João 4
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT
1 Farisi kamɨm Mosesni siyɨu komii siir napiyɨm, sɨmar wakae, iikam whɨekakɨm ɨni Jisɨs siiraramar yamɨm, sɨmiirɨn op siya baptais haigɨnɨuwam. Mɨ Jon siirɨn ɨni siya haiburɨn.
1 Jesus sabia que os fariseus tinham ouvido dizer que ele batizava e fazia mais discípulos que João,
2 [Sɨmiirɨn Jisɨs siyar bɨ baptais haigɨnɨugɨn. Nɨɨngaka. Sɨmiirɨn kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma baptais haigɨnɨugɨm.]
2 embora Jesus mesmo não os batizasse, e sim seus discípulos.
3 Mɨ ɨiya Jisɨs siya hɨriinan wakaeyɨn, Farisi kamɨm sɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm mɨ siya nu haɨmii Judia siir asi haiburgigɨn. Mɨ nu haɨmii Galili hɨriir asi swokɨ amkɨn.
3 Assim, deixou a Judeia e voltou para a Galileia.
4 Mɨ ɨiya siya tɨ siyɨuɨn nu haɨmii Galiliya namiyɨn siirar nikɨ apamɨn mɨ siir kwoɨnɨn Adi Komii siya swokɨ hɨurworwokaigi, siyɨuɨn nu haɨmii Sameria namiyɨn siir naprɨokɨinamɨm.
4 No caminho, teve de passar por Samaria.
5 Mɨ siya omisɨm whɨrɨn nu haɨmii Sameria hɨranɨn siir yɨmbiyam. Tɨ omɨn siir inɨgɨn Saikakɨn. Tɨ omɨn ɨni nu maeyaua Jekopkɨ si hauuwa siir yɨnisɨm ɨiir Josepni numɨrɨm ɨni saiir kingiin hɨr nwowɨn.
5 Chegou ao povoado samaritano de Sicar, perto do campo que Jacó tinha dado a seu filho José.
6 Mɨ tɨ aeyawɨeyɨn op sɨma kunaeiyɨn ta maeyau aiir nwowɨn, siirɨn Jekop siyar nopgikɨn. Mɨ Jisɨs siya pɨugɨ piyaokɨn mɨ siya tɨ aeyawɨeyɨn saɨka kingiin hɨr inɨ ɨdwo mɨ ta ɨiya ya nabɨebopwoka.
6 O poço de Jacó ficava ali, e Jesus, cansado da longa caminhada, sentou-se junto ao poço, por volta do meio-dia.
7 Mɨ Jisɨs siya hɨrar nikɨ ɨdwowɨn mɨ wig ɨra Sameria hɨrana ɨna yɨta op kunanakiyam, tɨ aeyawɨe ɨiir. Mɨ Jisɨs siya kɨmɨdiniya saiir boɨnki, kɨra kariirɨn op kuna hauugi, kara kwiyaeyam.
7 Pouco depois, uma mulher samaritana veio tirar água, e Jesus lhe disse: “Por favor, dê-me um pouco de água para beber”.
8 [Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm yɨm ɨni om komiiya hɨriir yamɨm nae saɨnam.]
8 Naquele momento, seus discípulos tinham ido ao povoado comprar comida.
9 Mɨ Jisɨs siya saiirɨn hɨriinan boɨnkiyɨn mɨ ta Samerian wiga ɨna yowarkɨi boɨna, ni kɨra Isrelan inkamkɨn mɨ ankara Samerian wiga mɨ kɨra kariiramɨn opam dimuam boɨnkɨn, kɨra kwiyaeyam, ha? [Isrel sɨmiir iikamɨm mobmɨr mob mɨnɨm Samerian iikamɨm krɨma nae kwiyaeyɨm sɨmiirara bɨ nɨngigir ae kwiyaeikɨm. Sɨma ha naɨngwo tɨbmii kɨɨni wɨ Adi Komii siya pɨ boɨnisi yɨm mɨiyɨk rani.]
