João 7
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH
1 Mɨ tɨriigɨnɨm dɨg nwokiyɨm mɨ Jisɨs siya ɨni nu haɨmii Galili hɨrar yapmɨriiyɨn. Dimusi rani, inkam komii komiiyɨm bɨi nwowiyɨm hɨranɨm sɨma siir nɨsomaowam tɨrkɨm.
1 Depois disso, Jesus começou a andar pela Galileia; ele não queria andar pela Judeia, pois os líderes judeus dali estavam querendo matá-lo.
2 Mɨ Isrel sɨmiir iikamɨm sɨmiir ɨiya kingiin nwowa, ɨrɨpa sɨma haɨngiriyɨu owiya yaewou naeya saiir nikwo aeyam amar omaka saiir. Ya ta ɨiya sɨmiir ɨi aeya numɨrɨn sasaeyɨm wai bɨi nwowɨm, sɨmiir nɨnkɨn ɨmiiyaeyam Adi Komii siir.
2 Aconteceu que a festa dos judeus chamada Festa das Barracas estava perto.
3 Mɨ Jisɨs siir nomousɨsɨmɨm sɨma siir boɨn, kɨra tɨ om ɨiir haiburgik mɨ kɨra nu haɨmii Judia hɨriir dam mɨ iikamɨm yɨpɨkɨ kɨriir yai aiir naɨngwo tɨbmii wɨ sɨma nwokɨ kɨgɨm, dimɨn taemɨnɨm kɨra tɨri.
3 Então os irmãos de Jesus disseram a ele: — Saia daqui e vá para a Judeia a fim de que os seus seguidores vejam o que você está fazendo.
4 Mɨ inkamɨn ha naɨngwowi iikamɨm siir dɨnoknɨnkɨn mɨ siya siir dimɨn taemɨnɨm hindara kɨpi nɨmprɨo dirɨraerar. Nɨɨngaka. Mɨ kɨra tɨ hɨriinan dimɨn taemɨnɨm sɨmiir tɨri mɨ bɨiyɨn kɨrar tikɨ ɨisiimauuna hɨnda tɨnda. Mɨ tɨ dimɨn taemɨnɨm iikamɨm sɨma nwokɨ kɨgɨm kɨra dirɨraerarɨm dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨkɨm.
4 Pois quem quer ser bem-conhecido não deve esconder o que está fazendo. Já que você faz essas coisas, deixe que todos o conheçam.
5 Mɨ siir nomousɨmɨm yɨm sɨmiir hɨriinan yaiyɨm hinda pɨuaɨrga mɨ boɨnkɨm, sɨma bɨ mɨ aɨngwo tɨbmii kɨɨngɨm.
5 Até os irmãos de Jesus não criam nele.
6 Mɨ sɨmiir yaiyɨm ha boɨn dɨgiyɨm mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨn, kariir ɨiya bɨ nikɨ ɨmbinika karar nɨisiimauunana hɨnɨɨn, kara tɨ inkamɨn Adi Komii siya nɨkropkiyɨn siya. Mɨ kɨma pakɨ hɨnɨɨn ɨiya sae mɨ ami ta ɨiya Isrel sɨmiir iikamɨm yaewou ɨrɨpa sɨma nɨnkɨn ɨmiiyaeyana, numɨran sasaeyɨm wai bɨi nwowiyɨm sɨm Adi Komiini, yɨo kɨmiirar kwoɨnkɨn.
6 Ele respondeu:
7 Iikamɨm nu tɨranɨm sɨma ɨo kɨmiir bɨ nwowikɨm Nɨɨngaka. Sɨma ɨo kariir nwowikɨm. Whɨsarii rani, sɨmiir aowa aowan dimɨn taemɨnɨm sɨma tɨriyɨm kara haknoudnɨnkɨnikɨm.
7 O mundo não pode ter ódio de vocês, mas tem ódio de mim porque eu afirmo que o que o mundo faz é mau.
8 Kɨmar tɨ am sɨmakan, ta yaewou aiiramɨn. Ankara nɨɨngaka pɨ wara nam tani. An kara ɨi nhɨrɨm tɨrar nikɨ owamar naɨngwowi. Kara sɨmiirɨn hɨnɨɨnɨn asiima nikɨ ɨisiimauuwɨm pɨ boriisopi, kara tɨ inkamɨn Adi komii siya nɨkropkiyɨn siya. Nɨɨngaka. Ya ɨna nikɨ owa.
