Lucas 23
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs ARC
1 Sɨma Jisɨs siir yai wakae dɨgiyɨm mɨ sɨma whɨekakar nhɨnki mɨ Jisɨs siirɨn ɨna yɨkɨunamɨn inkam komii Pailat Romanɨn siirɨm.
1 E, levantando-se toda a multidão deles, o levaram a Pilatos.
2 Mɨ siirɨn hanɨɨngɨn boɨnɨuriyɨu bwakainam, inkam komii Pailat saɨka mɨ sɨma ɨna boɨnɨm, krɨma tɨ inkamɨn siir bɨdi kɨgɨm siya Isrel krɨmiir isidɨm sɨmiir siyɨu ɨmiir bɨdi haiprɨd haigɨnɨuwɨn. Mɨ krɨmiirɨn siya mɨ boɨnkɨn takis umɨrɨm inkam komiiyɨn om komii Romanɨn siir hauusiyɨn. Mɨ siya hɨnɨɨna mɨ boɨnkɨn mɨ Mesaia Kraisɨn karargɨn mɨ nu kɨgrɨraowan inkam komiiyɨn ɨriipɨ karargɨn.
2 E começaram a acusá-lo, dizendo: Havemos achado este pervertendo a nossa nação, proibindo dar o tributo a César e dizendo que ele mesmo é Cristo, o rei.
3 Mɨ Pailat siya Jisɨs siir srɨi, kɨra Juda iikamɨm sɨmiir nu kɨgrɨraowan inkam komiikɨn, aniya? Mɨ siya Pailat siir yai aiirɨn ɨna yowarkɨi boɨnɨn, kɨrar bɨdi boɨnki ɨskiyɨn.
3 E Pilatos perguntou-lhe, dizendo: Tu és o Rei dos judeus? E ele, respondendo, disse-lhe: Tu
4 Mɨ Pailat siya ha haiyɨug kaowɨn pris sɨmiir bɨiyan kamɨm mɨ iikam ɨkɨm sɨmiir boɨnki, kara tɨ inkam ɨiirɨn dimɨn whɨr bɨ hɨdiyɨskaikɨn siya dimɨn whɨr bɨ tɨrbukɨn.
4 E disse Pilatos aos principais dos sacerdotes e à multidão: Não acho culpa alguma neste homem.
5 Mɨ sɨma ɨni komiiya kauwok boɨnkiyɨm mɨ siya ta yai aiirɨn siyar boɨnkɨn iikam whɨekakɨm nu Judianɨm sɨmiir boɨnmɨmauuwɨn mɨ sɨma ɨna yanaakiyɨm. Mɨ siya tɨ hɨriinan siyɨuɨn nu Galili hɨrankɨ dirɨraerar yokiyokɨiniyɨn mɨ tɨsi tɨrar namwoniyɨn. Ɨriig.
5 Mas eles insistiam cada vez mais, dizendo: Alvoroça o povo ensinando por toda a Judeia, começando desde a Galileia até aqui.
6 Mɨ Pailat siya hɨriinan yai aiir wakaekiyɨn mɨ siya sɨmiirɨn ɨna srɨigiyɨn mɨ tɨ inkamɨn siya nu Galili hɨran inkamkɨn, aniya? Mɨ sɨma ɨna boɨnɨm ɨhɨ siya nu Galiliyan inkamkɨn.
6 Então, Pilatos, ouvindo falar da Galileia, perguntou se aquele homem era galileu.
7 Mɨ ɨiya sɨma hɨriinan boɨnɨm Jisɨsɨn nu haɨmiiyɨn Herot siya kɨgrɨraowiyɨn mɨ siir hɨrankɨn mɨ siya siirɨn Herot siirɨm asi nɨkropkikɨn. Mɨ ta ɨi aiirɨn Herot siya om komii Jerusalem hɨrar mɨ okɨn.
