João 11
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVI
1 Inkam nwɨrɨn Lasaras nɨkɨuwiyɨn siya om Betani hɨr nwowikɨn mɨ siya makɨniigɨn. Tɨ om Betaniyɨn yɨo omɨn Maria mɨ saiir yaowae aeya Mata sowa nwowi ɨeya.
1 Havia um homem chamado Lázaro. Ele era de Betânia, do povoado de Maria e de sua irmã Marta. E aconteceu que Lázaro ficou doente.
2 [Ta wiga Maria nɨkɨuwiya bɨiya Bɨiyan Inkam Komii siir ɨga kwɨs owiir naokɨna waɨn pɨuii mɨiyɨk whakiyɨn si mɨ mhoɨiya saeya siir ɨga kwɨs owiirɨn, kɨmɨdiniya saiir kan aiirar swokɨ ɨiyaoki. Mɨ tɨ saiir pomou ɨeya makɨniiyɨn.]
2 Maria, sua irmã, era a mesma que derramara perfume sobre o Senhor e lhe enxugara os pés com os cabelos.
3 Mɨ siir yokmano yaiya ɨna boɨnkiyo Jisɨs siiram, Bɨiyan Inkam Komii, kɨriir nomiiyauɨn kɨra naɨngwokwonanaeiyɨn siya makɨnii.
3 Então as irmãs de Lázaro mandaram dizer a Jesus: "Senhor, aquele a quem amas está doente".
4 Mɨ Jisɨs siya ta yai aiir wakaewɨnɨn mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn, Lasaras siya ta ma hɨriinana siya wɨ saiirsi nao rani. Nɨɨngaka. Mɨ tɨ hɨriinan dimɨnɨn siya nɨmbiyami mɨ tɨ iikamɨm wɨ siir inɨg ɨiir hainanprapraskii mɨ sɨma kariir inɨg ɨiirɨn wɨ warar mɨ hainanprapraskii, tɨ Adi Komii siir yɨnisɨmɨn.
4 Ao ouvir isso, Jesus disse: "Essa doença não acabará em morte; é para a glória de Deus, para que o Filho de Deus seja glorificado por meio dela".
5 Jisɨs siya Mata mɨ saiir nomousɨm aeya mɨ Lasaras siya sowiir pomouwɨn sɨmiiram naɨngwokwonanaeikɨn.
5 Jesus amava Marta, a irmã dela e Lázaro.
6 Mɨ Jisɨs siya hɨriinan wakaewɨnɨn, lasaras siya makɨnii mɨ siya bɨ nikɨ amsaugɨn. Mɨ siya maeyaua siya nwowa hɨrarɨn ɨiyɨm kwɨsa swokɨ okɨiyɨunam.
6 No entanto, quando ouviu falar que Lázaro estava doente, ficou mais dois dias onde estava.
7 Mɨ tɨ ɨi kwɨso ha dɨgiyo mɨ siya kɨmɨdiniya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir boɨn. Humbae, nɨmbi swokɨ ami, Judia nu haɨmii hɨriir.
7 Depois disse aos seus discípulos: "Vamos voltar para a Judéia".
8 Mɨ siir kɨgna mɨriiyɨm kamɨm sɨma siir boɨn, inkamɨn nowomwarkaiyɨuwiyɨn, kɨra tɨ om ɨiir namam swokɨ tɨrɨn, tɨ omɨn siir hɨran kamɨm hɨr nwowiyɨm, sɨma siiyani kɨriir kaiyɨmɨk aowamar nikɨ tɨrkɨm krɨma tɨr mɨ owi pɨ wadɨeyar mɨ owi, aniya?
8 Estes disseram: "Mestre, há pouco os judeus tentaram apedrejar-te e assim mesmo vais voltar para lá? "
9 Mɨ Jisɨs siya hɨnɨɨna naɨngwokɨn siya paenankɨn mɨ siya sɨmiir boɨnki, aniya ɨigwɨra, ɨi aeya pɨrkɨnkiyɨm mɨ ɨi aeya kakaugiyɨm, aoaɨm ɨuur kwɨskak rani, aniya? Mɨ inkamɨn nabɨe naprɨrɨriyɨn, yɨo bɨ swokɨ akaiikɨn. Mɨ wɨ pa nopi? Dimusi rani, yɨo siya nabɨeyar kɨgomok api.
