
19 Dimusi rani, ɨni iikamkɨ yɨnkɨnɨu waowɨm, sɨma ɨni siyɨuɨm yɨnkɨnyaeyaonamɨm, tɨ makak inkamɨn siir hainɨnopkainamɨm. Mɨ sɨma siirɨn akoua hɨriir hainaiinam mɨ sɨma maeyau kwɨra saiir yamɨ ɨinɨkinɨɨngi. Ta hɨiya saiir dɨgar mɨ tɨ inkamɨn ta hɨi aiir whwonkaiyɨn sɨma siirɨn hɨigakar yonkwosiisiisnaiinam iikam ɨma nwowa maeyaua saiir bopwoniya. Mɨ sɨma Jisɨs siir whwonkam ɨda yauunɨ kikɨnɨu.
19 mas não conseguiram, por causa da multidão. Então subiram ao topo da casa e removeram uma parte do teto. Em seguida, baixaram o paralítico na maca até o meio da multidão, bem na frente dele.
20 Ɨiya Jisɨs siya sɨmiir naɨngwo tɨbmii kɨrɨe saiir kɨgiyɨn mɨ siya ɨna boɨnɨn, nomiiyau, kɨriir dimɨn biyɨeyɨm kara bɨdi haiyoprimdiyɨumiigiyɨm.
20 Ao ver a fé que eles tinham, Jesus disse ao paralítico: “Homem, seus pecados estão perdoados”.
21 Mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm mɨ Farisi kam ɨkɨm sɨmasɨmarɨn ɨna yomboɨn amboɨnɨm. Yɨpɨkɨn tɨ inkamɨn Adi Komii siir hɨriinan boɨnɨn? Inkam nwɨrkɨn bɨ swokɨ haiyoprimdiyɨumii srankɨn dimɨn biyɨeyɨm. Nɨɨngaka. Adi Komii siirarar mɨiga.
21 Mas os fariseus e mestres da lei pensavam: “Quem ele pensa que é? Isso é blasfêmia! Somente Deus pode perdoar pecados!”.
22 Mɨ sɨmiir kwoɨnɨm Jisɨs siya bɨdi yɨnoknɨnkɨnkiyɨm mɨ siya sɨmiir boɨn, dimugɨn? Tɨ hɨnɨɨn kwoɨnɨn kɨmiir waraur nwokaiyɨn, ha?
22 Jesus, sabendo o que pensavam, perguntou: “Por que vocês questionam essas coisas em seu coração?
23 Pɨkɨ hɨnɨɨn dimɨn kɨrɨe ɨkɨm kara mɨrii karamae nwowiyɨm mɨ pɨkɨ hɨnɨɨn dimɨn ɨkɨm hiinsɨma nwowiyɨm kara mɨrii karame nwowiyɨm? Mɨ kara ha boɨni kɨriir dimɨn biyɨeyɨm kara bɨdi haiyoprimdiyɨumiigiyɨm ta mɨi hɨriinana ya mɨi kɨrɨe, o mɨi komii rani, aniya? Mɨ kara ha boɨnki, kɨra dɨnsiingi mɨ kɨriir hɨi aiir hainam ya mɨi komiiga, iyɨe? Mɨi komii rani, aniya?
23 O que é mais fácil dizer: ‘Seus pecados estão perdoados?’ ou ‘Levante-se e ande’?
24 Yaowae Adɨn nɨnomor kou hɨrankɨn nɨtɨn karargɨn. Mɨ kɨmiirɨn wɨ karar nɨisiimauuwi kɨrɨeya dimɨn biyɨeyɨm sɨmiir haiyoprimdiyɨumiigiyɨm mɨ Jisɨs siya tɨ inkamɨn ɨga ɨɨna nɨnsɨmsɨrɨuɨn siir asi boɨnkikɨn. Kara kɨriir boɨnki, kɨra dɨnsiingi! Mɨ kɨriir hɨi aiir dɨnsiin hainam mɨ kɨra pɨ kɨriir omaka damɨgusam!
24 Mas eu lhes mostrarei que o Filho do Homem tem autoridade na terra para perdoar pecados”. Então disse ao paralítico: “Levante-se, pegue sua maca e vá para casa”.
