João 4
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVI
1 Farisi kamɨm Mosesni siyɨu komii siir napiyɨm, sɨmar wakae, iikam whɨekakɨm ɨni Jisɨs siiraramar yamɨm, sɨmiirɨn op siya baptais haigɨnɨuwam. Mɨ Jon siirɨn ɨni siya haiburɨn.
1 Os fariseus ouviram falar que Jesus estava fazendo e batizando mais discípulos do que João,
2 [Sɨmiirɨn Jisɨs siyar bɨ baptais haigɨnɨugɨn. Nɨɨngaka. Sɨmiirɨn kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma baptais haigɨnɨugɨm.]
2 embora não fosse Jesus quem batizasse, mas os seus discípulos.
3 Mɨ ɨiya Jisɨs siya hɨriinan wakaeyɨn, Farisi kamɨm sɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm mɨ siya nu haɨmii Judia siir asi haiburgigɨn. Mɨ nu haɨmii Galili hɨriir asi swokɨ amkɨn.
3 Quando o Senhor ficou sabendo disso, saiu da Judéia e voltou uma vez mais à Galiléia.
4 Mɨ ɨiya siya tɨ siyɨuɨn nu haɨmii Galiliya namiyɨn siirar nikɨ apamɨn mɨ siir kwoɨnɨn Adi Komii siya swokɨ hɨurworwokaigi, siyɨuɨn nu haɨmii Sameria namiyɨn siir naprɨokɨinamɨm.
4 Era-lhe necessário passar por Samaria.
5 Mɨ siya omisɨm whɨrɨn nu haɨmii Sameria hɨranɨn siir yɨmbiyam. Tɨ omɨn siir inɨgɨn Saikakɨn. Tɨ omɨn ɨni nu maeyaua Jekopkɨ si hauuwa siir yɨnisɨm ɨiir Josepni numɨrɨm ɨni saiir kingiin hɨr nwowɨn.
5 Assim, chegou a uma cidade de Samaria, chamada Sicar, perto das terras que Jacó dera a seu filho José.
6 Mɨ tɨ aeyawɨeyɨn op sɨma kunaeiyɨn ta maeyau aiir nwowɨn, siirɨn Jekop siyar nopgikɨn. Mɨ Jisɨs siya pɨugɨ piyaokɨn mɨ siya tɨ aeyawɨeyɨn saɨka kingiin hɨr inɨ ɨdwo mɨ ta ɨiya ya nabɨebopwoka.
6 Havia ali o poço de Jacó. Jesus, cansado da viagem, sentou-se à beira do poço. Isto se deu por volta do meio-dia.
7 Mɨ Jisɨs siya hɨrar nikɨ ɨdwowɨn mɨ wig ɨra Sameria hɨrana ɨna yɨta op kunanakiyam, tɨ aeyawɨe ɨiir. Mɨ Jisɨs siya kɨmɨdiniya saiir boɨnki, kɨra kariirɨn op kuna hauugi, kara kwiyaeyam.
7 Nisso veio uma mulher samaritana tirar água. Disse-lhe Jesus: "Dê-me um pouco de água".
8 [Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm yɨm ɨni om komiiya hɨriir yamɨm nae saɨnam.]
8 ( Os seus discípulos tinham ido à cidade comprar comida. )
9 Mɨ Jisɨs siya saiirɨn hɨriinan boɨnkiyɨn mɨ ta Samerian wiga ɨna yowarkɨi boɨna, ni kɨra Isrelan inkamkɨn mɨ ankara Samerian wiga mɨ kɨra kariiramɨn opam dimuam boɨnkɨn, kɨra kwiyaeyam, ha? [Isrel sɨmiir iikamɨm mobmɨr mob mɨnɨm Samerian iikamɨm krɨma nae kwiyaeyɨm sɨmiirara bɨ nɨngigir ae kwiyaeikɨm. Sɨma ha naɨngwo tɨbmii kɨɨni wɨ Adi Komii siya pɨ boɨnisi yɨm mɨiyɨk rani.]