8 Vão vocês à festa, mas eu não vou porque a minha hora ainda não chegou.
9 Mɨ siya sɨmiirɨn hɨriinan boɨnkiyɨn mɨ siya ɨni nu haɨmii Galili hɨrar ywokiyɨn. Ɨriig.
9 Jesus disse isso e ficou na Galileia.
10 Mɨ Jisɨs siir nomousɨsɨmɨm ha namɨm sɨma ta yaewouwa saiir nikwo aeyam mɨ yɨo siya ɨni mhoɨiyar mɨ amɨn. Siya iikam whɨekak aka bɨ namkɨn. Siya sasar yɨmprɨo am.
10 Depois que os seus irmãos foram à festa, Jesus também foi, mas fez isso em segredo e não publicamente.
11 Mɨ Isrel sɨmiir iikamɨm ɨiya sɨma ta yaewou aiir nikwo aeya, yɨm sɨma kɨmɨdiniya Jisɨs siiram yoksɨrboɨn. Mɨ sɨma ɨni sɨmasɨmar yɨnsrɨi ansrɨiyɨm siya ɨni papi nwowɨn.
11 Os líderes judeus o procuravam na festa e perguntavam: — Onde é que está aquele homem?
12 Mɨ Jisɨs siiramɨn sɨmasɨmar whrɨe boɨnam. Nhɨrɨm yɨm hɨnɨɨna boɨn, siya inkam wadɨekɨn. Mɨ nhɨrɨm hɨnɨɨna boɨn, kiya yɨo inkam paii rani, iikam ɨma naɨngwo tɨbmii yamɨn, siir kwoɨnkar prɨinaɨngwo boɨni iikamɨm sɨmiir nɨkpɨtmaiyamɨn.
12 Na multidão havia muita gente comentando sobre ele. Alguns diziam: — Ele é bom. — Não é não; ele engana o povo! — afirmavam outros.
13 Iikam hoɨmgakɨ bɨ boɨnkɨm Jisɨs siir nhɨnkiiyamɨn. Nɨɨngaka. Dimusi rani, sɨma mɨnsi nɨdidkɨm, Isrel sɨmiir bɨiyan inkam komii komiiyɨm pɨ sɨma wakaei mɨ sɨmiirɨn pɨ sɨma nɨki.
13 Mas ninguém falava abertamente sobre ele porque todos tinham medo dos líderes judeus.
14 Mɨ ɨi kwoɨmɨm yaewou sɨma nikwo aeyɨm sɨmiir mhoɨiya Jisɨs siya iikam ɨmiirɨn omaka Adi Komii siir inɨg hainaniya saiir hɨrɨn, ɨni idowɨiyar boɨnmɨmauuɨn.
14 Quando a festa já estava no meio, Jesus foi ao Templo e começou a ensinar.
15 Mɨ Isrelmi inkam komii komiiyɨm sɨma hɨriinan kɨgɨm, sɨma ɨni hindara yanaakiyɨm. Mɨ sɨma boɨn, tɨ inkam hɨriinanɨn tɨ dimɨn taemɨnɨm yokwo tɨr nwowɨm, siya sɨmiirɨn panɨɨn panɨɨna nɨnoknɨnkɨnkɨm? Mɨ siya tɨ iikam ɨmiir kwomwarkaiyɨuɨn, inkam nɨnoknɨnkɨn komiigaknan siya skulam bɨ swokɨ amɨmɨnkɨn. Nɨɨngaka.
15 Os líderes judeus ficaram muito admirados e diziam: — Como é que ele sabe tanto sem ter estudado?
16 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, tɨ dimɨn taemɨnɨm tɨ kara nowomwarkaiyɨuwɨm kɨmiir, yɨm kariir tani. Nɨɨngaka. Tɨ yaiyɨm yɨm Adi Komii siirgɨm, inkamɨn kariir nɨkropkiyɨn.
