Atos 9
Anutu Täŋo Man (IOU) vs NAA
1 Kadäni uken Soltä Ekäni täŋo iwaräntäkiye kumäŋ-kumäŋ api tadäpet yäŋ umun man bumta yäwettäŋ kuŋatkuk. Täŋpäŋ bämop äma intäjukun täŋpani-ken kuŋkuk.
1 Saulo, respirando ainda ameaças e morte contra os discípulos do Senhor, dirigiu-se ao sumo sacerdote
2 Kuŋpäŋ iwetkuk; Gäk Juda äma täŋo käbeyä yot Damaskus kome itkaŋ unitäŋo watä ämata man kudän kaŋ täŋ yämi yäk. Ude täŋiri näk päŋku ämawebe Jesu täŋo kädet iwarani u täga api yepmäŋiret. Yäwänä bämop äma unitä mani buramiŋpäŋ man kudän ŋode täŋpäŋ imiŋkuk; Soltä ämawebe Jesu täŋo kädet iwarani ämawebe ätu yabäŋpäŋä yepmäŋitpäŋ yäŋ-yäkŋat yäpmäŋ Jerusalem komeken api äbek yäk.
2 e lhe pediu cartas para as sinagogas de Damasco, a fim de que, caso achasse alguns que eram do Caminho, tanto homens como mulheres, os levasse presos para Jerusalém.
3 Man kudän ude täŋpäŋ imänkaŋ Sol Jerusalem peŋpäŋ Damaskus kuŋkuk. Kuŋtäŋgän Damaskus yotpärare keräp taŋirän uterakgän kunum gänaŋ nanik peŋyäŋek pähap kubätä Sol uwäk täŋkuk.
3 Enquanto seguia pelo caminho, ao aproximar-se de Damasco, subitamente uma luz do céu brilhou ao seu redor.
4 Peŋyäŋek unitäŋo kehäromitä täŋpewän Sol kome terak maŋpatkuk. Ude täŋpäŋ äma kubä täŋo man kotäktä ŋode yäŋirän nadäŋkuk; Sol! Sol! Gäk imata näk täŋpä wakta epäni täyan?
4 Ele caiu por terra e ouviu uma voz que lhe dizia:
5 Ude yäwänä Soltä yäŋkuk; Ekäni, gäk netä? Yäwänä unitä yäŋkuk; Näk Jesu, täŋpi wawetta epäni täk täyan ubayäŋ yäk.
5 Ele perguntou: — Senhor, quem é você? E a resposta foi:
6 Eruk, akuŋkaŋ kumaŋ yotpärare-ken ku yäk. Kuŋiri äma kubätä gabäŋ ahäŋpäŋ epän man api gäwerek. Gäweränä udegän kaŋ tä yäk.
6 Mas levante-se e entre na cidade, onde lhe dirão o que você deve fazer.
7 Yäŋirän äma Sol-kät bok kuŋatkuŋo u bärom täŋpäŋ man kum kwikinik itkuŋ. Kwikinik itkaŋ äma bureni kubä nämo kaŋkaŋ man kotäk ugänpäŋ nadäŋkuŋ.
7 Os homens que viajavam com Saulo pararam emudecidos, ouvindo a voz, mas não vendo ninguém.
8 Täŋpäŋ Soltä akuŋpäŋ dapun ijiŋkuko upäŋkaŋ dapuri bipmäŋ urani pen irirän kerigän iŋit yäpmäŋ kumaŋ Damaskus yotpärare uken päŋku teŋkuŋ.
8 Então Saulo se levantou do chão e, abrindo os olhos, nada podia ver. E, guiando-o pela mão, levaram-no para Damasco.
9 Tewäkaŋ ume ketem nämo naŋkaŋ dupik ikekgän pen irirän kepma yaräkubä ude täreŋkuŋ.
9 Esteve três dias sem ver, durante os quais nada comeu, nem bebeu.
10 Täŋpäkaŋ Damaskus kome uken Jesu täŋo iwaräntäki kubä itkuko u wäpi Ananias. Ananias uwä däpmonken Ekänitä gera terak wäpi yäŋkuk. Yäŋirän Ananiastä yäŋkuk; Ekäni, näk itat ŋo yäk.
