Atos 9

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Mɨ taka ɨi aiirarɨn Sol siir kwoɨnɨn mɨiyɨk bɨri nwokɨn. Siya kamɨm Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir nɨsomsom aowam tɨrkɨn. Mɨ siya prismi bɨikɨ bɨiyan yaowae adɨn saɨka inɨ boɨnɨu.
1 Enquanto isso, Saulo não parava de ameaçar de morte os seguidores do Senhor Jesus. Ele foi falar com o Grande Sacerdote
2 Sol siya siir srɨiyɨn mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn, kariirɨn wɨ yokwo kɨra wɨn hauugi mɨ wɨ kara hainami Juda sɨmiir Bɨiyan Inkam Komiiyɨn om Damaskas hɨr nwowɨn siiram. Mɨ siya yokwowa, ha wɨn dɨgiya mɨ ɨna kwauugiya siir. Taka yokwowa siir kɨrɨe aeyaɨrga. Siirɨn saeyar kɨnsiis haigɨnɨuwi Jisɨs siir isidɨn saɨkar nap mɨriiyɨm sɨmiirɨn wɨ saeyar kiyɨtnɨmnɨr hainami, omaka sɨma hɨugrɨpkɨikikaiya om komii Jerusalem hɨr nwowa saiirɨm saiir kiyɨtkaigaikiyam.
2 e pediu cartas de apresentação para as sinagogas da cidade de Damasco. Com esses documentos Saulo poderia prender e levar para Jerusalém os seguidores do Caminho do Senhor que moravam ali, tanto os homens como as mulheres.
3 Mɨ Sol siya ha napamɨn om Damaskas kingiin hɨr mɨ bɨ kɨmɨmɨnkikɨn parid komii whɨrɨn nɨnomor kou hɨrankɨ nɨkiinainiyɨn, ɨni Sol siirar kaigɨkɨunainiyɨn, hɨnda hɨnda bɨ namkɨn.
3 Mas na estrada de Damasco, quando Saulo já estava perto daquela cidade, de repente, uma luz que vinha do céu brilhou em volta dele.
4 Mɨ siya ɨna yakainamɨn nua hɨriir. Mɨ siya ɨna wakaekiyɨn, yai kwɨra siiram nɨkɨugiya, Sol! Sol! Kɨra kariir dirɨraerarbumbuam dimusi tɨrkɨn?
4 Ele caiu no chão e ouviu uma voz que dizia:
5 Mɨ Sol siya boɨnki, tɨ inkam komiiyɨn kɨra yɨpɨkɨn? Mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn, kara Jisɨskɨn, inkamɨn kɨra dirɨraerar bumbukiyɨn siyaɨrgɨn.
5 — Quem é o senhor? — perguntou ele. A voz respondeu:
6 Kɨra dɨnsiin apnam mɨpi om komiiya hɨriir dam. Mɨ kɨra pɨ kariirɨmar dɨdwo hirgɨugɨu.
6 Mas levante-se, entre na cidade, e ali dirão a você o que deve fazer.
7 Kamɨm Sol saɨka napnamɨm sɨma ɨni kakakar ywokiyɨm. Mɨ sɨma ɨni yai kaonɨs boɨnam yankabguguwɨm. Mɨ sɨma yaiya saiirar wakaekɨm sɨma inkamɨn siir bɨri kɨgɨm. Nɨɨngaka.
7 Os homens que estavam viajando com Saulo ficaram parados sem poder dizer nada. Eles ouviram a voz, mas não viram ninguém.
8 Sol siya ɨna yɨnsiin okwokiyɨn. Mɨ siir nhwoɨn ɨni waugɨwauga yɨigiyɨn, bɨ sɨbgu kɨgomokɨn. Nɨɨngaka. Mɨ sɨma siir ɨɨna saiir yɨnkikwona apnam om Damaskasa hɨriir.
8 Saulo se levantou do chão e abriu os olhos, mas não podia ver nada. Então eles o pegaram pela mão e o levaram para Damasco.
9 Mɨ ɨiyɨm kwoɨm, Sol siir nhwoɨn nhwokwɨs nhwokwɨs nwokiyɨm. Siya naeisɨm bɨri naekɨn mɨ opisɨm bɨri kwiyaekɨn. Nɨɨngaka.
