Mateus 23
God Lavayiyat Aṅ Puhuvasiwni (HOPNT) vs NTLH
1 Pahsat pu Jesus sinmuy‐nik̇aṅw pu put aw nánatuwnayaqamuy amumi lavayhtiqe,
1 Então Jesus falou à multidão e aos seus discípulos.
2 Paṅqawu: Tutavot tūtutuqaynayaqam Pharisee‐sinmuy amumum Moses qeniyat ep hōñi.
2 Ele disse:
3 Paniqw ōviy uma pumuy lavayiyamuy aw tūqayyuṅwi, pu umuy hinhtotiniqat umumi paṅqaqwaqw uma panhtotimantani; nīk̇aṅw uma pumuy qa tututsk̇anayani. Taq puma as nuhtumi yuaatiwisk̇ahk̇aṅw, lavayiy qa an hinwisa.
3 Por isso vocês devem obedecer e seguir tudo o que eles dizem. Porém não imitem as suas ações, pois eles não fazem o que ensinam.
4 Taq puma soñawnen hihta s’nö putut mok̇ahtotat, hakiy īkwiltoynayaṅwu; nīk̇aṅw soon ṅas’ew put paaṅwayaṅwu.
4 Amarram fardos pesados e os põem nas costas dos outros, mas eles mesmos não os ajudam, nem ao menos com um dedo, a carregar esses fardos.
5 Nihqe nāp hihta hintsatsk̇aqey mahtakni’yuṅwniqey ōviy pantsatsk̇a. Puma God lavayiyat hihta aṅ pey’yuṅqat put qötösosomhpi’yuṅṅwu, pu may aṅ pīwu, pu yuwsiy wupatsamimhtoynaya.
5 Tudo o que eles fazem é para serem vistos pelos outros. Vejam como são grandes os trechos das das suas
6 Pu haqe’ nōviwhqat aṅ mohk̇aqe qeqnit tuṅlay’yuṅṅwu, pu tsotsvalkiva qenit pas pávanyaqat pīwu.
6 Eles preferem os melhores lugares nos banquetes e os lugares de honra nas
7 Pu sinom kīsonva pumuy pas hihtay’yuṅwniqat nānawakna, pu Tutuqaynaqa yan túṅwantiwyaniqey tuṅlay’yuṅwa.
7 Gostam de ser cumprimentados com respeito nas praças e de ser chamados de “mestre”.
8 Noqw uma hapi Tutuqaynaqa qa yan túṅwantiwyani; pi sūk̇a umuy tutuqaynaqa, Christ; noqw uma sohsoyam nānatupkomu.
8 Porém vocês não devem ser chamados de “mestre”, pois todos vocês são membros de uma mesma família e têm somente um Mestre.
9 Pu uma tūwaqatsit ep qa hakiy nálalwani; pi sūk̇a Umunaa, ōveqatsit ep qátuhqa.
9 E aqui na terra não chamem ninguém de pai porque vocês têm somente um Pai, que está no céu.
10 Pu piw uma Tūtsami’wisqey qa yan túṅwantiwyani; pay pi sūk̇a umuy tsāmi’maqa, Christ.
10 Vocês não devem também ser chamados de “líderes” porque vocês têm um líder, o
11 Pay umuṅaqw pas suspavannihqa umuy tumalay’mani.
11 Entre vocês, o mais importante é aquele que serve os outros.
12 Haqawa pavan nāhihtataqa hapi qahimuniwhtini; pu nāqahihtataqa hapi a’nö hímuniwhtini.
12 Quem se engrandece será humilhado, mas quem se humilha será engrandecido.
13 Nīk̇aṅw is ohi uma tutavot tutuqaynayaqamu, pu Pharisee‐sínomu, nawip’ew hinyuṅqamu! pi uma ōveqatsit aṅqw moṅwtunatyat aw sinmuy uhtsi’yuṅwa; uma as qa aw yuṅtak̇aṅw, aw yuṅniqamuy qa nakwhantoynaya.
13 — Ai de vocês,
14 Is ohi uma tutavot tutuqaynayaqamu, pu Pharisee‐sínomu, nawip’ew hinyuṅqamu! uma koṅnanalvutuy kīkiyamuy nawhkilalwa; pu uma nawip’ew nānawakne’, sutsépyuaaykuyaṅwu. Paniqw hapi ōviy uma pas pavan qalomáyukuniwyaniqey aqw hoyta.
14 [— Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês exploram as viúvas e roubam os seus bens e, para disfarçarem, fazem longas orações! Por isso o castigo de vocês será pior!]
15 Is ohi, uma tutavot tutuqaynayaqamu, pu Pharisee‐sínomu, nawip’ew hinyuṅqamu! Pas pay uma hakiy umuhtuptsiwniy aw tuptsiwnayaniqe ōviy pātuwaqatsit, pu tūwaqatsit aṅ ahsupoq nankwusaṅwu. Noqw uma put aw tuyqawvayaqw, pam umuhpenihqe pas qalomáhintsakṅwu. Noqw ōviy God nawus maskive qȫhit aqw put sivintoynani, umuhpenihqe hóyokiwtaqata.
