Hebreus 11

Kaipimi Taita Dius Rimaku (INB) vs BKJ

Sair da comparação
1 Taita Dius­wa suma iuia­rii ni­raian­mi, pai ima ruran­ga­pa nis­kata suia­na­kuska sutipa tukug­samun­ga­pa kas­kata iachai. Chasa suma iuia­rispa, iachan­chimi, mana kawas­pa­pas, sutipa kagta.
1 Ora, a fé é a substância das coisas pelas quais esperamos, a evidência das coisas não vistas.
2 Nukan­chipa ñugpa­manda taita­kuna­pas chasa­lla­ta iuia­rig­manda­mi Taita Dius pai­kunata nirka: “Alli­mi kan­gi­chi”.
2 Porque por ela os antigos obtiveram um bom testemunho.
3 Taita Dius­wa suma iuia­ris­pa­lla­mi iachan­chi, tukui luar­kuna paipa iachai­lla­wa wiña­chiska kagta. Chi­manda, kuna­ura kawa­ris­ka­kuna, mana kawa­ri­diru­kuna­wa­mi rurarka.
3 Através da fé entendemos que os mundos foram moldados pela palavra de Deus; de modo que as coisas que são vistas não foram feitas das coisas que aparecem.
4 Abel suti runaka, Taita Dius­wa suma iuia­ris­pa­mi, sug ubija­kuna wañu­chispa, Dius­pa ñawipi rupa­chirka. Ikuti paipa waugki Kaín kama­riku kara­kus­kaka, Dius­pa ñawipi mana suma­mi kawa­rirka. Chi­manda­mi Taita Dius, Abelta nirka: “Mana panda­rig­mi tukungi”. Chasa kag­manda­mi, paita suma kawaspa, chas­kig­sina rurarka. Abel wañuska kas­pa­pas, pai suma iuia­ris­ka­waka kawa­chin­mi, nukan­chi imasa kaug­san­ga­pa.
4 Pela fé Abel ofereceu a Deus um sacrifício mais excelente do que Caim, pelo qual alcançou testemunho de que ele era justo, testificando Deus sobre os seus dons, e através disso, depois de morto, ainda fala.
5 Enok suti runaka, Taita Dius­wa suma iuia­ris­pa­lla kaug­sa­kug­manda­mi sug luarma apai tukurka, mana wañus­pa­lla. Paita kai alpapi maska­na­kus­pa­pas, mana tarir­ka­kuna­chu. Taita Dius­mi paita aparka. Ñugpa­manda librupi kasa­mi ni­raiá: pai manara apai tukug­pita, Taita Dius­pa ñawipi alli kag­ta­mi paita kawa­rirka.
5 Pela fé Enoque foi trasladado para não ver a morte, e não foi achado, porque Deus o trasladara; porque antes de sua trasladação ele tinha testemunho de que agradara a Deus.
6 Taita Diusta suma iuia­riska­lla­wa­mi pudirí, paipa ñawipi sumag­lla kawa­rin­ga­pa. Taita Dius­pag­ma kai­lla­ian­ga­pa, iukan­chimi iuiai­lla­pi iuia­ringa pai tiagta, i pai­lla­ta­ta mai­kan paita maska­na­kugta alli karag kagta.
6 Porém, sem fé é impossível agradar-lhe; porque é necessário que aquele que se aproxima de Deus acredite que ele existe, e que é galardoador daqueles que diligentemente o buscam.
7 Noé suti runaka, Taita Dius­lla­wa suma iuia­ris­pa­mi sug atun barku rurarka. Ima tukun­ga­pa kagta Taita Dius willa­ura, manara chasa tukugta kawas­pa­pas, Taita Dius ima nis­kata uias­pa­lla­mi chi bar­kuta rurarka; chasaka, tukui pai­wa kaug­sa­na­kus­kata kis­pi­chin­ga­pa. Taita Dius ima nis­kata uiaspa, suma iuia­ris­pa­mi kai alpapi kaug­sa­na­kus­kata kawa­chirka, pai­kuna puchuka­rii tukun­ga­pa kagta­kuna. Chasa suma iuia­rig­manda­mi paipas mana panda­rig ni­raiag­sa­murka.