9 A mulher ficou surpresa, pois os judeus se recusam a ter qualquer contato com os samaritanos. “Você é judeu, e eu sou uma mulher samaritana”, disse ela a Jesus. “Como é que me pede água para beber?”
10 Mɨ Jisɨs siya saiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn mɨ kɨra dimɨnɨm Adi Komii siya prɨihauuwiyɨm kɨriir mɨ kɨra kariir mɨ ɨnoknɨnkɨni tɨ opam kɨriiram srɨiyɨn mɨ kɨra kariiramɨn pɨ op mɨiyɨka iikam ɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwiya omwai Adi Komii saɨka waiyayokiyokɨiyam pɨ saiiram nwokɨ srɨiyɨm.
10 Jesus respondeu: “Se ao menos você soubesse que presente Deus tem para você e com quem está falando, você me pediria e eu lhe daria água viva”.
11 Mɨ ta wiga siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, inkam komii, kɨra two karamaeka mɨ tɨkɨ aeyawɨeyɨn siir opa kingiin kingiin nwomai rani. Mɨ kɨra ta op aiirɨn pɨ panɨɨn panɨɨna haii, iikam ɨmiir hauuwam sɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwam, omwai sɨma waiyayokiyokɨiyɨm, ha?
11 “Mas você não tem corda nem balde, e o poço é muito fundo”, disse ela. “De onde tiraria essa água viva?
12 Tɨ aeyawɨeyɨn krɨmiir brougaeyɨn Jekop siyar hauugigɨn krɨmiirɨn mɨ siya mɨ siir yɨnisɨsɨm ɨkɨm yɨm sɨma siirar mɨ kwiyae namkɨm. Mɨ siir bulmakau sibsibɨm yɨm ɨriipɨ hɨriinan ta op aiirar mɨ kwiyaekɨm. Mɨ kɨra ha naɨngwowi, kɨra ɨni Jekop siir haiburɨn, ha?
12 Além do mais, você se considera mais importante que nosso antepassado Jacó, que nos deu este poço? Como pode oferecer água melhor que esta que Jacó, seus filhos e seus animais bebiam?”
13 Mɨ Jisɨs siya saiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, iikamɨm ta op aiir kwiyaeyɨm, yɨm wɨ kwoɨnkar swokɨ haei.
13 Jesus respondeu: “Quem bebe desta água logo terá sede outra vez,
14 Mɨ yɨpɨkɨ kara hauuwi ta op aiir, yɨo wɨ kwoɨnkɨ haei rani. Nɨɨngaka. Mɨ taka opa kara hauuwana, siir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwam, ya wɨ sɨnkai rani, ya wɨ hɨriiyar nwoyokiyokɨikaeyami ɨinokɨinokɨn.
14 mas quem bebe da água que eu dou nunca mais terá sede. Ela se torna uma fonte que brota dentro dele e lhe dá a vida eterna”.
15 Mɨ ta wiga saeya ɨna swokɨ boɨnkiya siirɨn. Inkam komii, kɨra wara op hɨriinana kariir whauugi mɨ mhoɨiya kariir kwoɨnɨn wɨ haei karamae nwokɨ owɨm. Mɨ kara wɨ tɨriir swokɨ ɨt rani, op kunanakiyamɨn.
15 “Por favor, senhor, dê-me dessa água!”, disse a mulher. “Assim eu nunca mais terei sede nem precisarei vir aqui para tirar água.”
16 Mɨ Jisɨs siya saiir boɨnki, kɨra kɨriir kam ɨiir tinɨ ɨkɨunaki.
16 “Vá buscar seu marido”, disse Jesus.
17 Mɨ ta wiga siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, kara kam karamaeka. Mɨ Jisɨs siya saiir yai aka hɨnɨɨna yowarkai boɨn, kɨra kaimwowar boɨni, kɨra kam karamaeka.