7 E, sabendo que era da jurisdição de Herodes, remeteu-o a Herodes, que também, naqueles dias, estava em Jerusalém.
8 Mɨ Herot siya Jisɨs siir kɨgɨn mɨ siya ɨni maɨrgɨmaɨrga ywowɨn. Siya siir yai ɨmiir wakaekɨn mɨ ɨi haruwa rani, siya naɨngwokwonanaeiyɨn Jisɨs siir kɨgamɨn. Mɨ siya mɨnam kaokɨn Jisɨs siya dimɨn kɨrɨe komii whɨr dirɨraerarɨm siir whwonkam ɨdan, bɨiya iikamkɨ kɨg karamae nwowɨm sɨmiir.
8 E Herodes, quando viu a Jesus, alegrou-se muito, porque havia muito que desejava vê-lo, por ter ouvido dele muitas coisas; e esperava que lhe veria fazer algum sinal.
9 Mɨ Herot siya Jisɨs siiramɨn yai kasa bɨ kɨnɨwamwarkɨi srɨinanaekɨn. Mɨ Jisɨs siya siir yaiisɨm kwɨr bɨ swokɨ wakae boɨnkɨn.
9 E interrogava-o com muitas palavras, mas ele nada lhe respondia.
10 Mɨ pris sɨmiir bɨiyan kamɨm mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨni ɨkɨm sɨma Jisɨs siir kingiin hɨrar yamɨkwoni mɨ sɨma siirɨn ɨna boɨn hɨuriyɨu krɨpkaiyɨm.
10 E estavam os principais dos sacerdotes e os escribas acusando-o com grande veemência.
11 Mɨ saiir mhoɨiya Herot siya mɨ siir sauan kamɨm sɨma Jisɨs siir yɨkbumbu. Mɨ siirɨn siyɨu mɨiyɨk bɨ tɨrkɨm mɨ sɨma yɨuɨs wɨn kɨbiya kwɨra hai mɨ sɨma ta yɨuɨsa siir kaihaigɨnɨu mɨ sɨma siirɨn ɨna swokɨ ɨkropkiyɨn Pailat siirɨmar.
11 E Herodes, com os seus soldados, desprezou-o, e, escarnecendo dele, vestiu-o de uma roupa resplandecente, e tornou a enviá-lo a Pilatos.
12 Bɨiya Herot sowa Pailat ɨo sowa sowa nɨnwo anwowiko. Mɨ ta ɨi aiirarɨn sowa ɨo bɨ nwoko ɨna yɨmboɨno. Dimusi rani, Pailat siya Jisɨs siirɨn Herot siirɨm nɨkropkikɨn. Ɨriig.
12 E, no mesmo dia, Pilatos e Herodes, entre si, se fizeram amigos; pois, dantes, andavam em inimizade um com o outro.
13 Mɨ Pailat siya ɨna yɨkɨunan prismi yaowae adɨm mɨ kamɨm Isrel sɨmiir bɨi nwowi ɨkɨm mɨ iikam ɨma sɨmiirar yɨkɨuna. Mɨ sɨma maeyau kwɨruwar hangiriyɨu omɨmɨr.
13 E, convocando Pilatos os principais dos sacerdotes, e os magistrados, e o povo, disse-lhes:
14 Mɨ siya sɨmiirɨn ɨna boɨnɨn, tɨ inkamɨn kariiramɨn kɨma nɨkɨunaniyɨn mɨ kɨma siirɨn hɨnɨɨna boɨn, siya iikam whɨekakɨm sɨmiir siyɨu ɨmiir bɨdi haiprɨd haigɨnɨuwɨn. Mɨ kara siirɨn kɨmiir whwonkam ɨda bɨdi srɨiyɨn. Mɨ kɨma wakae, tɨ digworaekwowɨm kɨma boɨn hɨuriyɨu natkaikiyam tɨrɨm siir, kara siirɨn sɨmiir bɨ hɨdiyɨskaikɨn. Siya dimɨn whɨr bɨ swokɨ tɨrbukɨn.
14 Haveis-me apresentado este homem como pervertedor do povo; e eis que, examinando-o na vossa presença, nenhuma culpa, das de que o acusais, acho neste homem.
15 Herot siya ɨriipɨ hɨriinan. Mɨ siya ɨni krɨmiirɨmar swokɨ ɨkropkiyɨn. Wakae, tɨ inkamɨn siya dimɨn whɨr bɨ tɨrbukɨn mɨ krɨma siirɨn wa nɨsomao rani. Nɨɨngaka.
