Atos 9
Anutu Täŋo Man (IOU) vs NTLH
1 Kadäni uken Soltä Ekäni täŋo iwaräntäkiye kumäŋ-kumäŋ api tadäpet yäŋ umun man bumta yäwettäŋ kuŋatkuk. Täŋpäŋ bämop äma intäjukun täŋpani-ken kuŋkuk.
1 Enquanto isso, Saulo não parava de ameaçar de morte os seguidores do Senhor Jesus. Ele foi falar com o Grande Sacerdote
2 Kuŋpäŋ iwetkuk; Gäk Juda äma täŋo käbeyä yot Damaskus kome itkaŋ unitäŋo watä ämata man kudän kaŋ täŋ yämi yäk. Ude täŋiri näk päŋku ämawebe Jesu täŋo kädet iwarani u täga api yepmäŋiret. Yäwänä bämop äma unitä mani buramiŋpäŋ man kudän ŋode täŋpäŋ imiŋkuk; Soltä ämawebe Jesu täŋo kädet iwarani ämawebe ätu yabäŋpäŋä yepmäŋitpäŋ yäŋ-yäkŋat yäpmäŋ Jerusalem komeken api äbek yäk.
2 e pediu cartas de apresentação para as sinagogas da cidade de Damasco. Com esses documentos Saulo poderia prender e levar para Jerusalém os seguidores do Caminho do Senhor que moravam ali, tanto os homens como as mulheres.
3 Man kudän ude täŋpäŋ imänkaŋ Sol Jerusalem peŋpäŋ Damaskus kuŋkuk. Kuŋtäŋgän Damaskus yotpärare keräp taŋirän uterakgän kunum gänaŋ nanik peŋyäŋek pähap kubätä Sol uwäk täŋkuk.
3 Mas na estrada de Damasco, quando Saulo já estava perto daquela cidade, de repente, uma luz que vinha do céu brilhou em volta dele.
4 Peŋyäŋek unitäŋo kehäromitä täŋpewän Sol kome terak maŋpatkuk. Ude täŋpäŋ äma kubä täŋo man kotäktä ŋode yäŋirän nadäŋkuk; Sol! Sol! Gäk imata näk täŋpä wakta epäni täyan?
4 Ele caiu no chão e ouviu uma voz que dizia:
5 Ude yäwänä Soltä yäŋkuk; Ekäni, gäk netä? Yäwänä unitä yäŋkuk; Näk Jesu, täŋpi wawetta epäni täk täyan ubayäŋ yäk.
5 — Quem é o senhor? — perguntou ele. A voz respondeu:
6 Eruk, akuŋkaŋ kumaŋ yotpärare-ken ku yäk. Kuŋiri äma kubätä gabäŋ ahäŋpäŋ epän man api gäwerek. Gäweränä udegän kaŋ tä yäk.
6 Mas levante-se, entre na cidade, e ali dirão a você o que deve fazer.
7 Yäŋirän äma Sol-kät bok kuŋatkuŋo u bärom täŋpäŋ man kum kwikinik itkuŋ. Kwikinik itkaŋ äma bureni kubä nämo kaŋkaŋ man kotäk ugänpäŋ nadäŋkuŋ.
7 Os homens que estavam viajando com Saulo ficaram parados sem poder dizer nada. Eles ouviram a voz, mas não viram ninguém.
8 Täŋpäŋ Soltä akuŋpäŋ dapun ijiŋkuko upäŋkaŋ dapuri bipmäŋ urani pen irirän kerigän iŋit yäpmäŋ kumaŋ Damaskus yotpärare uken päŋku teŋkuŋ.
8 Saulo se levantou do chão e abriu os olhos, mas não podia ver nada. Então eles o pegaram pela mão e o levaram para Damasco.
9 Tewäkaŋ ume ketem nämo naŋkaŋ dupik ikekgän pen irirän kepma yaräkubä ude täreŋkuŋ.
9 Ele ficou três dias sem poder ver e durante esses dias não comeu nem bebeu nada.
10 Täŋpäkaŋ Damaskus kome uken Jesu täŋo iwaräntäki kubä itkuko u wäpi Ananias. Ananias uwä däpmonken Ekänitä gera terak wäpi yäŋkuk. Yäŋirän Ananiastä yäŋkuk; Ekäni, näk itat ŋo yäk.