9 Ele ficou três dias sem poder ver e durante esses dias não comeu nem bebeu nada.
10 Inkam nwɨrɨn Adi Komii siir mɨi kɨgna mɨriiyɨn, om Damaskas hɨr nwowɨn, siir inɨgɨn Ananaiskɨn. Mɨ siyar whɨn kɨg mɨmɨkwɨn, Jisɨs siya siir boɨnki. Ananais! Mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn, Bɨiyan Inkam Komii, kara tɨsi tɨrar nwowɨn. Kɨra dimuam nɨkɨuwi?
10 Em Damasco morava um seguidor de Jesus chamado Ananias. Ele teve uma visão, e nela apareceu o Senhor, chamando: Ele respondeu: — Aqui estou, Senhor!
11 Bɨiyan Inkam Komii siya siir boɨnki, kɨra dɨnsiingi! Mɨpi tɨkɨ siyɨuɨn nap wrɨeyok karamae nwowiyɨn pɨ siir dapnam. Tɨkɨ siyɨuɨn, siir inɨgɨn bɨri nap wrɨeyokɨn. Mɨ kɨra pɨ Judas siir omaka saiir dap iiyam. Mɨ inkam nwɨrɨn om Tasas hɨranɨn mɨpi siirɨm tinɨ srɨiyɨu. Siir inɨgɨn Solkɨn. Siya ɨni nhwo hɨrar kwɨsɨn.
11 E o Senhor lhe disse:
12 Mɨ siya nhwowa nikɨ kwɨsɨn mɨ ɨni siyar kwɨskɨgmɨmɨkwɨnɨn inkam nwɨrɨn, Ananaias nɨkɨuwiyɨn, siya Sol siiramar swokɨ ɨti mɨ siir ɨɨna siir ninɨ onkwoni mɨ siir nhwoɨn pɨ nwokɨ nanaokɨgɨmokiyɨm. Bɨiyan Inkam Komii siya Ananaias siirɨn nhwo hɨnɨɨna nɨkɨumauugɨn.
12 e teve uma visão. Nela apareceu um homem chamado Ananias, que entrou e pôs as mãos sobre ele a fim de que ele pudesse ver de novo.
13 Mɨ Ananais siya wakae boɨnki, Bɨiyan Inkam Komii, kara bɨdi wakaeyɨn iikam whɨekakɨm sɨma siirsiira haigirɨrɨr boɨnɨnaei. Mɨ siya kɨriir isidɨn om komii Jerusalem hɨranɨm, sɨmiirɨn siyɨu mɨiyɨk mɨiyɨknan bɨri tɨrkɨn.
13 Ananias respondeu: — Senhor, muita gente tem me falado a respeito desse homem e de todas as maldades que ele fez em Jerusalém com os que creem no Senhor.
14 Prismi yaowae adɨm sɨma siirɨn inɨgak bɨdi yowaigɨnɨuwɨm yokwo hɨrɨn tɨ hɨriinan siyɨu ɨiir tɨrɨm. Siya mɨnam nɨtkɨn iikamɨm kɨriir yai aiiram naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiirɨn uridni nombɨru kiyɨtnɨmnɨrnainamɨm, omaka hɨugrɨpkɨikikaiya saiir ninɨ kiyɨtkaigaigikɨm.
14 E agora ele veio aqui a Damasco com autorização dos chefes dos sacerdotes para prender todos os que te adoram.
15 Mɨ Adi Komii siya boɨnki Ananais siirɨn, kɨra ta kariir yaiya saiira tɨ wakaeyoknanam. Sol siirɨn kara bɨdi yɨmbingiyɨn. Mhoɨiya siya wɨ hɨnda tɨnda nami mɨ wɨ kariir yaiya saiir nap boɨnmɨmauuwami iikam whɨekakɨm Judami isid nwo karamaeyɨm sɨmiir. Mɨ siya Juda sɨmiir iikamɨm sɨmiirɨn wɨ wara nɨnkɨn boɨnmɨmauuwi mɨ inkam komiiyɨm nu kɨgrɨraowiyɨm sɨmiirɨn wɨ wara nɨnkɨn boɨnmɨmauuwi.
15 Mas o Senhor disse a Ananias:
16 Siirɨn wɨ kara nɨisiimauuwi mɨ siya hɨkpai hɨkpaiyɨm, wɨ kariir mɨi aiirsi hai.
16 Eu mesmo vou mostrar a Saulo tudo o que ele terá de sofrer por minha causa.
17 Mɨ siya Adi Komii siir yai aiir wakaeyɨn mɨ siya ɨna yamɨn Judas siir omaka. Mɨ siir ɨɨna ɨni Sol siir pɨu aiir inɨ onkwoɨuɨn. Mɨ siya siir boɨnki, nomiiyau Sol! Tɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn Jisɨsɨn siyɨu kɨra kɨgni kariirɨn siya nɨkropkikɨn kɨriirɨmɨn. Kara kɨriir nhwoɨna ɨiir haiswonɨskɨiyam nɨtkɨn. Mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn wɨ kɨriir pɨu nikɨ anɨkɨnɨuniyɨm.