17 “Não tenho marido”, respondeu a mulher. Jesus disse: “É verdade. Você não tem marido,
18 Bɨiya kɨriirɨn kamɨm ɨriiyara ikɨ onkwona mɨ wara kamɨn kɨnaka nwowɨn yɨo kɨriir kamkɨ kam tani. Ta kɨriir yaiya ɨni kaimwowar ywowa.
18 pois teve cinco maridos e não é casada com o homem com quem vive agora. Certamente você disse a verdade”.
19 Mɨ wig saeya siir boɨnki, inkam komii, kara ɨni haɨnɨɨngɨ yɨnoknɨnkɨnkiya, kɨra profet inkamkɨn.
19 “O senhor deve ser profeta”, disse a mulher.
20 Krɨmiir brougaeyɨm yɨm sɨma Adi Komii siir inɨg ɨiirɨn ɨrɨpa tɨ mhɨu ɨiir haɨngiriyɨu hainanikɨm. Mɨ wɨm kɨma Isrelan iikamɨm, wɨm kɨma ha boɨni, krɨma Adi Komii siir inɨg ɨiirɨn om komii Jerusalem hɨrarar hainan ɨski.
20 “Então diga-me: por que os judeus insistem que Jerusalém é o único lugar de adoração, enquanto nós, os samaritanos, afirmamos que é aqui, no monte Gerizim, onde nossos antepassados adoraram?”
21 Mɨ Jisɨs siya saiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨnki, wig, kɨra kariir yaiya kaimwo saiir dwoki. Ɨigwɨra saeya nɨmbini, krɨma Adi Komii siir inɨgɨn wɨ tɨ mhɨu ɨiir hainan tani mɨ wɨ om komii Jerusalem hɨr mɨ hainan tani. Nɨɨngaka.
21 Jesus respondeu: “Creia em mim, mulher, está chegando a hora em que já não importará se você adora o Pai neste monte ou em Jerusalém.
22 Mɨ wɨm kɨma Samerian iikamɨm, wɨm kɨma dimɨnɨm kɨma kɨg karamae nwowiyɨm sɨmiiram hainanikɨm. Mɨ nɨm krɨma dimɨnɨm krɨma kɨgnɨnoknɨnkɨnɨm sɨmiiram hainanikɨm. Dimusi rani, Adi Komii siir mɨiya iikam nanmaiwarkainaeiya Juda iikam krɨmiir hɨriir nɨmbinika.
22 Vocês, samaritanos, sabem muito pouco a respeito daquele a quem adoram. Nós adoramos com conhecimento, pois a salvação vem por meio dos judeus.
23 Mɨ ɨiya ta ɨi aeya nɨmbiyamana ɨni kingiin nwowa. Mɨ iikamɨm yɨpɨkɨ naɨngwo tɨbmii kɨɨngɨkɨɨnɨm mɨ Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir naeyɨuɨn siya sɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwi mɨ sɨma siir inɨgɨ inɨg ɨiirɨn siyɨu mɨiyɨkɨ mɨiyɨk ɨiirar hainani mɨ Adi Komii siya tɨ hɨriinan iikamɨm siiram naɨngwo tɨbmii kɨɨniyɨm mɨ siir inɨg ɨiirgɨ ɨiir hainaniyɨm sɨmiiram naɨngwowikɨn.
23 Mas está chegando a hora, e de fato já chegou, em que os verdadeiros adoradores adorarão o Pai em espírito e em verdade. O Pai procura pessoas que o adorem desse modo.
24 Adi Komii siya pɨu karamaekɨn, siya ɨni siir naeyɨuɨn siir hɨriinan ywowɨn. Mɨ yɨpɨkɨ siir inɨg ɨiir hainani, sɨma wɨ daɨngwo tɨbmii kɨɨn. Sɨma wɨ pɨu ara kɨpi hainan, sɨma sɨmiir mhɨi kwoɨnɨm warar hauu ɨuguski.
