Lucas 5

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Mɨ ɨigwɨra Jisɨs siya Genesaret whɨigbid hɨr nwokɨn. Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma ha nɨtɨm, ɨni saɨkar yanɨnkɨnɨuniyɨm. Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir yai aiir wakaeyam.
1 Aconteceu que Jesus estava junto ao lago de Genesaré, e a multidão o apertava para ouvir a palavra de Deus.
2 Mɨ siya igopsɨm ɨswo sowiir kɨgi sowa whɨigbid hɨr nwowi. Mɨ kamɨm anasu haiiyɨm sɨma tɨ i ɨswo sowiir bɨdi haiburgigo. Mɨ sɨma haɨmna hɨisoki.
2 Então ele viu dois barcos junto à praia do lago. Os pescadores tinham desembarcado e estavam lavando as redes.
3 Mɨ Jisɨs siya iisɨm ɨra saiir kwɨrii, ta iya Saimon Pita siirga. Mɨ siya Saimon Pita siir boɨnki siya i aiirɨn hamiisɨma wokiyopkiyɨm yaba hɨriir mɨ siya ta ikopsɨm aiir yɨdwokai boɨnmɨmauugi Adi Komii siir yai aiirɨn, iikam whɨekakɨm sɨmiir.
3 Entrando num dos barcos, que era o de Simão, Jesus pediu-lhe que o afastasse um pouco da praia; e, assentando-se, do barco ensinava as multidões.
4 Mɨ Jisɨs siya yai ha boɨn dɨgiyɨn mɨ siya Saimon Pita siir boɨnki, iya whɨidopwoniya kinaniyam, kɨra mɨ kɨriir isidɨn kɨma haɨmna dɨtmai anasu kikaiyɨm.
4 Quando acabou de falar, Jesus disse a Simão:
5 Saimon Pita siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn, inkam komii ta nɨi kɨrɨeya krɨma whɨsariiyar mɨriinanaemaowikɨm, anasu whɨrmɨn whɨrmɨn bɨ swokɨ ɨigimɨmɨnkɨn. Mɨ kɨra pɨ boɨnkɨn, kara pɨ asi nɨtmai.
5 Em resposta, Simão disse: — Mestre, havendo trabalhado toda a noite, nada apanhamos; mas, sob esta sua palavra, lançarei as redes.
6 Mɨ sɨma ha nɨtmaikiyɨm mɨ sɨmiir haɨmna anasu kasa bɨ nɨigikɨm mɨ haɨmnaɨn pɨ hɨriiyar pɨ inanbɨrgiyɨn.
6 Fazendo isso, apanharam grande quantidade de peixes; e as redes deles começaram a se romper.
7 Mɨ sɨma sɨmiir ɨrɨpa mɨiyan kamɨm i ɨra saiir nwowɨm sɨmiirɨm kɨnkina, sɨmiir whɨnmɨriiyɨm mɨ sɨma ha nɨtɨm mɨ anasuɨm ɨna yɨskaina haigimɨmɨrkiyɨm. Mɨ i ɨso ɨni hindara iyɨmɨmɨnkiywo.
7 Então fizeram sinais aos companheiros do outro barco, para que fossem ajudá-los. E foram e encheram ambos os barcos, a ponto de quase afundarem.
8 Saimon Pita siya hɨriinan kɨgiyɨn mɨ ogmwoɨn Jisɨs siir kingiina inɨ hɨuɨu mɨ ɨna boɨnɨn, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra kariir haiburgik mɨ kɨra ha dam! Dimusi rani, kara dimɨn biyɨe tɨran inkamkɨn.
8 Vendo isto, Simão Pedro prostrou-se aos pés de Jesus, dizendo: — Senhor, afaste-se de mim, porque sou pecador.
9 Siyar mɨ kamɨm saɨkar nwowɨm, sɨma tɨ anasu whɨe komiiyɨm sɨma haiyɨm sɨmiir kɨgiyɨm ɨni hindara yanaakiyɨm.
9 Pois, à vista da pesca que fizeram, a admiração se apoderou dele e de todos os seus companheiros,
10 Sebedi siir yɨnisɨm nwɨso Jems, Jon sowa Saimon Pita sɨma ɨrɨpa mɨi kwɨruwa mɨriigɨm. Sowa ɨriipa hɨriinan ɨni warar mɨ ɨnkɨn anaakiywo. Mɨ Jisɨs siya Saimon Pita siir boɨn, kɨra kɨpi nɨdid tɨ anasu kɨra haiyɨm, mhoɨiya kɨra iikamɨm sɨmiirɨn wɨ hɨriinan haii, kariir mhoɨiya nɨtamɨn.
