Mateus 22
God Lavayiyat Aṅ Puhuvasiwni (HOPNT) vs NAA
1 Noqw Jesus tūwutsit hihta tuawi’taqat akw pumuy amumi lavayhtiqe paṅqawu:
1 De novo Jesus lhes falou por parábolas, dizendo:
2 Oveqatsit aṅqw moṅwtunatya hakiy moṅwit tiat nāaptsinaqw eṅem nōvatiwhqat anta.
2 — O Reino dos Céus é semelhante a um rei que preparou uma festa de casamento para seu filho.
3 Put naat nōviwhqat aw tūtsamiwyuṅqamuy wáṅwayyaniqat ōviy ayamuy aṅqe’ ayata. Noqw tūtsamiwyuṅqam awyaniqey qa nānawakna.
3 Enviou os seus servos a chamar os convidados para a festa, mas estes não quiseram vir.
4 Pahsat pu piw pam pētuy tumal’aymuy ayataqe amumi paṅqawu: Uma tūtsamiwyaṅqamuy amumi paṅqaqwani: Taay, nōva pās yukilti; nu iwakasvokmuy, pu iwakashoymuy wi’yuṅqamuy qöya; noqw shosoy himu pās yukiwta. Uma nāaptsinaqat ep nōviwhqat awyani.
4 Enviou ainda outros servos, dizendo: “Digam aos convidados: Eis que já preparei o meu banquete; os meus bois e animais da engorda já foram abatidos, e tudo está pronto; venham para a festa.”
5 Noqw puma put paysoqtotaqe, haqe’ nankwusa, suhk̇a pāsay aw’i, pu suhk̇a huhyanpiy aw’i.
5 Mas os convidados não se importaram e se foram, um para o seu campo, outro para o seu negócio.
6 Noqw pētu tumal’aymuyatuy ṅuahtotat, pumuy okiwsasnat, qöqya.
6 Outros, agarrando os servos, os maltrataram e mataram.
7 Noqw moṅwi put navotqe itsivuti; nihqe pumuy amumi solāwamuy ayataqw, puma tumal’aymuyatuy qöqyaqamuy tuwat qöqya; nit kitsókiyamuy taqtsokya.
7 — O rei ficou furioso e, enviando as suas tropas, exterminou aqueles assassinos e incendiou a cidade deles.
8 Noqw pahsat pu moṅwi tumal’aymuy amumi paṅqawu: Pas nāaptsiniwhqat ep nōviwhqat pās yukiwta; noqw kurs tūtsamiwyaqam qahopitu. Noqw ōviy soon pumuy amuṅaqw haqawa nōviwhqat aṅqw nösni.
8 Então disse aos seus servos: “A festa está pronta, mas os convidados não eram dignos.
9 Taay, uma aṅqe’ pöhut aṅ nankwuse’, hakimuy hihsa’nihqamuy tutwe’, uma pumuy nōviwhqat aw tūtsamtotani.
9 Vão, pois, para as encruzilhadas dos caminhos e convidem para o banquete todos os que vocês encontrarem.”
10 Noqw ōviy puma tumal’a’yat aṅqe’ pöhut aṅ nankwusaqe, hakimuy hihsa’nihqamuy tutwaqe, paṅso tsovalaya, qalomásinmuyu, pu lomasinmuyu. Noqw haqam nāaptsiniwhqat ep sinom ohpo.
10 E, saindo aqueles servos pelas estradas, reuniram todos os que encontraram, maus e bons; e a sala do banquete ficou cheia de convidados.
11 Noqw moṅwi tūtsamiwyuṅqamuy amumi kuyvatoqe, ep pákihqe, hakiy tāqat nāaptsiniwhqat ep yuwsit qa yuwsi’taqat tuwa.
11 — Mas, quando o rei entrou para ver os que estavam à mesa, notou ali um homem que não trazia veste nupcial
12 Nihqe pam put aw paṅqawu: Ikwátsi, ya um hin nāaptsiniwhqat ep yuwsit qa yuwsi’k̇aṅw pew paki? Noqw kurs pam hiṅqawni.
12 e perguntou-lhe: “Amigo, como você entrou aqui sem veste nupcial?” E ele emudeceu.
13 Pahsat pu moṅwi tumal’aymuy amumi paṅqawu: Huvam māyat, pu hok̇ayat somyat ayo’haqami ihpomi qalālat aw uma tūvayani. Pep tsaykitiwni, pu tama ṅuritiwni.
13 Então o rei ordenou aos serventes: “Amarrem os pés e as mãos dele e atirem-no para fora, nas trevas; ali haverá choro e ranger de dentes.”