9 A mulher samaritana lhe perguntou: "Como o senhor, sendo judeu, pede a mim, uma samaritana, água para beber? " ( Pois os judeus não se dão bem com os samaritanos. )
10 Mɨ Jisɨs siya saiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn mɨ kɨra dimɨnɨm Adi Komii siya prɨihauuwiyɨm kɨriir mɨ kɨra kariir mɨ ɨnoknɨnkɨni tɨ opam kɨriiram srɨiyɨn mɨ kɨra kariiramɨn pɨ op mɨiyɨka iikam ɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwiya omwai Adi Komii saɨka waiyayokiyokɨiyam pɨ saiiram nwokɨ srɨiyɨm.
10 Jesus lhe respondeu: "Se você conhecesse o dom de Deus e quem lhe está pedindo água, você lhe teria pedido e ele lhe teria dado água viva".
11 Mɨ ta wiga siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, inkam komii, kɨra two karamaeka mɨ tɨkɨ aeyawɨeyɨn siir opa kingiin kingiin nwomai rani. Mɨ kɨra ta op aiirɨn pɨ panɨɨn panɨɨna haii, iikam ɨmiir hauuwam sɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwam, omwai sɨma waiyayokiyokɨiyɨm, ha?
11 Disse a mulher: "O senhor não tem com que tirar a água, e o poço é fundo. Onde pode conseguir essa água viva?
12 Tɨ aeyawɨeyɨn krɨmiir brougaeyɨn Jekop siyar hauugigɨn krɨmiirɨn mɨ siya mɨ siir yɨnisɨsɨm ɨkɨm yɨm sɨma siirar mɨ kwiyae namkɨm. Mɨ siir bulmakau sibsibɨm yɨm ɨriipɨ hɨriinan ta op aiirar mɨ kwiyaekɨm. Mɨ kɨra ha naɨngwowi, kɨra ɨni Jekop siir haiburɨn, ha?
12 Acaso o senhor é maior do que o nosso pai Jacó, que nos deu o poço, do qual ele mesmo bebeu, bem como seus filhos e seu gado? "
13 Mɨ Jisɨs siya saiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, iikamɨm ta op aiir kwiyaeyɨm, yɨm wɨ kwoɨnkar swokɨ haei.
13 Jesus respondeu: "Quem beber desta água terá sede outra vez,
14 Mɨ yɨpɨkɨ kara hauuwi ta op aiir, yɨo wɨ kwoɨnkɨ haei rani. Nɨɨngaka. Mɨ taka opa kara hauuwana, siir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwam, ya wɨ sɨnkai rani, ya wɨ hɨriiyar nwoyokiyokɨikaeyami ɨinokɨinokɨn.
14 mas quem beber da água que eu lhe der nunca mais terá sede. Pelo contrário, a água que eu lhe der se tornará nele uma fonte de água a jorrar para a vida eterna".
15 Mɨ ta wiga saeya ɨna swokɨ boɨnkiya siirɨn. Inkam komii, kɨra wara op hɨriinana kariir whauugi mɨ mhoɨiya kariir kwoɨnɨn wɨ haei karamae nwokɨ owɨm. Mɨ kara wɨ tɨriir swokɨ ɨt rani, op kunanakiyamɨn.
15 A mulher lhe disse: "Senhor, dê-me dessa água, para que eu não tenha mais sede, nem precise voltar aqui para tirar água".
16 Mɨ Jisɨs siya saiir boɨnki, kɨra kɨriir kam ɨiir tinɨ ɨkɨunaki.
16 Ele lhe disse: "Vá, chame o seu marido e volte".
17 Mɨ ta wiga siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, kara kam karamaeka. Mɨ Jisɨs siya saiir yai aka hɨnɨɨna yowarkai boɨn, kɨra kaimwowar boɨni, kɨra kam karamaeka.
17 "Não tenho marido", respondeu ela. Disse-lhe Jesus: "Você falou corretamente, dizendo que não tem marido.