9 Jesus respondeu: "O dia não tem doze horas? Quem anda de dia não tropeça, pois vê a luz deste mundo.
10 Mɨ siya nɨiyaka, napamwii mɨ siya ha nakaii mɨ wɨ pa nopi. Dimusi rani, siirɨn dimɨn whɨkɨ nɨuya haigɨnɨu karamaeka.
10 Quando anda de noite, tropeça, pois nele não há luz".
11 Mɨ tɨ hɨriinan Jisɨs siya boɨnkiya saiir mhoɨiyan, siya sɨmiirɨn ɨna swokɨ boɨnkiyɨn, tariinanɨn Lasaras siya ɨni nhwo whɨnɨn mɨ kara hɨriirɨn, pa nami, siir ninɨ ɨnɨdguɨuwamɨn mɨ siya pa nwokɨ ɨnsiin ɨdwowɨm.
11 Depois de dizer isso, prosseguiu dizendo-lhes: "Nosso amigo Lázaro adormeceu, mas vou até lá para acordá-lo".
12 Mɨ siir kɨgna mɨriiyɨm kamɨm sɨma siir yai akaɨn ɨna swokɨ owarkɨi srɨiyɨm, Bɨiyan Inkam Komii mɨ siya nhwo whɨni mɨ mhoɨiya siya wadɨe ha swokɨ owi mɨ krɨma wɨ tɨrar timɨ o, aniya?
12 Seus discípulos responderam: "Senhor, se ele dorme, vai melhorar".
13 Mɨ Jisɨs siya hɨnɨɨna boɨnki, lasaras siya bɨdi yaonamɨn mɨ sɨmiir kwoɨnɨn ha naɨngwokɨm siya nhwo whɨni.
13 Jesus tinha falado de sua morte, mas os seus discípulos pensaram que ele estava falando simplesmente do sono.
14 Mɨ dimɨnkɨ dimɨnɨn, Jisɨs siya sɨmiirɨn ɨni haɨni boɨmauunɨskiyɨn. Lasaras siya bɨdi yaonamɨn.
14 Então lhes disse claramente: "Lázaro morreu,
15 Mɨ kara maɨrgɨmaɨrga asi nwowɨnkɨn, kara siya naonama kara saɨka hɨr bɨ nwokɨn. Dimusi rani, kɨma wɨ haɨni nɨnoknɨnkɨni kariirɨn Adi Komii siya nɨkropkikɨn tɨriirɨn, ɨiya kara siir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwi. Mɨ tapa krɨma pɨ siiram nami siir ninɨ kɨgɨuwam.
15 e para o bem de vocês estou contente por não ter estado lá, para que vocês creiam. Mas, vamos até ele".
16 Mɨ inkamɨn Tumas nɨkɨuwiyɨn, sɨma dapiyɨn siir inɨg whɨrɨn hɨnɨɨngɨn. Ɨtmwoyɨn, siya boɨn, kam nhɨrɨm Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir, humbae nɨmbi nami inkamɨn nowowarkaiyɨuwiyɨn saɨkar mɨ krɨma pɨ saɨkar nwokɨ aonamɨm. Ɨriig.
16 Então Tomé, chamado Dídimo, disse aos outros discípulos: "Vamos também para morrermos com ele".
17 Mɨ Jisɨs siya ha nɨtɨn mɨ siirɨn hɨran kam ɨma boɨnwɨn, Lasaras siya naonama ɨiyɨm kwiiya yamki. Mɨ krɨma siirɨn ɨni siyano whɨrɨn siir inɨ wokaigigɨn.
17 Ao chegar, Jesus verificou que Lázaro já estava no sepulcro havia quatro dias.
18 Mɨ om Betaniyɨn, yɨo ɨni om komii Jerusalem siir kingiinar kwowɨn 3 kiromita nanaɨrgɨn.
18 Betânia distava cerca de três quilômetros de Jerusalém,
19 Mɨ iikam whɨekakɨm Isrel hɨranɨm ɨna yɨtɨm om Betaniya tɨriir, Mata mɨ Maria sowiir kɨgnakiyam mɨ sowiir ninɨ kɨnsiis haigɨnɨuniyam. Dimusi rani, sowiir pomouwɨn Lasarasɨn bɨdi yaonamɨn.