24 Pois Deus é Espírito, e é necessário que seus adoradores o adorem em espírito e em verdade”.
25 Mɨ wig saeya siir boɨn, kara bɨdi yɨnoknɨnkɨna Mesaia siya wɨ sɨpi nɨti, inkamɨn Adi Komii siya nɨmbingiyɨn krɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwam, sɨma dapiyɨn Krais. Mɨ ɨiya siya nɨti, siya krɨmiirɨn wɨ dimɨn kasakasa nowomwarkaiyɨu rani.
25 A mulher disse: “Eu sei que o Messias (aquele que é chamado Cristo) virá. Quando vier, ele nos explicará tudo”.
26 Mɨ Jisɨs siya saiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, karaɨrgɨn, kraisɨn, tɨ kɨnakar boɨnɨn.
26 Então Jesus lhe disse: “Sou eu, o que fala com você!”.
27 Mɨ ɨiya siya saɨka nikɨ boɨnaiyɨn mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm ɨna yɨmbiniyɨm. Mɨ ɨiya sɨma hɨriinan kɨgɨm sɨma ɨni mouni hanɨɨna siinkaokiyɨm. Dimusi rani, siya ta wig anaka boɨnaigɨn. Mɨ siirɨn inkam nwɨrkɨ bɨ swokɨ boɨnkɨn hɨnɨɨn, kɨra dimu dimɨnɨm naɨngwowi? Mɨ kɨra saɨka dimuam boɨnkɨn?
27 Naquele momento, seus discípulos voltaram. Ficaram surpresos de encontrá-lo falando com uma mulher, mas nenhum deles se atreveu a perguntar: “O que o senhor quer?” ou “Por que conversa com ela?”.
28 Mɨ ta wiga saiir op twowa ɨni hɨrar kwaiburgika. Mɨ saeya ɨna iwɨtama oma hɨriir. Mɨ saeya iikam ɨmiirɨn dimɨn taemɨnɨm siya boɨnɨm saiir sɨmiirar inɨ boɨnoudnɨnkɨnɨu.
28 A mulher deixou sua vasilha de água junto ao poço e correu de volta para o povoado, dizendo a todos:
29 Mɨ saeya kɨmɨdiniya sɨmiir inɨ boɨnɨu, kɨma unkɨ ɨt, ɨkɨ inkamɨn dimɨn taemɨnɨm kara tɨrɨm bɨiya sɨmiir haknoudnɨnkɨnɨn, tari Krais siya piyamisi owɨn?
29 “Venham ver um homem que me disse tudo que eu já fiz na vida! Será que não é ele o Cristo?”.
30 Mɨ sɨma om hɨr haiburgigɨm mɨ sɨma ɨna yamɨm Jisɨs siir kɨgnakiyam.
30 Então as pessoas saíram do povoado para vê-lo.
31 Mɨ ɨiya ta wiga saeya om hɨrar nikɨ owa mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma naeyɨm siiram ha nonkwowɨm mɨ ɨna boɨnɨm, inkamɨn nowomwarkaiyɨuwiyɨn, kɨra nae tɨ ae.
31 Enquanto isso, os discípulos insistiam com Jesus: “Rabi, coma alguma coisa”.
32 Mɨ siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, kara bɨdi yaeyɨn, naeyɨn kɨma nɨnoknɨnkɨn karamae nwowɨn siir.
32 Ele, porém, respondeu: “Eu tenho um tipo de alimento que vocês não conhecem”.
33 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma, sɨma sɨmar yɨnsrɨi ansrɨina. Mɨ siiramɨn nae inkam nwɨrkɨ hainanikɨn, ha?
33 Os discípulos perguntaram uns aos outros: “Será que alguém lhe trouxe comida?”.
34 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, kariir naeyɨn yɨo hɨnɨɨngɨn, kara tɨ inkamɨn kariir nɨkropkiyɨn kara siir kwoɨn ɨiirarar dap. Mɨ kara mɨiya siya nɨmbingiya kariir saiir dankabimbid dɨgi.