10 bem como de Tiago e João, filhos de Zebedeu, que eram seus sócios. Então Jesus disse a Simão:
11 Mɨ sɨma i ɨso ha nadu hɨuwamasukuniyɨm mɨ sɨmiir digworaekwo whɨekakɨm ɨni hɨrar iyopnɨsugikɨm mɨ sɨma ɨni Jisɨs siir mhoɨiyar yamɨm. Ɨriig.
11 E, arrastando eles os barcos para a praia, deixando tudo, o seguiram.
12 Ɨigwɨra Jisɨs siya om whɨrɨn inkamɨn paowaigɨ pɨskomkopouɨn siya nwowɨn siir inɨ owou. Mɨ tɨ inkamɨn siir pɨua paowaigɨ bɨdi yɨnkɨnɨua mɨ ɨiya siya Jisɨs siir kɨgwɨnɨn mɨ siya ɨni Jisɨs siir ɨgmiiga whwonkam ɨda kingiinar yakai kaiyɨrou whɨnaiinamɨn. Mɨ ɨna boɨnaiyɨn, Inkam Komii kɨra naɨngwowi mɨ kariirɨn wɨ dɨg kɨrar nwowaigɨnɨugi.
12 Aconteceu que, estando Jesus numa das cidades, um homem coberto de lepra veio à sua presença. Quando ele viu Jesus, prostrou-se com o rosto em terra e pediu: — Senhor, se quiser, pode purificar-me.
13 Mɨ Jisɨs siir ɨɨna ha nɨnkikiya mɨ siir yanonkwowɨuɨn mɨ siya boɨn, kara ha naɨngwowi, kɨriir ma ha dɨgi! Mɨ ta ma bɨ kɨmɨmɨnkika ɨna dɨgiya.
13 E Jesus, estendendo a mão, tocou nele, dizendo: E, no mesmo instante, a lepra daquele homem desapareceu.
14 Jisɨs siya ɨgao yai siir boɨnki, kɨra sɨbgu mɨntarao! Kɨra wɨ inkam nwɨrni kɨpi boɨnmauu tɨ dimɨnɨn. Nɨɨngaka. Mɨ pa dam inkamɨn naemɨn kɨmiirsi nɨnkɨn ɨmiiyaeiyɨn Adi Komii siirɨm pris inkamɨn kɨmiir kaoprigi okwowiyɨn siir tinɨ boɨnmauuɨu. Mɨ kɨra Adi Komii siirɨn nae pa dɨnkɨn ɨmiiyaeki! Kɨriir pɨu wadɨe nwowa saiirsi. Mɨ yaiya krɨmiir brougae Moses siya wɨnkiya saiir hɨriinan. Mɨ tɨ kamɨm nwokɨ ɨnoknɨnkɨn wɨni kɨriir paowaiyɨm bɨdi wɨskiyɨm.
14 Jesus ordenou-lhe que não contasse isso a ninguém. E acrescentou:
15 Mɨ dimɨnɨm Jisɨs siya tɨrɨm sɨmiir yaiya ɨna yɨniyokɨigiya. Mɨ iikam whɨekakɨm siir yai wakaenakiyɨm nɨtkɨm mɨ maɨm sɨmiir pɨu nwokaiyɨm sɨmiir warar haiswonɨskɨigiyɨm.
15 Porém o que se dizia a respeito de Jesus se espalhava cada vez mais, e grandes multidões afluíam para o ouvir e para serem curadas de suas enfermidades.
16 Mɨ ɨi nhɨrɨm siya maeyaua inkam karamae pɨ saiir napnɨnopkainami mɨpi nhwo hɨr ninɨ kwɨsboɨnɨuwi. Ɨriig.
16 Jesus, porém, se retirava para lugares solitários e orava.
17 Mɨ ɨigwɨr nabɨe Jisɨs siya iikam nhɨrɨm sɨmiir nɨisiimauugɨn mɨ Farisi kam ɨkɨm mɨ kamɨm siyɨu komii komiiyɨm sɨm nɨnoknɨnkɨniyɨm sɨma hɨr warar nɨnkɨn ɨdwokɨm. Sɨma tɨ omom omom whɨekakɨm nu Galili mɨ nu Judia mɨ om komii Jerusalem sɨmiir hɨrankɨm nɨtkɨm. Mɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir kɨrɨeya ɨni Jisɨs saɨkar nwowa, makak iikamɨm sɨmiir haiswonɨskɨiyɨm.
