Mateus 13
God Lavayiyat Aṅ Puhuvasiwni (HOPNT) vs NTLH
1 Noqw ép tāwat ep Jesus kīṅaqw yámakqe, wuhkovatuphat qalaveq qatuptu.
1 Naquele mesmo dia Jesus saiu de casa, foi para a beira do lago da Galileia, sentou-se ali e começou a ensinar.
2 Noqw qaan’ewakw hintaqam sinom put aw tsovalti. Noqw ōviy pam pākihut aqw pákihqe pepeq qatuptu; noqw sinom sohsoyam pāhut qalavaqe hōñi.
2 A multidão que se ajuntou em volta dele era tão grande, que ele entrou num barco e sentou-se; e o povo ficou em pé na praia.
3 Noqw pam tūtuwutsit akw pumuy hīhihta tutuqaynaqe amumi paṅqawu: Meh, hak tāqa uyto. Poshumit tsálakintaniqe pan uylawu.
3 Jesus usou parábolas para ensinar muitas coisas. Ele disse:
4 Noqw pam uylawhq, pēhu poshumi pöhpava löhö; noqw masay’yuṅqam ökihqe, aṅ put soswa.
4 Quando estava espalhando as sementes, algumas caíram na beira do caminho, e os passarinhos comeram tudo.
5 Noqw pēhu pik̇aqlöva qa pas pisay’taqat aṅ löhö; nihqe pay suhkuyva, aṅ tutskwa qa pȫṅalaniqw ōviy’o.
5 Outra parte das sementes caiu num lugar onde havia muitas pedras e pouca terra. As sementes brotaram logo porque a terra não era funda.
6 Nit tāwat yamakq, pay kólaki; noqw pay pi pam qa ṅay’yuṅqe ōviy aṅ tsakya.
6 Mas, quando o sol apareceu, queimou as plantas, e elas secaram porque não tinham raízes.
7 Noqw pēhu kutqölpa löhö; noqw kūta aṅ kuyvaqe put lakna.
7 Outras sementes caíram no meio de espinhos, que cresceram e sufocaram as plantas.
8 Noqw pēhu lolmat tutskwat aṅ löhökqe hihta aniwna; pēhu tsivót‐sikip sunat aw hóyokput aniwna, pu pēhu payhp sunát‐sikipo, pu pēhu sunat pakwt sihk̇ay’tasikipo.
8 Mas as sementes que caíram em terra boa produziram na base de cem, de sessenta e de trinta grãos por um.
9 Tuqayvastotaa! Pi uma naqvuy’yuṅwa.
9 E Jesus terminou, dizendo:
10 Noqw put aw nánatuwnayaqam put aw ökihqe, aw paṅqaqwa: Ya um hinoqw pumuy amumi tūtuwutsit akw yuaata?
10 Então os discípulos chegaram perto de Jesus e perguntaram: — Por que é que o senhor usa
11 Noqw pam lavayhtiqe amumi paṅqawu: Oveqatsit aṅqw moṅwtunatyat ahpiy navoti tupkiwta pew pahsavoo. Nīk̇aṅw pu’ hapi pam umumiwat susmataq’a; nīk̇aṅw ímuywatuy qatuptsiwni’yuṅqamuy amumi qa mahtaq’a.
11 Jesus respondeu:
12 Pi hihta himuy’taqat hapi aw piw noiwni; noqw pam hóyokiwtaqat himuy’tani; noqw pay ṅastanihqat hikis pi hihta himuy’taqw pam put aṅqw nawhkiwni.
12 Pois quem tem receberá mais, para que tenha mais ainda. Mas quem não tem, até o pouco que tem lhe será tirado.
13 Paniqw hapi ōviy nu pumuy amumi tūtuwutsit akw yuaata, puma as aw tayk̇ahk̇aṅw qa tutwaqw ōviy’o, pu tūqayk̇ahk̇aṅw qa nanapta, pu qa māmatsya.
13 É por isso que eu uso parábolas para falar com essas pessoas. Porque elas olham e não enxergam; escutam e não ouvem, nem entendem.
