João 13
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT
1 Mɨ ɨi komiiya wou nikwo aeiya Pasova, waka nikwo aei. Mɨ Jisɨs siya bɨdiyar yɨnoknɨnkɨnkiyɨn siir ɨiya siya naowana, tɨ nu ɨiir haiburgigna siir Adiyɨn siiram swokɨ amɨm siir swokɨ kɨgɨuwam ya bɨdi yɨmbiniya. Siya ɨinokɨinokɨn yɨpɨkɨ siir iikam nwowɨm, siir iikamɨm tɨ nu ɨiir siya sɨmiiramar naɨngwokwonanaeikɨn mɨ tariinanɨn siya wɨ sɨmiir nɨisiimauuwi, siya pariiga naɨngwokwowi sɨmiiramɨn.
1 Antes da festa da Páscoa, Jesus sabia que havia chegado sua hora de deixar este mundo e voltar para o Pai. Ele tinha amado seus discípulos durante seu ministério na terra, e os amou até o fim.
2 Jisɨs siya mɨ kamɨm siir kɨgna mɨrii ɨkɨm, sɨma nae ɨna yaeyɨm. Setan siya Judas siir kwoɨn ɨiirɨn bɨdinanar kwɨrii ɨdwokaigɨn, Saimon Iskariotni yɨnisɨmɨn wɨr Jisɨs siir napwouwɨn mɨ siirɨn ɨkɨ inkam biyɨeyɨm sɨm ɨɨn hauugiyam.
2 Estava na hora do jantar, e o diabo já havia instigado Judas, filho de Simão Iscariotes, a trair Jesus.
3 Jisɨs siya bɨdiyar yɨnoknɨnkɨnɨn, tɨ digworaekwowɨm siir Adɨn siir ɨɨnarar nonkwokikɨn. Mɨ siya bɨdiyar mɨ ɨnoknɨnkɨnɨn hɨnɨɨn, siya Adi Komii siir hɨrankɨ nɨtkɨn mɨ siya wɨ siir hɨriiyar swokɨ ami.
3 Jesus sabia que o Pai lhe dera autoridade sobre todas as coisas e que viera de Deus e voltaria para Deus.
4 Mɨ mhoɨiya Jisɨs siya ha nɨnsiin okwokiyɨn, ipiiya siya nɨdwokaiya maeyauwa nae sɨma nɨdwokai aeya saiir hɨrankɨn mɨ siya siir ɨdan yɨuɨsa ɨna yɨskiya. Mɨ siya siirɨn yɨuɨsa pɨu nɨiyaowiya saiir kaihaigɨnɨu.
4 Assim, levantou-se da mesa, tirou a capa e enrolou uma toalha na cintura.
5 Mɨ siya siirɨn yɨuɨsa pɨu nɨiyaowiya ha kaiyaigɨnɨuɨn mɨ mhoɨiya siya opa kɨmɨdiniya two ɨra saiir yaomaigi. Mɨ siya, siir kɨgna mɨriiyɨn inkam nwɨrɨn siir ɨga kwɨs owiir hɨisoki mɨ mhoɨiya siya sowiirɨn yɨuɨsa pɨu nɨiyaowiya saiir yɨiyaoki.
5 Depois, derramou água numa bacia e começou a lavar os pés de seus discípulos, enxugando-os com a toalha que estava em sua cintura.
6 Mɨ Jisɨs siya ha namɨn Saimon Pita siir hɨisok haigɨnɨuwam mɨ siya siir boɨnki, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra kariir ɨga kwɨso pɨ warar nɨnkɨn hɨisokii?
6 Quando Jesus chegou a Simão Pedro, este lhe disse: “O Senhor vai lavar os meus pés?”.
7 Jisɨs siya ɨna yowarkɨi boɨnkiyɨn, tariinanɨn kɨra nɨnoknɨnkɨn tani, tɨ dimɨnɨn kara tɨrkiyɨn mɨ mhoɨiya kɨra wɨ haɨni nɨnoknɨnkɨni.
7 Jesus respondeu: “Você não entende agora o que estou fazendo, mas algum dia entenderá”.
8 Pita siya Jisɨs siir boɨnki, kɨra kariir ɨga owiir kɨpi hɨisok. Nɨɨngaka. Mɨ Jisɨs siya ɨna boɨnkiyɨn mɨ kara kɨriir ɨga kwɨs owiir hɨisok karamae nwowi mɨ kɨra wɨ kariir kɨgna mɨriiyan inkam nwo rani.