17 E aconteceu que, num daqueles dias, Jesus estava ensinando, e achavam-se ali assentados fariseus e mestres da Lei, vindos de todas as aldeias da Galileia, da Judeia e de Jerusalém. E o poder do Senhor estava com ele para curar.
18 Kam nhɨrɨm sɨma ha nɨtɨm, inkam nwɨrɨn ɨga ɨɨna nɨnsɨmsɨrɨunɨnkɨnɨn siirɨn hɨigakar hainamɨn, sɨma siirɨn omakanau hɨriir hainɨnopkainamɨm tɨrkɨm, Jisɨs siir ɨgmiiga ninɨ haigɨnɨuɨm.
18 Vieram, então, alguns homens trazendo um paralítico deitado num leito. Eles procuravam levá-lo para dentro e colocá-lo diante de Jesus.
19 Dimusi rani, ɨni iikamkɨ yɨnkɨnɨu waowɨm, sɨma ɨni siyɨuɨm yɨnkɨnyaeyaonamɨm, tɨ makak inkamɨn siir hainɨnopkainamɨm. Mɨ sɨma siirɨn akoua hɨriir hainaiinam mɨ sɨma maeyau kwɨra saiir yamɨ ɨinɨkinɨɨngi. Ta hɨiya saiir dɨgar mɨ tɨ inkamɨn ta hɨi aiir whwonkaiyɨn sɨma siirɨn hɨigakar yonkwosiisiisnaiinam iikam ɨma nwowa maeyaua saiir bopwoniya. Mɨ sɨma Jisɨs siir whwonkam ɨda yauunɨ kikɨnɨu.
19 E, não encontrando uma forma de fazer isso por causa da multidão, subiram ao telhado e, por entre as telhas, desceram o paralítico no seu leito, deixando-o no meio das pessoas, diante de Jesus.
20 Ɨiya Jisɨs siya sɨmiir naɨngwo tɨbmii kɨrɨe saiir kɨgiyɨn mɨ siya ɨna boɨnɨn, nomiiyau, kɨriir dimɨn biyɨeyɨm kara bɨdi haiyoprimdiyɨumiigiyɨm.
20 Vendo-lhes a fé, Jesus disse ao paralítico:
21 Mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm mɨ Farisi kam ɨkɨm sɨmasɨmarɨn ɨna yomboɨn amboɨnɨm. Yɨpɨkɨn tɨ inkamɨn Adi Komii siir hɨriinan boɨnɨn? Inkam nwɨrkɨn bɨ swokɨ haiyoprimdiyɨumii srankɨn dimɨn biyɨeyɨm. Nɨɨngaka. Adi Komii siirarar mɨiga.
21 E os escribas e fariseus começaram a pensar: — Quem é este que diz blasfêmias? Quem pode perdoar pecados, a não ser um, que é Deus?
22 Mɨ sɨmiir kwoɨnɨm Jisɨs siya bɨdi yɨnoknɨnkɨnkiyɨm mɨ siya sɨmiir boɨn, dimugɨn? Tɨ hɨnɨɨn kwoɨnɨn kɨmiir waraur nwokaiyɨn, ha?
22 Jesus, porém, conhecendo os pensamentos deles, disse-lhes:
23 Pɨkɨ hɨnɨɨn dimɨn kɨrɨe ɨkɨm kara mɨrii karamae nwowiyɨm mɨ pɨkɨ hɨnɨɨn dimɨn ɨkɨm hiinsɨma nwowiyɨm kara mɨrii karame nwowiyɨm? Mɨ kara ha boɨni kɨriir dimɨn biyɨeyɨm kara bɨdi haiyoprimdiyɨumiigiyɨm ta mɨi hɨriinana ya mɨi kɨrɨe, o mɨi komii rani, aniya? Mɨ kara ha boɨnki, kɨra dɨnsiingi mɨ kɨriir hɨi aiir hainam ya mɨi komiiga, iyɨe? Mɨi komii rani, aniya?