25 Mɨ siya bɨri kɨmɨmɨnkikɨn ɨna yɨnsiin hainamɨn siir hɨiya mɨ siya ɨni iikamɨm sɨmiir whwonkam ɨdar yapnamɨn mɨ siya mwai ɨni Adi Komii siir inɨg ɨiirar hainan ap waowaowamɨn.
25 De imediato, à vista de todos, o homem se levantou, pegou sua maca e foi para casa louvando a Deus.
26 Mɨ sɨma ɨna yanaakiyɨm mɨ sɨma naɨngwoyɨmiyok prasae bɨ kikɨnkɨm mɨ sɨma ɨni Adi Komii siir inɨg ɨiirar hainanprapraskiyɨm mɨ ɨna boɨnɨm, ae! Dimɨn prasae rani, tapa krɨma kwakɨgiyɨn. Ɨriig.
26 Todos ficaram muitos admirados e, cheios de temor, louvaram a Deus, exclamando: “Hoje vimos coisas maravilhosas!”.
27 Mɨ tɨ dimɨnɨn siir mhoɨiya, Jisɨs siya napnamɨn mɨ siya kɨgi inkam nwɨrɨn omom omomi umɨr haiiyɨn siir inɨgɨn Livaikɨn, siya omaka siya nɨdwokai mɨriiya saiir hɨr nɨdwokaii. Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, kɨra kariir mhoɨiya wɨt. Mɨ Livai siya ha nɨnsiingiyɨn mɨ siir digworaekwowɨm ɨni hɨrar grirgɨngikɨm mɨ siya ɨni Jisɨs siir mhoɨiya yamɨn.
27 Depois disso, Jesus saiu da cidade e viu um cobrador de impostos chamado Levi sentado no local onde se coletavam impostos. “Siga-me”, disse-lhe Jesus,
28 Livai siya ha nɨnsiingiyɨn mɨ siir digworaekwowɨm ɨni hɨrar yɨnsiin haiburgigɨn mɨ siya ɨni Jisɨs siir mhoɨiyar yamɨn.
28 e Levi se levantou, deixou tudo e o seguiu.
29 Mɨ Livai siya nae komiiya ɨna dirɨraerarɨn siir omaka hɨrar, Jisɨs siiram. Mɨ kam hoɨmgakɨm omom omomi umɨr haiiyɨm mɨ kam nhɨr ɨkɨm, sɨma warar yɨnkɨn ɨdwokai ae sowakan.
29 Mais tarde, Levi ofereceu um banquete em sua casa, em honra de Jesus. Muitos cobradores de impostos e outros convidados comeram com eles,
30 Mɨ Farisi kamɨm mɨ kamɨm siyɨu komii komii nɨnoknɨnkɨniyɨm sɨma Farisi sɨmiirar isid whɨrkɨn. Kamɨm Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm, sɨmiirɨn hɨnɨɨna yɨniinansao boɨn, kɨma warɨ kamɨm omom omomi umɨrɨm yaeya swokɨ ɨnkɨn haiiyɨm mɨ kamɨm siyɨu biyɨe tɨriyɨkɨm, nae op mɨn sɨmaka dimusi nɨdwokai ae kwiyae, ha?
30 mas os fariseus e mestres da lei se queixaram aos discípulos: “Por que vocês comem e bebem com cobradores de impostos e pecadores?”.
31 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, inkamɨn ma karamaeyɨn, yɨo siya inkamɨn paowai widiyɨn siiram bɨ swokɨ amikɨn. Nɨɨngaka. Mɨ ɨkɨ makak iikamɨm pɨ sɨmasɨmar nami kamɨm paowai widiyɨm sɨmiiramɨn.
31 Jesus lhes respondeu: “As pessoas saudáveis não precisam de médico, mas sim os doentes.
32 Kara inkamɨn paowai widiyɨn siir hɨriinankɨn, kara iikam mɨiyɨk mɨiyɨkɨm sɨma ha naɨngwowɨm krɨma iikam mɨiyɨkɨm sɨmiir mhɨi kwoɨn nɨnkpɨt haigi aram bɨ nɨtkɨn. Nɨɨngaka. Kara iikam biyɨeyɨm hɨnɨɨna naɨngwowɨm krɨma mɨiyɨk rani, sɨmiir mhɨi kwoɨn ɨmiir nɨnkpɨt haigiyɨm nɨtkɨn. Ɨriig.