16 Jesus disse:
17 Mɨ inkamɨn siir kwoɨn komiiyɨn Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir yai aiiram naɨngwowi mɨ siya pa nɨnoknɨnkɨnkii ta yaiya kara boɨnmɨmauuwa. Kara kariir kwoɨnkar prɨinaɨngwo boɨni iyɨe? Kara Adi Komii siir yai ɨmiir boɨni.
17 Quem quiser fazer a vontade de Deus saberá se o meu ensino vem de Deus ou se falo em meu próprio nome.
18 Mɨ inkamɨn siir kwoɨnkar naɨngwo boɨni, yɨo tɨ hɨriinan inkamɨn yɨo siir inɨg ɨiirar hainanamar tɨri. Mɨ inkamɨn tɨ inkamɨn siya nɨkropkiyɨn mɨ ha nɨtɨn, siir inɨg ɨiir hainani mɨ yai ha boɨnmɨmauuwi mɨ yɨo tɨ inkam hɨriinanɨn, yɨo inkam wadɨekɨn bɨ ɨksɨsaeikɨn. Nɨɨngaka.
18 Quem fala em seu próprio nome está procurando ser elogiado. Mas quem quer conseguir louvores para aquele que o enviou, esse é honesto, e não há falsidade nele.
19 Bɨiya Moses siya siyɨu komii siir siyɨuɨm kɨmiir hauuwɨn mɨ kɨmiir nwɨrkɨ tɨ siyɨu ɨiir bɨ swokɨ sɨbgu apkɨm. Nɨɨngaka. Mɨ kɨma kariir nɨsomaowam dimuam tɨri, kara tɨ Moses siir siyɨu ɨiir nap karamae nwowɨn, ha?
19 Foi Moisés quem deu a
20 Mɨ iikam nhɨrɨm siir yai akan sɨma yowarkɨi boɨnki, yɨpɨkɨn kɨriir nɨsomaowam tɨrɨn. Mɨ kɨra tɨ hɨriinan yai boɨnɨn mɨ tari kɨriirɨn uridyɨugɨ bɨdi ii okwokaiyɨn, aniya?
20 A multidão respondeu: — Você está dominado por um demônio! Quem é que está querendo matá-lo?
21 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, kɨma ɨo kariir dimusi nwo rani mɨi kɨbi kwɨra, iikamɨm makɨniiyɨm sɨmiir kara nɨnɨmnɨskiiyɨm, Judami ɨi komiiya pɨu siiskuwakiya dimɨn taemɨn tɨr karamae nwowiya saiir mɨ kɨma kwoɨn bibiyɨe kariiramɨn saiirsi naɨngwowi.
21 Então Jesus disse:
22 Mɨ bɨiya Moses siya kɨmiirɨn mɨn boɨnkɨn, kɨmiir yɨnisɨm yɨnkamiyɨnɨm sɨmiir mɨoɨs ɨmiir kɨtiyopnɨr haiyɨm. Nɨɨngaka. Yɨo kɨmiir brougae ɨma tɨrkɨn bɨiyɨn. Mɨ wɨm kɨma kɨmiir yɨnisɨm yɨnkamiyɨnɨm sɨmiir mɨoɨsɨm Juda sɨmiir ɨi komiiya pɨu siisiya dimɨn taemɨn tɨr karamae nwowiya, saiirar mɨ kɨtiyopnɨmnɨr haiigɨm. Mɨ Moses siir siyɨuɨn siirar mɨ apkɨn.
22 Vocês
23 Wɨm kɨma tɨ dimɨnɨm Judami ɨi komiiya Sabat pɨu siiskuwakiya dimɨn taemɨn whɨr tɨr karamae nwowiya saiirɨn ɨni Moses siir siyɨu ɨiirar mɨ apɨm. Mɨ kɨma pɨ ɨo kariir dimusi nwowi, tɨ makak iikamɨm kara nɨnɨmnɨskiiyɨm sɨmiirsiyɨn ta Judami ɨi komiiya pɨu siiskuwakiya Sabat dimɨn taemɨn whɨr tɨr karamae nwowiya saiir, ha?
23 Para não deixarem de cumprir a Lei de Moisés, vocês circuncidam um menino, mesmo no sábado. Então por que ficam com raiva de mim quando eu curo completamente uma pessoa no sábado?