15 Nem mesmo Herodes, porque a ele vos remeti, e eis que não tem feito coisa alguma digna de morte.
16 Mɨ kara pɨ kariir kam nhɨrɨm sɨmiir nɨkropki siirɨn ɨdgɨuni nɨpɨmparɨm mɨ kara siirɨn pa swokɨ ɨuguski.
16 Castigá-lo-ei, pois, e soltá-lo-ei.
17 Mɨ sɨmiir siyɨuɨn hɨnɨɨnkɨn, sɨmiir yaiwou Pasova whɨekakɨm Pailat siya inkamɨn pɨ nwɨra nɨkrop apniki maeyauwa mɨi biyɨe mɨriiya hɨuyokiyokaiya saiir hɨrankɨn.
17 E era-lhe necessário soltar-lhes um detento por ocasião da festa.
18 Mɨ iikam whɨekakɨm, sɨma hɨnɨɨna kauwok boɨnki komiiyar tɨ inkamɨn Jisɨs, siirɨn dɨsomaoki mɨ Barabas siirɨn dɨuguski krɨmiiram.
18 Mas toda a multidão clamou à uma, dizendo: Fora daqui com este e solta-nos Barrabás.
19 (Bɨiya yaii kwɨra Barabas siya nɨniika om komii hɨr bɨiyan kamɨm omom omom kɨgrɨraowiyɨm sɨmarkar mɨ siya inkam nɨsomaokɨn mɨ sɨma siirɨn maeyauwa mɨi biyɨe mɨriiya hɨuyokiyokaiya saiir asi nɨkrop apnɨnopkaikikɨn.)
19 Barrabás fora lançado na prisão por causa de uma sedição feita na cidade e de um homicídio.
20 Mɨ Pailat siya sɨmiirɨn yai ɨna swokɨ boɨnɨn. Siya Jisɨs siir nɨuguskiyam naɨngwokɨn.
20 Falou, pois, outra vez Pilatos, querendo soltar a Jesus.
21 Mɨ iikamɨm sɨma ɨni komiiya kauwok boɨnkiyɨm, siirɨn paeyɨn hɨiniya nɨrɨo nɨnkɨnɨn siir dɨrɨnugi! Siirɨn paeyɨn hɨiniya nɨrɨo nɨnkɨnɨn siir dɨrɨnugi!
21 Mas eles clamavam em contrário, dizendo: Crucifica- o! Crucifica-o!
22 Mɨ Pailat siya kwoɨmaka sɨmiirɨn ɨna swokɨ boɨnkiyɨn, dimusika? Tɨ inkamɨn siya dimu tɨrbukɨn? Kara siirɨn dimɨn whɨr bɨ hɨdiyɨskaikɨn mɨ krɨma siirɨn pɨ kariir kam nhɨrɨm sɨmiiram nɨkropki sɨma pɨ nɨpɨmparɨm mɨ siirɨn pa swokɨ ɨuguski.
22 Então, ele, pela terceira vez, lhes disse: Mas que mal fez este? Não acho nele culpa alguma de morte. Castigá-lo-ei, pois, e soltá-lo-ei.
23 Mɨ sɨma ɨna kauwok boɨnanaeyɨm, siya Jisɨs siirɨn pae hɨiniya nɨrɨo nɨnkɨnɨn siir nɨrɨnuɨm. Mɨ tɨ yaiyɨm sɨma kauwok boɨnɨm Pailat siir yaiya aiirɨn ɨni sɨma ikwowaisigiyɨm.
23 Mas eles instavam com grandes gritos, pedindo que fosse crucificado. E os seus gritos e os dos principais dos sacerdotes redobravam.