18 Bɨiya kɨriirɨn kamɨm ɨriiyara ikɨ onkwona mɨ wara kamɨn kɨnaka nwowɨn yɨo kɨriir kamkɨ kam tani. Ta kɨriir yaiya ɨni kaimwowar ywowa.
18 O fato é que você já teve cinco; e o homem com quem agora vive não é seu marido. O que você acabou de dizer é verdade".
19 Mɨ wig saeya siir boɨnki, inkam komii, kara ɨni haɨnɨɨngɨ yɨnoknɨnkɨnkiya, kɨra profet inkamkɨn.
19 Disse a mulher: "Senhor, vejo que é profeta.
20 Krɨmiir brougaeyɨm yɨm sɨma Adi Komii siir inɨg ɨiirɨn ɨrɨpa tɨ mhɨu ɨiir haɨngiriyɨu hainanikɨm. Mɨ wɨm kɨma Isrelan iikamɨm, wɨm kɨma ha boɨni, krɨma Adi Komii siir inɨg ɨiirɨn om komii Jerusalem hɨrarar hainan ɨski.
20 Nossos antepassados adoraram neste monte, mas vocês, judeus, dizem que Jerusalém é o lugar onde se deve adorar".
21 Mɨ Jisɨs siya saiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨnki, wig, kɨra kariir yaiya kaimwo saiir dwoki. Ɨigwɨra saeya nɨmbini, krɨma Adi Komii siir inɨgɨn wɨ tɨ mhɨu ɨiir hainan tani mɨ wɨ om komii Jerusalem hɨr mɨ hainan tani. Nɨɨngaka.
21 Jesus declarou: "Creia em mim, mulher: está próxima a hora em que vocês não adorarão o Pai nem neste monte, nem em Jerusalém.
22 Mɨ wɨm kɨma Samerian iikamɨm, wɨm kɨma dimɨnɨm kɨma kɨg karamae nwowiyɨm sɨmiiram hainanikɨm. Mɨ nɨm krɨma dimɨnɨm krɨma kɨgnɨnoknɨnkɨnɨm sɨmiiram hainanikɨm. Dimusi rani, Adi Komii siir mɨiya iikam nanmaiwarkainaeiya Juda iikam krɨmiir hɨriir nɨmbinika.
22 Vocês, samaritanos, adoram o que não conhecem; nós adoramos o que conhecemos, pois a salvação vem dos judeus.
23 Mɨ ɨiya ta ɨi aeya nɨmbiyamana ɨni kingiin nwowa. Mɨ iikamɨm yɨpɨkɨ naɨngwo tɨbmii kɨɨngɨkɨɨnɨm mɨ Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir naeyɨuɨn siya sɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwi mɨ sɨma siir inɨgɨ inɨg ɨiirɨn siyɨu mɨiyɨkɨ mɨiyɨk ɨiirar hainani mɨ Adi Komii siya tɨ hɨriinan iikamɨm siiram naɨngwo tɨbmii kɨɨniyɨm mɨ siir inɨg ɨiirgɨ ɨiir hainaniyɨm sɨmiiram naɨngwowikɨn.
23 No entanto, está chegando a hora, e de fato já chegou, em que os verdadeiros adoradores adorarão o Pai em espírito e em verdade. São estes os adoradores que o Pai procura.
24 Adi Komii siya pɨu karamaekɨn, siya ɨni siir naeyɨuɨn siir hɨriinan ywowɨn. Mɨ yɨpɨkɨ siir inɨg ɨiir hainani, sɨma wɨ daɨngwo tɨbmii kɨɨn. Sɨma wɨ pɨu ara kɨpi hainan, sɨma sɨmiir mhɨi kwoɨnɨm warar hauu ɨuguski.