17 Então Ananias foi, entrou na casa de Judas, pôs as mãos sobre Saulo e disse: — Saulo, meu irmão, o Senhor que me mandou aqui é o mesmo Jesus que você viu na estrada de Damasco. Ele me mandou para que você veja de novo e fique cheio do Espírito Santo.
18 Mɨ dimɨnɨn Sol siir nhwonau hɨr nwokaiya, opsu srananka. Mɨ saeya bɨri kɨmɨmɨnkika. Saeya nhwonau bɨri nwokaiga. Nɨɨngaka. Siir nhwonaɨn ɨni bɨimiya kɨnkiyɨn. Mɨ siya ha nɨnsiin apnamɨn mɨ siirɨn op ɨna tɨbaigɨnɨuɨn.
18 No mesmo instante umas coisas parecidas com escamas caíram dos olhos de Saulo, e ele pôde ver de novo. Ele se levantou e foi batizado;
19 Mɨ mhoɨiya siir nhwoɨn wadɨe ha nwowɨn mɨ siya nae mɨnɨm ɨna yaeyɨm. Mɨ siir pɨua ɨni kɨrɨeya ywokiya. Sol siya ɨi nhɨrɨm Jisɨs siir isidɨn sɨmakar ywo om Damaskas hɨr.
19 depois ele comeu alguma coisa e ficou forte como antes. Saulo ficou alguns dias com os seguidores de Jesus em Damasco.
20 Mɨ siya ha napamɨn mɨ sɨmiir omaka komiiya yai nɨdwokai wakaeiya saiir yapnɨnopkainam. Mɨ Jisɨs siir yaiyɨm sɨmiir inɨ boɨnmɨmauuɨu. Mɨ siya boɨn, Adi Komii siir yɨnisɨm tɨpmwokɨ tɨpmwo ɨeyarɨgɨn.
20 E começou imediatamente a anunciar Jesus nas sinagogas , dizendo: — Jesus é o Filho de Deus.
21 Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma siir yaiya saiir wakaekiya sɨma ɨna yɨnsiin whrɨewhrɨekiyɨm. Mɨ sɨma ɨna boɨnkiyɨm, tɨkɨ inkamɨn, siya yɨpɨkɨ inkamkɨn? Tɨkɨ inkamɨn, iikamɨm bɨiya Adi Komii siir inɨgɨn siir nikɨ hainanɨm mɨ siya nikɨ tɨrbumbunɨnkɨn haigɨnɨugɨm siyɨu bibiyɨeyɨm om komii Jerusalem hɨrɨn. Mɨ tariinanɨn tɨsi mɨ ɨmbiniyɨn krɨmiir tɨriir. Mɨ krɨmiirɨn wɨ siya kiyɨtkaigaigi, omaka hɨuyokiyokaiya saiir. Mɨ krɨmiirɨn prismi yaowa adɨm sɨmiiramɨn wa mɨ ɨkɨunamɨm.
21 Todos os que ouviam Saulo ficavam admirados e perguntavam: — Não é este o homem que em Jerusalém estava matando todos os seguidores de Jesus? Não foi ele que veio até aqui para prender e levar essa gente aos chefes dos sacerdotes?
22 Mɨ Sol siir yaiya bɨri kiyɨkrɨkɨukika. Mɨ Juda iikamɨm om Damaskas hɨr nwowɨm, sɨma ɨni siir yaiya saiirar wakaeyoknam. Mɨ sɨma ɨna yɨnsiin whrɨewhrɨe boɨnɨm tɨkɨ inkamɨn Jisɨs Adi Komii siya nɨmbingiyɨn siya Mesaiakɨn.
22 Mas as mensagens de Saulo se tornavam cada vez mais poderosas. E as provas que ele apresentava de que Jesus era o Messias eram tão fortes, que os judeus que moravam em Damasco não sabiam o que dizer.
23 Ɨi nhɨrɨm kasa rani, namkiyɨm. Mɨ ɨigwɨra sɨma maeyau kwɨruwa yɨdwo boɨnai, sɨma mɨnam nɨdwo boɨnaigɨm, Sol siir nɨsom aokiyɨm.