10 Em Damasco morava um seguidor de Jesus chamado Ananias. Ele teve uma visão, e nela apareceu o Senhor, chamando: Ele respondeu: — Aqui estou, Senhor!
11 Yäwänä Ekänitä ŋode iwetkuk; Gäk akuŋkaŋ kädet kubä wäpi Kädet Siwoŋi yäŋ yäwani u iwat yäpmäŋ ku yäk. Kuŋtäŋgän Judastä yotken ahäŋpäŋ Tasus nanik äma kubä wäpi Sol unita kaŋ iwet yabä yäk. Äma u yot u gänaŋ itkaŋ Anutu-ken yäŋapik man yäŋ itak yäk.
11 E o Senhor lhe disse:
12 Sol u dapuri tumbani itak upäŋkaŋ däpmonken ŋode kak; Äma kubä wäpi Ananias unitä Sol dapuri yäpän tägakta yot gänaŋ äroŋpäŋ keri gupi terak peŋirän kak yäk.
12 e teve uma visão. Nela apareceu um homem chamado Ananias, que entrou e pôs as mãos sobre ele a fim de que ele pudesse ver de novo.
13 Yäwänä Ananiastä kowata ŋode yäŋkuk; Ekäni, ude nämo! Äma mäyaptä äma unita man ŋode yäŋirä nadäk täyat; Äma u imaka wakiwaki Jerusalem komeken ämawebekayeta täŋ yämik täŋpani yäk.
13 Ananias respondeu: — Senhor, muita gente tem me falado a respeito desse homem e de todas as maldades que ele fez em Jerusalém com os que creem no Senhor.
14 U bämop äma intäjukun täŋpanitä ämawebe ŋo nanik gäk wäpka terak yeŋgämä pek täkaŋ u yepmäŋitta yäŋtäreŋ imiŋkuŋ yäk.
14 E agora ele veio aqui a Damasco com autorização dos chefes dos sacerdotes para prender todos os que te adoram.
15 Ude yäwänä Ekänitä ŋode iwetkuk; Gäk ku. Sol uwä näkŋo epän watä ämana ude iwoyäŋkut yäk. Uwä ämawebe Juda äbotken nanik nämo, ba kome kubäkubä täŋo intäjukun äma, ba Isrel nanik näkŋo manbiŋam u yäŋahäŋpäŋ yäwetta iwoyäŋkut yäk.
15 Mas o Senhor disse a Ananias:
16 Täŋpäŋ näkŋo wäpnata yäŋpäŋ komi bäräpi mäyap nadäwayäŋ täyak uwä näkŋa-tägän api iwoŋärewet yäk.
16 Eu mesmo vou mostrar a Saulo tudo o que ele terá de sofrer por minha causa.
17 Ekänitä Ananias ude iweränä kumaŋ Judas täŋo yot gänaŋ äroŋpäŋ keriyat Sol terak peŋpäŋ ŋode iwetkuk; Notnapak Sol, Ekäni Jesu, kädet miŋin ahäŋ gamiŋkuko unitä apiŋo näk peŋ näwet-pewän gäkken äbätat yäk. Gäk dapun äneŋi ijiwi kuŋirä Kudupi Munapiktä gäk uwäk tawän yäŋpäŋ näk peŋ näwet-pewän äbätat yäk.
17 Então Ananias foi, entrou na casa de Judas, pôs as mãos sobre Saulo e disse: — Saulo, meu irmão, o Senhor que me mandou aqui é o mesmo Jesus que você viu na estrada de Damasco. Ele me mandou para que você veja de novo e fique cheio do Espírito Santo.
18 Ananiastä ude yäwän täreŋirän uterakgän imaka kubä äwon bumik dapuri täŋpipiŋkuko u täreŋ maŋkuk. Maŋirän dapuri ijiwän kuŋkuŋ. Ijiwän kwäpäŋ käroŋ akwänkaŋ päŋku Ananiastä Jesu wäpi terak ume ärut imiŋkuk.
18 No mesmo instante umas coisas parecidas com escamas caíram dos olhos de Saulo, e ele pôde ver de novo. Ele se levantou e foi batizado;
19 Täŋpänkaŋ Sol ketem naŋpäŋ kehäromi äneŋi yäpuk.
19 depois ele comeu alguma coisa e ficou forte como antes. Saulo ficou alguns dias com os seguidores de Jesus em Damasco.