24 Deus é espírito, e é necessário que os seus adoradores o adorem em espírito e em verdade".
25 Mɨ wig saeya siir boɨn, kara bɨdi yɨnoknɨnkɨna Mesaia siya wɨ sɨpi nɨti, inkamɨn Adi Komii siya nɨmbingiyɨn krɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwam, sɨma dapiyɨn Krais. Mɨ ɨiya siya nɨti, siya krɨmiirɨn wɨ dimɨn kasakasa nowomwarkaiyɨu rani.
25 Disse a mulher: "Eu sei que o Messias ( chamado Cristo ) está para vir. Quando ele vier, explicará tudo para nós".
26 Mɨ Jisɨs siya saiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, karaɨrgɨn, kraisɨn, tɨ kɨnakar boɨnɨn.
26 Então Jesus declarou: "Eu sou o Messias! Eu, que estou falando com você".
27 Mɨ ɨiya siya saɨka nikɨ boɨnaiyɨn mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm ɨna yɨmbiniyɨm. Mɨ ɨiya sɨma hɨriinan kɨgɨm sɨma ɨni mouni hanɨɨna siinkaokiyɨm. Dimusi rani, siya ta wig anaka boɨnaigɨn. Mɨ siirɨn inkam nwɨrkɨ bɨ swokɨ boɨnkɨn hɨnɨɨn, kɨra dimu dimɨnɨm naɨngwowi? Mɨ kɨra saɨka dimuam boɨnkɨn?
27 Naquele momento os seus discípulos voltaram e ficaram surpresos ao encontrá-lo conversando com uma mulher. Mas ninguém perguntou: "Que queres saber? " ou: "Por que estás conversando com ela? "
28 Mɨ ta wiga saiir op twowa ɨni hɨrar kwaiburgika. Mɨ saeya ɨna iwɨtama oma hɨriir. Mɨ saeya iikam ɨmiirɨn dimɨn taemɨnɨm siya boɨnɨm saiir sɨmiirar inɨ boɨnoudnɨnkɨnɨu.
28 Então, deixando o seu cântaro, a mulher voltou à cidade e disse ao povo:
29 Mɨ saeya kɨmɨdiniya sɨmiir inɨ boɨnɨu, kɨma unkɨ ɨt, ɨkɨ inkamɨn dimɨn taemɨnɨm kara tɨrɨm bɨiya sɨmiir haknoudnɨnkɨnɨn, tari Krais siya piyamisi owɨn?
29 "Venham ver um homem que me disse tudo o que tenho feito. Será que ele não é o Cristo? "
30 Mɨ sɨma om hɨr haiburgigɨm mɨ sɨma ɨna yamɨm Jisɨs siir kɨgnakiyam.
30 Então saíram da cidade e foram para onde ele estava.
31 Mɨ ɨiya ta wiga saeya om hɨrar nikɨ owa mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma naeyɨm siiram ha nonkwowɨm mɨ ɨna boɨnɨm, inkamɨn nowomwarkaiyɨuwiyɨn, kɨra nae tɨ ae.
31 Enquanto isso, os discípulos insistiam com ele: "Mestre, come alguma coisa".
32 Mɨ siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, kara bɨdi yaeyɨn, naeyɨn kɨma nɨnoknɨnkɨn karamae nwowɨn siir.
32 Mas ele lhes disse: "Tenho algo para comer que vocês não conhecem".
33 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma, sɨma sɨmar yɨnsrɨi ansrɨina. Mɨ siiramɨn nae inkam nwɨrkɨ hainanikɨn, ha?
33 Então os seus discípulos disseram uns aos outros: "Será que alguém lhe trouxe comida? "
34 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, kariir naeyɨn yɨo hɨnɨɨngɨn, kara tɨ inkamɨn kariir nɨkropkiyɨn kara siir kwoɨn ɨiirarar dap. Mɨ kara mɨiya siya nɨmbingiya kariir saiir dankabimbid dɨgi.