14 Noqw pumuy hapi amuhpe Esaias nāt hintaniqa lavayiat aw antsaniwa. Ura pam Tutuyqawhqat eṅem yan lavayhti: Uma as aw tūqayk̇ahk̇aṅw nanaptat, qa māmatsyani; pu uma as aw tayk̇ahk̇aṅw tutwat, qa māmatsyani.
14 E assim acontece com essas pessoas o que disse o
15 Pi imuy sinmuy unaṅwaam pās tunaiwyuṅwa, pu naqvuam qa nanvotya, pu puma uviyuṅwa, nāp hisat pi k̇a puma pōsiy akw tutwak̇aṅw, naqvuy akw nanaptak̇aṅw pu unaṅway akw māmatsye’, inumi ahoy nánamtök̇aqw, nu pumuy qalaptsinani, kita.
15 Pois a mente deste povo está fechada:
16 Nīk̇aṅw uma hapi hahlayhpit epya, ispi umuhposi tālat aw tāyuṅqw ōviy’o, piw umuhnaqvuy aṅ hötsíltoti.
16 Jesus continuou, dizendo:
17 Nu umumi pas antsa paṅqawni: Pas as k̇aysiwhqam Tutuyqawhqat lavay’aymatniqw, pu súanhinwisqam umuy hihta aw yórikyaqat as aw yórikyaniqey nānawaknak̇aṅw hapi qa aw yórikya, pu umuy hihta nanaptaqat as nanaptanik̇aṅw qa nanapta.
17 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: muitos profetas e muitas outras pessoas do povo de Deus gostariam de ver o que vocês estão vendo, mas não puderam; e gostariam de ouvir o que vocês estão ouvindo, mas não ouviram.
18 Kurs huvam tuqayvastotaa. I’ tūwutsi hihta tuawi’taqat uma nanaptani.
18 — Então escutem e aprendam o que a
19 Hak haqam moṅwtunatyat ahpiy lavayit navotk̇aṅw, put qa māmatsq, pahsat pay Nukpana aw pite’, put unaṅwpeq lavayit ūyiwhqat paṅqw ipwaṅwu. I’ hapi pöhpava yēvayaqat anta.
19 As pessoas que ouvem a mensagem do vem e tira o que foi semeado no coração delas.
20 Pu i’ pik̇aqlöva yēvayaqa hapi it hakiy anta. Hak lavayit navote’, hahlayk̇aṅw āpiy put kwúsuṅwu.
20 As sementes que foram semeadas onde havia muitas pedras são as pessoas que ouvem a mensagem e a aceitam logo com alegria,
21 Noqw pay lavayi hakiy unaṅwpeq qa ṅay’taqw, pay ōviy as pam hihsavo aṅ kuytaṅwu. Nīk̇aṅw ason lavayit ep k̇ānanvotpit, pu okiwsahsaniwuy aw pituqw, hihsavoniqw pay pam sóonhtiṅwu.
21 mas duram pouco porque não têm raiz. E, quando por causa da mensagem chegam os sofrimentos e as perseguições, elas logo abandonam a sua fé.
22 Pu i’ kutqölpa yēvayaqa hapi it hakiy anta. Hak lavayit as navotat, yep qatsit‐sa aw tunatyalte’, pu k̇āhakiwuy tuṅlay’k̇aṅw put akw ūnatiqe, soq lavayit qa aw tunatyaltiṅwu. Noqw ōviy lavayi put ahsonve qa hihta aniwnaṅwu.
22 Outras pessoas são parecidas com as sementes que foram semeadas no meio dos espinhos. Elas ouvem a mensagem, mas as preocupações deste mundo e a ilusão das riquezas sufocam a mensagem, e essas pessoas não produzem frutos.
23 Pu tuwat i’ lomatutskwat aṅ yēvayaqa hapi imuy amunta. Hakim lavayit nanapte’, māmatsyaṅwu. Noqw lavayi wuṅwe’, hihta aniwnaṅwu, pēhu tsivót‐sikip sunát‐sikip hóyokput himuy’vaya; pu pēhu payhp sunát‐sikipo, pu pēhu sunat pakwt sihk̇ay’tasikipo.