10 Havia em Damasco um discípulo chamado Ananias. O Senhor lhe apareceu numa visão e disse: Ao que ele respondeu: — Eis-me aqui, Senhor!
11 Yäwänä Ekänitä ŋode iwetkuk; Gäk akuŋkaŋ kädet kubä wäpi Kädet Siwoŋi yäŋ yäwani u iwat yäpmäŋ ku yäk. Kuŋtäŋgän Judastä yotken ahäŋpäŋ Tasus nanik äma kubä wäpi Sol unita kaŋ iwet yabä yäk. Äma u yot u gänaŋ itkaŋ Anutu-ken yäŋapik man yäŋ itak yäk.
11 Então o Senhor lhe disse:
12 Sol u dapuri tumbani itak upäŋkaŋ däpmonken ŋode kak; Äma kubä wäpi Ananias unitä Sol dapuri yäpän tägakta yot gänaŋ äroŋpäŋ keri gupi terak peŋirän kak yäk.
12 e, numa visão, viu entrar um homem, chamado Ananias, e impor-lhe as mãos, para que recuperasse a vista.
13 Yäwänä Ananiastä kowata ŋode yäŋkuk; Ekäni, ude nämo! Äma mäyaptä äma unita man ŋode yäŋirä nadäk täyat; Äma u imaka wakiwaki Jerusalem komeken ämawebekayeta täŋ yämik täŋpani yäk.
13 Ananias, porém, respondeu: — Senhor, de muitos tenho ouvido a respeito desse homem, quanto mal tem feito aos teus santos em Jerusalém.
14 U bämop äma intäjukun täŋpanitä ämawebe ŋo nanik gäk wäpka terak yeŋgämä pek täkaŋ u yepmäŋitta yäŋtäreŋ imiŋkuŋ yäk.
14 E aqui em Damasco ele tem autorização dos principais sacerdotes para prender todos os que invocam o teu nome.
15 Ude yäwänä Ekänitä ŋode iwetkuk; Gäk ku. Sol uwä näkŋo epän watä ämana ude iwoyäŋkut yäk. Uwä ämawebe Juda äbotken nanik nämo, ba kome kubäkubä täŋo intäjukun äma, ba Isrel nanik näkŋo manbiŋam u yäŋahäŋpäŋ yäwetta iwoyäŋkut yäk.
15 Mas o Senhor disse a Ananias:
16 Täŋpäŋ näkŋo wäpnata yäŋpäŋ komi bäräpi mäyap nadäwayäŋ täyak uwä näkŋa-tägän api iwoŋärewet yäk.
16 Pois eu mesmo vou mostrar a ele quanto deve sofrer pelo meu nome.
17 Ekänitä Ananias ude iweränä kumaŋ Judas täŋo yot gänaŋ äroŋpäŋ keriyat Sol terak peŋpäŋ ŋode iwetkuk; Notnapak Sol, Ekäni Jesu, kädet miŋin ahäŋ gamiŋkuko unitä apiŋo näk peŋ näwet-pewän gäkken äbätat yäk. Gäk dapun äneŋi ijiwi kuŋirä Kudupi Munapiktä gäk uwäk tawän yäŋpäŋ näk peŋ näwet-pewän äbätat yäk.
17 Então Ananias foi e, entrando na casa, impôs as mãos sobre Saulo, dizendo: — Saulo, irmão, o Senhor Jesus, que apareceu a você no caminho para cá, me enviou para que você volte a ver e fique cheio do Espírito Santo.
18 Ananiastä ude yäwän täreŋirän uterakgän imaka kubä äwon bumik dapuri täŋpipiŋkuko u täreŋ maŋkuk. Maŋirän dapuri ijiwän kuŋkuŋ. Ijiwän kwäpäŋ käroŋ akwänkaŋ päŋku Ananiastä Jesu wäpi terak ume ärut imiŋkuk.
18 Imediatamente caíram dos olhos de Saulo umas coisas parecidas com escamas, e ele voltou a ver. A seguir, levantou-se e foi batizado.