24 Mɨ Pailat siya ɨni sɨmiir yai aiirar wakaeyoknan.
24 Então, Pilatos julgou que devia fazer o que eles pediam.
25 Mɨ iikamɨm sɨma tɨ inkamɨn yaii nɨniiyɨn bɨiyan kamɨm omom omom kɨgrɨraowiyɨm sɨmaka mɨ inkam nɨsomaowɨn siirɨm kauwok boɨn siir swokɨ ɨkrop apnikiyɨm sɨmiiramɨn mɨ Pailat siya siirɨn ɨna yɨuguskiyɨn. Mɨ siya sɨmiir yai aiirar wakaeyokna mɨ siya Jisɨs siirɨn ɨna hauugiyɨn sauan kamɨm sɨmiir ɨɨn mɨ sɨma siir wa nwokɨ ɨsomaowɨm.
25 E soltou-lhes o que fora lançado na prisão por uma sedição e homicídio, que era o que pediam; mas entregou Jesus à vontade deles.
26 Mɨ om komii Rom hɨrɨn sauan kamɨm sɨma Jisɨs siirɨn ɨna yɨkɨunamɨm mɨ sɨma inkamɨn nwɨra yapyɨskai, Saimonɨn om komii Sairiniyanɨn siir. Mɨ siya om komiiya hɨriir napnɨnopkainamɨm nɨtkɨn mɨ sɨma siir yankabrɨnu mɨ tɨ paeya hɨiniya nɨrɨo nɨnkɨnɨn siir yɨkmwon ɨtiyɨskai mɨ siya ɨni Jisɨs siir mhoɨiya yɨtiyɨskai apamɨn.
26 E, quando o iam levando, tomaram um certo Simão, cireneu, que vinha do campo, e puseram-lhe a cruz às costas, para que a levasse após Jesus.
27 Mɨ iikam kasa rani, siir mhoɨiya napnamɨm mɨ wig kasa rani, Jisɨs siiram nɨnou mwamwanamɨm.
27 E seguia-o grande multidão de povo e de mulheres, as quais batiam nos peitos e o lamentavam.
28 Mɨ Jisɨs siya ɨna haiyɨug boɨnkiyɨn, kɨma tɨ om komii Jerusaleman wigɨm, kɨma kariirɨm kɨpi nou. Kɨma kɨmasiyar douna mɨ kɨmiir yɨnisɨsɨm ɨmiirsi warar.
28 Porém Jesus, voltando-se para elas, disse: Filhas de Jerusalém, não choreis por mim; chorai, antes, por vós mesmas e por vossos filhos.
29 Wakae, mhoɨiya ɨigwɨra nɨmbiyami mɨ iikamɨm sɨma wɨ hɨnɨɨna boɨni,
29 Porque eis que hão de vir dias em que dirão: Bem-aventuradas as estéreis, e os ventres que não geraram, e os peitos que não amamentaram!
30 Mɨ ta ɨiya sɨma wɨ ɨkɨ mhɨu komii mɨ mhɨuisɨsɨmɨm sɨmiir boɨnki, kɨma krɨmiir ɨdwo winɨ pamkirɨnuni!
30 Então, começarão a dizer aos montes: Caí sobre nós! E aos outeiros: Cobri-nos!
31 Mɨ om komii Rom hɨran iikamɨm sɨma siyɨu biyɨe kariir tɨri, kara inkamɨn dimɨn biyɨe tɨr karamae nwowɨn mɨ mhoɨiya sɨma tari sɨmiirɨn siyɨu biyɨe komii warar nɨnkɨn tɨri, kamɨm dimɨn biyɨekakɨm. Mɨ sɨma wa dɨgɨuguski.
31 Porque, se ao madeiro verde fazem isso, que se fará ao seco?
32 Mɨ kamɨm yaii nɨniiyɨm sɨma inkam nwɨswo sowiir warar yɨnkɨn ɨkɨunam, sowa siyɨu biyɨe dirɨraerarko. Mɨ sɨma sowiirɨn Jisɨs saɨka nɨnkɨn ɨsomaowam naɨngwokɨm.
32 E também conduziram outros dois, que eram malfeitores, para com ele serem mortos.
33 Mɨ sɨma maeyau kwɨra saiir yɨmbiyam, ta maeyauwa saiir inɨgɨn mwokɨuka. Mɨ ta maeyauwa sɨma Jisɨs siirɨn hɨr nɨrɨnugɨm paeyɨn hɨiniya nɨrɨo nɨnkɨnɨn siir. Mɨ sɨma tɨ inkam biyɨe nwɨswo sowiir warar yɨnkɨn ɨrɨnugi mɨ nwɨrɨn Jisɨs siir ɨɨniga mɨ nwɨrɨn yaɨoyaeya.