23 Muitos dias depois, os judeus de Damasco se reuniram e resolveram matá-lo,
24 Mɨ Sol siya Juda sɨmiir ɨoyaiya sɨma saowa hira saiir anowɨn om komii hɨr nwowa saiir hɨr waikaowam boɨna, nɨi nabɨe nɨi nabɨe, siir nɨsomao ni siyɨuam, siya bɨdi wakaewɨnɨn kam nhɨrɨm sɨma naboɨnmauuniya siir.
24 mas Saulo ficou sabendo do plano deles. Eles vigiavam os portões da cidade dia e noite para o matar.
25 Mɨ ɨigwɨr nɨiyaka Sol siir isidɨn ɨna iiyamwɨiyɨm, ta siiya hira om komii siir nɨdyokiyokaiya saiir. Mɨ sɨma hɨr namɨ ii okwowɨm mɨ Sol siirɨn nɨbni yami kikaiyɨugi. Mɨ uridɨn ɨna yɨmborugiyɨn nɨb ɨiir. Mɨ sɨma ɨna yonkwo kikiraraokiyɨn siirɨn, nua hɨriir mɨ siya ɨna iwɨskɨi ɨdamamɨn. Ɨriig.
25 Mas certa noite os seguidores de Saulo o puseram dentro de um cesto e o desceram por uma abertura que havia na muralha da cidade.
26 Mhoɨiya Sol siya om komii Jerusalem hɨriir yam, siir kwoɨnɨn mɨnam naɨngwokɨn, Jisɨs siir mɨi kɨgna mɨriiyɨm kamɨm siya sɨmiir isid mɨ owɨm. Iikam whɨekakɨm sɨma saɨka bɨri nɨdwo boɨnaigɨm, ɨni siirsi yɨdidɨm. Sɨmiir kwoɨnɨm ha pɨ naɨngwokɨn, Jisɨs siir isidɨn sɨmiir inkam nwɨrkɨn. Nɨɨngaka. Sol siyaɨrgɨn.
26 Saulo foi para Jerusalém e tentou juntar-se aos seguidores de Jesus. Porém todos tinham medo dele porque não acreditavam que ele também era seguidor de Jesus.
27 Banabas siya Sol siirɨn ɨna yɨkɨunamɨn, aposel kamɨm sɨmiiram. Mɨ siya sɨmiir inɨ boɨnmauuɨu Sol siirɨn. Siya boɨn, siya Bɨiyan Inkam Komii siirɨn tɨ siyɨu ɨiir napiyɨskainikɨn. Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya siirar boɨnkikɨn mɨ Sol siya iikam ɨmiirɨn Jisɨs siir inɨgɨn om komii Damaskas hɨr boɨnmɨmauugɨn. Banabas siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn.
27 Então Barnabé veio ajudá-lo e o apresentou aos apóstolos . E lhes contou como Saulo tinha visto o Senhor no caminho e como o Senhor havia falado com ele. Barnabé também contou como, em Damasco, Saulo, pelo poder do nome de Jesus, havia anunciado corajosamente o evangelho .
28 Mɨ Sol siya aposel kamɨm sɨmaka asi nwokɨn om komii Jerusalem hɨrɨn. Siya bɨri naɨngwo ɨdidkɨn. Nɨɨngaka. Siya ɨni Jisɨs siir inɨgɨn siirar boɨnmɨmauuyokiyokɨiyɨn om komii Jerusalem hɨrɨn.
28 Depois disso Saulo ficou com eles, andando por toda parte em Jerusalém; e, pelo poder do nome do Senhor, ele anunciava corajosamente o evangelho.
29 Sol siya ɨni Juda sɨmiir iikamɨm sɨmiir boɨnmɨmauuɨn. Mɨ sɨma Grik sɨmiir yaigɨna saiir bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm. Sol siya sɨmaka nɨnkɨnwamwarkɨi boɨnkɨn. Mɨ siirɨn pi sɨma pɨ kwɨsomaowɨn.
29 Ele também conversava e discutia com os judeus que tinham sido criados fora da terra de Israel, mas eles procuravam um jeito de matá-lo.
30 Mɨ kam nhɨrɨm naɨngwo tɨmiiyɨm, sɨma ta yai aiir wakaekiyɨm mɨ sɨma siirɨn ɨna yɨkɨunaniyɨm om Sisaria tɨriir. Mɨ sɨma siir boɨnki, kɨra om Tasas hɨriir dam. Mɨ siya sɨmiir yai aiir wakaeyɨn mɨ siya ɨna yamɨn.