24 Dimɨnɨm kara kɨmiir boɨnɨm kɨma sɨmiirɨn hindara whɨsariiya kɨpi hɨd. Wɨm kɨma ha naɨngwowi kara Moses siir siyɨu ɨiir mɨ ikwowaisii. Kɨma sɨbgu daɨngwo omoki mɨ kɨma pa nwokɨ ɨnoknɨnkɨnɨm kariir yaiyɨm kaimwowaɨrgɨm. Ɨriig.
24 Parem de julgar pelas aparências e julguem com justiça.
25 Mɨ iikam nhɨrɨm om komii Jerusalem hɨranɨm sɨma boɨn, tɨ inkamɨn siya sɨma nɨsomaowi.
25 Algumas pessoas que moravam em Jerusalém perguntavam: — Não é este o homem que estão querendo matar?
26 Kɨma siir kɨgi! Siir dimɨn taemɨnɨm iikam ɨmiir siya boɨnɨm, siya ɨsi hindara krɨnkɨnkiyɨm. Mɨ siirɨn inkam nwɨrkɨ bɨ swokɨ boɨn hɨuriyɨu mɨmɨnkɨn. Mɨ inkam komii komiiyɨm sɨma hɨriiyar yaɨngwo mɨ tari Krais siyaɨrgɨ sae, tɨ inkamɨn Adi Komii siya nɨkrop ɨuugiyɨn, iyɨe? Si rani?
26 Vejam! Ele está falando em público, e ninguém diz nada contra ele! Será que as autoridades sabem mesmo que ele é o Messias ?
27 Mɨ tɨ inkamɨn Adi Komii siya siirɨn panɨɨn panɨɨna nɨmbingikɨn. Krɨma ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm siir om ɨiirɨn. Mɨ mhoɨiya tɨ inkamɨn Krais nɨkɨuwiyɨn, Adi Komii siya nɨmbingiyɨn, siya swokɨ ɨti mɨ iikamɨm sɨma wɨ ha nɨnoknɨnkɨn tani, siya pɨndankɨ nɨtkɨn. Mɨ hɨriinankɨ nɨuwi siya tari Krais rani.
27 No entanto, quando o Messias vier, ninguém saberá de onde ele é; e nós sabemos de onde este homem vem.
28 Mɨ tɨ dimɨn taemɨnɨm iikam ɨma boɨnkiyɨm sɨmiir mhoɨiya, Jisɨs siya omaka Adi Komii siir inɨg hainaniya saiir hɨrar nikɨ owɨn mɨ siya ɨni komiiyar kauwok boɨnkiyɨn. Wɨm kɨma ha naɨngwowi kara yɨpɨkɨn mɨ kara pɨndankɨn nɨtkɨn. Kara kariir kwoɨnaɨrgɨ bɨ prɨinaɨngwo ɨtkɨn. Kariirɨn Adi Komii siyar nɨkropkikɨn mɨ kara asi nɨtkɨn. Kwoɨnɨm siyar naɨngwowiyɨm yɨm kaimwowaɨrgɨm mɨ kɨma siir nɨnoknɨnkɨn tani.
28 Quando estava ensinando no pátio do Templo, Jesus disse bem alto:
29 An kara siirɨn ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn, whɨsarii rani, kara bɨiya saɨka hɨrar nikɨ okɨn mɨ kariirɨn nua tɨriirɨn siyar nɨkropkikɨn.
29 Mas eu o conheço porque venho dele e fui mandado por ele.
30 Mɨ tɨ dimɨn taemɨnɨm siya boɨnɨm sɨmiir mhoɨiya, inkam komii komii nhɨrɨm ɨna yamɨm siir hɨugrɨpkɨikikaiyam mɨ siir nonkwonamɨm maeyauwa mɨi biyɨe mɨriiya saiir hɨriir. Mɨ sɨma siir bɨ nonkwokɨm. Dimusi rani, ɨiya siya namana ya kingiin nikɨ o rani.