7 Pela fé Noé, tendo sido avisado por Deus a respeito das coisas que ainda não se viam, comoveu-se com temor, preparou uma arca para salvação da sua casa, pela qual condenou o mundo, e tornou-se herdeiro da justiça, que é segundo a fé.
8 Abra­ham suti runaka, Taita Dius kaia­ura, pai­wa suma iuia­ris­pa­mi uias­pa­lla rirka, Taita Dius alpa karan­ga­pa kaska­ma chaiag­rin­ga­pa. Maima chaiag­rin­ga­pa kagta mana iachas­pa­lla­mi rirka.
8 Pela fé Abraão, quando foi chamado a ir para um lugar que havia de receber posteriormente por herança, obedeceu e saiu, sem saber para onde ia.
9 Taita Dius­wa suma iuia­ris­pa­mi, chi alpa Taita Dius paita karan­ga­pa ni­raias­kapi ialig­sinalla kaug­sag­rirka. Karpa wasi­kuna­lla­pi­mi kaug­sa­kurka. Chasa­lla­ta­mi ñugpa­manda taita Isaak i Jakob­pas kaug­sar­ka­kuna. Pai­kuna­ta­pas­mi Taita Dius chi alpa­lla­tata karan­ga­pa ni­raiarka.
9 Pela fé peregrinou na terra da promessa, como em uma terra estranha, habitando em tabernáculos com Isaque e Jacó, os herdeiros com ele da mesma promessa.
10 Abra­ham suia­kur­kami, mana ima­ura­pas wag­lli­chin­ga­sina pui­blupi suma luarpi kaug­sag­rin­ga­pa. Chi pui­bluta, Taita Dius­mi ka alli iuia­rispa saia­chig.
10 Porque procurava por uma cidade que tem fundamentos, da qual o artífice e construtor é Deus.
11 Sara suti Abra­hampa war­mi­pas, chasa­lla­ta Taita Dius­wa suma iuia­ris­pa­mi, ña awila kas­pa­pas, Taita Dius­pa iapa iachai­wa kara­muska wam­bra iukag­samurka. Saraka, ima Taita Dius nis­kata iuia­ris­pa­lla­mi karka, chasa sutipa ruran­ga­pa kagta.
11 Pela fé também a própria Sara recebeu vigor para conceber descendência, e deu à luz uma criança quando já de idade avançada; porquanto teve por fiel aquele que havia prometido.
12 Abra­ham­pas, diruku ña wañun­ga­sina ka­ura­mi chi wam­bra tia­pug­sa­murka. Chasa­pas­mi paipa wam­brapa wam­brapa kati wam­bra­kuna, iapa achka tukug­sa­mur­ka­kuna. Ima­sa­mi awapi iapa achka istri­lla­kuna tia; ima­sa­mi lamar iaku patapi kaska­ju­kunata mana kuin­tan­ga­pa pudirí: chasa­lla­ta­mi Abra­hampa wam­brapa wam­brapa kati wam­bra­kuna, achka tukug­samur­ka­kuna.
12 Por isso também de um, e esse já considerado como quase morto, descenderam tantos como as estrelas do céu em multidão, e como a areia inumerável da praia.
13 Tukui chi ñugpa­manda taita­kuna i mama­kuna, Taita Dius karan­ga­pa ni­raias­kata mana chas­kis­pa­lla­mi wañur­ka­kuna. Chi runa­kuna kaug­sa­na­ku­ura­mi, Taita Dius­wa suma iuia­rispa, kipama imasa kan­ga­pa kas­kata karu­man­da­lla kawa­na­kug­sina iuiaspa, alli iuia­chii­wa kar­ka­kuna. Chasa­lla­ta­mi kawa­chi­rir­ka­kuna, kai alpapi ialig­kuna­sinalla kagta­kuna.
13 Todos estes morreram na fé, sem terem recebido as promessas; mas vendo-as de longe, foram persuadidos a respeito delas, e abraçaram-nas, e confessaram que eram estrangeiros e peregrinos na terra.