34 Disse Jesus: "A minha comida é fazer a vontade daquele que me enviou e concluir a sua obra.
35 Wɨm kɨma hɨnɨɨna boɨnikɨm, bwanɨm pɨ whiiya nwokii mɨ sasaeyɨm pɨ sasae wai hanɨɨngɨn nwokii. Mɨ kɨma pɨ haɨnii nɨngugu haii. Mɨ kara kɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨnkii, kɨma ɨkɨ numɨran sasaeyɨm sɨmiir kɨgi, sɨma sasae wai bɨdi ywowɨm. Kɨma sɨmiirɨn hindara tɨ ɨnguguae.
35 Vocês não dizem: ‘Daqui a quatro meses haverá a colheita’? Eu lhes digo: Abram os olhos e vejam os campos! Eles estão maduros para a colheita.
36 Mɨ inkamɨn numɨran sasaeyɨm sɨmiir nɨngugu haiiyɨn, iikam nhɨrkɨm sɨm saɨnam yɨo ɨni tɨ inkamɨn, hɨnda tɨnda namiyɨn, ɨkɨ iikamɨm sɨmiir kwoɨn ɨmiir kiyaiyam ɨni siir hɨriinan ywowɨn. Mɨ sɨma ha sɨbgu wakaeyoknaei mɨ wa nwokɨ aɨngwo tɨbmii kɨɨnɨm. Mɨ ɨinokɨinokɨn sɨma wɨ omwaiyar nwokɨ waiyayokiyokɨikaeyamɨm. Mɨ inkamɨn tɨ sasae ɨmiir nɨnkɨnɨn mɨ inkamɨn tɨ sasaeyɨm wai nwowiyɨm sɨmiir nɨngugu haiiyɨn, sowa nwɨsaɨrarɨn pɨ maɨrgɨmaɨrga nwoswowi. Mɨ yɨpɨkɨ Adi Komii siir yai aiir boɨnmɨmauuwiyɨm mɨ yɨpɨkɨ iikamɨm sɨmiir kwoɨn ɨmiir kiyaiiyɨm, Adi Komii siir yai aiir wakaeyɨm, yɨm ɨni tɨ inkam nwɨso sowiir hɨriinan ywowo.
36 Aquele que colhe já recebe o seu salário e colhe fruto para a vida eterna, de forma que se alegram juntos o que semeia e o que colhe.
37 Ta yaiya ya kaimwowaɨrga. Inkam nwɨrɨn yɨo hindɨra nɨiyoknɨnkɨnami mɨ nwɨrɨn yɨo wɨ hindɨra nɨngugu haiyami.
37 Assim é verdadeiro o ditado: ‘Um semeia, e outro colhe’.
38 Ta kara nɨkropkiya kɨmiirɨn ya numɨrɨm inkam nhɨrkɨm nɨiyoknɨnkɨnɨm sɨmiir sasae ɨmiir nɨngugu hainan ywowa. Tɨ numɨrɨm yɨm inkam nhɨrkɨm nɨiyoknɨnkɨnkɨm. Ya ɨni bɨigɨ bɨi sɨma boɨnmɨmauuwa kariir yai wɨn kɨbiya ɨkɨ iikam nhɨrɨm sɨmiir, ɨni saiir hɨriinan ywowa. Mɨ wɨm kɨma tɨ yai wɨn kɨbi kɨbiyɨm ɨkɨ iikamɨm bɨiya naɨngwo tɨbmiiyɨm wɨ sɨmiir swokɨ boɨnmɨmauuwami.
38 Eu os enviei para colherem o que vocês não cultivaram. Outros realizaram o trabalho árduo, e vocês vieram a usufruir do trabalho deles".
39 Mɨ mhoɨiya nu haɨmii Sameria hɨran iikamɨm sɨma Jisɨs siiramɨn ɨna yaɨngwo tɨbmiiyɨm. Whɨsarii rani, sɨma ta wiga saiir yai aiir wakaekɨm. Saeya hɨnɨɨna boɨnka, siya dimɨn taemɨnɨm bɨiya bɨiya kara tɨrɨm mɨ tariinan mɨ tɨr ɨkɨm, siya sɨmiirɨn ɨni hɨriiyar haknoudnɨnkɨn dɨgiyɨn.
