João 13

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Mɨ ɨi komiiya wou nikwo aeiya Pasova, waka nikwo aei. Mɨ Jisɨs siya bɨdiyar yɨnoknɨnkɨnkiyɨn siir ɨiya siya naowana, tɨ nu ɨiir haiburgigna siir Adiyɨn siiram swokɨ amɨm siir swokɨ kɨgɨuwam ya bɨdi yɨmbiniya. Siya ɨinokɨinokɨn yɨpɨkɨ siir iikam nwowɨm, siir iikamɨm tɨ nu ɨiir siya sɨmiiramar naɨngwokwonanaeikɨn mɨ tariinanɨn siya wɨ sɨmiir nɨisiimauuwi, siya pariiga naɨngwokwowi sɨmiiramɨn.
1 Faltava somente um dia para a Festa da Páscoa . Jesus sabia que tinha chegado a hora de deixar este mundo e ir para o Pai. Ele sempre havia amado os seus que estavam neste mundo e os amou até o fim.
2 Jisɨs siya mɨ kamɨm siir kɨgna mɨrii ɨkɨm, sɨma nae ɨna yaeyɨm. Setan siya Judas siir kwoɨn ɨiirɨn bɨdinanar kwɨrii ɨdwokaigɨn, Saimon Iskariotni yɨnisɨmɨn wɨr Jisɨs siir napwouwɨn mɨ siirɨn ɨkɨ inkam biyɨeyɨm sɨm ɨɨn hauugiyam.
2 Jesus e os seus discípulos estavam jantando. O Diabo já havia posto na cabeça de Judas, filho de Simão Iscariotes, a ideia de trair Jesus.
3 Jisɨs siya bɨdiyar yɨnoknɨnkɨnɨn, tɨ digworaekwowɨm siir Adɨn siir ɨɨnarar nonkwokikɨn. Mɨ siya bɨdiyar mɨ ɨnoknɨnkɨnɨn hɨnɨɨn, siya Adi Komii siir hɨrankɨ nɨtkɨn mɨ siya wɨ siir hɨriiyar swokɨ ami.
3 Jesus sabia que o Pai lhe tinha dado todo o poder. E sabia também que tinha vindo de Deus e ia para Deus.
4 Mɨ mhoɨiya Jisɨs siya ha nɨnsiin okwokiyɨn, ipiiya siya nɨdwokaiya maeyauwa nae sɨma nɨdwokai aeya saiir hɨrankɨn mɨ siya siir ɨdan yɨuɨsa ɨna yɨskiya. Mɨ siya siirɨn yɨuɨsa pɨu nɨiyaowiya saiir kaihaigɨnɨu.
4 Então se levantou, tirou a sua capa , pegou uma toalha e amarrou na cintura.
5 Mɨ siya siirɨn yɨuɨsa pɨu nɨiyaowiya ha kaiyaigɨnɨuɨn mɨ mhoɨiya siya opa kɨmɨdiniya two ɨra saiir yaomaigi. Mɨ siya, siir kɨgna mɨriiyɨn inkam nwɨrɨn siir ɨga kwɨs owiir hɨisoki mɨ mhoɨiya siya sowiirɨn yɨuɨsa pɨu nɨiyaowiya saiir yɨiyaoki.
5 Em seguida pôs água numa bacia e começou a lavar os pés dos discípulos e a enxugá-los com a toalha.
6 Mɨ Jisɨs siya ha namɨn Saimon Pita siir hɨisok haigɨnɨuwam mɨ siya siir boɨnki, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra kariir ɨga kwɨso pɨ warar nɨnkɨn hɨisokii?
6 Quando chegou perto de Simão Pedro, este lhe perguntou: — Vai lavar os meus pés, Senhor?
7 Jisɨs siya ɨna yowarkɨi boɨnkiyɨn, tariinanɨn kɨra nɨnoknɨnkɨn tani, tɨ dimɨnɨn kara tɨrkiyɨn mɨ mhoɨiya kɨra wɨ haɨni nɨnoknɨnkɨni.
7 Jesus respondeu:
8 Pita siya Jisɨs siir boɨnki, kɨra kariir ɨga owiir kɨpi hɨisok. Nɨɨngaka. Mɨ Jisɨs siya ɨna boɨnkiyɨn mɨ kara kɨriir ɨga kwɨs owiir hɨisok karamae nwowi mɨ kɨra wɨ kariir kɨgna mɨriiyan inkam nwo rani.