14 Chasa kawa­chi­rig­kuna ni­raian­kunami, chara kikin­kunapa chaiag­ri­diru alpata maskaspa puri­na­kugta.
14 Porque aqueles que dizem tais coisas declaram abertamente que procuram por um país.
15 Pai­kuna mai­manda llug­siska alpama kutin­ga­pa muna­na­kug­pika, chasa­mi pudin­tra­kuna.
15 E verdadeiramente, se lembrassem daquele país de onde haviam saído, teriam tido a oportunidade de retornar.
16 Chasa pudig­pi­pas, iapa alli alpa­ma­mi chaiag­rin­ga­pa suia­na­kurka. Chika ni­raian­mi sug luar­manda suma luar. Chi­manda­mi Taita Dius sakirí, pai­kunapa Tai­tiku ni­raian­ga­pa. Pai­kuna­manda­mi sug suma pui­blu alli­chiska suia­ku.
16 Mas agora eles desejam um país melhor, isto é, um celestial. Por isso também Deus não se envergonha de se chamar seu Deus, porque já lhes preparou uma cidade.
17 Abra­ham Taita Dius­wa suma iuia­ris­ka­manda­mi, Taita Dius maña­ura, paipa wam­bra Isaakta apirka, ufrinda­sina wañu­chispa rupa­chin­ga­pa; chasaka, uia kagta kawa­chi­rin­ga­pa. Paipa sug­lla wam­bra­ta­mi wañu­chin­ga­pa karka, Taita Dius chasa mañag­manda.
17 Pela fé Abraão, quando foi provado, ofereceu a Isaque, e aquele que recebera as promessas ofereceu o seu unigênito.
18 Chi wam­bra­manda­mi Taita Dius niska karka: “Isaak­manda­mi achka wam­bra­kuna mira­pug­samun­ga­pa kangi”.
18 Dele foi dito: Em Isaque será chamada a tua descendência.
19 Abra­hampa iuiai­pika iachar­kami, Taita Diuska wañus­ka­kuna­ta­pas kaug­sa­chin­ga­pa pudigta. Chi­wa­mi paipa wam­brata wañun­ga­pa ni­raiagta kaug­sa­chig­sina ikuti kaug­sai­lla sakirka.
19 Considerando que Deus sendo poderoso para levantá-lo até mesmo dentre os mortos; e então também figuradamente ele o recebeu.
20 Isaakka, Taita Dius­wa suma iuia­ris­pa­mi nirka, paipa wam­bra­kuna Jakobta i Esauta, Taita Dius iapa kuiaspa kawan­ga­pa kagta.
20 Pela fé Isaque abençoou Jacó e Esaú, concernente às coisas futuras.
21 Jakobka, Taita Dius­wa suma iuia­ris­pa­mi, ña wañukuspa nirka, Josepa iskai wam­bra­kunata, Taita Dius iapa kuiaspa kawan­ga­pa kagta. Chasa nis­paka, tawina­wa saia­rispa, Taita Dius­ta­mi nirka: “Kam, iapa alli­mi kangi”.
21 Pela fé Jacó, quando estava próximo da morte, abençoou ambos os filhos de José, e adorou, reclinando-se sobre o seu cajado.
22 Josepas, Taita Dius­wa suma iuia­ris­pa­mi, ña wañukuspa willar­ka, Israel­manda runa­kuna chi Ejipto alpa­manda llugsin­ga­pa kag­ta­kuna. Chasa iachas­pa­mi nirka: “Kam­kuna, llugsi­na­ku­ura, nuka­pa tullu­kunata apa­puaspa rin­gi­chi, kam­kuna chaiag­rin­ga­pa kas­kapi pam­bag­rin­ga­pa”.
22 Pela fé José, ao morrer, fez menção da saída dos filhos de Israel, e deu ordem acerca de seus ossos.
23 Moisespa taita­kunaka, Taita Dius­wa suma iuia­ris­pa­mi, Moi­sés tiag­samus­kata kimsa killa pakaspa cha­ri­na­kurka. Pai­kuna, Moi­sés iapa suma wawa kagta kawas­pa­mi, chi alpata iaia mandag “Tukui kari wam­bra­kunata wañu­chin­gi­chi” nig­pi­pas, mana manchas­pa­lla pakaspa cha­ri­na­kurka.
23 Pela fé Moisés, quando nasceu, foi escondido três meses por seus pais, porque viram que era um menino formoso; e não temeram o mandamento do rei.
24 Moisespas, Taita Dius­wa suma iuia­ris­pa­mi, ña wiña­ura, mana munarka, chi iaia mandagpa warmi wam­brapa wam­bra ni­raian­ga­pa.