33 E, quando chegaram ao lugar chamado a Caveira, ali o crucificaram e aos malfeitores, um, à direita, e outro, à esquerda.
34 Jisɨs siya ɨna boɨnɨn, Adi Komii, kɨra sɨmiir dimɨn biyɨeyɨm sɨmiir haiyoprimdiyɨumiigi. Sɨma nɨnoknɨnkɨn tani tɨ dimɨnɨn sɨma tɨr ɨiirɨn. Mɨ sauan kamɨm sɨma satu ɨna gwowɨm siir yɨuɨs aiirɨm mɨ inkamɨn pɨ kaigrɨnɨuwi mɨ ta yɨuɨsa pɨ siya haii.
34 E dizia Jesus: Pai, perdoa-lhes, porque não sabem o que fazem. E, repartindo as suas vestes, lançaram sortes.
35 Mɨ iikamɨm sɨma ɨni hɨrar yokwowɨm mɨ ɨna kaowɨm. Mɨ bɨiyan kamɨm nu Judianɨm sɨma siirɨn hɨnɨɨna yɨgbumbu, siya iikam nhɨrɨm sɨmiirarar whɨndirɨraerarkɨn. Mɨ Krais kɨɨngɨ nɨuwi siirɨn Adi Komii siya nɨmbingi mɨ siya, sisiyar whɨn dirɨraerarna.
35 E o povo estava olhando. E também os príncipes zombavam dele, dizendo: Aos outros salvou; salve-se a si mesmo, se este é o Cristo, o escolhido de Deus.
36 Mɨ kamɨm sauanɨm yɨm ɨriipa hɨriinan kingiin ha mɨ ɨtɨm siir mɨ ɨgbumbu. Mɨ sɨma op waina kwoɨn kausrɨriya siir yaka hauu.
36 E também os soldados escarneciam dele, chegando-se a ele, e apresentando-lhe vinagre,
37 Mɨ sɨma ɨna boɨnkiyɨm, kɨra Juda sɨmiir nu kɨgrɨraowan inkam komiikɨ nɨuwi mɨ pɨ kɨnakɨnar whɨndirɨraerarna.
37 e dizendo: Se tu és o Rei dos judeus, salva-te a ti mesmo.
38 Mɨ siir mwo koua nwowa yaiya, hɨnɨɨna wɨnboɨnka. Tɨ inkamɨn Juda sɨmiir nu kɨgrɨraowan inkam komiikɨn.
38 E também, por cima dele, estava um título, escrito em letras gregas, romanas e hebraicas: Este é O Rei dos Judeus .
39 Mɨ tɨ inkam biyɨe nwɨswo Jisɨs saɨka nɨnkɨn ɨrɨmdɨnuwo mɨ nwɨrɨn Jisɨs siir yɨgbumbu. Kɨra Mesaia Kraiskɨn, aniya? Mɨ kɨra kɨnakɨnar dirɨraerarna mɨ pɨ krɨriir warar mɨ whɨndirɨraerar.
39 E um dos malfeitores que estavam pendurados blasfemava dele, dizendo: Se tu és o Cristo, salva-te a ti mesmo e a nós.
40 Mɨ nwɨrɨn siya ta hɨriinan yai aiir wakaekiyɨn mɨ ɨo siir yo mɨ krɨra ta siir hɨriinan hɨk aiir haii mɨ kɨra Adi Komii siirsi nɨdid rani, ha?
40 Respondendo, porém, o outro, repreendia-o, dizendo: Tu nem ainda temes a Deus, estando na mesma condenação?
41 Sɨma krɨriir nɨsomaowi siyɨu biyɨe krɨra tɨrɨn siirsi, sɨma siyɨu mɨiyɨk ɨiirar mɨ tɨri. Mɨ tɨ inkamɨn siya dimɨn whɨr bɨ tɨrbugɨn, siya wɨ whɨsariiyar naowi.
