João 20
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs BKJ
1 Mɨ tariigɨna ya Sande nugaka, ɨiya bɨ nikɨ kɨnɨpɨmpɨrkɨn waokika, ɨmumar nikɨ oyakwoka mɨ Maria Makdalana ɨna yama maeyaua tɨ siyano ɨeya nwowa tɨ inkam nwɨsowa wokaigiga Jisɨs siir, saiir hɨriir. Mɨ saeya ha nɨta mɨ saeyar kɨg, siiya bɨiya tɨ siyano ɨiir nikɨ haigɨn topokougiga, saiirɨn inkamkɨ bɨdi warɨtkɨnkiyɨn tɨ ɨeyɨn siir hɨrankɨn.
1 E, no primeiro dia da semana, Maria Madalena foi ao sepulcro cedo, sendo ainda escuro, e viu que a pedra fora retirada do sepulcro.
2 Mɨ saeya ha niwɨtnaniya kɨmɨdiniya Saimon Pita siya mɨ kara krɨriir inɨ kɨgni, inkam nwɨrɨn siir kɨgna mɨriiyɨn yɨpɨkɨ Jisɨs siya naɨngwokwonanaeiyɨn. Mɨ saeya krɨriir inɨ boɨni, krɨmiir Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir pɨuɨs biyɨeya inkamkɨ bɨdi hainama tɨ siyanoɨn siir hɨrankɨ mɨ krɨma nɨnoknɨnkɨn tani, sɨma saiirɨn ɨni papi haigɨnɨm.
2 Então, ela correu e foi a Simão Pedro, e ao outro discípulo, a quem Jesus amava, e disse-lhes: Eles levaram o Senhor do sepulcro, e nós não sabemos onde eles o puseram.
3 Mɨ Pita krɨra ha haiburgigo mɨ krɨra ɨna yamwo siiyano ɨiiram.
3 Então, Pedro saiu com o outro discípulo, e foram ao sepulcro.
4 Mɨ krɨra ha niwɨtamo mɨ Pita siirɨn kɨmɨdiniya kara iwɨt haiburgig mɨ tɨ siyano siir bɨiyɨn kara iwɨt ɨmbiyam.
4 Assim os dois corriam juntos, mas o outro discípulo ultrapassou a Pedro, e chegou primeiro ao sepulcro.
5 Mɨ kara ha ninɨ waisii kaokiyɨn, yɨuɨs aiirarar kɨgi, ya hɨrar nwokaii. Mɨ kara hɨriir bɨ napnɨnopkainamkɨn,
5 E, ele curvando-se, olhou para dentro, e viu os panos de linho postos ali; todavia, ele não entrou.
6 Saimon Pitan yɨo mhoɨiya ha niwɨt nɨmbiniyɨn, yɨo ɨni tɨ siyano ɨiirar iwɨtnɨnopkai ɨugusamɨn. Mɨ siya yɨuɨs aiirarar inɨ kɨgɨu, yɨuɨsa ya hɨrar nwokaii.
6 Então, chegou Simão Pedro, que o seguia, e entrou no sepulcro, e viu os panos de linho caídos,
7 Siya yɨuɨs kwɨra siir mwo ɨiir sɨma wrɨeyɨmyok kogiya saiirarar kɨg. Mɨ yɨuɨs kwɨra siir pɨu aiir sɨma nɨtɨmwanɨugiya ya hɨr wara bɨ nwokaiga. Nɨɨngaka. Ya maeyau gwɨr bɨdi whrɨnhaigiya.
7 e que o lenço, que estivera sobre a sua cabeça, não estava caído com os panos de linho, mas enrolado, em um lugar à parte.
8 Mɨ an kara ɨriipɨ hɨriinan tɨ inkam nwɨrɨn Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨn, yɨpɨkɨ bɨi tɨ siyano ɨiir niwɨt ɨmbiyamɨn an kara siir mhoɨiya ha mɨ apnɨnopkainamɨn mɨ kara tɨ digworaekwo ɨmiir minɨ kɨgɨuwɨn mɨ kara ɨna yɨnoknɨnkɨnkiyɨn.
8 Então, foi também o outro discípulo, que chegara primeiro ao sepulcro, e ele viu, e creu.
9 Mɨ bɨiya mɨ tariinanɨn ɨriipɨ hɨriinan krɨma ta yaiya saiir bɨ sɨbgu ɨnoknɨnkɨnkɨm. Adi Komii siir yaiyɨm Yokwo Komii saiir wɨnboɨnkiyɨm hɨnɨɨn, siya wa swokɨ ɨnsiin ɨdwowi ɨe hɨrankar.