15 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês atravessam os mares e viajam por todas as terras a fim de procurar converter uma pessoa para a sua religião. E, quando conseguem, tornam essa pessoa duas vezes mais merecedora do inferno do que vocês mesmos.
16 Is ohi uma tūtsamyaqam qapostalyaqamu! Oviy pi uma paṅqaqwa: Hak lavayhte’: Nam ilavayi God kīyat hin hūrs wúnuhqat pan wúnuni kite’, pam soñawnen qa hinwat lavayhtiṅwu. Nīk̇aṅw kurs pam Ilavayi it sik̇avalasivat God kīyat epnihqat an pasiwtani kite’, pam nawus lavayiy kurs hin qa anhtini.
16 — Ai de vocês, guias cegos! Pois vocês ensinam assim: “Se alguém jurar pelo Templo, não é obrigado a cumprir o juramento. Mas, se alguém jurar pelo ouro do Templo, então é obrigado a cumprir o que jurou.”
17 Uma ṅasta wuwni’yuṅqamu qapostalya! Ya himuwa pas pávanniqw ōviy’o? sen sik̇avalasiva? sen God kīata? Pi put kīat hapi sik̇avalasivat pas hihtataṅwu.
17 Tolos e cegos! Qual é mais importante: o ouro ou o Templo que
18 Uma piw pan tūtutuqaynaya: Hak lavayhte’: Nam ilavayi God kīyat ep hom’oyvihk̇at an pasiwtani, kite’, pam soñawnen qa hinwat lavayhtiṅwu. Nīk̇aṅw hak lavayhte’: Nam ilavayi hom’oyvihk̇at ep kuwahtiput an pasiwtani, kite’, nawus pam lavayiy kurs hin qa anhtini.
18 Vocês também ensinam isto: “Se alguém jurar pelo altar, não é obrigado a cumprir o juramento. Mas, se jurar pela oferta que está no altar, então é obrigado a cumprir o que jurou.”
19 Uma núanhihtu qapostalyaqamu! Ya himuwa pas pávanniqw ōviy’o? sen kuwahtipu? Sen hom’oyvihk̇a? Pi pam hapi kuwahtiput pas hihtataṅwu.
19 Cegos! Qual é mais importante: a oferta ou o altar que santifica a oferta?
20 Paniqw ōviy hom’oyvihk̇at akw öqalat lavayiy pasiwnaqa piw kuwahtiput pep oyiwhqat akw pan lavayhtiṅwu.
20 Por isso, quando alguém jura pelo altar, está jurando pelo altar e por todas as ofertas que estão em cima dele.
21 Piw God kīyat akw öqalat lavayiy pasiwnaqa piw God pep ki’taqat akw pan lavayhtiṅwu.
21 Quando alguém jura pelo Templo, está jurando pelo Templo e por Deus, que mora ali.
22 Pu hak ōveqatsit akw öqalat lavayiy pasiwnaqa hapi God moṅw’atsvewayat akw pan lavayhtiṅwu, pu put ep tsokiwtaqat akw’a.
22 E, quando alguém jura pelo céu, está jurando pelo trono de Deus e pelo próprio Deus, que está sentado nele.
23 Is ohi uma tutavot tūtutuqaynayaqamu, pu Pharisee‐sínomu, nawip’ew hinyuṅqamu! uma pi umuh’uyiy aṅqw nēnevenit pakwút‐sikivo sun oyit God aw noayaṅwu; nīk̇aṅw soq God tutavoyat pas pávanyaqat uma ayo yuykuya; uma sinmuy amuṅem suan hin yukuyaniqey qe’toti; uma ṅasta núokway’yuṅwa; uma qa suan hinwisa. Uma as pávanyaqat tutavot aṅ ahsupoq hinwisnik̇aṅwo, pu it qa pas qatuvosnihqat aṅ pīwu.
23 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês dão a Deus a décima parte até mesmo da hortelã, da erva-doce e do
24 Uma hihtu qapostalk̇ahk̇aṅw tūtsamyaqamu! pas uma totophohyat ōviy kūyit tsahkwakink̇ahk̇aṅw, it himuvohkot pȫlay’taqat kwukwú’ya.
24 Guias cegos! Coam um mosquito, mas engolem um camelo!
25 Is ohi uma tutavot tūtutuqaynayaqamu, pu Pharisee‐sínomu, nawip’ew hinyuṅqamu! Uma kuyapkuyit, sen tsaqaptat ōvaqe‐sa kwaṅw’ewakwnihqat anyuṅwa, nīk̇aṅw soq hihta tukwhanayaniqey‐sa tunatyawyuṅwa, Pu uma qanamítuyqawi’yuṅṅwu.
25 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês lavam o copo e o prato por fora, mas por dentro estes estão cheios de coisas que vocês conseguiram pela violência e pela ganância.