23 E as sementes que foram semeadas em terra boa são aquelas pessoas que ouvem, e entendem a mensagem, e produzem uma grande colheita: umas, cem; outras, sessenta; e ainda outras, trinta vezes mais do que foi semeado.
24 Pu pam piw tūwutsit hihta tuawi’taqat akw pumuy tutuqaynaqe amumi paṅqawu: Oveqatsit aṅqw moṅwtunatya hapi hak pāsay aṅ lomavoshumit uyhqat anta.
24 Jesus contou outra parábola . Ele disse ao povo:
25 Noqw pam puwhq, put tuwqaat pítuhqe, söhövosit amuhtsava söhövostusaqat uyht, ahpiy’o.
25 Certa noite, quando todos estavam dormindo, veio um inimigo, semeou no meio do trigo uma erva ruim, chamada joio, e depois foi embora.
26 Noqw ūyi nahpi’vaqe talay’vaqw, pahsat pu söhövostusaqa piw mātaqti.
26 Quando as plantas cresceram, e se formaram as espigas, o joio apareceu.
27 Noqw ōviy ki’taqat tumal’aymat put aw ökihqe, aw paṅqawu: Moṅwi, ya um as qa lomavoshumit uhpasay aṅ ūya? Noqw pam haqam söhövostusaqata?
27 Aí os empregados do dono das terras chegaram e disseram: “Patrão, o senhor semeou sementes boas nas suas terras. De onde será que veio este joio?”
28 Noqw pam pumuy amumi paṅqawu: Pay ituwqa panhti. Noqw tumal’aymat put aw paṅqaqwa: Noqw itam awye’, aṅ tsovalayaniqat um nāwakna?
28 — “Foi algum inimigo que fez isso!”, respondeu ele.
29 Noqw pam pumuy amumi paṅqawu: Qae, taq k̇a uma söhövostusaqat aṅ tsovalantote’, söhövosit énaṅyani.
29 — “Não”, respondeu ele, “porque, quando vocês forem tirar o joio, poderão arrancar também o trigo.
30 Pay pi hāk aṅ sohsoy wúṅwiwmani hisat tsovalaniwniqat aw pahsavoo. Noqw ason höqyaniqw, pep pu’ nu höqyaniqamuy amumi paṅqawni: Uma aṅ söhövostusaqat mohti tsovalayani, nen put somhtotat taqtsokyani; pu’ ason uma söhövosit ikoyohkiy aw taṅatotani.
30 Deixem o trigo e o joio crescerem juntos até o tempo da colheita. Então eu direi aos trabalhadores que vão fazer a colheita: ‘Arranquem primeiro o joio e amarrem em feixes para ser queimado. Depois colham o trigo e ponham no meu depósito.’ ”
31 Pu piw pas sukw tūwutsit akw amumi yuaaykuqe paṅqawu: Oveqatsit aṅqw moṅwtunatya mustard‐uyit sivosiyat anta. Put hak pāsay ep ūya.
31 Jesus contou outra parábola . Ele disse ao povo:
32 Pam pas sohsok hihta pōvoshumit amuṅaqw sushihsay’o; nīk̇aṅw pam wuṅwe’, sohsok tusaqtsotskit amuhpenihqe suswuyoqtiṅwuniqe pas himutskiniwhtiṅwu. Noqw ōviy súmawuy aṅ masay’yuṅqam ök̇e’, put nantaqayat aṅ yesvaṅwu.
32 Ela é a menor de todas as sementes; mas, quando cresce, torna-se a maior de todas as plantas. Ela até chega a ser uma árvore, de modo que os passarinhos vêm e fazem ninhos nos seus ramos.
33 Pu piw pam sukw tūwutsit akw pumuy amumi yuaaykuqe paṅqawu: Oveqatsit aṅqw moṅwtunatya pēk̇enit anta; put wuhti kwúsuhqe, payhp tuwanit ṅumnit enaṅ namiqwrilaṅwu; noqw pam sohsok put pēk̇enaṅwu.