9 Pois, como eles ainda não entendiam a escritura, que diz que ele deveria ressuscitar dos mortos.
10 Mɨ krɨma ɨna swokɨ amɨm oma hɨriir. Ɨriig.
10 Então, os discípulos retornaram para a sua própria casa.
11 Maria saeya siyanoɨn siir ɨemɨg hɨrar nikɨ okwo ouwa. Mɨ saeya ha nouu hɨunanainama mɨ ɨna inɨ waisiikaokiya.
11 Mas Maria ficou parada e chorando do lado de fora da sepultura, e, enquanto ela chorava, curvou-se, e olhou dentro do sepulcro,
12 Mɨ saeya ha ninɨ waisiikaokiya mɨ saeya paekwosɨm nwɨs owiirarar kɨgi, yɨuɨs whɨsinankak nii ɨdwodwokaiyo hɨiya Jisɨs siir pɨuɨs biyɨeya saiir nɨohaigɨnkiya saiir. Mɨ nwɨrɨn yɨo siir mwokɨ nwowɨn hɨriir yɨdwokai mɨ nwɨrɨn yɨo siir ɨga owa nwowo hɨriir yɨdwokai.
12 e viu dois anjos de branco, assentados onde jazera o corpo de Jesus, um à cabeceira e outro aos pés.
13 Mɨ saiirɨn sowa srɨigi, wig kɨra dimusi nouwi? Inkamɨn krɨmiir Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir pɨuɨs aiir hainamɨn, krɨma nɨnoknɨnkɨn tani, sɨma saiirɨn ɨni tari papi yamisi haigɨnɨm.
13 E disseram-lhe eles: Mulher, por que tu choras? Ela lhes disse: eles levaram o meu Senhor, e eu não sei onde o puseram.
14 Mɨ ta saeya boɨnkiya hɨriinan saiir mhoɨiyan mɨ saeya ha kwaeyaeyokaowa mɨ saeya ɨni Jisɨs siirar kwakɨga saiir kingiin hɨrar namɨkwoniyɨn. Mɨ saeya ha bɨ naɨngwoka siya Jisɨskɨn. Nɨɨngaka.
14 E quando ela havia dito assim, ela voltou-se para trás, e viu Jesus em pé, e não sabia que era Jesus.
15 Jisɨs siya saiir srɨi, wig, kɨra dimuam nouwi? Mɨ kɨra nhɨniiram hansɨrni? Saiir kwoɨnɨn ha naɨngwoka, siya tɨ inkamɨn numɨr aiir kɨgrɨraowiyɨn siya nɨuwi. Mɨ saeya siir boɨnki, inkam, kɨra siir pɨuɨs biyɨe aiir hainami mɨpi kariir boɨnmauugi. Kɨra saiirɨn ɨni papi haigɨngigɨn. Mɨ saiirɨn pɨ kara ninɨ hainakii.
15 Disse-lhe Jesus: Mulher, por que tu choras? A quem procuras? Ela, supondo que fosse o jardineiro, disse-lhe: Senhor, se tu o levaste, dize-me onde tu o puseste, e eu o levarei.
16 Mɨ Jisɨs siya saiir boɨnki, Maria mɨ saeya ha haiyɨug inansiina kaokiya mɨ ɨni siirar kɨgiya. Mɨ saeya siirɨn Hibru yaigɨna saiir boɨn, Robonai Tɨriigɨnɨn yɨ hɨnɨɨna boɨnkikɨn, Inkamɨn Nowomwarkaiyɨuwiyɨn.
16 Disse-lhe Jesus: Maria. Ela, voltando-se, disse-lhe: Raboni, que quer dizer, Mestre.
17 Jisɨs siya saiir boɨnki, kariir kɨpi nonkwo. Nɨɨngaka. Kara pɨ kariir Adɨn siiram nikɨ am tani. Kɨra dam mɨpi kariir nomiiyauɨm sɨmiir tinɨ boɨnmauuwɨu. Kara wɨ kapi nami siiram, yɨpɨkɨ kariir Adɨn mɨ yɨpɨkɨ ɨriipɨ kɨriir Adɨn. Kariir Adi Komiiyɨn mɨ ɨriipɨ kɨriir Adi Komiiyɨn siiram.
17 Disse-lhe Jesus: Não me detenhas porque eu ainda não subi para meu Pai, mas vai ter com meus irmãos, e dize-lhes: Eu subo para meu Pai, e vosso Pai; e para meu Deus, e vosso Deus.