30 Quando os irmãos souberam disso, levaram Saulo até a cidade de Cesareia e depois o mandaram para a cidade de Tarso.
31 Isid whɨrɨn tɨ Jisɨs siir isidɨn nu Judiyanɨm mɨ nu Gaririyanɨm mɨ nu Sameriyan ɨkɨm sɨmiirɨn dimɨn whɨrkɨn bɨ tɨrbugɨm. Nɨɨngaka. Sɨma ɨni wadɨeya ywowɨm. Mɨ sɨma ɨni Adi Komii siiraramar yaɨngwo ɨskiyɨm. Mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn siya yowomwarkai haigɨnɨu sɨmiirɨn. Mɨ sɨmiir isidɨn ɨni hɨriiyar yamiyokiyokɨiyamɨn mɨ ɨni komiiya yasae okiyɨn. Ɨriig.
31 Em toda a região da Judeia, Galileia e Samaria, a Igreja estava em paz. Ela ficava cada vez mais forte, crescia em número de pessoas com a ajuda do Espírito Santo e mostrava grande respeito pelo Senhor Jesus.
32 Omom omomɨm hɨnda tɨnda nwowɨm, Pita siya bɨdi yapyokɨiyɨm. Mɨ siya Adi Komii siir isidɨn om Lidia hɨr nwowɨn, sɨmiir hɨriir yapnɨmbɨiyam.
32 Pedro viajava por toda parte. Um dia foi visitar o povo de Deus que morava na cidade de Lida.
33 Mɨ tɨkɨ omɨn inkam nwɨrɨn ɨni hɨr nwowɨn, siir inɨgɨn Iniaskɨn. Mɨ siir pɨu mɨnɨm bɨdi yɨnsɨmsɨrɨunakiyamɨm. Mɨ bɨewiyɨm omaka ara siya nwokaigiyɨm ɨriiyar whoɨm. Mɨ tɨ bɨewi ɨriiyar whoɨmɨm siya bɨ naprɨrɨrkɨn. Nɨɨngaka. Siya omaka hɨrɨra nwokaigigɨn.
33 Encontrou ali um homem chamado Eneias, que era paralítico e fazia oito anos que não saía da cama.
34 Pita siya Inias siir boɨnki, Jisɨs Krais siya kɨriirɨn wadɨe bɨdi ywowaigɨnɨugiyɨn. Mɨ kɨra dɨnsiingi maeyaua kɨra whwonkaiya sɨbgu dirɨraerargig. Mɨ siya ɨna yɨnsiin ɨdwosasaugiyɨn.
34 Pedro lhe disse: — Eneias, Jesus Cristo já curou você. Levante-se e arrume a sua cama. Na mesma hora Eneias se levantou.
35 Iikamɨm tɨkɨ om whɨswo sowiir hɨrano Lida mɨ Saron sɨmar kɨgiyɨn Inias siya nɨnsiin okwokiyɨn mɨ siya ɨni wadɨeyar ywokiyɨn. Mɨ tɨkɨ iikamɨm sɨmiir kwoɨnɨm ɨna yaɨngwo tɨbmiigiyɨm. Mɨ sɨmiir kwoɨnɨm ɨni Adi Komii siiraramar yaɨngwo tɨbmiigiyɨm.
35 Então todos os moradores da cidade de Lida e da região de Sarom viram isso e se converteram ao Senhor.
36 Wig ɨra Adi Komii siiram naɨngwo tɨbmiiya, ɨni om Jopa hɨr nwowa saiir inɨgɨn Tabitaka. Grik sɨmiir yaigɨna hɨnɨɨna dapika, Dokas. Taka wiga saiir siyɨuɨn, bɨmbɨuwi rani, saeya tɨriyɨm iikamɨm sɨmiir. Pɨ sɨma nae digworaekwowɨm whaowae pɨ saeya mɨ hauuwi.
36 Na cidade de Jope havia uma seguidora de Jesus chamada Tabita. (Este nome em grego é Dorcas .) Ela usava todo o seu tempo fazendo o bem e ajudando os pobres.
37 Mɨ saeya taka wiga ɨi kwɨra maka niiga. Mɨ saeya ɨna yaowɨgusamkiya. Mɨ sɨma saiir pɨuɨs biyɨeya ɨna hɨisok hainanaiimɨm mɨ sɨma saiirɨn mowinau hɨr inɨ haigigig.