19 e muitos judeus tinham ido visitar Marta e Maria para confortá-las pela perda do irmão.
20 Mɨ Mata saeya hɨriinan wakaewɨna, Jisɨs siya ɨni nɨtɨn mɨ saeya ha nama, siirɨn siyɨu hɨr yapyɨskaiwɨn. Mɨ Maria saeya ɨni omaka hɨrar ywokiya.
20 Quando Marta ouviu que Jesus estava chegando, foi encontrá-lo, mas Maria ficou em casa.
21 Mɨ Mata saeya Jisɨs siir boɨn, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra bɨiya wakaewɨna saiirar nɨtkɨswo mɨ tɨrar ninɨ onikɨswo mɨ kariir pomouwɨn, wɨ di yaowi. Nɨɨngaka.
21 Disse Marta a Jesus: "Senhor, se estivesses aqui meu irmão não teria morrido.
22 Mɨ kara ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn, Adi Komii siya dimɨn taemɨnɨm kɨra srɨii siiram, siya wa hauugii kɨriirɨn.
22 Mas sei que, mesmo agora, Deus te dará tudo o que pedires".
23 Mɨ Jisɨs siya saiir boɨnki, kɨriir pomouwɨn siya wa swokɨ ɨnsiin ɨdwowi ɨe hɨrankar mɨ wɨ omwaiyar swokɨ waiyayokiyokɨii.
23 Disse-lhe Jesus: "O seu irmão vai ressuscitar".
24 Mɨ saeya ɨna yowarkɨi boɨna, kara ɨna nɨnoknɨnkɨna, ɨiya dɨg nwokii, ɨiya Adi Komii siya iikam ɨmiir hɨdana, siya wɨ omwaiyar swokɨ waiyai.
24 Marta respondeu: "Eu sei que ele vai ressuscitar na ressurreição, no último dia".
25 Mɨ Jisɨs siya saiir boɨnki, karaɨrgɨn iikamɨm ɨeyankɨ nɨnsiin ɨdwowiyɨm mɨ omwai ha waiyayokiyokɨiiyɨm sɨmiir bwamkɨ bwamɨn. Mɨ iikamɨm omwai swokɨ waiyayokiyokɨii, sɨma wɨ yaeya kwoɨn wɨn haii. Mɨ yɨpɨkɨ kariir yai aiir wakaeyoknaɨm, sɨma wa naonami mɨ mhoɨiya sɨma wa swokɨ ɨnsiin ɨdwowi ɨe hɨrankar. Mɨ sɨma wɨ omwaiyar swokɨ waiyayokiyokɨii.
25 Disse-lhe Jesus: "Eu sou a ressurreição e a vida. Aquele que crê em mim, ainda que morra, viverá;
26 Mɨ yɨpɨkɨ omwaiyar nikɨ waiyai mɨ siya kariiramɨn ha naɨngwo tɨbmii kɨɨni, sɨma wɨ yaeya kwoɨn mɨiyɨk haii mɨ sɨma wɨ omwai hɨriiyar waiyayokiyokɨigiyami. Mɨ kɨra tɨ yai ɨmiiramɨn ɨna naɨngwo tɨbmii kɨɨna?
26 e quem vive e crê em mim, não morrerá eternamente. Você crê nisso? "
27 Mɨ saeya ɨna yowarkɨi boɨna, ɨhɨ, Bɨiyan Inkam Komii, kara kɨriir yai ɨmiiramɨn ɨna naɨngwo tɨbmii kɨɨna. Kara kɨriiramɨn dimusi naɨngwo tɨbmii kɨɨn tani, kara ɨna nɨnoknɨnkɨna, kɨra Adi Komii siir yɨnisɨmkɨn, inkamɨn Adi Komii siya nɨmbingiyɨn tɨ nu ɨiir nɨtam. Ɨriig.