20 Kadäni ugän yäput peŋpäŋ Juda täŋo käbeyä yot kome uken itkuŋo u gänaŋ äroŋpäŋ manbiŋam ŋode yäŋahäk täŋkukonik; Jesu u Anutu täŋo nanaki ubayäŋ yäŋ yäk täŋkuk.
20 E começou imediatamente a anunciar Jesus nas sinagogas , dizendo: — Jesus é o Filho de Deus.
21 Ude yäŋirän nadäŋpäŋ ämawebe päke unitä kikŋutpäŋ yäŋkuŋ; Wa! Äma ŋonitä-gän Jerusalem komeken ämawebe Jesu terak yeŋgämä pek täkaŋ u täŋpän waŋkuŋopäŋ udegän täŋpa yäŋkaŋ ŋo äbuk yäk. U ämawebe yepmäŋitpäŋ yäŋ-yäkŋat yäpmäŋ bämop äma intäjukun täŋpani-ken kwa yäŋkaŋ äbuk. Ude täk täŋkukopäŋ jide täŋpäŋ Jesu täŋo manbiŋam niwetak?
21 Todos os que ouviam Saulo ficavam admirados e perguntavam: — Não é este o homem que em Jerusalém estava matando todos os seguidores de Jesus? Não foi ele que veio até aqui para prender e levar essa gente aos chefes dos sacerdotes?
22 Täŋpäkaŋ Sol nadäk-nadäk Anutu-ken nanik yäpmäŋkaŋ Juda äma Damaskus itkuŋo u ŋode yäŋahäŋpäŋ yäwet täŋkuk; Jesuwä ämawebeniye yämagutta Anututä iwoyäŋpäŋ teŋkuko ubayäŋ. Täŋpäŋ Soltä Jesu täŋo mebäri u kwawakinik yäŋahäŋirän Juda ämatä u nadäŋpäŋ mani wärämutta täŋbäräp taŋpäŋ nadäwätäk pähap täŋkuŋ.
22 Mas as mensagens de Saulo se tornavam cada vez mais poderosas. E as provas que ele apresentava de que Jesus era o Messias eram tão fortes, que os judeus que moravam em Damasco não sabiam o que dizer.
23 Soltä epän u kepma mäyap täŋ yäpmäŋ kuŋirän eruk, Juda ämatä Sol utta man yäŋpäŋ-nadäk täŋkuŋ.
23 Muitos dias depois, os judeus de Damasco se reuniram e resolveram matá-lo,
24 Käbop käbop yäŋpäŋ-nadäŋirä utnayäŋ yäŋkuŋo u Soltä manbiŋam nadäŋkaŋ kuŋarirän utnayäŋ yotpärare yewa unitäŋo yäma taŋi taŋiken kepma bipani watäni itkuŋ.
24 mas Saulo ficou sabendo do plano deles. Eles vigiavam os portões da cidade dia e noite para o matar.
25 Ude täŋirä bipani kubäken käbop, Sol täŋo iwarän täwanitä Sol yäŋikŋat yäpmäŋ yotpärare täŋo yewa käroŋ uterak äroŋkuŋ. Äroŋpäŋä Sol iwerä yäk taŋi gänaŋ mäŋiränkaŋ yäk ikek tewä komen umu äpmoŋkaŋ ukädagän metäŋpeŋ kuŋkuk.Pol gänaŋkengän tewä äpmoŋkuk|src="HK00332B.jpg" size="span" loc="Near the story" copy="Horace Knowles" ref="ACT 9.25"
25 Mas certa noite os seguidores de Saulo o puseram dentro de um cesto e o desceram por uma abertura que havia na muralha da cidade.
26 Täŋpäkaŋ Sol kumaŋ päŋku Jerusalem yotpärare-ken ahäŋpäŋ Jesu täŋo äbot täŋpani-ken yäpurärärayäŋ yäŋirän u Jesu täŋo iwaräntäki kubä yäŋ nadäwä bureni nämo täŋpäpäŋ umuntaŋkuŋ.
26 Saulo foi para Jerusalém e tentou juntar-se aos seguidores de Jesus. Porém todos tinham medo dele porque não acreditavam que ele também era seguidor de Jesus.