24 Pela fé Moisés, sendo já crescido, recusou ser chamado filho da filha de Faraó,
25 Panda­rii­kuna­wa mana unai­lla kusi­kuspa kaug­sanga­taka, munar­kami, Taita Dius agllaska runa­kuna­wa sug­lla­pi llakii iukas­ka­kuna­wa kaug­san­ga­pa.
25 escolhendo antes ser afligido com o povo de Deus, do que por um período desfrutar do gozo do pecado.
26 Ejiptopi iapa iukag kan­ga­pa muna­rin­ga­taka, mas­mi iuia­rispa karka: “Nukaka, sug kis­pi­chig samun­ga­pa kagta iuia­ris­pa­mi piñai kamii­pas tukusa”. Taita Dius ima karan­ga­pa kas­kata kawag­sina, chasa iuiai­wa­mi iuia­ris­pa­lla karka.
26 Considerando a desonra de Cristo como riqueza maior do que os tesouros do Egito; porque tinha em vista a recompensa do galardão.
27 Taita Dius­wa suma iuia­ris­pa­mi, Moi­sés, Ejiptota iaia man­dag rabia­ri­kus­kata mana man­chas­pa­lla, chi alpa­manda llug­sispa rirka. Taita Dius mana kawa­rigta kawa­kug­sina iuia­ris­pa­lla­mi rirka.
27 Pela fé deixou o Egito, não temendo a ira do rei; porque perseverou como que vendo aquele que está invisível.
28 Taita Dius­wa suma iuia­ris­pa­mi Moi­sés nirka: “Wañu­chiska ubijapa iawar­wa pun­guta cha­ri­kuska kaspi­kunata awin­gi­chi. Chasaka anjil wañu­chig, Is­rael­manda runa­kunapa ñugpa kari wam­bra­kunata mana wañu­chin­ga­chu”. Ñug­pata chasa ruras­kaka, judiu­kunapa pas­kua­mi ni­raiá.
28 Pela fé ele celebrou a páscoa e a aspersão do sangue, a fim de que o destruidor dos primogênitos não lhes tocasse.
29 Ejipto­manda llugsispa, Israel­manda runa­kuna, ri­na­kuspa, Taita Dius­wa suma iuia­ris­pa­mi, Puka Kucha suti atun iakuta, ñambi­sina paskaspa, chaki­chiska alpapi chim­bar­ka­kuna. Ikuti Ejipto­manda­kuna kalpa­chi­na­kugka chasa­lla­ta chim­ba­na­ku­ura, chi iaku wich­ka­rirka. Chi­wanka, tukui­kuna­mi puchu­ka­rir­ka­kuna.
29 Pela fé passaram o mar Vermelho como por terra seca; e os egípcios que o mesmo fizeram, afogaram-se.
30 Taita Dius­wa suma iuia­rii­wa­mi, Israel­manda runa­kuna Jerikó suti pui­bluta muiu­chi­raiaska atun pata kincha muiundi kan­chis pun­cha muiuska ka­uraka, chi kin­cha pai­lla urmarka.
30 Pela fé, os muros de Jericó caíram, após serem rodeados durante sete dias.
31 Rahab suti kari­sapa war­mika, Taita Dius­wa suma iuia­ris­pa­mi chi alpata paka­lla kawan­ga­pa kachaska runa­kunata sumag­lla chas­kispa pakarka. Chi­manda­mi, Taita Diusta mana uiag­kuna wañu­chii tuku­ura, paika kis­pi­rirka.
31 Pela fé a prostituta Raabe não pereceu com os incrédulos, porque havia acolhido em paz os espias.
32 ¿Ikuti sug­kuna­mandachu willa­sa­ki­chita? Mana pagta­ri­wan­chu, Jedeon­manda, Barak­manda, San­son­manda, Jefte­manda, David­manda, Samuel­manda i Santu Ispi­ri­tu­wa rimag­kuna­manda willan­ga­pa.
32 E que mais direi? Porque não haveria tempo para falar de Gideão, e de Baraque, e de Sansão, e de Jefté, e de Davi, e de Samuel e dos profetas:
33 Pai­kuna, Taita Dius­wa suma iuia­ris­pa­mi, alpa­kunapi atun man­dag­kuna­wa wañu­chi­na­kuspa miti­ku­chispa, imasa chaias­ka­sina suma ruraspa man­dar­ka­kuna. Sug­kunaka, Taita Dius­wa suma iuia­ris­ka­manda­mi pai ima karan­ga­pa nis­kata chas­kir­ka­kuna. Sug­kunaka, Taita Dius­wa suma iuia­ris­pa­mi liun­kunapa simi­kuna­ta­pas wich­kar­ka­kuna.