27 Ela lhe respondeu: "Sim, Senhor, eu tenho crido que tu és o Cristo, o Filho de Deus que devia vir ao mundo".
28 Mɨ Mata saeya hɨriinan boɨnkiya mɨ saeya ɨna swokɨ ama. Mɨ saeya kɨmɨdiniya saiir nomousɨma Maria saiiram yɨkɨugi. Mɨ sowa sowa ha nwowo mɨ saeya saiir boɨn, Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya ɨni nɨtɨn mɨ siya kariir boɨnkikɨn, kɨriir ninɨ boɨnmauuniyam hɨnɨɨn, siya ɨni papi nwowɨn. Mɨ ta saeya boɨnkiya hɨriinan, saiir mhoɨiyaɨn, saeya ɨna yama tɨ dimɨn ɨiir tɨram.
28 E depois de dizer isso, foi para casa e, chamando à parte Maria, disse-lhe: "O Mestre está aqui e está chamando você".
29 Mɨ Maria saeya tɨ yai ɨmiir wakae dɨgiya mɨ saeya bɨ kɨmɨmɨnkika, ɨna iwɨtnam sasaua Jisɨs siir kɨgɨuam.
29 Ao ouvir isso, Maria levantou-se depressa e foi ao encontro dele.
30 [Jisɨs siya oma hɨriir bɨ nikɨ ɨmbiyamkɨn, siya ɨni maeyauwa Mata saeya napyɨskaiwɨna siir, ɨni hɨrar nikɨ owɨn.]
30 Jesus ainda não tinha entrado no povoado, mas estava no lugar onde Marta o encontrara.
31 Mɨ Isrel sɨmiir iikamɨm Maria saɨka omaka hɨr nwowɨm saiir whɨnkɨnsiisɨm, sɨma hɨriinan kɨgiyɨm saeya nɨnsiin iwɨtnaniyama mɨ sɨma bɨ kɨmɨmɨnkikɨm, ɨni saiir mhoɨiyar yamɨm. Sɨma hɨnɨɨna naɨngwokikɨm, saeya ɨeyɨn siir wokaigikɨn hɨriir nami, hɨr ninɨ ouwouwam.
31 Quando notaram que ela se levantou depressa e saiu, os judeus, que a estavam confortando em casa, seguiram-na, supondo que ela ia ao sepulcro, para ali chorar.
32 Mɨ Maria saeya maeyaua Jisɨs siya nwowa hɨriir nɨmbiyama mɨ saeya siir kɨga mɨ saeya ɨni siir ɨgmiigar inɨ akai hɨuɨua. Mɨ saeya siir inɨg ɨiir ha hainana mɨ saeya ɨna boɨnkiya, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra bɨiyar nɨtkɨswo tɨriirɨn mɨ kariir pomouwɨn wɨ di naowi.
32 Chegando ao lugar onde Jesus estava e vendo-o, Maria prostrou-se aos seus pés e disse: "Senhor, se estivesses aqui meu irmão não teria morrido".
33 Mɨ Jisɨs siya saiir kɨgiyɨn, saeya noua mɨ iikamɨm saɨka nɨtɨm sɨmiir mɨ kɨgiyɨm sɨma mɨ ouɨm mɨ Jisɨs siya hɨk prasae bɨ nwokɨn siir pɨua ɨni warar yɨnkɨn whɨridgiyɨn. Mɨ siya maɨrgɨmaɨrga bɨ nwokɨn.
33 Ao ver chorando Maria e os judeus que a acompanhavam, Jesus agitou-se no espírito e perturbou-se.
34 Mɨ Jisɨs siya ɨna boɨnkiyɨn, kɨma siirɨn ɨni papi haɨngikaiyɨn? Mɨ sɨma siirɨn ɨna boɨnɨm, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra unkɨnɨ kɨgni.
34 "Onde o colocaram? ", perguntou ele. "Vem e vê, Senhor", responderam eles.