14 Pay as k̇aysiwhqam wáṅwayniwya; nīk̇aṅw pay híkiyom namorstiwya.
14 Porque muitos são chamados, mas poucos são escolhidos.
15 Pahsat pu Pharisee‐sinom ahpiyyaqe, hin as put lavayiyat akw núansanyaniqey ōviy namivavasiwnaya.
15 Então os fariseus se retiraram e consultaram entre si como surpreenderiam Jesus em alguma palavra.
16 Nihqe puma hakimuy pumuy amumi nánatuwnayaqamuy pu Herod aṅqw wīsiwtaqamuy Jesus aw hōnayaqw, puma paṅqaqwa: Tūtutuqaynaqa, itam ūmi navoti’yuṅqw, um pas qaatsatnihqat hintsaki; nihqe um God tuwiyat suan tūtutuqayna; pu um qa sinonuiña, ispi um sinmuy wuwniyamuy qa k̇aptsi’taqee.
16 E enviaram-lhe discípulos, juntamente com os herodianos, para lhe dizer: — Mestre, sabemos que o senhor é verdadeiro e que ensina o caminho de Deus de acordo com a verdade, sem se importar com a opinião dos outros, porque não olha para a aparência das pessoas.
17 Um kurs ōviy itamuy āawnani, Ya um hin wūwanta? Ya pay itam hihta aṅ sivit Caesar aw ōoyyaniqw pam súanta? Sen qa súanta?
17 Assim sendo, diga-nos o que o senhor acha: é lícito pagar imposto a César ou não?
18 Noqw Jesus pumuy nukpantunatyayamuy tuway’taqe, amumi paṅqawu: Ya uma hinoqw nuy unaheptota, nawip’ew hintsatsk̇aqamu?
18 Mas Jesus, percebendo a maldade deles, respondeu:
19 Kurs tax ep sīvat inumi mahtaknayaa. Noqw puma put aw put mahtaknaya.
19 Mostrem-me a moeda do imposto. Trouxeram-lhe um denário.
20 Noqw pam amumi paṅqawu: Ya i’ hakiy taywaata? Pu hakiy tuṅwniat aṅ pey’ta?
20 E Jesus lhes perguntou:
21 Noqw puma put aw paṅqaqwa: Caesar hapi. Pahsat pu pam amumi paṅqawu: Panta hápiniqw; ōviy uma Caesar himuyat Caesar aw noayani; pu uma God himuyat God aw noayani.
21 Eles responderam: — De César. Então Jesus lhes disse:
22 Noqw puma yan nanaptaqe, kurs hiṅqaqwaqe, k̇ātayuṅt, put mātapyat, ahpiyya.
22 Ouvindo isto, se admiraram e, deixando-o, foram embora.
23 Noqw pay put tālat ep hakim Sadducee‐sinom, yaw so’pum pay ahoy qa yesvaniqat paṅqaqwaqam, put aw ökihqe tūviṅtotaqe,
23 Naquele dia, alguns saduceus, que dizem não haver ressurreição, aproximaram-se de Jesus e lhe perguntaram:
24 Aw paṅqaqwa: Tūtutuqaynaqa, ura Moses hapi paṅqawu: Kurs tāqa qa tímuy’k̇aṅw mokq, put pāvaat, sen tupkoat put nȫmayatniṅwuqat amum qatupte’, put eṅem tíoymantani.
24 — Mestre, Moisés disse: “Se alguém morrer, não tendo filhos, o irmão desse homem deve casar com a viúva e gerar descendentes para o falecido.”
25 Noqw ura as hakim tsáṅe’nihqam nānatupkom yēse. Noqw amuṅaqw suspavaam as nȫmatat, qa tímuy’vat, pay mōki; nihqe tupkoy aw nȫmay mātavi.
25 Ora, havia entre nós sete irmãos. O primeiro, tendo casado, morreu e, não tendo descendência, deixou sua mulher para seu irmão.
26 Noqw aṅknihqa pay piw anhti; noqw pu amuṅknihqa pay piw amunhti. Noqw puma as tsáṅe’nihqam put nȫmatotaqw, qa hihtawat eṅem wuhti ti’va.
26 O mesmo aconteceu com o segundo, com o terceiro, até o sétimo.
27 Noqw nuhtuṅk pu’ wuhti tuwat mōki.
27 Por fim, depois de todos, morreu também a mulher.
28 Noqw ya ōviy sinmuy ahoy yesvaqw, pam hihtawat pumuy tsáṅe’nihqamuy nȫmaatni? Pi puma sohsoyam put nȫmatota.
28 Portanto, na ressurreição, de qual dos sete ela será esposa? Porque todos casaram com ela.
29 Noqw Jesus amumi paṅqawu: Suyan pi uma tutuvenit‐nik̇aṅw pu God öqalayat qa tuwi’yuṅwa. Nihqe paniqw hapi ōviy uma qa suan wūwaya.