18 Mɨ mhoɨiya Maria om Makdalana ha swokɨ ama, kɨmɨdiniya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir inɨ boɨnɨu, hɨnɨɨn, saeya Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir bɨdi kɨgnaniya, saeya yaiyɨm siya boɨnmɨmauugiyɨm saiir sɨmiir inɨ boɨmɨmauuɨu. Ɨriig.
18 Maria Madalena foi e contou aos discípulos que ela vira o Senhor, e que ele lhe falara essas coisas.
19 Mɨ Sande nɨiyaka, kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma omaka ɨrɨpa hɨrɨrar nwomɨmɨrkɨm. Mɨ sɨmiir anowɨn haɨni kɨmkɨknam iikamɨm sɨmiirsi, sɨma kɨgisi sɨmiirɨn. Dimusi rani, sɨma pɨ nɨdidgɨm Isrel sɨmiir inkam komii komiiyɨm sɨmiirsi, sɨma pɨ nonkwonakiisi sɨmiirɨn sɨma nɨsomaowam. Mɨ sɨma hɨrar nikɨ owɨm mɨ Jisɨs siya ha nɨtɨn ɨni sɨmiir bopwonau hɨrar yamɨkwoniyɨn. Mɨ siya sɨmiir boɨnki, kɨmiir kwoɨnɨm kɨrɨe dwoki.
19 Então, naquele mesmo dia à tarde, sendo o primeiro dia da semana, estando fechadas as portas onde os discípulos, com medo dos judeus, estavam reunidos, chegou Jesus, e pôs-se no meio, e disse-lhes: Paz seja convosco.
20 Mɨ siya hɨriiyar nikɨ boɨnkrɨpkaiyɨn mɨ siya siir ɨɨnao mɨ siir prɨs aka ɨna yɨisiimauuwɨn sɨmiir. Mɨ krɨma tɨ han ɨmiir kɨgɨm mɨ krɨma maɨrgɨmaɨrga prasae bɨ kɨnkɨm Dimusi rani, krɨma hɨriiyar yaɨngwoki, krɨmiir Bɨiyan Inkam Komiiyɨn bɨdi swokɨ ɨnsiin ɨdwowɨn ɨe hɨrankɨn.
20 E, dizendo isso, mostrou-lhes as suas mãos e o seu lado. Então, os discípulos se alegraram ao verem o Senhor.
21 Mɨ Jisɨs siya krɨmiir boɨnki, kɨmiir mhɨi kwoɨnɨm hiinsɨma dwoki. Kɨmiirɨn wɨ kara nɨkropkii, kariir mɨi aiir mɨriiyam, kariir Adɨn siya nɨkropkiya kariir tɨriir nɨtam, saiir hɨriinan.
21 Então, disse Jesus novamente: Paz seja convosco; assim como meu Pai me enviou, também eu vos envio.
22 Mɨ ta siya boɨnkiya saiir mhoɨiyan, siya ha kuugiyɨn krɨmiir mɨ ɨna boɨnkiyɨn, Adi Komii siir naeyɨu ɨiir haigi.
22 E, tendo dito isso, assoprou sobre eles, e disse-lhes: Recebei o Espírito Santo.
23 Mɨ kɨma dimɨn biyɨe biyɨeyɨm ini hanɨɨn inkami kwoɨn kwɨrii ɨdwokaiyɨm wɨ sɨmiir haiyoprimdiyɨumiigi. Mɨ kɨma sɨmiirɨn haiyoprimdiyɨumiigi karamae nwowi, sɨma wɨ hɨriiyar nwokrɨpkaii sɨmiir kwoɨnau hɨrɨn. Ɨriig.
23 Àqueles a quem perdoardes os pecados, lhes são perdoados; e àqueles a quem os pecados retiverdes, lhes são retidos.
24 Mɨ ɨiya Jisɨs siya nɨta siyar ninɨ ɨisiimauuniyam siir kɨgna mɨriiyɨm kamɨm sɨmiir mɨ inkam nwɨrɨn Tumas nɨkɨuwiyɨn yɨo sɨmaka hɨr wara bɨ nwokɨn. Siir inɨg whɨrɨn Didimaskɨn
24 Mas Tomé, um dos doze, chamado Dídimo, não estava com eles quando veio Jesus.
25 Mɨ mhoɨiya krɨma kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm, krɨma siir kɨgɨm mɨ krɨma siir boɨn, krɨma Bɨiyan Inkam Komii siir bɨdi kɨgɨm. Mɨ Tumas siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn mɨ kara noɨm siir ɨɨna hɨr nwowɨm sɨmiir kɨg karamae nwowi mɨ kariir ɨɨna nowɨn siir prɨs aiir nwowɨn siir mɨ hopkaigi karam mɨ owi mɨ kara pa naɨngwo tɨbmii kɨɨn tani, siya omwai bɨdi swokɨ waiyan.