27 Upäŋkaŋ Banabastä Sol not täŋ imiŋpäŋ yäŋikŋat yäpmäŋ aposoro äbotken kuŋpäŋ Sol täŋo manbiŋam ŋode yäwetkuk; Soltä Ekäni kädet miŋin kawänpäŋ man iwetkuko unitäŋo manbiŋam, ba Soltä Damaskus yotpärare-ken Jesu täŋo manbiŋam kehäromigän yäŋahäŋkuko unitäŋo manbiŋam yäwetkuk. Täŋirän äma kubätä nämo iniŋ bitnäŋkuk.
27 Então Barnabé veio ajudá-lo e o apresentou aos apóstolos . E lhes contou como Saulo tinha visto o Senhor no caminho e como o Senhor havia falado com ele. Barnabé também contou como, em Damasco, Saulo, pelo poder do nome de Jesus, havia anunciado corajosamente o evangelho .
28 Ude täŋpänkaŋ Sol uwä Jerusalem komeken penta itkuŋ. Täŋpäkaŋ Ekäni täŋo manbiŋam umunkät nämo, gwäk pimiŋpäŋ yäŋahäŋtäŋ kuŋatkuk.
28 Depois disso Saulo ficou com eles, andando por toda parte em Jerusalém; e, pelo poder do nome do Senhor, ele anunciava corajosamente o evangelho.
29 Täŋpäŋ kadäni kadäni Soltä Juda äma Grik mangän nadäwani-kät Jesu täŋo manbiŋam yäŋpäŋ-nadäk täk täŋkuŋo upäŋkaŋ äma u Sol utnayäŋ kädetta wäyäkŋek täŋkuŋonik.
29 Ele também conversava e discutia com os judeus que tinham sido criados fora da terra de Israel, mas eles procuravam um jeito de matá-lo.
30 Ude täŋirä noriyetä nadäŋpäŋ Sol yäŋikŋat yäpmäŋ Sisaria komeken äpmoŋkuŋ. Täŋpäŋ Sisaria kome unitä tewä yäpmäŋ kumaŋ päŋku Tasus kome ahäŋkuk.
30 Quando os irmãos souberam disso, levaram Saulo até a cidade de Cesareia e depois o mandaram para a cidade de Tarso.
31 Täŋpäkaŋ kome uken-uken, Judia, Galili ba Samaria nanik äbot täŋpani säkgämän, kwini terak itkuŋ. Äma kubätä waki nämo täŋ yämiŋkuk. Täŋpäkaŋ kädet siwoŋi terak Ekäni gämori-ken kuŋarirä Kudupi Munapiktä bänepi täŋpidäm taŋpäŋ täŋ-kehäromtaŋ yämiŋirän ämawebe kodaki mäyaptä Jesu täŋo äbot täŋpani yäpurärätkuŋ.
31 Em toda a região da Judeia, Galileia e Samaria, a Igreja estava em paz. Ela ficava cada vez mais forte, crescia em número de pessoas com a ajuda do Espírito Santo e mostrava grande respeito pelo Senhor Jesus.
32 Pitatä komeni komeni kuŋatkä yotpärare kubä wäpi Lida ahäŋpäŋ Anutu täŋo kudupi ämawebe uken irani ahäŋ yämänkaŋ penta itkuŋ.
32 Pedro viajava por toda parte. Um dia foi visitar o povo de Deus que morava na cidade de Lida.
33 Täŋpäŋ uken äma kubä wäpi Enas ahäŋ imiŋkuk. Äma uwä täŋguräŋ takinik täŋpäŋ it yäpmäŋ äbäŋirän obaŋ 8 ude täreŋkuk.
33 Encontrou ali um homem chamado Eneias, que era paralítico e fazia oito anos que não saía da cama.
34 Äma u parirän Pitatä kaŋpäŋ iwetkuk; Enas, Jesu Kristotä gepmaŋpän tägatan unita akuŋkaŋ tek ämetpäranika yäpi tägawut yäk. Pitatä ude iwerirän uterakgän akuŋkuk.
34 Pedro lhe disse: — Eneias, Jesus Cristo já curou você. Levante-se e arrume a sua cama. Na mesma hora Eneias se levantou.