35 Mɨ Jisɨs siya ɨni hindara iyɨsrɨmsrɨpugiyɨn.
35 Jesus chorou.
36 Mɨ siya ha nouwɨn mɨ Isrel sɨmiir iikam ɨma boɨn, siir kaoki, siya siiramɨn, pranae pranae mɨ aɨngwokwowi.
36 Então os judeus disseram: "Vejam como ele o amava! "
37 Mɨ kam nhɨrɨm sɨma boɨnki, bɨiya siya inkam nhwokwɨsaeyɨn siir nhwonaɨn, siya nikɨ tɨrkiyɨn mɨ siya bɨ kɨgɨmokikɨn aniya, ɨhɨ mɨ siya tɨ inkamɨn Lasaras nɨkɨuwiyɨn mɨ siya siirɨn wɨ naonamsi nɨkɨdu rani, aniya? Ɨriig.
37 Mas alguns deles disseram: "Ele, que abriu os olhos do cego, não poderia ter impedido que este homem morresse? "
38 Jisɨs siir kwoɨnɨn ɨni hindara wrɨeyɨmyokiyɨn mɨ siya ɨna yamɨn ɨeyɨn sɨma kikaigiyɨn siir, siiram. Mɨ tɨ siyanoɨn sɨma wokaigiyɨn siir, siir ɨiiyɨn siiyani sɨma bɨdi warkɨntopokgigɨn.
38 Jesus, outra vez profundamente comovido, foi até o sepulcro. Era uma gruta com uma pedra colocada à entrada.
39 Jisɨs siya boɨnki, tɨ siiyaɨn tɨ warnam. Mɨ tɨ inkamɨn naonamɨn siir yokmana Mata saeya wakae boɨnki, Bɨiyan Inkam Komii, siya kwokiyaeya bɨ naokɨn, ɨiyɨm kwiiya yamki mɨ siya tariinanɨn pɨ nhami nhami whak rani. Kɨpi haiwaoki.
39 "Tirem a pedra", disse ele. Disse Marta, irmã do morto: "Senhor, ele já cheira mal, pois já faz quatro dias".
40 Jisɨs siya saiir boɨnki, kara kɨriir boɨnkii, kɨra siir yai ɨmiiram naɨngwo tɨbmii kɨɨni, kɨra wa kɨgi Adi Komii siir kɨrɨe aiirɨn, saeya tɨrkii.
40 Disse-lhe Jesus: "Não lhe falei que, se você cresse, veria a glória de Deus? "
41 Mɨ sɨma siiya ha warnama mɨ Jisɨs siya ha kɨgiyɨn mɨ ɨna boɨnkiyɨn, Adi, wadɨeka, kɨra bɨdi wakaeyɨm dimɨn taemɨnɨm kara kɨriiram srɨi boɨnkiyɨm.
41 Então tiraram a pedra. Jesus olhou para cima e disse: "Pai, eu te agradeço porque me ouviste.
42 Kara ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn, kɨra ɨinokɨinokɨn kariir yai ɨmiirar wakaeikɨn. Mɨ kara tɨ siirɨn pɨ dimusi boɨnki rani, tɨ iikamɨm tɨ tɨr nwowɨm, sɨma wa nwokɨ ɨnoknɨnkɨnɨm kariirɨn kɨra nɨkropkikɨn nua tɨriirɨn.
42 Eu sabia que sempre me ouves, mas disse isso por causa do povo que está aqui, para que creia que tu me enviaste".
43 Mɨ tɨ dimɨnɨn siya kwɨsboɨnkiyɨn Adi Komii siiram, siir mhoɨiyan mɨ siya ɨni komiiyar kauwok boɨnkiyɨn, Lasaras, kɨra tɨriir idowɨiya wapnanini.
43 Depois de dizer isso, Jesus bradou em alta voz: "Lázaro, venha para fora! "
44 Mɨ tɨ inkamɨn yɨpɨkɨ nikɨ aonamɨn ɨna yapnaniniyɨn idowɨiya. Mɨ siir ɨga ɨɨnɨm yɨuɨsni sɨma bɨdi whrɨnkiyɨm ɨiya sɨma siir haɨngikaigiya. Mɨ yɨuɨsa siir whwonkam ɨiir bɨdi yɨtɨmwanɨugiya. Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, warɨ yɨuɨsɨm siir nwowɨm haigi. Mɨpi siirarar kɨgnɨnkɨnki. Ɨriig.