39 Muitos samaritanos daquela cidade creram nele por causa do seguinte testemunho dado pela mulher: "Ele me disse tudo o que tenho feito".
40 Mɨ iikam whɨekakɨm om Saika nu haɨmii Sameria hɨranɨm sɨma Jisɨs siiram ha nɨtɨm mɨ sɨma kɨmɨdiniya siir srɨi siya sɨmaka hɨr mɨ owɨm. Mɨ Jisɨs siya sɨma ɨiyɨm kwɨsa ywo.
40 Assim, quando se aproximaram dele, os samaritanos insistiram em que ficasse com eles, e ele ficou dois dias.
41 Mɨ iikam whɨekakɨm siir yai aiir wakaeyɨm sɨma ɨna yaɨngwo tɨbmii kɨɨnɨm. Dimusi rani, sɨma siirgɨsiir yaiyar wakaekɨm.
41 E por causa da sua palavra, muitos outros creram.
42 Mɨ sɨma ta wig aiir boɨn, tariinanɨn krɨma siir yai aiiramɨn bɨdi yaɨngwo tɨbmii kɨɨngiyɨm. Krɨma yaiya kɨra boɨna krɨmiir saiir bɨ naɨngwo tɨbmii kɨɨngɨm. Nɨɨngaka. Krɨma asi naɨngwo tɨbmii kɨɨni krɨma krɨmiir wɨɨngɨ wɨɨngar wakaekɨm. Mɨ krɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnkiyɨm siya Kraiskɨn, nuan iikam whɨekakɨm krɨmiir nanmaiwarkainaɨn inkamɨn siya. Ɨriig.
42 E disseram à mulher: "Agora cremos não somente por causa do que você disse, pois nós mesmos o ouvimos e sabemos que este é realmente o Salvador do mundo".
43 Jisɨs siya hapaiirɨn ɨiyo kwɨsa ywo. Mɨ mhoɨiya siya hɨr haiburgigɨn mɨ ɨni nu haɨmii Galili hɨriiyar swokɨ amɨn.
43 Depois daqueles dois dias, ele partiu para a Galiléia.
44 Jisɨs siyarɨn, hɨnɨɨna boɨnkɨn, siir oman iikamɨm sɨma profet inkamɨn siirɨn ha bɨ naɨngwowikɨm siya inkam komiigɨn mɨ inɨgakɨn. Nɨɨngaka. Sɨma hɨnɨɨna bɨ naɨngwowikɨm.
44 ( Jesus tinha afirmado que nenhum profeta tem honra em sua própria terra. )
45 Mɨ ɨiya Jisɨs siya siir oma hɨriir swokɨ amɨn mɨ Galili hɨran iikamɨm sɨma siiramɨn ɨni maɨrgɨmaɨrga ywowɨnɨm. Dimusi rani, dimɨn taemɨnɨm siya tɨrɨm Judami ɨi komiiya wou nikwo aeiya Pasova om komii Jerusalem hɨr sɨma bɨdi kɨgmɨmɨkɨm.
45 Quando chegou à Galiléia, os galileus deram-lhe boas-vindas. Eles tinham visto tudo o que ele fizera em Jerusalém, por ocasião da festa da Páscoa, pois também haviam estado lá.
46 Mɨ Jisɨs siya om Kena nu haɨmii Galili hɨriir swokɨ amɨn, omɨn opa siya tɨrkiya wain nɨkpɨtmaigiya siir. Mɨ om Kapaneam hɨr nwowɨn gavmani inkam komii nwɨrɨn siir yɨnisɨm yɨnkamiyɨnɨn makakɨn.
46 Mais uma vez, ele visitou Caná da Galiléia, onde tinha transformado água em vinho. E havia ali um oficial do rei, cujo filho estava doente em Cafarnaum.