19 Täŋpänkaŋ Sol ketem naŋpäŋ kehäromi äneŋi yäpuk.
19 E, depois de comer, sentiu-se fortalecido. Saulo permaneceu alguns dias com os discípulos em Damasco.
20 Kadäni ugän yäput peŋpäŋ Juda täŋo käbeyä yot kome uken itkuŋo u gänaŋ äroŋpäŋ manbiŋam ŋode yäŋahäk täŋkukonik; Jesu u Anutu täŋo nanaki ubayäŋ yäŋ yäk täŋkuk.
20 E logo, nas sinagogas, proclamava Jesus, afirmando que ele é o Filho de Deus.
21 Ude yäŋirän nadäŋpäŋ ämawebe päke unitä kikŋutpäŋ yäŋkuŋ; Wa! Äma ŋonitä-gän Jerusalem komeken ämawebe Jesu terak yeŋgämä pek täkaŋ u täŋpän waŋkuŋopäŋ udegän täŋpa yäŋkaŋ ŋo äbuk yäk. U ämawebe yepmäŋitpäŋ yäŋ-yäkŋat yäpmäŋ bämop äma intäjukun täŋpani-ken kwa yäŋkaŋ äbuk. Ude täk täŋkukopäŋ jide täŋpäŋ Jesu täŋo manbiŋam niwetak?
21 Todos os que ouviam Saulo estavam atônitos e diziam: — Não é este o que exterminava em Jerusalém os que invocam o nome de Jesus e veio para cá precisamente para prender e levá-los aos principais sacerdotes?
22 Täŋpäkaŋ Sol nadäk-nadäk Anutu-ken nanik yäpmäŋkaŋ Juda äma Damaskus itkuŋo u ŋode yäŋahäŋpäŋ yäwet täŋkuk; Jesuwä ämawebeniye yämagutta Anututä iwoyäŋpäŋ teŋkuko ubayäŋ. Täŋpäŋ Soltä Jesu täŋo mebäri u kwawakinik yäŋahäŋirän Juda ämatä u nadäŋpäŋ mani wärämutta täŋbäräp taŋpäŋ nadäwätäk pähap täŋkuŋ.
22 Saulo, porém, mais e mais se fortalecia e confundia os judeus que moravam em Damasco, demonstrando que Jesus é o Cristo.
23 Soltä epän u kepma mäyap täŋ yäpmäŋ kuŋirän eruk, Juda ämatä Sol utta man yäŋpäŋ-nadäk täŋkuŋ.
23 Decorridos muitos dias, os judeus resolveram matar Saulo,
24 Käbop käbop yäŋpäŋ-nadäŋirä utnayäŋ yäŋkuŋo u Soltä manbiŋam nadäŋkaŋ kuŋarirän utnayäŋ yotpärare yewa unitäŋo yäma taŋi taŋiken kepma bipani watäni itkuŋ.
24 mas ele ficou sabendo do plano deles. Dia e noite guardavam também os portões da cidade, para o matar.
25 Ude täŋirä bipani kubäken käbop, Sol täŋo iwarän täwanitä Sol yäŋikŋat yäpmäŋ yotpärare täŋo yewa käroŋ uterak äroŋkuŋ. Äroŋpäŋä Sol iwerä yäk taŋi gänaŋ mäŋiränkaŋ yäk ikek tewä komen umu äpmoŋkaŋ ukädagän metäŋpeŋ kuŋkuk.Pol gänaŋkengän tewä äpmoŋkuk|src="HK00332B.jpg" size="span" loc="Near the story" copy="Horace Knowles" ref="ACT 9.25"
25 Mas os discípulos de Saulo tomaram-no de noite e, colocando-o num cesto, desceram-no pela muralha.
26 Täŋpäkaŋ Sol kumaŋ päŋku Jerusalem yotpärare-ken ahäŋpäŋ Jesu täŋo äbot täŋpani-ken yäpurärärayäŋ yäŋirän u Jesu täŋo iwaräntäki kubä yäŋ nadäwä bureni nämo täŋpäpäŋ umuntaŋkuŋ.
26 Quando chegou a Jerusalém, Saulo procurou juntar-se aos discípulos de Jesus. Porém todos tinham medo dele, não acreditando que ele fosse discípulo.