8 “Lavar os meus pés? De jeito nenhum!”, protestou Pedro. Jesus respondeu: “Se eu não os lavar, você não terá comunhão comigo”.
9 Mɨ Saimon Pita siya ɨna yowarkɨi boɨnkiyɨn, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra kariir ɨga owiirara kɨpi hɨisok, kɨra kariir ɨɨna mwo mɨnɨm warar dɨnkɨn hɨisoki.
9 Simão Pedro exclamou: “Senhor, então lave também minhas mãos e minha cabeça, e não somente os pés!”.
10 Jisɨs siya boɨnki, inkamɨn kariiram naɨngwo tɨbmii kɨɨni, yɨo ɨni inkamɨn op whaugiiyɨn mɨ whauriyɨnan ha nwokiiyɨn, yɨo mhoɨiya op whauam bɨ swokɨ naɨngwowikɨn. Nɨɨngaka. Siya wɨ siir ɨga aiirarar hɨisoki. Kɨma ombudarɨn ɨni whauriyɨnkɨnar nwoswowɨm inkamɨn op whauwiyɨn mɨ whauriyɨnan ha nwokiiyɨn siir hɨriinan. Nwɨruwakɨn hɨriinan nwo karamae nwowɨn. Yɨo ɨni inkamɨn op mɨn whauae karamae nwowiyɨn hɨriinan tainakiyɨnar nwowiyɨn ɨni siir hɨriinan ywowɨn.
10 Jesus respondeu: “A pessoa que tomou banho completo só precisa lavar os pés para ficar totalmente limpa. E vocês estão limpos, mas nem todos”.
11 Jisɨs siya bɨdinanar nɨnoknɨnkɨnkɨn, yɨpɨkɨ wɨr siir napwouwi mɨ siirɨn inkam biyɨeyɨm sɨm ɨɨn hauugi sɨma haɨnam. Siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir boɨn, kɨmiir kwoɨnɨm ɨni inkamɨn op whaugiyɨn mɨ whauriyɨnan ha nwokiiyɨn ɨni siir hɨriinan ywowɨm. Mɨ inkam nwɨrɨn siir kwoɨnɨn yɨo mɨiyɨk rani, yɨo ɨni inkamɨn op mɨn whauae karamae nwowiyɨn, hɨriinan tainakiyɨnar nwowiyɨn, ɨni siir hɨriinan ywowɨn.
11 Pois Jesus sabia quem o trairia. Foi a isso que se referiu quando disse: “Nem todos vocês estão limpos”.
12 Mɨ mhoɨiya Jisɨs siya sɨmiir ɨga ɨmiirɨm ha hɨisok dɨgiyɨm mɨ siya siir yɨuɨsa ha swokɨ iiyɨn mɨ siya ha swokɨ ɨdwokaiyɨn ipii aiir. Mɨ siya sɨmiirɨn ɨna srɨiyɨn, kɨma ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm, tɨ kara tɨrkiyɨn hɨriinan? Kara kɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨnkii,
12 Depois de lavar os pés deles, Jesus vestiu a capa novamente, retornou a seu lugar e perguntou: “Vocês entendem o que fiz?
13 wɨm kɨma kariirɨn hɨnɨɨna boɨnikɨm, Bɨiyan Inkam Komii mɨ Inkam Nowomwarkaiyɨuwiyɨn, yɨo ɨni ywowɨn kɨma kariirɨn hɨriinan boɨnɨn yɨo. Dimusi rani, kararɨn, kara ɨni inɨg komiigak ywowɨn.
13 Vocês me chamam ‘Mestre’ e ‘Senhor’, e têm razão, porque eu sou.
14 Kara kɨmiir Bɨiyan Inkam Komiigɨn mɨ kɨmiir Nowomwarkaiyɨuwan Inkamkɨn mɨ kɨmiir ɨgam kara bɨdi hɨisokiyɨm. Mɨ kɨma tɨ dimɨnɨn kara mɨ tɨrɨn wɨ siir hɨriinanar timɨ tɨr. Mɨ kɨma kɨmiir nomiiyauwɨm sɨmiir ɨgam wɨ hɨriinanar timɨ hɨisok haigɨnɨu inkamɨn, inkam nwɨrni mɨi prɨimɨriiyɨn umɨr hai karamae nwowiyɨn.