35 Ude täŋkaŋ kuŋarirän Lida kome mähem ba Saron komeken nanik kuduptä kaŋpäŋ bänepi sukureŋpäŋ Ekänita biŋam täŋkuŋ.
35 Então todos os moradores da cidade de Lida e da região de Sarom viram isso e se converteram ao Senhor.
36 Kadäni uken Jopa yotpärare-ken äbot täŋpani webe kubä wäpi Tabita. (Tabita u Grik man terak Dokas, ninin man terak ipmoŋ). Webe unitä kadäni kadäni kädet tägatäga täŋpäŋ ämawebe jäwäri täŋkentäŋ yämik täŋkukonik.
36 Na cidade de Jope havia uma seguidora de Jesus chamada Tabita. (Este nome em grego é Dorcas .) Ela usava todo o seu tempo fazendo o bem e ajudando os pobres.
37 Täŋpäkaŋ Pita Lida komeken irirän Tabita uwä käyäm täŋpäŋ kumbuk. Kumäŋirän komegup ume ärut imiŋpäŋ yot gänaŋ täŋkireki kubäken yäpmäŋ päro peŋkuŋ.
37 Naqueles dias Dorcas ficou doente e morreu. Lavaram o corpo dela e depois o puseram num quarto do andar de cima.
38 Täŋpäkaŋ Lida yotpärare u Jopa yotpärare dubini-ken itkuko unita Jopa nanik äbot täŋpanitä Pita Lida komeken itak yäŋ nadäŋpäŋ äma yarä yäwerä kumaŋ päŋku Pitaken ahäŋpäŋ butewaki terak ŋode iwetkumän; Nintä komeken bäräŋeŋ kuna yäŋpäŋ gämagutdayäŋ äbäkamäk yäk.
38 Jope ficava perto de Lida. Quando os seguidores de Jesus em Jope souberam que Pedro estava em Lida, enviaram dois homens para levar-lhe o seguinte recado: — Por favor, venha depressa até Jope!
39 Yäwänä Pitatä nadäŋ yämiŋpäŋ tuŋum täŋpänkaŋ penta kuŋkuŋ. Kumaŋ päŋku Lida yotpärare ahäŋpäŋ kumbani patkuk-ken u yäŋikŋat yäpmäŋ äroŋkuŋ. Äroŋirä webe kajat-kajat kome uken nanik kuduptagän äbä Pita itgwäjiŋpäŋ konäm butewaki täŋit, Tabita kodak itkaŋ tek mebäri mebäri bipmäŋ yämik täŋkuko u iwoŋäreŋit täŋkuŋ.
39 Então Pedro se aprontou e foi com eles. Quando chegou lá, eles o levaram para o quarto de cima. Todas as viúvas ficaram em volta dele, chorando e mostrando os vestidos e as outras roupas que Dorcas havia feito quando ainda vivia.
40 Täŋirä Pitatä peŋ yäwet-pewän yäman kuŋ moreŋirä gukut imäpmok täŋpäŋ yäŋapik man yäŋkuk. Yäŋapik man yäwän tärewäpäŋ äyäŋutpäŋ Tabita kaŋpäŋ yäŋkuk; Tabita, gäk aku! Yäwänä dapun ijiwän kwäpäŋ Pita kaŋpäŋä akuŋ maŋit itkuk.
40 Então Pedro mandou que todos saíssem do quarto e em seguida se ajoelhou e orou. Depois virou-se para o corpo de Dorcas e disse: — Tabita, levante-se! Ela abriu os olhos e, quando viu Pedro, sentou-se.
41 Aku maŋirirän Pitatä kerigän iŋitpäŋ iwerän aku käroŋ itkuk. Täŋpänkaŋ Anutu täŋo ämawebe-kät webe kajat-kajat yäŋpewän ärowäkaŋ Tabita akutak ŋo kawut yäŋ yäwetkuk.
41 Pedro pegou-a pela mão e ajudou-a a ficar de pé. Em seguida chamou toda a gente da igreja, inclusive as viúvas, e a entregou a eles viva.
42 Ude täŋirän unitäŋo manbiŋam Jopa yotpärare ahäŋ parirän ämawebe mäyaptä Ekänita nadäkinik täŋ imiŋkuŋ.
42 As notícias a respeito disso se espalharam por toda a cidade de Jope, e muitos creram no Senhor.
43 Täŋpäkaŋ Pita uwä äma kubä tom gupipäŋ imaka imaka täk täŋpani wäpi Saimon unitä yotken kadäni käroŋi bumik it täŋkumänonik.
43 E Pedro ficou lá muitos dias, na casa de um curtidor de couros chamado Simão.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.