34 Então Jesus explicou: “Meu alimento consiste em fazer a vontade daquele que me enviou e em terminar a sua obra.
35 Wɨm kɨma hɨnɨɨna boɨnikɨm, bwanɨm pɨ whiiya nwokii mɨ sasaeyɨm pɨ sasae wai hanɨɨngɨn nwokii. Mɨ kɨma pɨ haɨnii nɨngugu haii. Mɨ kara kɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨnkii, kɨma ɨkɨ numɨran sasaeyɨm sɨmiir kɨgi, sɨma sasae wai bɨdi ywowɨm. Kɨma sɨmiirɨn hindara tɨ ɨnguguae.
35 Vocês não costumam dizer: ‘Ainda faltam quatro meses para a colheita’? Mas eu lhes digo: despertem e olhem em volta. Os campos estão maduros para a colheita.
36 Mɨ inkamɨn numɨran sasaeyɨm sɨmiir nɨngugu haiiyɨn, iikam nhɨrkɨm sɨm saɨnam yɨo ɨni tɨ inkamɨn, hɨnda tɨnda namiyɨn, ɨkɨ iikamɨm sɨmiir kwoɨn ɨmiir kiyaiyam ɨni siir hɨriinan ywowɨn. Mɨ sɨma ha sɨbgu wakaeyoknaei mɨ wa nwokɨ aɨngwo tɨbmii kɨɨnɨm. Mɨ ɨinokɨinokɨn sɨma wɨ omwaiyar nwokɨ waiyayokiyokɨikaeyamɨm. Mɨ inkamɨn tɨ sasae ɨmiir nɨnkɨnɨn mɨ inkamɨn tɨ sasaeyɨm wai nwowiyɨm sɨmiir nɨngugu haiiyɨn, sowa nwɨsaɨrarɨn pɨ maɨrgɨmaɨrga nwoswowi. Mɨ yɨpɨkɨ Adi Komii siir yai aiir boɨnmɨmauuwiyɨm mɨ yɨpɨkɨ iikamɨm sɨmiir kwoɨn ɨmiir kiyaiiyɨm, Adi Komii siir yai aiir wakaeyɨm, yɨm ɨni tɨ inkam nwɨso sowiir hɨriinan ywowo.
36 Os que colhem já recebem salário, e os frutos que ajuntam são as pessoas que passam a ter a vida eterna. Que alegria espera tanto o que semeia como o que colhe!
37 Ta yaiya ya kaimwowaɨrga. Inkam nwɨrɨn yɨo hindɨra nɨiyoknɨnkɨnami mɨ nwɨrɨn yɨo wɨ hindɨra nɨngugu haiyami.
37 Vocês conhecem o ditado: ‘Um semeia e outro colhe’. E é verdade.
38 Ta kara nɨkropkiya kɨmiirɨn ya numɨrɨm inkam nhɨrkɨm nɨiyoknɨnkɨnɨm sɨmiir sasae ɨmiir nɨngugu hainan ywowa. Tɨ numɨrɨm yɨm inkam nhɨrkɨm nɨiyoknɨnkɨnkɨm. Ya ɨni bɨigɨ bɨi sɨma boɨnmɨmauuwa kariir yai wɨn kɨbiya ɨkɨ iikam nhɨrɨm sɨmiir, ɨni saiir hɨriinan ywowa. Mɨ wɨm kɨma tɨ yai wɨn kɨbi kɨbiyɨm ɨkɨ iikamɨm bɨiya naɨngwo tɨbmiiyɨm wɨ sɨmiir swokɨ boɨnmɨmauuwami.
38 Eu envio vocês para colher onde não semearam; outros realizaram o trabalho, e agora vocês ajuntarão a colheita”.
39 Mɨ mhoɨiya nu haɨmii Sameria hɨran iikamɨm sɨma Jisɨs siiramɨn ɨna yaɨngwo tɨbmiiyɨm. Whɨsarii rani, sɨma ta wiga saiir yai aiir wakaekɨm. Saeya hɨnɨɨna boɨnka, siya dimɨn taemɨnɨm bɨiya bɨiya kara tɨrɨm mɨ tariinan mɨ tɨr ɨkɨm, siya sɨmiirɨn ɨni hɨriiyar haknoudnɨnkɨn dɨgiyɨn.