14 E uma vez que eu, seu Senhor e Mestre, lavei seus pés, vocês devem lavar os pés uns dos outros.
15 Kara tɨ dimɨnɨn kɨmiirɨn mɨnam nɨisiimauugikɨn, kɨma wɨ tɨ kara tɨrɨm wɨ sɨmiir hɨriinanar tɨr.
15 Eu lhes dei um exemplo a ser seguido. Façam como eu fiz a vocês.
16 Kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨnkii, inkamɨn whɨsarii mɨi prɨimɨriiyɨn siya inkamɨn siir kɨgrɨraowiyɨn siir kou bɨ nwokɨn. Mɨ siya hɨriinanam bɨ namkɨn ɨkɨ digworaekwo whɨekakɨm sɨmiirɨn siir inɨgɨ wara nwowɨm. Nɨɨngaka. Inkamɨn ɨkɨ inkam nwɨrni nɨkropkiyɨn siya siirɨn pa boɨnkii hɨnɨɨn, tɨ inkamɨn yɨpɨkɨ siir nɨkropkiyɨn siya ɨni siir kou ywowɨn.
16 Eu lhes digo a verdade: o escravo não é maior que o seu senhor, nem o mensageiro é mais importante que aquele que o envia.
17 Mɨ tariinanɨn kɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnkiyɨm tɨ dimɨnɨm kara boɨnɨm mɨ kɨma tɨ dimɨn ɨmiir sɨbgu api mɨ kɨma wɨ maɨrgɨmaɨrga prasae nwo rani.
17 Agora que vocês sabem estas coisas, serão felizes se as praticarem.”
18 Mɨ kara kɨmiir hoɨmgakar boɨn tani. Nɨɨngaka. Kara bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn yɨpɨkɨ kara nɨmbinɨm kariir iikam nwowi. Mɨ Adi Komii siir yaiya Yokwo Komii hɨr nwowa saeya hɨnɨɨna boɨnkika, tɨ dimɨnɨn wɨ sɨpi nɨmbiyami. Inkamɨn nae kara hauuwi mɨ tɨ inkamɨn kariirɨn wɨ siya tɨrbuwi.
18 “Não digo estas coisas a todos vocês; conheço os que escolhi. Mas isto cumpre as Escrituras que dizem: ‘Aquele que come do meu alimento voltou-se contra mim’.
19 Mɨ tɨ dimɨnɨm tɨ kara boɨnmɨmauuwɨm kɨmiir kara mɨnsi boɨnmɨmauugɨn mhoɨiya tɨ dimɨn ɨma nɨmbiyami mɨ kɨma wa nwokɨ ɨnoknɨnkɨn kɨɨnɨm, kara tɨ inkamɨn Adi Komii siir om hɨrankɨ nɨtɨn siya iikam whɨekakɨm tɨ nuɨn siir tɨranɨm sɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwankɨn.
19 Eu lhes digo isso de antemão, para que, quando acontecer, vocês creiam que eu sou aquele de quem falam as Escrituras.
20 Kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨnkii, iikamɨm yɨpɨkɨ kara nɨkropkiyɨm sɨmiir sɨbgu kɨgrɨraowi, yɨo kɨma ɨni kariir kɨgrɨraowan iikam ywowɨm. Mɨ yɨpɨkɨ kariir sɨbgu kɨgrɨraowi, yɨo ɨni Adi Komii siir boɨn maɨrgɨmaɨrganan ywowɨn, yɨpɨkɨn kariir nɨkropkiyɨn. Ɨriig.
20 Eu lhes digo a verdade: quem recebe aquele que envio recebe a mim, e quem recebe a mim recebe o Pai, que me enviou”.
21 Mɨ mhoɨiya Jisɨs siya tɨ dimɨn ɨmiir boɨn dɨgiyɨn mɨ siir kwoɨnɨn hɨk prasae bɨ kɨnkɨn. Mɨ siya sɨmiirɨn hɨnɨɨn boɨnmauu wakae, kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨnkii, kɨmiir nwɨrɨn, kariirɨn wɨ wɨr siya napwouwi mɨ kariirɨn wɨ ɨkɨ kam biyɨeyɨm sɨmiir ɨɨn nonkwokii sɨma nɨsomaowam.
21 Então Jesus sentiu profunda angústia e exclamou: “Eu lhes digo a verdade: um de vocês vai me trair!”.
22 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma, sɨma sɨmar yɨnkao ankaona. Dimusi rani, sɨma bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨm siya yɨpɨkɨn.