8 — O senhor nunca lavará os meus pés! — disse Pedro.
9 Mɨ Saimon Pita siya ɨna yowarkɨi boɨnkiyɨn, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra kariir ɨga owiirara kɨpi hɨisok, kɨra kariir ɨɨna mwo mɨnɨm warar dɨnkɨn hɨisoki.
9 — Então, Senhor, não lave somente os meus pés; lave também as minhas mãos e a minha cabeça! — pediu Simão Pedro.
10 Jisɨs siya boɨnki, inkamɨn kariiram naɨngwo tɨbmii kɨɨni, yɨo ɨni inkamɨn op whaugiiyɨn mɨ whauriyɨnan ha nwokiiyɨn, yɨo mhoɨiya op whauam bɨ swokɨ naɨngwowikɨn. Nɨɨngaka. Siya wɨ siir ɨga aiirarar hɨisoki. Kɨma ombudarɨn ɨni whauriyɨnkɨnar nwoswowɨm inkamɨn op whauwiyɨn mɨ whauriyɨnan ha nwokiiyɨn siir hɨriinan. Nwɨruwakɨn hɨriinan nwo karamae nwowɨn. Yɨo ɨni inkamɨn op mɨn whauae karamae nwowiyɨn hɨriinan tainakiyɨnar nwowiyɨn ɨni siir hɨriinan ywowɨn.
10 Aí Jesus disse:
11 Jisɨs siya bɨdinanar nɨnoknɨnkɨnkɨn, yɨpɨkɨ wɨr siir napwouwi mɨ siirɨn inkam biyɨeyɨm sɨm ɨɨn hauugi sɨma haɨnam. Siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir boɨn, kɨmiir kwoɨnɨm ɨni inkamɨn op whaugiyɨn mɨ whauriyɨnan ha nwokiiyɨn ɨni siir hɨriinan ywowɨm. Mɨ inkam nwɨrɨn siir kwoɨnɨn yɨo mɨiyɨk rani, yɨo ɨni inkamɨn op mɨn whauae karamae nwowiyɨn, hɨriinan tainakiyɨnar nwowiyɨn, ɨni siir hɨriinan ywowɨn.
11 Jesus sabia quem era o traidor. Foi por isso que disse: “Todos menos um.”
12 Mɨ mhoɨiya Jisɨs siya sɨmiir ɨga ɨmiirɨm ha hɨisok dɨgiyɨm mɨ siya siir yɨuɨsa ha swokɨ iiyɨn mɨ siya ha swokɨ ɨdwokaiyɨn ipii aiir. Mɨ siya sɨmiirɨn ɨna srɨiyɨn, kɨma ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm, tɨ kara tɨrkiyɨn hɨriinan? Kara kɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨnkii,
12 Depois de lavar os pés dos seus discípulos, Jesus vestiu de novo a capa, sentou-se outra vez à mesa e perguntou:
13 wɨm kɨma kariirɨn hɨnɨɨna boɨnikɨm, Bɨiyan Inkam Komii mɨ Inkam Nowomwarkaiyɨuwiyɨn, yɨo ɨni ywowɨn kɨma kariirɨn hɨriinan boɨnɨn yɨo. Dimusi rani, kararɨn, kara ɨni inɨg komiigak ywowɨn.
13 Vocês me chamam de “Mestre” e de “Senhor” e têm razão, pois eu sou mesmo.
14 Kara kɨmiir Bɨiyan Inkam Komiigɨn mɨ kɨmiir Nowomwarkaiyɨuwan Inkamkɨn mɨ kɨmiir ɨgam kara bɨdi hɨisokiyɨm. Mɨ kɨma tɨ dimɨnɨn kara mɨ tɨrɨn wɨ siir hɨriinanar timɨ tɨr. Mɨ kɨma kɨmiir nomiiyauwɨm sɨmiir ɨgam wɨ hɨriinanar timɨ hɨisok haigɨnɨu inkamɨn, inkam nwɨrni mɨi prɨimɨriiyɨn umɨr hai karamae nwowiyɨn.