23 O que é mais fácil? Dizer: “Os seus pecados estão perdoados”, ou dizer: “Levante-se e ande”?
24 Yaowae Adɨn nɨnomor kou hɨrankɨn nɨtɨn karargɨn. Mɨ kɨmiirɨn wɨ karar nɨisiimauuwi kɨrɨeya dimɨn biyɨeyɨm sɨmiir haiyoprimdiyɨumiigiyɨm mɨ Jisɨs siya tɨ inkamɨn ɨga ɨɨna nɨnsɨmsɨrɨuɨn siir asi boɨnkikɨn. Kara kɨriir boɨnki, kɨra dɨnsiingi! Mɨ kɨriir hɨi aiir dɨnsiin hainam mɨ kɨra pɨ kɨriir omaka damɨgusam!
24 Mas isto é para que vocês saibam que o Filho do Homem tem autoridade sobre a terra para perdoar pecados. E disse ao paralítico:
25 Mɨ siya bɨri kɨmɨmɨnkikɨn ɨna yɨnsiin hainamɨn siir hɨiya mɨ siya ɨni iikamɨm sɨmiir whwonkam ɨdar yapnamɨn mɨ siya mwai ɨni Adi Komii siir inɨg ɨiirar hainan ap waowaowamɨn.
25 E imediatamente ele se levantou diante de todos e, pegando o leito em que até então estava deitado, voltou para casa, glorificando a Deus.
26 Mɨ sɨma ɨna yanaakiyɨm mɨ sɨma naɨngwoyɨmiyok prasae bɨ kikɨnkɨm mɨ sɨma ɨni Adi Komii siir inɨg ɨiirar hainanprapraskiyɨm mɨ ɨna boɨnɨm, ae! Dimɨn prasae rani, tapa krɨma kwakɨgiyɨn. Ɨriig.
26 Todos ficaram muito admirados, davam glória a Deus e, cheios de temor, diziam: — Hoje vimos coisas extraordinárias!
27 Mɨ tɨ dimɨnɨn siir mhoɨiya, Jisɨs siya napnamɨn mɨ siya kɨgi inkam nwɨrɨn omom omomi umɨr haiiyɨn siir inɨgɨn Livaikɨn, siya omaka siya nɨdwokai mɨriiya saiir hɨr nɨdwokaii. Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, kɨra kariir mhoɨiya wɨt. Mɨ Livai siya ha nɨnsiingiyɨn mɨ siir digworaekwowɨm ɨni hɨrar grirgɨngikɨm mɨ siya ɨni Jisɨs siir mhoɨiya yamɨn.
27 Depois disso, Jesus saiu e viu um publicano, chamado Levi, sentado na coletoria. E lhe disse:
28 Livai siya ha nɨnsiingiyɨn mɨ siir digworaekwowɨm ɨni hɨrar yɨnsiin haiburgigɨn mɨ siya ɨni Jisɨs siir mhoɨiyar yamɨn.
28 Ele se levantou e, deixando tudo, o seguiu.
29 Mɨ Livai siya nae komiiya ɨna dirɨraerarɨn siir omaka hɨrar, Jisɨs siiram. Mɨ kam hoɨmgakɨm omom omomi umɨr haiiyɨm mɨ kam nhɨr ɨkɨm, sɨma warar yɨnkɨn ɨdwokai ae sowakan.
29 Então Levi lhe ofereceu um grande banquete em sua casa; e era grande o número de publicanos e outras pessoas que estavam com eles à mesa.
30 Mɨ Farisi kamɨm mɨ kamɨm siyɨu komii komii nɨnoknɨnkɨniyɨm sɨma Farisi sɨmiirar isid whɨrkɨn. Kamɨm Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm, sɨmiirɨn hɨnɨɨna yɨniinansao boɨn, kɨma warɨ kamɨm omom omomi umɨrɨm yaeya swokɨ ɨnkɨn haiiyɨm mɨ kamɨm siyɨu biyɨe tɨriyɨkɨm, nae op mɨn sɨmaka dimusi nɨdwokai ae kwiyae, ha?
30 Os fariseus e seus escribas murmuravam contra os discípulos de Jesus, perguntando: — Por que vocês comem e bebem com os publicanos e pecadores?
31 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, inkamɨn ma karamaeyɨn, yɨo siya inkamɨn paowai widiyɨn siiram bɨ swokɨ amikɨn. Nɨɨngaka. Mɨ ɨkɨ makak iikamɨm pɨ sɨmasɨmar nami kamɨm paowai widiyɨm sɨmiiramɨn.