22 Os discípulos olharam uns para os outros, sem saber a quem ele se referia.
23 Mɨ kara inkamɨn Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨn siya naɨngwokwonanaeiyɨn, an kara saɨka kingiinar kɨnmasu ɨdwokɨn.
23 O discípulo a quem Jesus amava ocupava o lugar ao lado dele à mesa.
24 Mɨ Saimon Pita siya kɨmɨdiniya kariir kɨnmauugi kɨra siir srɨigi, kɨra siir srɨigi hɨnɨɨn, siya yɨpɨkɨn?
24 Simão Pedro lhe fez um sinal para que perguntasse a quem Jesus se referia.
25 Mɨ ta Pita siya srɨigiya kariir saiir mhoɨiyan, kara ɨna yamasunamɨn Jisɨs siir kingiin mɨ ɨna yakɨ srɨiyɨn, Bɨiyan Inkam Komii, wɨ nhɨnga tɨri hɨriinanɨn, ha?
25 Então o discípulo se inclinou para Jesus e perguntou: “Senhor, quem é?”.
26 Mɨ Jisɨs siya kariirɨn hɨnɨɨna boɨnki, kara pɨ tɨ bret ɨiir haii mɨpi op hopmaigii mɨ pa hauugii mɨ tɨ inkamɨn siya kariir tɨri hɨriinan mɨ ta yaiya siya boɨnkiya saiir mhoɨiyan siya tɨ bretɨn ɨna hauugiyɨn Judas siir siya naeyam.
26 Jesus respondeu: “É aquele a quem eu der o pedaço de pão que molhei na tigela”. E, depois de molhar o pedaço de pão, deu-o a Judas, filho de Simão Iscariotes.
27 Mɨ mhoɨiya Judas siya tɨ bret ɨiirɨn ha naeswokiyɨn mɨ Setan siya kɨmɨdiniya siir kwoɨn ɨiir kiyaigi mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, dimɨnɨn kɨra tɨram naɨngwowiyɨn, kɨra kɨpi kɨmɨmɨn, kɨra ha tɨrsaugi.
27 Quando Judas comeu o pão, Satanás entrou nele. Então Jesus lhe disse: “O que você vai fazer, faça logo”.
28 Mɨ kamɨm nae hɨr nɨdwokai aeyɨm, sɨma ta yaiya Jisɨs siya boɨnkiya siir, sɨma saiir bɨ nɨnoknɨnkɨnkikɨm, siya dimu nasi boɨnkikɨn.
28 Nenhum dos outros à mesa entendeu o que Jesus quis dizer.
29 Mɨ krɨma kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm krɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm, krɨmiir umɨr tɨpnaɨrɨn Judas siya nonkwowikɨn. Mɨ krɨmiir nhɨrɨm yɨm ha naɨngwokɨm siya siirɨn naeyam boɨnkii, nae saɨnakiyam ta yaewou nikwo aei ɨi komiiya saiir nikwo aeyam. Mɨ siya ha mɨ boɨnkii, ɨkɨ iikam paeprikabɨm umɨr sɨmiir tinɨ hauuwɨu. Ɨriig.
29 Como Judas era o tesoureiro, alguns imaginaram que Jesus tinha mandado que ele comprasse o necessário para a festa ou desse algum dinheiro aos pobres.
30 Mɨ Judas siya bret ɨiir nae swokiyɨn mɨ siya bɨri kɨmɨmɨnkikɨn ɨna yamsaugiyɨn idowɨiya hɨriir, ya nɨibwomambwo komii aeyaɨrga.
30 Judas saiu depressa, e era noite.
31 Mɨ Judas siya namkiya idowɨiya saiir mhoɨiyan mɨ Jisɨs siya ɨna boɨnkiyɨn, kara tɨ inkamɨn Adi Komii siir om hɨrankɨ nɨtnɨn, kara wɨ inɨg komiigɨ komii ɨiirar haii. Dimusi rani, dimɨn taemɨnɨm kara tɨrɨm iikam ɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwam sɨmiirsika. Mɨ Adi Komii siya wɨ ɨriipɨ inɨg komiigɨ komii ɨiirar mɨ haii. Dimusi rani, tɨ dimɨn taemɨnɨm kara tɨri sɨmiirsika.
31 Assim que Judas saiu, Jesus disse: “Chegou a hora de o Filho do Homem ser glorificado e, por causa dele, Deus será glorificado.