14 Se eu, o Senhor e o Mestre, lavei os pés de vocês, então vocês devem lavar os pés uns dos outros.
15 Kara tɨ dimɨnɨn kɨmiirɨn mɨnam nɨisiimauugikɨn, kɨma wɨ tɨ kara tɨrɨm wɨ sɨmiir hɨriinanar tɨr.
15 Pois eu dei o exemplo para que vocês façam o que eu fiz.
16 Kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨnkii, inkamɨn whɨsarii mɨi prɨimɨriiyɨn siya inkamɨn siir kɨgrɨraowiyɨn siir kou bɨ nwokɨn. Mɨ siya hɨriinanam bɨ namkɨn ɨkɨ digworaekwo whɨekakɨm sɨmiirɨn siir inɨgɨ wara nwowɨm. Nɨɨngaka. Inkamɨn ɨkɨ inkam nwɨrni nɨkropkiyɨn siya siirɨn pa boɨnkii hɨnɨɨn, tɨ inkamɨn yɨpɨkɨ siir nɨkropkiyɨn siya ɨni siir kou ywowɨn.
16 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: o empregado não é mais importante do que o patrão, e o mensageiro não é mais importante do que aquele que o enviou.
17 Mɨ tariinanɨn kɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnkiyɨm tɨ dimɨnɨm kara boɨnɨm mɨ kɨma tɨ dimɨn ɨmiir sɨbgu api mɨ kɨma wɨ maɨrgɨmaɨrga prasae nwo rani.
17 Já que vocês conhecem esta verdade, serão felizes se a praticarem.
18 Mɨ kara kɨmiir hoɨmgakar boɨn tani. Nɨɨngaka. Kara bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn yɨpɨkɨ kara nɨmbinɨm kariir iikam nwowi. Mɨ Adi Komii siir yaiya Yokwo Komii hɨr nwowa saeya hɨnɨɨna boɨnkika, tɨ dimɨnɨn wɨ sɨpi nɨmbiyami. Inkamɨn nae kara hauuwi mɨ tɨ inkamɨn kariirɨn wɨ siya tɨrbuwi.
18 — Não estou falando de vocês todos; eu conheço aqueles que escolhi. Pois tem de se cumprir o que as
19 Mɨ tɨ dimɨnɨm tɨ kara boɨnmɨmauuwɨm kɨmiir kara mɨnsi boɨnmɨmauugɨn mhoɨiya tɨ dimɨn ɨma nɨmbiyami mɨ kɨma wa nwokɨ ɨnoknɨnkɨn kɨɨnɨm, kara tɨ inkamɨn Adi Komii siir om hɨrankɨ nɨtɨn siya iikam whɨekakɨm tɨ nuɨn siir tɨranɨm sɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwankɨn.
19 Digo isso a vocês agora, antes que aconteça, para que, quando acontecer, vocês creiam que “
20 Kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨnkii, iikamɨm yɨpɨkɨ kara nɨkropkiyɨm sɨmiir sɨbgu kɨgrɨraowi, yɨo kɨma ɨni kariir kɨgrɨraowan iikam ywowɨm. Mɨ yɨpɨkɨ kariir sɨbgu kɨgrɨraowi, yɨo ɨni Adi Komii siir boɨn maɨrgɨmaɨrganan ywowɨn, yɨpɨkɨn kariir nɨkropkiyɨn. Ɨriig.
20 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem receber aquele que eu enviar estará também me recebendo; e quem me recebe recebe aquele que me enviou.
21 Mɨ mhoɨiya Jisɨs siya tɨ dimɨn ɨmiir boɨn dɨgiyɨn mɨ siir kwoɨnɨn hɨk prasae bɨ kɨnkɨn. Mɨ siya sɨmiirɨn hɨnɨɨn boɨnmauu wakae, kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨnkii, kɨmiir nwɨrɨn, kariirɨn wɨ wɨr siya napwouwi mɨ kariirɨn wɨ ɨkɨ kam biyɨeyɨm sɨmiir ɨɨn nonkwokii sɨma nɨsomaowam.
21 Depois de dizer isso, Jesus ficou muito aflito e declarou abertamente aos discípulos:
22 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma, sɨma sɨmar yɨnkao ankaona. Dimusi rani, sɨma bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨm siya yɨpɨkɨn.
22 Então eles olharam uns para os outros, sem saber de quem ele estava falando.
23 Mɨ kara inkamɨn Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨn siya naɨngwokwonanaeiyɨn, an kara saɨka kingiinar kɨnmasu ɨdwokɨn.