31 Jesus tomou a palavra e disse:
32 Kara inkamɨn paowai widiyɨn siir hɨriinankɨn, kara iikam mɨiyɨk mɨiyɨkɨm sɨma ha naɨngwowɨm krɨma iikam mɨiyɨkɨm sɨmiir mhɨi kwoɨn nɨnkpɨt haigi aram bɨ nɨtkɨn. Nɨɨngaka. Kara iikam biyɨeyɨm hɨnɨɨna naɨngwowɨm krɨma mɨiyɨk rani, sɨmiir mhɨi kwoɨn ɨmiir nɨnkpɨt haigiyɨm nɨtkɨn. Ɨriig.
32 Não vim chamar justos, e sim pecadores, ao arrependimento.
33 Mɨ Ferisi iikam nhɨrɨm sɨma Jisɨs siir boɨn, Jon siir kɨgna mɨriiyɨm kamɨm, sɨma ɨi kasakasa bɨ haiyaeikɨm mɨ nhwo pranaepranae bɨ kwɨsboɨnikɨm. Mɨ Farisi sɨmiir kɨgna mɨriiyɨm kamɨm yɨm ɨriipɨ hɨriinan. Mɨ kamɨm kɨriir kɨgna mɨriiyɨm, yɨm hɨriinan bɨ tɨrkɨm, yɨm sɨma nae pa mɨ aei mɨ opa pa mɨ kwiyaei.
33 Então eles disseram a Jesus: — Os discípulos de João frequentemente jejuam e fazem orações, e os discípulos dos fariseus fazem o mesmo; mas os seus discípulos comem e bebem.
34 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨnki, kɨma ha naɨngwowi, ɨiya iikamɨm tɨ inkamɨn wig nonkwonaɨn siir wigwas nae aiiram nɨti, saiir naeyam mɨ kɨma wɨ saiir haiyaki, aniya? Nɨɨngakɨ, nɨɨngaka.
34 Jesus, porém, lhes disse:
35 Mɨ mhoɨiya iikam biyɨe nhɨrɨm sɨma nɨnkaknan nwowi siir nɨkɨunakiyɨm. Mɨ siya siir inkam inkamnanɨm sɨmiir haiburgigi mɨ taka ɨiya ya nɨkrani sɨma nae wɨ saiir haiyaki.
35 No entanto, virão dias em que o noivo lhes será tirado, e então, naqueles dias, eles vão jejuar.
36 Jisɨs siya mɨn boɨniyɨokɨn, inkamɨn, yɨuɨs wɨn haɨmiiya saiir kɨpi kɨntɨo hai, yɨuɨs kaba saiir nɨtkɨn panɨm. Mɨ siya hɨriinan tɨri mɨ ta yɨuɨs mɨiyɨka wɨ saeya nonkwobumbuwi. Mɨ ta yɨuɨs wɨna saeya wɨ yɨuɨs biyɨeya saɨka wɨ mɨiyɨk kɨg rani. Nɨɨngaka.
36 Também lhes contou uma parábola:
37 Inkamɨn wain opa wraisu ɨs kaba saiir bɨ naokaiigɨn. Nɨɨngaka. Mɨ siya hɨriinan tɨri mɨ tɨ wain opa saeya niyopiinaiinii mɨ wɨ ta wraisu ɨs kaba saiir mɨmbɨmbɨrgi mɨ ta wain opa wa naokinɨnkwokwo ɨuguski.
37 E ninguém põe vinho novo em odres velhos, porque, se fizer isso, o vinho novo romperá os odres, o vinho se derramará, e os odres se estragarão.
38 Nɨɨngakɨ, nɨɨngakɨɨnga. Mɨ kɨra ta wain opa wraisu ɨs mɨiyɨk aiirar daokai.
38 Pelo contrário, vinho novo deve ser posto em odres novos.
39 Ta yaiya saiir yaimwokɨyaimwowa saeya hɨnɨɨnga. Iikamɨm Moses siir siyɨu ɨiir napiyɨm sɨma boriisopi Jisɨs siir siyɨu ɨiir swokɨ apɨm mɨ sɨma wɨ hɨnɨɨna boɨni tɨ siyɨuɨn siyɨu paii rani. Mɨ sɨma siyɨu wɨnɨn digɨumii siir haimriyɨugigɨm mɨni mɨ sɨma siyɨu bɨiyanɨn siiramar naɨngwowi. Ɨriig.
39 E ninguém, tendo bebido o vinho velho, prefere o novo, porque diz: “O velho é excelente.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.