37 Naqueles dias Dorcas ficou doente e morreu. Lavaram o corpo dela e depois o puseram num quarto do andar de cima.
38 Om Lida ɨni om Jopa siir kingiinar kwowɨn. Mɨ kamɨm Jisɨs siir mɨi kɨgna mɨriiyɨm om hɨr mwowɨm, sɨma wakaeki, Pita siya om Lida hɨr nwowi. Mɨ sɨma inkamwo nwɨsa yɨkropki siiram. Mɨ sowa ha namwo mɨ Pita siir inɨ boɨnaki, hae! Kɨra ha wɨtsɨsau!
38 Jope ficava perto de Lida. Quando os seguidores de Jesus em Jope souberam que Pedro estava em Lida, enviaram dois homens para levar-lhe o seguinte recado: — Por favor, venha depressa até Jope!
39 Mɨ Pita siya ɨni tɨkɨ inkam nwɨso ɨni sowakar yɨto. Mɨ siya ɨna yɨmbiyamɨn om Jopa hɨriir mɨ sɨma siirɨn mouwiya hɨriir whɨniiyam. Mɨ tɨ wig igabaeyɨm, sɨma yokwo ouwɨn Pita siir whwonkam ɨdan. Mɨ tɨ yɨuɨsɨm Dokas saeya panɨm, sɨma Pita siir yɨisiimauu. Ɨiya saeya krɨmakar nwowa mɨ tɨ digworaekwowɨm saeya nonkwokwokɨm.
39 Então Pedro se aprontou e foi com eles. Quando chegou lá, eles o levaram para o quarto de cima. Todas as viúvas ficaram em volta dele, chorando e mostrando os vestidos e as outras roupas que Dorcas havia feito quando ainda vivia.
40 Pita siya iikam whɨekakɨm sɨmiir nɨkrop ɨuungiyɨn mɨ siya ogmwo yamɨ hɨugi sɨmiir mhoɨiyan. Mɨ nhwo Adi Komii siiram yami kwɨsboɨnki. Mɨ Pita siir whwonkamɨn ɨni taka wiga saiir pɨu ɨs nhɨnga ɨni saiir swokɨ kwaimɨsyao kaowɨn. Mɨ siya boɨn, Tabita! Kɨra dɨnsiin ɨdwoki. Mɨ saiir nhwoɨn ɨna yanao kaowɨrɨrkiyɨn mɨ saeya ɨni Pita siirar yɨnsiin ɨdwo kaowɨrɨrkiya.
40 Então Pedro mandou que todos saíssem do quarto e em seguida se ajoelhou e orou. Depois virou-se para o corpo de Dorcas e disse: — Tabita, levante-se! Ela abriu os olhos e, quando viu Pedro, sentou-se.
41 Mɨ Pita siya ta wiga saiir ɨɨna aiir inɨ kiyai mɨ ɨna kinɨnsiin okwokiya. Mɨ siya sɨmiir yɨkɨuna iikamɨm Adi Komii siiram naɨngwo tɨbmiiyɨm mɨ wig igabaeyɨm sɨmiirɨn wara yɨkɨuna. Mɨ Dokas saeya ha nɨuunaiiniya mɨ ɨni sɨmiir whwonkam ɨda yaunɨ ɨuun okwoniya. Mɨ sɨma saiir kɨgɨm mɨ sɨma ɨna yaɨngwokiyɨm, saeya ɨni omwai swokɨ waiya.
41 Pedro pegou-a pela mão e ajudou-a a ficar de pé. Em seguida chamou toda a gente da igreja, inclusive as viúvas, e a entregou a eles viva.
42 Mɨ taka yaiya ɨna haigirɨrɨrkiya om Jopa siirar. Mɨ iikam whɨekakɨm ta yai aiir wakaewɨnɨm mɨ sɨma ɨna yaɨngwo tɨbmiigiyɨm Bɨiyan Inkam Komii siiram.
42 As notícias a respeito disso se espalharam por toda a cidade de Jope, e muitos creram no Senhor.
43 Ɨi kasa rani, Pita siya om Jopa hɨr nwowɨn, Saimon siir omaka aiir. Saimon siir mɨiya ɨkɨ wraisupai wraisupaiyɨm, naeiyɨm sɨmiir ɨsɨm, sɨmiir dirɨraerar nonkwokwowikɨn. Ɨriig.
43 E Pedro ficou lá muitos dias, na casa de um curtidor de couros chamado Simão.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.