44 O morto saiu, com as mãos e os pés envolvidos em faixas de linho, e o rosto envolto num pano. Disse-lhes Jesus: "Tirem as faixas dele e deixem-no ir".
45 Mɨ iikam whɨekakɨm, yɨpɨkɨ Maria saɨka namɨm, sɨma tɨ dimɨn ɨiir kɨgiyɨm, Jisɨs siya tɨrkiyɨn, sɨma ɨna yaɨngwo tɨbmii kɨɨngiyɨm siiram.
45 Muitos dos judeus que tinham vindo visitar Maria, vendo o que Jesus fizera, creram nele.
46 Mɨ kam nhɨrɨm ha namɨm, kɨmɨdiniya sɨma inɨ boɨnmauuɨu Farisi kam ɨmiirɨn tɨ dimɨnɨn Jisɨs siya tɨrɨn.
46 Mas alguns deles foram contar aos fariseus o que Jesus tinha feito.
47 Mɨ mhoɨiya Farisi kamɨm mɨ prismi inkam komii komii ɨkɨm mɨ kaunsil inkam ɨkɨm, sɨma ɨrɨpa ha haɨngiriyɨu owɨm mɨ ɨna boɨnɨm, krɨma wɨ panɨɨn panɨɨna tɨri? Siya dimɨn komii kɨrɨe kɨrɨe kasa bɨ tɨrkɨn.
47 Então os chefes dos sacerdotes e os fariseus convocaram uma reunião do Sinédrio. "O que estamos fazendo? ", perguntaram eles. "Aí está esse homem realizando muitos sinais miraculosos.
48 Mɨ krɨma siirɨn tɨ hɨriinan dɨmɨn ɨiirar kɨgnɨnkɨn tɨrkrɨpkaii mɨ iikam whɨekakɨm wɨ siiraramar nami. Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma siiraramar nami mɨ om komii Rom hɨran inkam komii komiiyɨm sɨma sɨmiir kamɨm yaii nɨniiyɨm sɨmiir nɨkropkii mɨ ta omaka Adi Komii siir inɨg hainaniya saiirɨn, wɨ sɨma ninɨ ɨipɨrgɨinii mɨ Isrel krɨmiir iikamɨm wɨ warar nɨnkɨn onkwobumbunɨnkɨngigi.
48 Se o deixarmos, todos crerão nele, e então os romanos virão e tirarão tanto o nosso lugar como a nossa nação".
49 Mɨ inkam nwɨrɨn Kaiafas nɨkɨuwiyɨn, yɨpɨkɨ tɨ bɨewi ɨiir nwowɨn prismi bɨigɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya sɨmiir boɨnki, kɨma, dimɨn sɨm whɨr swokɨ ɨnoknɨnkɨnmɨmɨn tani. Nɨɨngaka.
49 Então um deles, chamado Caifás, que naquele ano era o sumo sacerdote, tomou a palavra e disse: "Nada sabeis!
50 Kɨma tari ta saiir nɨnoknɨnkɨn tani, tɨ inkam nwɨruwan siya siyar mɨ aowi, yɨo ɨni mɨ owɨn. Mɨ Isrel krɨmiir pɨugana saiir iikamɨm yɨm wɨ wara nao rani.
50 Não percebeis que vos é melhor que morra um homem pelo povo, e que não pereça toda a nação".
51 Siya tɨ dimɨnɨn siir kwoɨn aɨrgɨ bɨ prɨinaɨngwo boɨnkɨn. Nɨɨngaka. Siya tɨ bɨewiyɨn siir bɨigɨ bɨiyan prismi inkam komii nwokɨn. Mɨ yaiyɨm siya boɨnkiyɨm, siya profet inkamnan boɨnkikɨn, siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn, Jisɨs siya wɨ sɨpi naowi Isrel sɨmiir iikamɨm sɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwam.
51 Ele não disse isso de si mesmo, mas, sendo o sumo sacerdote naquele ano, profetizou que Jesus morreria pela nação judaica,
52 Siya wɨ sɨmiiram ara nao rani. Nɨɨngaka. Siya wɨ ɨkɨ iikamɨm yɨpɨkɨ Adi Komii siir yɨnisɨsɨmnan nwowɨm, ɨkɨ hɨnda tɨnda nwowɨm, wɨ sɨmiir nɨnkiamasuwam warar naowi. Mɨ sɨma ɨrɨpar nahaɨngiriyɨu ɨuwi mɨ wɨ pɨugan komii kwɨruwar nwokii.