26 Um qapostal Pharisee‐sino, um mohti uhkuyapiy ahsonṅaqw kwaṅw’ewakwtaqw, pam ōvaqe piw kwaṅw’ewayni.
26 Fariseu cego! Lave primeiro o copo por dentro, e então a parte de fora também ficará limpa!
27 Is ohi uma tutavot tūtutuqaynayaqamu, pu Pharisee‐sínomu, nawip’ew hinyuṅqamu! Uma tūtuamit qötsálwiwyuṅqat anyuṅwa. Pay as antsa pi pam ōvaqe lomasosniwa; noqw pi ahsonve sinmuy ȫqaam aṅ opom’iwyuṅwa, pu sohsoy himu toyoy’eway’o.
27 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês são como túmulos pintados de branco, que por fora parecem bonitos, mas por dentro estão cheios de ossos de mortos e de podridão.
28 Noqw pan uma suovaam pay suan hinyuṅqey nuhtumi namtaknaya; nīk̇aṅw uma pan atsáy’k̇ahk̇aṅw qa súanhinwisa.
28 Por fora vocês parecem boas pessoas, mas por dentro estão cheios de mentiras e pecados.
29 Is ohi uma tutavot tūtutuqaynayaqamu, pu Pharisee‐sínomu, nawip’ew hinyuṅqamu! Uma pi Tutuyqawhqat lavay’aymuyatuy amuṅem tuamhqölöt lomahinyuṅqat yuykuya, pu aṅ hakimuy súanyuṅqamuy haqe’ tūam’iwyuṅqat aṅ aw nukwáṅwsonilantotaqe,
29 — Ai de vocês,
30 Paṅqaqwaṅwu: Pas as itam itanamuy qatsíyamuy ep yēse’, soon amumum Tutuyqawhqat lavay’aymuyatuy qöqyani.
30 E dizem: “Se tivéssemos vivido no tempo dos nossos antepassados, não teríamos feito o que eles fizeram, não teríamos matado os profetas.”
31 Yan uma Tutuyqawhqat lavay’aymuyatuy qöqyaqamuy tímatnihqey nāsuhputsni’yuṅwa.
31 Assim vocês confirmam que são descendentes daqueles que mataram os profetas.
32 Taay! Huvam umunamuy hihta yayhnayaqat aw antsatsnaa.
32 Portanto, vão e terminem o que eles começaram!
33 Uma lölöqaṅhtuy amunyuṅqamu, uma tsūtsu’tuy aniwnimatu! ya uma hin qȫhit aqw maspiwyaniqey aṅqw ayo nöṅakni?
33 Cobras venenosas, ninhada de cobras! Como esperam escapar da condenação do inferno?
34 Pantaqw ōviy meh! Nu hapi umumi lavay’a’yatuy hōnani, pu suan wuwni’yuṅqamuyu; pu tūtutuqaynayaqamuy nu umumi ayatani. Noqw haqawatuy uma qöqyani; pu haqawatuy nahoylehtsit aw múayani; pu haqawatuy uma umuhtsotsvalkiy aṅ a’nö wuvahtotani, nen aṅ aqwhaqami kitsókinawit pumuy okiwsahsanyani.
34 Pois eu lhes mandarei profetas, homens sábios e mestres. Vocês vão matar alguns, crucificar outros, chicotear ainda outros nas
35 Noqw God umuy hapi tukopani, sohsokmuy suan hinwisqamuy umunam qöqyaqat ahpiy’o, it súantaqat Abel qatsíyat ep’e, pu aṅk yesqamuy pīwu, pu Barachias tiyat Zacharias yan mātsiwhqat qatsíyat ep’e. Ura uma God kīyat‐nik̇aṅw pu hom’oyvihkat pumuy amuhtsave put nīnaya.
35 Por isso Deus castigará vocês pela morte de todas as pessoas inocentes que os antepassados de vocês mataram, desde a morte do inocente Abel até a de Zacarias, filho de Baraquias, que vocês mataram entre o Templo e o altar.
36 Pas antsa nu umumi paṅqawni: God pu’ qatsívaptsiwyuṅqamuy amumi sohsok it yantaqat ep nāoyni.
36 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: o castigo por tudo isso cairá sobre o povo de hoje.
37 Is ohi úmaa, Jerusalem ep sínomu! Is ohi umuṅemi! Uma Tutuyqawhqat lavay’aymuyatuy qöyantotaqamu, pu umumi ayatiwyaqamuy tatatupqöyantotaqamu! Pas as nu hihsakishaqam umuy tsovalani, kowakowuhti timuy masay atpik̇aqe taṅataṅwuqat pan’i; noqw uma qa nānakwha.
37 Jesus terminou, dizendo:
38 Meh! God umuhkiy pay tatamhta.
38 Agora a casa de vocês ficará completamente abandonada.
39 Pi nu umumi paṅqawni: Pay uma yahpiy haqahpiy soon inumi yórikyani. Nīk̇aṅw ason hisat aw pituqw, uma paṅqaqwani: Tutuyqawhqat natṅwaniyat aṅ pitutoqa nam tayawintiwaa, uma kitotani; nen pep pu’ uma inumi piw yórikyani.
39 Eu afirmo que vocês não me verão mais, até chegar o tempo em que dirão: “Deus abençoe aquele que vem em nome do Senhor!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.