39 Muitos samaritanos do povoado creram em Jesus por causa daquilo que a mulher relatou: “Ele me disse tudo que eu já fiz!”.
40 Mɨ iikam whɨekakɨm om Saika nu haɨmii Sameria hɨranɨm sɨma Jisɨs siiram ha nɨtɨm mɨ sɨma kɨmɨdiniya siir srɨi siya sɨmaka hɨr mɨ owɨm. Mɨ Jisɨs siya sɨma ɨiyɨm kwɨsa ywo.
40 Quando saíram para vê-lo, insistiram que ficasse no povoado. Jesus permaneceu ali dois dias,
41 Mɨ iikam whɨekakɨm siir yai aiir wakaeyɨm sɨma ɨna yaɨngwo tɨbmii kɨɨnɨm. Dimusi rani, sɨma siirgɨsiir yaiyar wakaekɨm.
41 e muitos outros ouviram sua palavra e creram.
42 Mɨ sɨma ta wig aiir boɨn, tariinanɨn krɨma siir yai aiiramɨn bɨdi yaɨngwo tɨbmii kɨɨngiyɨm. Krɨma yaiya kɨra boɨna krɨmiir saiir bɨ naɨngwo tɨbmii kɨɨngɨm. Nɨɨngaka. Krɨma asi naɨngwo tɨbmii kɨɨni krɨma krɨmiir wɨɨngɨ wɨɨngar wakaekɨm. Mɨ krɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnkiyɨm siya Kraiskɨn, nuan iikam whɨekakɨm krɨmiir nanmaiwarkainaɨn inkamɨn siya. Ɨriig.
42 Então disseram à mulher: “Agora cremos, não apenas por causa do que você nos contou, mas porque nós mesmos o ouvimos. Agora sabemos que ele é, de fato, o Salvador do mundo”.
43 Jisɨs siya hapaiirɨn ɨiyo kwɨsa ywo. Mɨ mhoɨiya siya hɨr haiburgigɨn mɨ ɨni nu haɨmii Galili hɨriiyar swokɨ amɨn.
43 Depois daqueles dois dias, Jesus partiu para a Galileia.
44 Jisɨs siyarɨn, hɨnɨɨna boɨnkɨn, siir oman iikamɨm sɨma profet inkamɨn siirɨn ha bɨ naɨngwowikɨm siya inkam komiigɨn mɨ inɨgakɨn. Nɨɨngaka. Sɨma hɨnɨɨna bɨ naɨngwowikɨm.
44 Ele mesmo tinha dito que um profeta não é honrado em sua própria terra.
45 Mɨ ɨiya Jisɨs siya siir oma hɨriir swokɨ amɨn mɨ Galili hɨran iikamɨm sɨma siiramɨn ɨni maɨrgɨmaɨrga ywowɨnɨm. Dimusi rani, dimɨn taemɨnɨm siya tɨrɨm Judami ɨi komiiya wou nikwo aeiya Pasova om komii Jerusalem hɨr sɨma bɨdi kɨgmɨmɨkɨm.
45 Mas, uma vez que os galileus haviam estado em Jerusalém para a festa da Páscoa e visto tudo que Jesus fizera, eles o receberam.
46 Mɨ Jisɨs siya om Kena nu haɨmii Galili hɨriir swokɨ amɨn, omɨn opa siya tɨrkiya wain nɨkpɨtmaigiya siir. Mɨ om Kapaneam hɨr nwowɨn gavmani inkam komii nwɨrɨn siir yɨnisɨm yɨnkamiyɨnɨn makakɨn.
46 Enquanto Jesus viajava pela Galileia, chegou a Caná, onde tinha transformado água em vinho. Perto dali, em Cafarnaum, havia um oficial do governo cujo filho estava muito doente.