30 Então quiseram prender Jesus, mas ninguém fez isso porque a sua hora ainda não tinha chegado.
31 Mɨ iikam whɨekakɨm, dimɨn taemɨnɨm siya nowomwarkaiyɨuwɨm sɨmiir wakaeyɨm, sɨma ɨna yaɨngwo tɨbmii kɨɨngiyɨm siiramɨn. Mɨ sɨma boɨn, mhoɨiya tɨ inkamɨn Krais nɨkɨuwiyɨn Adi Komii siya nɨmbingiyɨn tɨriir nɨtam, dimɨn kɨrɨe Komii komiiyɨm siya tɨri wɨ tari tɨ inkamɨn siya tɨrɨm dimɨn kɨrɨe komii komiiyɨm wɨ tari sɨmiir namsi haiburi? Nɨɨngaka. Ɨriig.
31 Porém muitas pessoas que estavam na multidão creram nele e perguntavam: — Quando o Messias vier, será que vai fazer milagres maiores do que este homem tem feito?
32 Mɨ Farisi kamɨm sɨma hɨriinan wakaeyɨm, iikamɨm sɨma Jisɨs siir haigirɨrɨr boɨni mɨ sɨma mɨ prismi bɨiyan inkam ɨkɨm, sɨma polis inkamɨm sɨmiir asi nɨkropkikɨm siir nonkwowamɨn.
32 Os fariseus ouviram a multidão comentando essas coisas sobre Jesus, e por isso eles e os chefes dos sacerdotes mandaram guardas para o prenderem.
33 Mɨ ɨiya sɨma nɨta Jisɨs siiram mɨ Jisɨs siya ɨna boɨnwɨnɨn sɨmiirɨn, kara kɨmaka tapaiirɨn ɨi prɨei nwo rani mɨ kara wɨ kapi swokɨ ami tɨ inkamɨn kariir nɨkrop ɨuungiyɨn nua tɨriir siiram. Mɨ wɨ saɨkar swokɨnɨ owouwi.
33 Jesus disse:
34 Mɨ mhoɨiya kɨma kariiram hansɨrni, kɨma wɨ kariir kɨg rani. Mɨ tɨ omɨn kara namanɨn kɨma kariiramɨn wɨ mhoɨiya siiram nɨntɨrop ɨt rani. Nɨɨngaka.
34 Vocês vão me procurar e não vão me achar, pois não podem ir para onde eu vou.
35 Mɨ tɨ yai hɨriinanɨm siya boɨnkiyɨm sɨmiir mhoɨiya, Isrel sɨmiir bɨiyan inkam komii komiiyɨm sɨma sɨmasɨmar yɨnwhrɨe anwhrɨe boɨnamɨm, siya tɨ hɨriinan boɨnɨn mɨ siya wɨ pɨnda nami krɨma siir kɨg karamae nwowi, ha? Mɨ siya wɨ ɨkɨ omom pɨugan kwɨrniyɨm Isrel sɨmiir pɨugana saeya wara nwo karamae nwowɨm wɨ sɨmiir nami? Mɨ siya wɨ ɨkɨ omom Isrel sɨmiir iikamɨm sɨmiir kam nwonwɨrakɨn nɨnkɨn hopkai waiyɨm wɨ sɨmiir nami? Mɨ siya Adi Komii siir yaiya wɨ Grikmi isidɨn hɨranɨm wɨ sɨmiir ninɨ boɨnmɨmauuwɨuwi, aniya?
35 Então os líderes judeus começaram a comentar: — Para onde será que ele vai que não o poderemos achar? Será que ele vai morar com os judeus que moram no estrangeiro? Será que vai ensinar os não judeus?
36 Mɨ siya hɨnɨɨn dimusi boɨnkɨn? Mhoɨiya kɨma kariiram hansɨrni kɨma wɨ kariir kɨg rani, kara wɨ omɨn kɨma nɨntɨrop ɨt karamae nwowɨn wɨ siir nami. Ɨriig.
36 O que será que ele quis dizer quando afirmou: “Vocês vão me procurar e não vão me achar, pois não podem ir para onde eu vou”?
37 Mɨ iikam ta yaewou naeya saiir nɨkopkaini ɨiya saiirar nikɨ ikwo aeyɨm amar omaka saiir hɨr mɨ Jisɨs siya ha nɨnsiin okwokiyɨn ɨni komiiyar kauwok boɨnamnankiyɨn. Yɨpɨkɨ kwoɨnkɨ haei yɨo kariir winɨ kɨgni mɨ siirɨn wɨ op kara hauu kwiyae haigɨnɨugii.