23 Ao lado de Jesus estava sentado um deles, a quem Jesus amava.
24 Mɨ Saimon Pita siya kɨmɨdiniya kariir kɨnmauugi kɨra siir srɨigi, kɨra siir srɨigi hɨnɨɨn, siya yɨpɨkɨn?
24 Simão Pedro fez um sinal para ele e disse: — Pergunte de quem o Mestre está falando.
25 Mɨ ta Pita siya srɨigiya kariir saiir mhoɨiyan, kara ɨna yamasunamɨn Jisɨs siir kingiin mɨ ɨna yakɨ srɨiyɨn, Bɨiyan Inkam Komii, wɨ nhɨnga tɨri hɨriinanɨn, ha?
25 Então aquele discípulo chegou mais perto de Jesus e perguntou: — Senhor, quem é ele?
26 Mɨ Jisɨs siya kariirɨn hɨnɨɨna boɨnki, kara pɨ tɨ bret ɨiir haii mɨpi op hopmaigii mɨ pa hauugii mɨ tɨ inkamɨn siya kariir tɨri hɨriinan mɨ ta yaiya siya boɨnkiya saiir mhoɨiyan siya tɨ bretɨn ɨna hauugiyɨn Judas siir siya naeyam.
26 — É aquele a quem vou dar um pedaço de pão passado no molho! — respondeu Jesus. Em seguida pegou um pedaço de pão, passou no molho e deu a Judas, filho de Simão Iscariotes.
27 Mɨ mhoɨiya Judas siya tɨ bret ɨiirɨn ha naeswokiyɨn mɨ Setan siya kɨmɨdiniya siir kwoɨn ɨiir kiyaigi mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, dimɨnɨn kɨra tɨram naɨngwowiyɨn, kɨra kɨpi kɨmɨmɨn, kɨra ha tɨrsaugi.
27 E assim que Judas recebeu o pão, Satanás entrou nele. Então Jesus disse a Judas:
28 Mɨ kamɨm nae hɨr nɨdwokai aeyɨm, sɨma ta yaiya Jisɨs siya boɨnkiya siir, sɨma saiir bɨ nɨnoknɨnkɨnkikɨm, siya dimu nasi boɨnkikɨn.
28 Nenhum dos que estavam à mesa entendeu por que Jesus disse isso.
29 Mɨ krɨma kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm krɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm, krɨmiir umɨr tɨpnaɨrɨn Judas siya nonkwowikɨn. Mɨ krɨmiir nhɨrɨm yɨm ha naɨngwokɨm siya siirɨn naeyam boɨnkii, nae saɨnakiyam ta yaewou nikwo aei ɨi komiiya saiir nikwo aeyam. Mɨ siya ha mɨ boɨnkii, ɨkɨ iikam paeprikabɨm umɨr sɨmiir tinɨ hauuwɨu. Ɨriig.
29 Como era Judas que tomava conta da bolsa do dinheiro, alguns pensaram que Jesus tinha mandado que ele comprasse alguma coisa para a festa ou desse alguma ajuda aos pobres.
30 Mɨ Judas siya bret ɨiir nae swokiyɨn mɨ siya bɨri kɨmɨmɨnkikɨn ɨna yamsaugiyɨn idowɨiya hɨriir, ya nɨibwomambwo komii aeyaɨrga.
30 Judas recebeu o pão e saiu logo. E era noite.
31 Mɨ Judas siya namkiya idowɨiya saiir mhoɨiyan mɨ Jisɨs siya ɨna boɨnkiyɨn, kara tɨ inkamɨn Adi Komii siir om hɨrankɨ nɨtnɨn, kara wɨ inɨg komiigɨ komii ɨiirar haii. Dimusi rani, dimɨn taemɨnɨm kara tɨrɨm iikam ɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwam sɨmiirsika. Mɨ Adi Komii siya wɨ ɨriipɨ inɨg komiigɨ komii ɨiirar mɨ haii. Dimusi rani, tɨ dimɨn taemɨnɨm kara tɨri sɨmiirsika.