27 Upäŋkaŋ Banabastä Sol not täŋ imiŋpäŋ yäŋikŋat yäpmäŋ aposoro äbotken kuŋpäŋ Sol täŋo manbiŋam ŋode yäwetkuk; Soltä Ekäni kädet miŋin kawänpäŋ man iwetkuko unitäŋo manbiŋam, ba Soltä Damaskus yotpärare-ken Jesu täŋo manbiŋam kehäromigän yäŋahäŋkuko unitäŋo manbiŋam yäwetkuk. Täŋirän äma kubätä nämo iniŋ bitnäŋkuk.
27 Mas Barnabé, tomando-o consigo, levou-o aos apóstolos. Contou-lhes como Saulo tinha visto o Senhor no caminho, e que o Senhor tinha falado com ele. Também contou como, em Damasco, Saulo tinha pregado ousadamente em nome de Jesus.
28 Ude täŋpänkaŋ Sol uwä Jerusalem komeken penta itkuŋ. Täŋpäkaŋ Ekäni täŋo manbiŋam umunkät nämo, gwäk pimiŋpäŋ yäŋahäŋtäŋ kuŋatkuk.
28 E Saulo ficou com eles em Jerusalém, entrando e saindo, pregando ousadamente em nome do Senhor.
29 Täŋpäŋ kadäni kadäni Soltä Juda äma Grik mangän nadäwani-kät Jesu täŋo manbiŋam yäŋpäŋ-nadäk täk täŋkuŋo upäŋkaŋ äma u Sol utnayäŋ kädetta wäyäkŋek täŋkuŋonik.
29 Falava e discutia com os helenistas, mas eles procuravam matá-lo.
30 Ude täŋirä noriyetä nadäŋpäŋ Sol yäŋikŋat yäpmäŋ Sisaria komeken äpmoŋkuŋ. Täŋpäŋ Sisaria kome unitä tewä yäpmäŋ kumaŋ päŋku Tasus kome ahäŋkuk.
30 Quando isto chegou ao conhecimento dos irmãos, levaram Saulo até Cesareia e dali o enviaram para Tarso.
31 Täŋpäkaŋ kome uken-uken, Judia, Galili ba Samaria nanik äbot täŋpani säkgämän, kwini terak itkuŋ. Äma kubätä waki nämo täŋ yämiŋkuk. Täŋpäkaŋ kädet siwoŋi terak Ekäni gämori-ken kuŋarirä Kudupi Munapiktä bänepi täŋpidäm taŋpäŋ täŋ-kehäromtaŋ yämiŋirän ämawebe kodaki mäyaptä Jesu täŋo äbot täŋpani yäpurärätkuŋ.
31 Assim, a igreja tinha paz por toda a Judeia, Galileia e Samaria, edificando-se e caminhando no temor do Senhor; e, no consolo do Espírito Santo, crescia em número.
32 Pitatä komeni komeni kuŋatkä yotpärare kubä wäpi Lida ahäŋpäŋ Anutu täŋo kudupi ämawebe uken irani ahäŋ yämänkaŋ penta itkuŋ.
32 Passando Pedro por toda parte, foi também visitar os santos que moravam em Lida.
33 Täŋpäŋ uken äma kubä wäpi Enas ahäŋ imiŋkuk. Äma uwä täŋguräŋ takinik täŋpäŋ it yäpmäŋ äbäŋirän obaŋ 8 ude täreŋkuk.
33 Encontrou ali certo homem, chamado Eneias, que havia oito anos jazia de cama, pois era paralítico.
34 Äma u parirän Pitatä kaŋpäŋ iwetkuk; Enas, Jesu Kristotä gepmaŋpän tägatan unita akuŋkaŋ tek ämetpäranika yäpi tägawut yäk. Pitatä ude iwerirän uterakgän akuŋkuk.
34 Pedro lhe disse: — Eneias, Jesus Cristo cura você! Levante-se e arrume a sua cama. Ele imediatamente se levantou.
35 Ude täŋkaŋ kuŋarirän Lida kome mähem ba Saron komeken nanik kuduptä kaŋpäŋ bänepi sukureŋpäŋ Ekänita biŋam täŋkuŋ.
35 Todos os habitantes de Lida e da região de Sarom viram Eneias e se converteram ao Senhor.
36 Kadäni uken Jopa yotpärare-ken äbot täŋpani webe kubä wäpi Tabita. (Tabita u Grik man terak Dokas, ninin man terak ipmoŋ). Webe unitä kadäni kadäni kädet tägatäga täŋpäŋ ämawebe jäwäri täŋkentäŋ yämik täŋkukonik.