25 Portanto, os outros discípulos diziam-lhe: Nós vimos o Senhor. Mas ele disse-lhes: A não ser que eu veja em suas mãos a marca dos cravos, e não puser o meu dedo na marca dos cravos, e não puser a minha mão no seu lado, eu não crerei.
26 Mɨ ɨi ɨriiyar kwɨsɨm namkiyɨm sɨmiir mhoɨiyan, krɨma ɨrɨpa maeyau kwɨra hɨugrɨpkɨiya saiirarar haɨngiriyɨu omɨmɨrkɨm mɨ krɨma anowɨn ha mɨ haigɨnɨkounam mɨ yɨo Tumasɨn yɨo krɨmaka hɨr warar nwokɨn. Mɨ krɨma anowɨn bɨdiyar mɨ haigɨnɨkouwɨn mɨ bɨri kɨmɨmɨnkikɨn Jisɨs siya ha napnɨnopkainaniyɨn mɨ siya krɨmiir bopwoniya ha namɨkwokainiyɨn mɨ ɨna boɨnkiyɨn krɨmiir, kɨmiir mhɨi kwoɨnɨm hiinsɨma dwoki.
26 E, oito dias depois, estavam outra vez os seus discípulos dentro, e com eles Tomé; então chegou Jesus, estando as portas fechadas, e ficou no meio, e disse: Paz seja convosco.
27 Mɨ ta saiir mhoɨiya siya Tumas siir boɨnki, kɨriir ɨɨnam tɨriir dwoki mɨ kariir ɨɨna owiir kɨgi mɨ kɨriir ɨɨna kariir prɨs aiir timɨ hopkaigi. Kɨra kariirɨn digɨumii kɨpi haimriiyɨu. Nɨɨngaka. Kɨra daɨngwo tɨbmii kɨɨn.
27 Então, ele disse para Tomé: Põe aqui o teu dedo, e vê as minhas mãos; põe aqui a tua mão e põe-na no meu lado; não sejas incrédulo, mas crente.
28 Mɨ Tumas siya siir boɨnki, kɨra kariir Bɨiyan Inkam Komiigɨn mɨ kɨra kariir Adi Komiigɨn.
28 E Tomé respondeu e disse-lhe: Meu Senhor e meu Deus.
29 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, kɨra kara swokɨ ɨnsiin ɨdwowa mɨ ha bɨ naɨngwo tɨbmii kɨɨngɨn. Dimusi rani, kɨra kariir kɨgɨn mɨ ha naɨngwo tɨbmii kɨɨngɨn, aniya? Mɨ yɨpɨkɨ kariir kɨg karamae nwowɨm mɨ ha naɨngwo tɨbmii kɨɨnɨm hɨnɨɨn kara ɨni omwaiyar swokɨ waiyan, sɨmiir maɨrgɨmaɨrga ɨni kɨriir haiburɨm. Ɨriig.
29 Disse-lhe Jesus: Tomé, porque me viste, tu creste; abençoados são os que não viram, e creram.
30 Jisɨs siya dimɨn taemɨn mɨiyɨk mɨiyɨk kasa bɨ tɨrkɨn iikam ɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwam. Mɨ krɨma kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm tɨ dimɨn taemɨnɨm sɨmiir kɨgɨm mɨ kara sɨmiirɨn hɨriiyar bɨ wɨn dɨgɨm ta yokwo aiirɨn. Nɨɨngaka.
30 E muitos outros sinais, que não estão escritos neste livro, verdadeiramente Jesus fez na presença de seus discípulos.
31 Kara tɨ dimɨn taemɨnɨm sɨmiirarar kwaowɨnkikɨn. Mɨ tɨ iikamɨm yɨpɨkɨ ta yokwo aiir mwaɨnɨm kɨma wa nwokɨ ɨnoknɨnkɨnɨm hɨnɨɨn, Jisɨs siyaɨrgɨn inkamɨn Krais nɨkɨuwiyɨn yɨpɨkɨn Adi Komii siya nɨkropkiyɨn tɨ nu ɨiir iikam krɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwam. Siya Adi Komii siir yɨnisɨmkɨn mɨ kɨra siiram naɨngwo tɨbmii kɨɨni, kɨra wɨ kwoɨnbudɨn omwai waiyayokiyokɨiyɨn wɨ siir hɨrankɨ haii. Ɨriig.
31 Mas estes estão escritos, para que possam crer que Jesus é o Cristo, o Filho de Deus, e para que, crendo, tenhais vida através do seu nome.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.