31 Quando Judas saiu, Jesus disse:
32 Mɨ kara tɨ inkamɨn nɨnomor kouankɨ nɨtɨn iikam ɨmiirɨn dimɨn kɨrɨe komii komiiyɨm paenan nɨuyaeiyɨm Adi Komii siirɨm sɨmiir nɨisiimauuwi mɨ Adi Komii siya ɨriipɨ hɨriinan iikam ɨmiirɨn wɨ kariir kɨrɨe komii komiiyɨm paenan nɨuyaeiyɨm wɨ sɨmiir mɨ ɨisiimauuwi. Mɨ Adi Komii siya tɨ siirɨn wɨ kɨmɨmɨn tani, siya wa tɨrsɨsaugi. Dimusi rani, siyaɨrgɨn tɨ kariir dimɨn kɨrɨe komii komiiyɨm paenan nɨuyaeiyɨn sɨmiir bwamkɨbwamɨn. Yɨm tɨriigɨnɨm, yɨm ɨni siir hɨrɨrar nwowɨm.
32 E, se por meio dele a natureza gloriosa de Deus for revelada, então Deus revelará em si mesmo a natureza divina do Filho do Homem. E Deus fará isso agora mesmo.
33 Tɨ kariir yɨnisɨsɨmɨm kara tɨ nu ɨiirɨn kɨmaka wɨ ɨi prɨei nwo rani. Mɨ mhoɨiya kɨma wɨ kariiram swokɨ hansɨrni. Mɨ kara kɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨnkii, tɨ yaiyɨm bɨiya kara nikɨ boɨnɨm Isrelmi inkam komii komiiyɨm sɨm hɨnɨɨn, kɨma omɨn kara namanɨn wɨ siir wara nam tani.
33 Meus filhos, não vou ficar com vocês por muito tempo. Vocês vão me procurar, mas eu digo agora o que já disse aos líderes judeus: vocês não podem ir para onde eu vou.
34 Mɨ kara kɨmiirɨn pɨ yaeya yaiwɨn swokɨ boɨnkii, siyɨuɨn kɨma sɨbgu napanɨn kɨma ɨrni nwɨrniyamɨn nhami nhami kɨpi naɨngwokwo, tɨ siyɨu hɨriinanɨn kara naɨngwokwowiyɨn kɨmiiram siir hɨriinan. Mɨ kɨma ɨrni nwɨrniyamɨn wɨ hɨriinanar timɨ inan aɨngwokwo.
34 Eu lhes dou este novo mandamento: amem uns aos outros. Assim como eu os amei, amem também uns aos outros.
35 Mɨ kɨma ɨrni nwɨrniyam ninan aɨngwokwowi mɨ ɨkɨ iikamɨm hɨnda tɨnda nwowɨm sɨma kɨmiir kɨgi mɨ sɨma wɨ hɨnɨɨna boɨni, kɨma Jisɨs kariir kɨgna mɨriiyan inkamkɨm. Ɨriig.
35 Se tiverem amor uns pelos outros, todos saberão que vocês são meus discípulos.
36 Saimon Pita siya siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra wɨ pɨnda nami? Mɨ Jisɨs siya hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, kɨra wɨ kariir mhoɨiya nɨt rani, maeyauwa kara namana saiir hɨriirɨn mɨ mhoɨiya kɨra wɨ haɨni nɨti kariir mhoɨiyan.
36 Simão Pedro perguntou a Jesus: — Senhor, para onde é que o senhor vai? Jesus respondeu:
37 Pita siya siir yai akan hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, Bɨiyan Inkam Komii mɨ kara kɨriir mhoɨiya tariinanar mɨ ɨtɨn ɨni mɨ owɨn? Kara naowam asi naɨngwowi. Dimusi rani, kara kɨriiram naɨngwo tɨbmii kɨɨngɨn.
37 Pedro tornou a perguntar: — Senhor, por que eu não posso segui-lo agora? Eu estou pronto para morrer pelo senhor!
38 Jisɨs siya ɨna yowarkɨi boɨnkiyɨn, ana kɨra kanakar nɨnkɨn aowamar naɨngwowi. Dimusi rani, ni kɨra kariiram naɨngwo tɨbmii kɨɨngɨn, aniya? Kara kɨriirɨn yaimwowar boɨnkii, ɨuumɨn nikɨ ɨk karamaeyar nikɨ owi mɨ kɨra ɨdɨpɨdɨpɨn kariirɨn wɨ kwoɨma mɨisɨsaei hɨnɨɨnɨn, kɨra kariir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn. Ɨriig.
38 — Está mesmo? — perguntou Jesus. — Pois eu afirmo a você que isto é verdade: antes que o galo cante, você dirá três vezes que não me conhece.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.