33 Os quais pela fé subjugaram reinos, praticaram a justiça, obtiveram promessas, fecharam as bocas dos leões,
34 Chasa­lla­ta sug­kunaka, man­chan­ga­sina nina­kuna­ta­mi wañu­chir­ka­kuna. Sug­kunaka, atun machi­ti­wa wañu­chin­ga­pa­mi kis­pi­rir­ka­kuna. Sug­kunaka, samba­iaska mana pudig­sina kas­pa­pas, pudig­mi tukur­ka­kuna. Iapa pudig tukuspa, sug­nig­manda sul­da­du­kuna wañu­chi­na­kun­ga­pa samug­kuna­ta­mi miti­ku­chir­ka­kuna.
34 apagaram a violência do fogo, escaparam do fio da espada, foram feitos fortes na fraqueza, foram valentes em batalha, puseram em fuga os exércitos dos estranhos.
35 Chasa­lla­ta sug war­mi­kunaka, wañuska wam­bra kas­kata kaug­sa­mi chas­kir­ka­kuna.
35 As mulheres receberam os seus mortos trazidos novamente à vida; e outros foram torturados, não aceitando o seu livramento, para que pudessem alcançar uma melhor ressurreição.
36 Sug­kunaka, kamii, unz̈ai, asu­tii­mi tukur­ka­kuna. Sug­kunaka, wataspa kar­sil­pi wich­kai­mi tukur­ka­kuna.
36 E outros foram testados com escárnios e açoites cruéis, de fato, e além de cadeias e prisões.
37 Sug­kunaka, rumi­wa piai tukus­pa­mi wañur­ka­kuna. Sug­kunaka, siru­chii­wa chaugpi chaugpi kuchui tukus­pa­mi wañur­ka­kuna. Sug­kunaka, atun machi­ti­wa­mi wañu­chii tukur­ka­kuna. Sug­kunaka, Taita Dius­wa suma iuia­riita mana sakig­manda­mi, llug­si­chii tukuspa, mana katanga iukaspa, iukar­ka­kuna ubijapa i kabri­tupa karata chu­ra­ris­pa­lla puri­na­kunga. Iapa minis­ti­du­kuna­mi kaug­sa­na­kurka. Pai­kunata mana munar­ka­kuna; nis­pa­mi kamispa unz̈aspa kal­pa­chir­ka­kuna.
37 Eles foram apedrejados, serrados ao meio, tentados, mortos ao fio da espada; vaguearam sem destino vestidos em peles de ovelhas e de cabras, sendo destituídos, afligidos e atormentados,
38 Chi alli runa­kuna­taka mana chaia­kurka, kai alpa­manda­lla iuiai­wa kaug­sa­na­kuska chaug­pipi kaug­san­ga­pa. Pai­kuna llug­si­chii tukus­ka­manda, mana wasi iukaspa, sachuku, chusa sitaska alpa­kuna­pi­mi purin­ga­pa chaiar­ka­kunata. Pata alpa uku­ma­mi iukar­ka­kuna kaug­sa­na­kunga.
38 (dos quais o mundo não era digno), eles peregrinaram errantes pelos desertos, e montes, e pelas covas e cavernas da terra.
39 Tukui pai­kuna Taita Dius­wa suma iuia­ris­ka­kuna­manda­mi pai­kunata nirka: “Alli­mi kan­gi­chi”. Chasa nig­pi­pas, pai karan­ga­pa ni­raias­kata manara chas­kis­pa­lla­mi wañur­ka­kuna.
39 E todos estes, tendo obtido um bom testemunho através da fé, não receberam a promessa,
40 Taita Dius, nukan­chi­manda iuia­rispa, ñugpata karas­ka­kuna­manda mas suma­mi karan­ga­pa nirka; chasaka, pai­kuna­wa nukan­chipas sug­lla­pi tukuspa, tukui­kuna alli­llapi tukug­rin­ga­pa.
40 tendo Deus preparado alguma coisa melhor para nós, para que eles sem nós não fossem ser aperfeiçoados.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.