29 Jesus respondeu:
30 Pi sinom ahoy yesve’, soon nȫmalalwani, piw soon puwsuṅwlalwani; pas puma ōveqatsit ep God hoṅviaymuyatuy amunyuṅwni.
30 Porque, na ressurreição, nem casam, nem se dão em casamento, mas são como os anjos no céu.
31 Noqw kurs uma so’qam ahoy yesvaniqat ep tūviṅtotaqw‐ya uma qa hisat tutuvenit aṅ it tuṅwáya: Ura God umumi paṅqawu:
31 Quanto à ressurreição dos mortos, vocês nunca leram o que Deus disse a vocês:
32 Nu hapi Abraham, pu Isaac, pu Jacob, pumuy Tutuyqawhqaamu, it’a? (Noqw ōviy puma nāto yēse.) Oviy pi God qa so’pumuy amumi tutuyqawi, pi yesqamuy amumii.
32 “Eu sou o Deus de Abraão, o Deus de Isaque e o Deus de Jacó”? Ele não é Deus de mortos, e sim de vivos.
33 Noqw sinom it nanaptaqe, put tutuqayhpiyat ep k̇ātayuṅwa.
33 Ouvindo isto, as multidões se maravilhavam da sua doutrina.
34 Noqw yaw pam Sadducee‐sinmuy moavöltaqat Pharisee‐sinom nanaptaqe, puma sumitsovalti.
34 Entretanto, os fariseus, sabendo que Jesus havia silenciado os saduceus, reuniram-se em conselho.
35 Noqw pumuy amuṅaqw suhk̇a tutavot aw tuvoti’taqa put unahepqe, tūviṅtaqe aw paṅqawu:
35 E um deles, intérprete da Lei, querendo pôr Jesus à prova, perguntou-lhe:
36 Tūtutuqaynaqa, ya tutavot ep himuwa pas suspavani?
36 — Mestre, qual é o grande mandamento na Lei?
37 Noqw Jesus put aw paṅqawu: Um God Uhtutuyqawhqay aw sohsok uh’unaṅway akw unaṅway’tani, pu sohsok uhhikwsiy akw’a, pu sohsok uhwuwniy akw’a.
37 Jesus respondeu:
38 I’ hapi susmohti‐nik̇aṅw pu suswuyoq tutavo.
38 Este é o grande e primeiro mandamento.
39 Noqw aṅknihqa pay piw put anta: Um pas nāmi hin unaṅway’taqey pan uhsinosṅway aw unaṅway’tani.
39 E o segundo, semelhante a este, é: “Ame o seu próximo como você ama a si mesmo.”
40 Pi sohsoy tutavo pu Tutuyqawhqat lavay’aymuyatuy lavayiam imuy lȫqmuy tutavot hapi ahpiy’o.
40 Destes dois mandamentos dependem toda a Lei e os Profetas.
41 Noqw nāt Pharisee‐sinom tsovawtaqw, Jesus pumuy tūviṅtaqe,
41 Estando reunidos os fariseus, Jesus lhes perguntou:
42 Amumi paṅqawu: Ya uma hin Christ aw wūwantota? Ya pam hakiy tíata? Noqw puma put aw paṅqaqwa: David hapi pam tíata.
42 — O que vocês pensam do Cristo? De quem é filho? Eles responderam: — De Davi.
43 Noqw pam pumuy amumi paṅqawu: Noqw pantaqw hinoqw David Qahováriwtaqat Hikwsit ahpiy put Moṅwílawu? Oviy pi paṅqawu:
43 E Jesus perguntou:
44 Tutuyqawhqa Imoṅwiy aw paṅqawu: Um hāk iputvaqewat qátuni, hisat nu uhtuwqamuy áṅwutaqw, puma ūmi maqaptsi’yuṅwniqat pahsavoo.
44 “Disse o Senhor ao meu Senhor:
45 Noqw kurs David put Moṅwílawhq, hin pam put tíatni?
45 — Portanto, se Davi o chama de Senhor, como ele pode ser filho de Davi?
46 Noqw soon kurs hak put hu’wani. Piw pāpu qa hak pahpiy put hihta tūviṅtaniqey aw unasaki.
46 E ninguém podia lhe responder uma palavra; e a partir daquele dia ninguém mais ousou fazer perguntas.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.