36 Em Jope havia uma discípula chamada Tabita, nome este que, traduzido, é Dorcas. Ela era notável pelas boas obras e esmolas que fazia.
37 Täŋpäkaŋ Pita Lida komeken irirän Tabita uwä käyäm täŋpäŋ kumbuk. Kumäŋirän komegup ume ärut imiŋpäŋ yot gänaŋ täŋkireki kubäken yäpmäŋ päro peŋkuŋ.
37 Aconteceu que, naqueles dias, ela adoeceu e veio a morrer. Depois de a lavarem, puseram o corpo num quarto do andar superior.
38 Täŋpäkaŋ Lida yotpärare u Jopa yotpärare dubini-ken itkuko unita Jopa nanik äbot täŋpanitä Pita Lida komeken itak yäŋ nadäŋpäŋ äma yarä yäwerä kumaŋ päŋku Pitaken ahäŋpäŋ butewaki terak ŋode iwetkumän; Nintä komeken bäräŋeŋ kuna yäŋpäŋ gämagutdayäŋ äbäkamäk yäk.
38 Como Lida ficava perto de Jope, os discípulos, ouvindo que Pedro estava ali, enviaram-lhe dois homens com o seguinte pedido: — Não se demore em vir até nós.
39 Yäwänä Pitatä nadäŋ yämiŋpäŋ tuŋum täŋpänkaŋ penta kuŋkuŋ. Kumaŋ päŋku Lida yotpärare ahäŋpäŋ kumbani patkuk-ken u yäŋikŋat yäpmäŋ äroŋkuŋ. Äroŋirä webe kajat-kajat kome uken nanik kuduptagän äbä Pita itgwäjiŋpäŋ konäm butewaki täŋit, Tabita kodak itkaŋ tek mebäri mebäri bipmäŋ yämik täŋkuko u iwoŋäreŋit täŋkuŋ.
39 Pedro se aprontou e foi com eles. Quando chegou lá, eles o levaram ao quarto do andar superior. Todas as viúvas o cercaram, chorando e mostrando-lhe túnicas e vestidos que Dorcas tinha feito enquanto estava com elas.
40 Täŋirä Pitatä peŋ yäwet-pewän yäman kuŋ moreŋirä gukut imäpmok täŋpäŋ yäŋapik man yäŋkuk. Yäŋapik man yäwän tärewäpäŋ äyäŋutpäŋ Tabita kaŋpäŋ yäŋkuk; Tabita, gäk aku! Yäwänä dapun ijiwän kwäpäŋ Pita kaŋpäŋä akuŋ maŋit itkuk.
40 Mas Pedro mandou que todos saíssem, ajoelhou-se e orou; depois, voltando-se para o corpo, disse: — Tabita, levante-se! Ela abriu os olhos e, vendo Pedro, sentou-se.
41 Aku maŋirirän Pitatä kerigän iŋitpäŋ iwerän aku käroŋ itkuk. Täŋpänkaŋ Anutu täŋo ämawebe-kät webe kajat-kajat yäŋpewän ärowäkaŋ Tabita akutak ŋo kawut yäŋ yäwetkuk.
41 Ele, dando-lhe a mão, ajudou-a a ficar em pé; e, chamando os santos, especialmente as viúvas, apresentou-a viva.
42 Ude täŋirän unitäŋo manbiŋam Jopa yotpärare ahäŋ parirän ämawebe mäyaptä Ekänita nadäkinik täŋ imiŋkuŋ.
42 Isto se tornou conhecido em toda a cidade de Jope, e muitos creram no Senhor.
43 Täŋpäkaŋ Pita uwä äma kubä tom gupipäŋ imaka imaka täk täŋpani wäpi Saimon unitä yotken kadäni käroŋi bumik it täŋkumänonik.
43 Pedro ficou em Jope muitos dias, na casa de um curtidor chamado Simão.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.