47 Mɨ siya wakae Jisɨs siya nu Juda hɨr bɨdi haiburgigɨn mɨ siya nu haɨmii Galili tɨrii nɨtam tari. Mɨ siya ha namɨn Jisɨs siiram mɨ kɨmɨdiniya siir inɨ boɨnɨu, saɨka namɨm om Kapaneam hɨriir siir yɨnisɨm ɨiir ninɨ haiswonɨskiiyɨuwɨm. Siir yɨnisɨmɨn ɨni nao kingiin nwowɨn.
47 Quando ele ouviu falar que Jesus tinha chegado à Galiléia, vindo da Judéia, procurou-o e suplicou-lhe que fosse curar seu filho, que estava à beira da morte.
48 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki mɨ kɨma, kara dimɨn kɨrɨe komii komii tɨr karamae nwowi mɨ kɨma wɨ kariiram naɨngwo tɨbmii kɨɨn tani. Nɨɨngaka.
48 Disse-lhe Jesus: "Se vocês não virem sinais e maravilhas, nunca crerão".
49 Mɨ tɨ inkam komiiyɨn siya hɨnɨɨna boɨnki, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra kanakar wɨt, kariir yɨnisɨm ɨiir kɨgnakiyam. Yɨnisɨm ɨeya naonamɨn yɨo mɨiyɨk rani.
49 O oficial do rei disse: "Senhor, vem, antes que o meu filho morra".
50 Mɨ Jisɨs siya siirɨn ɨna yɨkropkiyɨn, kɨra tɨ am kɨriir yɨnisɨmɨn wɨ omwaiyar swokɨ waiyaei. Mɨ tɨ inkamɨn siya Jisɨs siir yai aiir wakaeyɨn mɨ ɨna yamɨn.
50 Jesus respondeu: "Pode ir. O seu filho continuará vivo". O homem confiou na palavra de Jesus e partiu.
51 Mɨ ɨiya siya ha swokɨ haiyɨug apnamɨn mɨ kamɨm siir mɨriiyɨm, sɨma siirɨn siyɨu hɨr yapiyɨskaiwɨn. Mɨ sɨma boɨn siirɨn, kɨriir yɨnisɨmɨn ɨni wadɨeyar swokɨ owɨn.
51 Estando ele ainda a caminho, seus servos vieram ao seu encontro com notícias de que o menino estava vivo.
52 Mɨ siya kɨmɨdiniya sɨmiir srɨi, pakɨ hɨnɨɨn ɨiya wadɨe sae nwokikɨn kariir yɨnisɨmɨn, ha? Mɨ sɨma siir boɨn, siir pɨu huua kɨniya ii nabɨe bopwo dɨgika.
52 Quando perguntou a que horas o seu filho tinha melhorado, eles lhe disseram: "A febre o deixou ontem, à uma hora da tarde".
53 Mɨ ta yaiya sɨma boɨna siir, saiir mhoɨiya mɨ siir adɨn ɨna swokɨ aɨngwokiyɨn yaiya Jisɨs siya boɨna ii nabɨe bopwo hɨnɨɨn kɨriir yɨnisɨmɨn wɨ omwaiyar swokɨ waiyaei. Mɨ siya mɨ siir yɨnwig ɨma sɨmaniiyɨn ɨni hɨriiyar yaɨngwo tɨbmii kɨɨn swokiyɨm Jisɨs siiram.
53 Então o pai percebeu que aquela fora exatamente a hora em que Jesus lhe dissera: "O seu filho continuará vivo". Assim, creram ele e todos os de sua casa.
54 Mɨ ya tariigɨna ya dimɨn kɨrɨe komii kwɨsaka aeya, Jisɨs siya tɨra iikam ɨmiir nɨisiimauuam, ɨiya siya nu haɨmii Judia hɨr haiburgigɨn mɨ ha napnamɨn nu haɨmii Galiliya hɨriir. Ɨriig.
54 Esse foi o segundo sinal miraculoso que Jesus realizou, depois que veio da Judéia para a Galiléia.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.