32 Mɨ kara tɨ inkamɨn nɨnomor kouankɨ nɨtɨn iikam ɨmiirɨn dimɨn kɨrɨe komii komiiyɨm paenan nɨuyaeiyɨm Adi Komii siirɨm sɨmiir nɨisiimauuwi mɨ Adi Komii siya ɨriipɨ hɨriinan iikam ɨmiirɨn wɨ kariir kɨrɨe komii komiiyɨm paenan nɨuyaeiyɨm wɨ sɨmiir mɨ ɨisiimauuwi. Mɨ Adi Komii siya tɨ siirɨn wɨ kɨmɨmɨn tani, siya wa tɨrsɨsaugi. Dimusi rani, siyaɨrgɨn tɨ kariir dimɨn kɨrɨe komii komiiyɨm paenan nɨuyaeiyɨn sɨmiir bwamkɨbwamɨn. Yɨm tɨriigɨnɨm, yɨm ɨni siir hɨrɨrar nwowɨm.
32 Uma vez que Deus recebe glória por causa do Filho, ele dará ao Filho sua glória, de uma vez por todas.
33 Tɨ kariir yɨnisɨsɨmɨm kara tɨ nu ɨiirɨn kɨmaka wɨ ɨi prɨei nwo rani. Mɨ mhoɨiya kɨma wɨ kariiram swokɨ hansɨrni. Mɨ kara kɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨnkii, tɨ yaiyɨm bɨiya kara nikɨ boɨnɨm Isrelmi inkam komii komiiyɨm sɨm hɨnɨɨn, kɨma omɨn kara namanɨn wɨ siir wara nam tani.
33 Meus filhos, estarei com vocês apenas mais um pouco. E, como eu disse aos líderes judeus, vocês me procurarão, mas não poderão ir para onde eu vou.
34 Mɨ kara kɨmiirɨn pɨ yaeya yaiwɨn swokɨ boɨnkii, siyɨuɨn kɨma sɨbgu napanɨn kɨma ɨrni nwɨrniyamɨn nhami nhami kɨpi naɨngwokwo, tɨ siyɨu hɨriinanɨn kara naɨngwokwowiyɨn kɨmiiram siir hɨriinan. Mɨ kɨma ɨrni nwɨrniyamɨn wɨ hɨriinanar timɨ inan aɨngwokwo.
34 Por isso, agora eu lhes dou um novo mandamento: Amem uns aos outros. Assim como eu os amei, vocês devem amar uns aos outros.
35 Mɨ kɨma ɨrni nwɨrniyam ninan aɨngwokwowi mɨ ɨkɨ iikamɨm hɨnda tɨnda nwowɨm sɨma kɨmiir kɨgi mɨ sɨma wɨ hɨnɨɨna boɨni, kɨma Jisɨs kariir kɨgna mɨriiyan inkamkɨm. Ɨriig.
35 Seu amor uns pelos outros provará ao mundo que são meus discípulos”.
36 Saimon Pita siya siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra wɨ pɨnda nami? Mɨ Jisɨs siya hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, kɨra wɨ kariir mhoɨiya nɨt rani, maeyauwa kara namana saiir hɨriirɨn mɨ mhoɨiya kɨra wɨ haɨni nɨti kariir mhoɨiyan.
36 Simão Pedro perguntou: “Para onde o Senhor vai?”. Jesus respondeu: “Para onde vou vocês não podem ir agora, mas me seguirão mais tarde”.
37 Pita siya siir yai akan hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, Bɨiyan Inkam Komii mɨ kara kɨriir mhoɨiya tariinanar mɨ ɨtɨn ɨni mɨ owɨn? Kara naowam asi naɨngwowi. Dimusi rani, kara kɨriiram naɨngwo tɨbmii kɨɨngɨn.
37 “Senhor, por que não posso ir agora?”, perguntou ele. “Estou disposto a morrer pelo senhor.”
38 Jisɨs siya ɨna yowarkɨi boɨnkiyɨn, ana kɨra kanakar nɨnkɨn aowamar naɨngwowi. Dimusi rani, ni kɨra kariiram naɨngwo tɨbmii kɨɨngɨn, aniya? Kara kɨriirɨn yaimwowar boɨnkii, ɨuumɨn nikɨ ɨk karamaeyar nikɨ owi mɨ kɨra ɨdɨpɨdɨpɨn kariirɨn wɨ kwoɨma mɨisɨsaei hɨnɨɨnɨn, kɨra kariir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn. Ɨriig.
38 “Morrer por mim?”, disse Jesus. “Eu lhe digo a verdade, Pedro: antes que o galo cante, você me negará três vezes.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.