41 E nós, na verdade, com justiça, porque recebemos o que os nossos feitos mereciam; mas este nenhum mal fez.
42 Mɨ siya ɨna boɨnɨn, Jisɨs mhoɨiya kɨra kɨriir nu kɨgrɨraowan inkam komii nɨmbiyami mɨ kɨra kariirɨn wɨ timɨ naɨngwo.
42 E disse a Jesus: Senhor, lembra-te de mim, quando entrares no teu Reino.
43 Mɨ Jisɨs siya siirɨn ɨna boɨnɨn, kara kɨriirɨn yaimwowa boɨni, kɨra panaoɨn pɨ kanakar nwowi nɨnomor kou hɨr. Om mɨiyɨkɨn iikam mɨiyɨkɨm omwai sɨm waiya yokiyokɨiyɨn siir. Ɨriig.
43 E disse-lhe Jesus: Em verdade te digo que hoje estarás comigo no Paraíso.
44 Mɨ ɨiya hɨriir tɨriir nabɨe bopwo nwowa. Mɨ hɨnda tɨnda ɨiya ɨna kakauu ɨuguskiya mɨ tɨ nu whɨrkakɨn ɨni nɨiya ywokiyɨn. Mɨ bɨeyɨn nad nworɨbɨn ɨi kwoɨm hɨnɨɨn mɨ ɨiya ɨna swokɨ pɨrkɨnkirɨba.
44 E era já quase a hora sexta, e houve trevas em toda a terra até à hora nona,
45 Mɨ ɨiya nɨiya nikɨ owa ta yɨuɨs komiiya omaka komiiya Adi Komii siira maeyauwa hɨuyokiyokikaiya dimɨn whɨrkɨ kɨmbu karame nwowa siir nɨtomanouwa ɨni bopwoniya yɨnwhɨtamkiya mɨ mɨrkwɨsa yɨmbiyam. Mɨ tɨ siyɨuɨn Adi Komii siya krɨmiir nɨisiimauugikɨn. Mɨ krɨma nhwo siirɨm kwɨsboɨni siyɨugak bɨdi yamwowɨuɨn.
45 escurecendo-se o sol; e rasgou-se ao meio o véu do templo.
46 Mɨ dimɨn taemɨnɨm nɨmbiyam dɨgiyɨm. Mɨ Jisɨs siya ɨni komiiya kauwok boɨnkiyɨn, Adi Komii, krɨmiir Wanɨn kariir inɨgɨn yokiyokɨiiyɨn pɨ kɨriir ɨɨn hauugigi. Siya hɨriinan boɨnkiyɨn mɨ siya ɨna yaonamɨn.
46 E, clamando Jesus com grande voz, disse: Pai, nas tuas mãos entrego o meu espírito. E, havendo dito isso, expirou.
47 Mɨ sauan kamɨm sɨmiir bɨiyan inkamɨn siya tɨ dimɨn ɨiir kɨgiyɨn mɨ siya ɨni Adi Komii siir inɨg ɨiirar hainankiyɨn, siya ɨna boɨnɨn, ɨhɨ, kaimwokɨ kaimwokɨɨnga, tɨ inkamɨn siya inkam mɨiyɨkɨ mɨiyɨkɨn.
47 E o centurião, vendo o que tinha acontecido, deu glória a Deus, dizendo: Na verdade, este homem era justo.
48 Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma siir kaowam nɨtɨm mɨ sɨma tɨ digworaekwowɨm nɨmbiyamɨm sɨmiir kɨgiyɨm mɨ sɨma ɨni sɨmiir ɨɨngas ɨmiirar pikrɨmgrɨbgiyɨm mɨ ɨna swokɨ amɨm sɨmiir omaka.
48 E toda a multidão que se ajuntara a este espetáculo, vendo o que havia acontecido, voltava batendo nos peitos.
49 Mɨ Jisɨs siir nomiiyau whɨekakɨm, siir sɨbgu nɨnoknɨnkɨnɨm mɨ wigɨm nu Galiliyanɨm bɨiya Jisɨs siirɨm nɨtɨm, sɨma arurɨga ywokwo mɨ sɨma ɨna kɨgmɨmɨkɨm tɨ digworaekwowɨm nɨmbiyamɨm. Ɨriig.