52 e não somente por aquela nação, mas também pelos filhos de Deus que estão espalhados, para reuni-los num povo.
53 Mɨ taka ɨiya mɨ mhoɨiya ɨriipɨ hɨriinan, Isrel sɨmiir inkam komii komiiyɨm, wɨ Jisɨs siiram kɨnɨnankɨuwi siir nɨsomaowam.
53 E daquele dia em diante, resolveram tirar-lhe a vida.
54 Mɨ tɨ hɨriinan saiirsika, Jisɨs siya idowɨiya nu haɨmii Judia sɨmiir iikamɨm sɨmiir bopwonau panɨɨnsi yaprɨrɨrsi. Mɨ siya hɨr haiburgigɨn mɨ siya kɨmɨdiniya nu siiyɨn apa nɨɨngaɨn siir hɨriir yam, om komii whɨrɨn sɨma dapiyɨn, Ifrem. Mɨ hɨrɨn siya siir kɨgna mɨriiyɨm kamɨm, sɨmaka inɨ owou.
54 Por essa razão, Jesus não andava mais publicamente entre os judeus. Ao invés disso, retirou-se para uma região próxima do deserto, para um povoado chamado Efraim, onde ficou com os seus discípulos.
55 Mɨ ɨi komiiya Isrel sɨmiir iikamɨm ɨrɨpa sɨma haɨngiriyɨu owiya yaewou nae komiiya Pasova saiir nikwo aeiya ɨni kingiin nwowa. Mɨ bɨiya ta hɨriinan yaewou nae komiiya pɨ saeya yɨmbiyam mɨ ɨkɨ iikamɨm, sɨmiir yapa yapa om hɨrar nwowɨm, sɨma pɨ om komii Jerusalem hɨriirarar nami. Mɨ sɨmiir dimɨn taemɨnɨm sɨma nɨnkɨn ɨmiiyaeyanɨm Adi Komii siir pɨ prismi inkam ɨmiir ninɨ hauuɨuwi. Mɨ Adi Komii siya wɨ ha nikɨ boɨnɨm, sɨma dimɨn whɨrkɨ bɨ kɨmbugɨm. Moses siir siyɨu komii siir yai aeya boɨnkiya saiir hɨriinan.
55 Ao se aproximar a Páscoa judaica, muitos foram daquela região para Jerusalém a fim de participarem das purificações cerimoniais antes da Páscoa.
56 Mɨ iikam whɨekakɨm ha nɨtɨm om komii Jerusalema hɨriir mɨ sɨma kɨmɨdiniya Jisɨs siiram inɨ hansɨrni. Mɨ sɨma omaka Adi Komii siir inɨg hainaniya saiir omaka yainau hɨrɨrar namwo ɨuwɨm mɨ sɨma ɨrni nwɨrniyɨn sɨma, sɨma sɨmar yɨnsrɨi ansrɨina, kɨma panɨɨna naɨngwowi Jisɨs siirɨn? Krɨma hɨnɨɨna naɨngwowi, siya wɨ nɨt rani, nae iikam krɨmaka ninɨ aeniyam.
56 Continuavam procurando Jesus e, no templo, perguntavam uns aos outros: "O que vocês acham? Será que ele virá à festa? "
57 Mɨ prismi inkam komii komiiyɨm mɨ Farisi inkam ɨkɨm sɨma iikam ɨmiir boɨnki, yɨpɨkɨ Jisɨs siir kɨgi, siya ɨni papi nwowɨn mɨ sɨma wɨ sɨmiir winɨ boɨnmauuni. Mɨ bɨiyan inkam komii komiiyɨm, wa nwokɨ amɨm siir nonkwowam. Ɨriig.
57 Mas os chefes dos sacerdotes e os fariseus tinham ordenado que, se alguém soubesse onde Jesus estava, o denunciasse, para que o pudessem prender.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.