32 Não vim para chamar os justos, mas sim os pecadores, para que se arrependam”.
33 Mɨ Ferisi iikam nhɨrɨm sɨma Jisɨs siir boɨn, Jon siir kɨgna mɨriiyɨm kamɨm, sɨma ɨi kasakasa bɨ haiyaeikɨm mɨ nhwo pranaepranae bɨ kwɨsboɨnikɨm. Mɨ Farisi sɨmiir kɨgna mɨriiyɨm kamɨm yɨm ɨriipɨ hɨriinan. Mɨ kamɨm kɨriir kɨgna mɨriiyɨm, yɨm hɨriinan bɨ tɨrkɨm, yɨm sɨma nae pa mɨ aei mɨ opa pa mɨ kwiyaei.
33 Algumas pessoas disseram a Jesus: “Os discípulos de João Batista jejuam e oram com frequência, e os discípulos dos fariseus também. Por que os seus vivem comendo e bebendo?”.
34 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨnki, kɨma ha naɨngwowi, ɨiya iikamɨm tɨ inkamɨn wig nonkwonaɨn siir wigwas nae aiiram nɨti, saiir naeyam mɨ kɨma wɨ saiir haiyaki, aniya? Nɨɨngakɨ, nɨɨngaka.
34 Jesus respondeu: “Por acaso os convidados de um casamento jejuam enquanto festejam com o noivo?
35 Mɨ mhoɨiya iikam biyɨe nhɨrɨm sɨma nɨnkaknan nwowi siir nɨkɨunakiyɨm. Mɨ siya siir inkam inkamnanɨm sɨmiir haiburgigi mɨ taka ɨiya ya nɨkrani sɨma nae wɨ saiir haiyaki.
35 Um dia, porém, o noivo lhes será tirado, e então jejuarão”.
36 Jisɨs siya mɨn boɨniyɨokɨn, inkamɨn, yɨuɨs wɨn haɨmiiya saiir kɨpi kɨntɨo hai, yɨuɨs kaba saiir nɨtkɨn panɨm. Mɨ siya hɨriinan tɨri mɨ ta yɨuɨs mɨiyɨka wɨ saeya nonkwobumbuwi. Mɨ ta yɨuɨs wɨna saeya wɨ yɨuɨs biyɨeya saɨka wɨ mɨiyɨk kɨg rani. Nɨɨngaka.
36 Jesus também lhes apresentou a seguinte ilustração: “Ninguém rasgaria um pedaço de tecido de uma roupa nova para remendar uma roupa velha. Se o fizesse, estragaria a roupa nova, e o remendo não se ajustaria à roupa velha.
37 Inkamɨn wain opa wraisu ɨs kaba saiir bɨ naokaiigɨn. Nɨɨngaka. Mɨ siya hɨriinan tɨri mɨ tɨ wain opa saeya niyopiinaiinii mɨ wɨ ta wraisu ɨs kaba saiir mɨmbɨmbɨrgi mɨ ta wain opa wa naokinɨnkwokwo ɨuguski.
37 “E ninguém colocaria vinho novo em velhos recipientes de couro. Os recipientes velhos se arrebentariam, deixando vazar o vinho e estragando o recipiente.
38 Nɨɨngakɨ, nɨɨngakɨɨnga. Mɨ kɨra ta wain opa wraisu ɨs mɨiyɨk aiirar daokai.
38 Vinho novo deve ser guardado em recipientes novos.
39 Ta yaiya saiir yaimwokɨyaimwowa saeya hɨnɨɨnga. Iikamɨm Moses siir siyɨu ɨiir napiyɨm sɨma boriisopi Jisɨs siir siyɨu ɨiir swokɨ apɨm mɨ sɨma wɨ hɨnɨɨna boɨni tɨ siyɨuɨn siyɨu paii rani. Mɨ sɨma siyɨu wɨnɨn digɨumii siir haimriyɨugigɨm mɨni mɨ sɨma siyɨu bɨiyanɨn siiramar naɨngwowi. Ɨriig.
39 E ninguém que bebe o vinho velho escolhe beber o vinho novo, pois diz: ‘O vinho velho é melhor’”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.