37 O último dia da festa era o mais importante. Naquele dia Jesus se pôs de pé e disse bem alto:
38 Ya ɨni Yokwo Komii saeyar boɨna yaiya ɨni saiir hɨriinana ywowa. Mɨ yɨpɨkɨ kariiram naɨngwo tɨbmii kɨɨni, yɨo wɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn hɨriiyar namyokiyokɨiiyɨn wɨ siir haii. Yɨo wɨ opa ɨeno ankɨ nɨriidkɨɨnmwɨmoɨnaniniya wɨ saiir hɨriinan nɨriidkɨɨnmwɨmoɨnanini siir kwoɨn hɨrankɨn mɨ wɨ siya whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwi iikam nhɨrɨm sɨmiirɨn.
38 Como dizem as
39 Jisɨs siya ta hɨriinan yaiya Adi Komii siir naeyɨu ɨiir boɨnkɨn. Mɨ yɨpɨkɨ siiram naɨngwo tɨbmii kɨɨni, tɨriigɨnɨn wɨ ini hanɨɨn siir kwoɨn ɨiir kwɨrii ɨdwokaii. Mɨ ta ɨiya Adi Komii siir naeyɨuɨn bɨ nikɨ ɨtkɨn. Dimusi rani, Jisɨs siya bɨ nikɨ aonamkɨn mɨ bɨ nikɨ ɨnsiin ɨdwonamkɨn omwai waiyayokiyokɨiyamɨn. Mɨ Adi Komii siir omɨn nɨnomor kou hɨranɨn siir hɨriir bɨ nikɨ amkɨn, kɨrɨe komii haiyamɨn. Nɨɨngaka. Ɨriig.
39 Jesus estava falando a respeito do Espírito Santo, que aqueles que criam nele iriam receber. Essas pessoas não tinham recebido o Espírito porque Jesus ainda não havia voltado para a presença gloriosa de Deus.
40 Mɨ iikam whɨekakɨm hɨr nwomɨmɨrɨm sɨma boɨn, kaimwoka, tɨ profet inkamɨn krɨma nwokwokɨnɨn siyaɨrgɨn.
40 Muitas pessoas que ouviram essas palavras afirmavam: — De fato, este homem é o
41 Mɨ nhɨrɨm sɨma boɨn mɨ tari Krais siya tɨ inkamɨn krɨma nwokwokɨnɨn Adi Komii siya nɨkropkiyam. Mɨ Jisɨs siya nu Galili hɨrankɨn nɨtkɨn mɨ nhɨrɨm yɨm hɨnɨɨna boɨn, tɨ inkamɨn Adi Komii siya nɨkropkiyanɨn siya wɨ nu haɨmii Galili hɨrii nɨmbiyami. Nɨɨngaka.
41 Outros diziam: — Ele é o E ainda outras pessoas perguntavam: — Mas será que o Messias virá da Galileia?
42 Adi Komii siya Yokwo Komii saiirɨn hɨriiyar boɨnkikɨn. Tɨ inkamɨn Adi Komii siya nɨkropkiyanɨn yɨo Devidni namougɨn. Siir yopiiya siirɨn wɨ om Betlehem omɨn bɨiya Devid siyar nwowɨn wɨ siir hɨr naokainaei. Mɨ hɨriinankɨ nɨuwi mɨ siya tari Krais rani.
42 As Escrituras Sagradas dizem que o Messias será descendente de Davi e vai nascer em Belém, onde Davi morou.
43 Mɨ iikam whɨekakɨm hɨr nwowɨm kasa rani. Mɨ sɨma isido whɨsa yɨinɨkibɨrnam, nhɨrɨm yɨm sɨma dimɨn mɨ boɨn mɨ nhɨrɨm yɨm sɨma dimɨn mɨ boɨn, Jisɨs siirɨn.