47 Mɨ siya wakae Jisɨs siya nu Juda hɨr bɨdi haiburgigɨn mɨ siya nu haɨmii Galili tɨrii nɨtam tari. Mɨ siya ha namɨn Jisɨs siiram mɨ kɨmɨdiniya siir inɨ boɨnɨu, saɨka namɨm om Kapaneam hɨriir siir yɨnisɨm ɨiir ninɨ haiswonɨskiiyɨuwɨm. Siir yɨnisɨmɨn ɨni nao kingiin nwowɨn.
47 Quando soube que Jesus viera da Judeia para a Galileia, foi até ele e suplicou que fosse a Cafarnaum para curar seu filho, que estava à beira da morte.
48 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki mɨ kɨma, kara dimɨn kɨrɨe komii komii tɨr karamae nwowi mɨ kɨma wɨ kariiram naɨngwo tɨbmii kɨɨn tani. Nɨɨngaka.
48 Jesus exclamou: “Jamais crerão, a menos que vejam sinais e maravilhas!”.
49 Mɨ tɨ inkam komiiyɨn siya hɨnɨɨna boɨnki, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra kanakar wɨt, kariir yɨnisɨm ɨiir kɨgnakiyam. Yɨnisɨm ɨeya naonamɨn yɨo mɨiyɨk rani.
49 O oficial implorou: “Senhor, por favor, venha antes que meu filho morra”.
50 Mɨ Jisɨs siya siirɨn ɨna yɨkropkiyɨn, kɨra tɨ am kɨriir yɨnisɨmɨn wɨ omwaiyar swokɨ waiyaei. Mɨ tɨ inkamɨn siya Jisɨs siir yai aiir wakaeyɨn mɨ ɨna yamɨn.
50 “Volte!”, disse Jesus. “Seu filho viverá.” O homem creu nas palavras de Jesus e partiu para casa.
51 Mɨ ɨiya siya ha swokɨ haiyɨug apnamɨn mɨ kamɨm siir mɨriiyɨm, sɨma siirɨn siyɨu hɨr yapiyɨskaiwɨn. Mɨ sɨma boɨn siirɨn, kɨriir yɨnisɨmɨn ɨni wadɨeyar swokɨ owɨn.
51 Enquanto estava a caminho, alguns de seus servos vieram a seu encontro com a notícia de que seu filho estava vivo e bem.
52 Mɨ siya kɨmɨdiniya sɨmiir srɨi, pakɨ hɨnɨɨn ɨiya wadɨe sae nwokikɨn kariir yɨnisɨmɨn, ha? Mɨ sɨma siir boɨn, siir pɨu huua kɨniya ii nabɨe bopwo dɨgika.
52 Ele perguntou quando o menino havia começado a melhorar, e eles responderam: “Ontem à tarde, à uma hora, a febre subitamente desapareceu!”.
53 Mɨ ta yaiya sɨma boɨna siir, saiir mhoɨiya mɨ siir adɨn ɨna swokɨ aɨngwokiyɨn yaiya Jisɨs siya boɨna ii nabɨe bopwo hɨnɨɨn kɨriir yɨnisɨmɨn wɨ omwaiyar swokɨ waiyaei. Mɨ siya mɨ siir yɨnwig ɨma sɨmaniiyɨn ɨni hɨriiyar yaɨngwo tɨbmii kɨɨn swokiyɨm Jisɨs siiram.
53 Então o pai percebeu que havia sido naquele exato momento que Jesus tinha dito: “Seu filho viverá”. E o oficial e todos de sua casa creram em Jesus.
54 Mɨ ya tariigɨna ya dimɨn kɨrɨe komii kwɨsaka aeya, Jisɨs siya tɨra iikam ɨmiir nɨisiimauuam, ɨiya siya nu haɨmii Judia hɨr haiburgigɨn mɨ ha napnamɨn nu haɨmii Galiliya hɨriir. Ɨriig.
54 Esse foi o segundo sinal que Jesus realizou na Galileia, depois que veio da Judeia.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.