49 E todos os seus conhecidos e as mulheres que juntamente o haviam seguido desde a Galileia estavam de longe vendo essas coisas.
50 Mɨ inkam nwɨrɨn hɨrar nwokɨn, siir inɨgɨn Josepkɨn. Siya wadɨekɨ wadɨekɨn, siya Juda kaunsel inkamkɨn.
50 E eis que um homem por nome José, senador, homem de bem e justo
51 Mɨ ɨkɨ kaunsel kam nhɨrɨm omisɨm kɨgrɨraowiyɨm sɨmiir kwoɨn aka bɨ nwokɨn, tɨ dimɨnɨm sɨma Jisɨs siir tɨram mɨnɨm. Siya om Arimatia nu Judia hɨran inkamkɨn. Yɨo siya ɨiya Adi Komii siir digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana saiiram nwowikɨn.
51 (que não tinha consentido no conselho e nos atos dos outros), natural de Arimateia, cidade dos judeus, e que também esperava o Reino de Deus,
52 Mɨ tɨ inkamɨn siya ɨna yamɨn inkam komii Pailat siir omaka mɨ ɨna srɨiyɨn, siya Jisɨs siir pɨuɨs nhɨnga saiir hainamɨn mɨ siya ɨni wadɨeya ywokiyɨn.
52 este, chegando a Pilatos, pediu o corpo de Jesus.
53 Mɨ Jisɨs siir pɨuɨs biyɨeya siya saiir hɨunɨs haiyɨn, pae hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn siir hɨrankɨn. Mɨ yɨuɨs whɨsiinana saiir higrɨnɨu mɨ siya siir pɨuɨs biyɨe aiirɨn siyano whɨrɨn siir kikaigik. Mɨ tɨ ɨeyɨn sɨma siiya komiiya saiir nopkikaikɨn. Mɨ bɨiya sɨma tɨ ɨe ɨiirɨn inkam nwɨr bɨ kikai mɨmɨnkɨn.
53 E, havendo-o tirado, envolveu-o num lençol e pô-lo num sepulcro escavado numa penha, onde ninguém ainda havia sido posto.
54 Taka ɨiya Fraideka sɨma Juda sɨmiir ɨi komiiya Sabat pɨu siisiya dimɨn taemɨn tɨr karamae nwowiya saiir nae digworaekwo ɨmiir dirɨraerar haigɨnkɨm saeya wɨ sapi nɨmbiyami.
54 E era o Dia da Preparação, e amanhecia o sábado.
55 Mɨ wigɨm nu Galili hɨrankɨ nɨtɨm Jisɨs saɨka mɨ sɨma Josep siir mhoɨiyar yam. Mɨ sɨma tɨ ɨe ɨiir warar kɨgmɨmɨk. Mɨ sɨma Josep siir warar nɨnkɨn kaokɨm siya Jisɨs siir pɨuɨs biyɨeya wɨ panɨɨna namisi dirɨraerar haigi.
55 E as mulheres que tinham vindo com ele da Galileia seguiram também e viram o sepulcro e como foi posto o seu corpo.
56 Mɨ sɨma ha kɨg dɨgikɨm mɨ sɨma ɨna swokɨ amɨm sɨmiir yapa yapa omaka. Mɨ sɨma wa mɨnɨm mɨ digworaekwo mɨiyɨk mɨiyɨkɨm pɨui mɨiyɨk whakiyɨm ɨna dirɨraerar haigɨnɨm. Jisɨs siir pɨuɨs biyɨeya saiir naokɨnɨm, pɨ whɨiisi mɨ sɨmiir ɨi komiiya Sabat nɨkɨuwiya sɨma pɨu siiskuwak, siyɨu komii siya boɨna mɨ saiir hɨriinan. Ɨriig.
56 E, voltando elas, prepararam especiarias e unguentos e, no sábado, repousaram, conforme o mandamento.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.