43 Então o povo se dividiu por causa dele.
44 Mɨ tɨ yaiyɨm sɨmiir mhoɨiya, nhɨrɨm kɨmɨdiniya Jisɨs siir yonkwowam tɨr, maeyauwa mɨi biyɨe mɨriiya saiir hɨr hɨugrɨpkɨikikaigiyɨm. Mɨ sɨma siir bɨ nonkwokɨm. Dimusi rani, ta ɨiya siya naowana ya bɨ nikɨ ɨmbinika. Ɨriig.
44 Alguns queriam prender Jesus, mas ninguém fez isso.
45 Mɨ tɨ dimɨn taemɨnɨm sɨmiir mhoɨiya, polis inkamɨm sɨma Jisɨs siir haiburgigɨm mɨ sɨma ɨna swokɨ amɨm prismi bɨiyan inkamɨm mɨ Farisi kam ɨkɨm sɨmiiram. Mɨ sɨma sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨnwɨn, kɨma siir nonkwonani karamae dimusi nwokɨm, ha?
45 Os guardas voltaram para o lugar onde estavam os chefes dos sacerdotes e os fariseus , e eles perguntaram: — Por que vocês não trouxeram aquele homem?
46 Mɨ polis inkamɨm sɨma sɨmiir yaiyaka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨnki, bɨiya inkam nwɨrkɨ tɨ inkamɨn siir hɨriinan yai bɨ swokɨ boɨnmɨn boɨnmɨnkɨn. Nɨɨngaka.
46 Eles responderam: — Nunca ninguém falou como ele!
47 Mɨ Farisi kamɨm sɨma hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn mɨ siya ɨkɨ iikam nhɨrɨm sɨmiir kinsɨnan mɨ tari kɨmiirɨn ɨni warar yɨnkɨn hɨuspak haiyɨn siir siyɨu ɨiir napam, aniya?
47 Então os fariseus disseram aos guardas: — Será que vocês também foram enganados?
48 Mɨ kɨma hɨriiyar kɨgi, inkam komii komiiyɨm kɨmiir kɨgɨrkakiyɨm mɨ Farisi krɨma, krɨmiir inkam nwɨrkɨn ɨni warar wakaeyoknan siir yai aiiramɨn, aniya? Nɨɨngaka.
48 Por acaso alguma autoridade ou algum fariseu creu nele?
49 Yɨm tɨ iikamɨm, yɨm Moses siir siyɨu komiiyɨm siir siyɨu ɨmiir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn krɨmiir hɨriinan. Mɨ sɨmiirɨn wɨ Adi Komii siya tɨrbugii, ɨiya siya iikam ɨmiir hɨdana.
49 Essa gente que não conhece a Lei está amaldiçoada por Deus.
50 Mɨ Nikodimasɨn tɨ inkamɨn Jisɨs siiram namwɨiyɨn nɨiyaka yɨo tɨ Farisi inkamɨm sɨmiir inkam nwɨrkɨn. Mɨ siya sɨmiir boɨn,
50 Mas Nicodemos, que era um deles e que certa ocasião havia falado com Jesus, disse:
51 Krɨmiir siyɨuɨn yɨo ha boɨnkɨn, krɨma kamɨm sɨmiir kɨgɨrkakiyɨm, krɨma inkamɨn yai boɨniyɨn siir yai aiirɨm tikɨ mauugi mɨ dimɨnɨn siya tɨranɨn siiram tikɨ kɨgi mɨ mhoɨiya krɨma wɨ haɨni boɨnɨm, siya wadɨekɨ piyamisi owɨn, iyɨe? Wadɨe rani.
51 — De acordo com a nossa Lei não podemos condenar um homem sem ouvi-lo primeiro e descobrir o que ele fez.
52 Mɨ sɨma siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn mɨ ni kɨra ɨriipɨ hɨriinan nu haɨmii Galili hɨran inkam paeprikabgɨn, aniya? Kɨra Yokwo Komii saiir sɨbgu mwaɨni mɨ kɨra wa nwokɨ ɨnoknɨnkɨnɨm, profet inkam nwɨrɨn wɨ nu haɨmii Galili hɨr swokɨ ɨmbiyamɨmɨn tani. Nɨɨngaka. Ɨriig.
52 — Por acaso você também é da Galileia? — perguntaram eles. — Estude as Escrituras Sagradas e verá que da Galileia nunca surgiu nenhum profeta .
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.