33 Jesus contou mais esta parábola para o povo:
34 Iit yantaqat sohsok Jesus sinmuy amumi tūwutsit akw yuaata; nihqe pam tūwutsit qa akw yuaatanik, pay amumi qa yuaataṅwu.
34 Jesus usava parábolas para dizer tudo isso ao povo. Ele não dizia nada a eles sem ser por meio de parábolas.
35 Yan Tutuyqawhqat lavay’ayaat hin lavayhtiqa aw antsaniwa; pam ura paṅqawu: Nu tūwutsit hihta tuawi’taqat akw yuaatani; nu tūwaqatsit hisat yukiltiqat aṅqaqw hihta tupkiwyuṅqat paṅqawni.
35 Isso aconteceu para se cumprir o que o profeta tinha dito: “Usarei parábolas quando falar com esse povo e explicarei coisas desconhecidas desde a criação do mundo.”
36 Pahsat pu Jesus sinmuy aṅqe’ hōnat, kīmi paki. Noqw put aw nánatuwnayaqam aw ökihqe, aw paṅqaqwa: Um as söhövostusaqat hihta tuawi’taqat itamuy āawnani.
36 Então Jesus deixou a multidão e voltou para casa. Os discípulos chegaram perto dele e perguntaram: — Conte para nós o que quer dizer a
37 Noqw pam hu’waqe amumi paṅqawu: I’ lolmat poshumit uyhqa hapi nūu, Sinot Tíata.
37 Jesus respondeu:
38 Noqw pāsa hapi yep qatsi. Lomavoshumi hapi moṅwtunatyat aṅqw sinoiwtaqamu; noqw sohövostusaqa hapi hakiy qalolmat sinomatu.
38 O terreno é o mundo. As sementes boas são as pessoas que pertencem ao .
39 Pu tuwqa, pumuy uyhqa hapi i’ Nukpana; yep qatsit so’ṅwamiq pituqw, pahsat pu höhöqsattiqat antani, noqw aṅ tsovalayaniqam hapi ōveqatsit aṅqw hoṅvia’yamu.
39 O inimigo que semeia o joio é o próprio Diabo. A colheita é o fim dos tempos, e os que fazem a colheita são os anjos.
40 Noqw ōviy hapi söhövostusu tsovalaniwht, qȫhit akw taqtsokiwhq, pay pan hapi yep qatsit so’ṅwaveq hintani.
40 Assim como o joio é ajuntado e jogado no fogo, assim também será no fim dos tempos.
41 Nu Sinot Tiat ihoṅviaymuy ayataqw, puma imoṅwtunatyay aṅqw sohsokmuy lasnayaqamuy, pu qaanhinwisqamuy tsovalayani;
41 O Filho do Homem mandará os seus anjos, e eles ajuntarão e tirarão do seu Reino todos os que fazem com que os outros pequem e também todos os que praticam o mal.
42 Nen pumuy qöpqömiq qȫhit aqw maspayani. Pep a’nö tsaykitiwni, pu tama ṅuritiwni.
42 Depois os anjos jogarão essas pessoas na fornalha de fogo, onde vão chorar e ranger os dentes de desespero.
43 Noqw pep pu’ hakim súanyuṅqam Nay moṅwtunatyayat ep tāwat an tālawṅway’yuṅwni. Tuqayvastotaa! Pi uma naqvuy’yuṅwa.
43 Então o povo de Deus brilhará como o sol no Reino do seu Pai. Se vocês têm ouvidos para ouvir, então ouçam.
44 Pu i’ pīwu: Oveqatsit aṅqw moṅwtunatya himu a’nö hihk̇ay’taqat pasve tupkiwtaqat anta. Put hak tāqa túwahqe, ahoy amht, put ep kwaṅwtoynaqe, ahpiynihqe sohsok hihta himuy húyahqe, put pāsat tui.
44 — O
45 Pu i’ pīwu: Oveqatsit aṅqw moṅwtunatya hakiy huhyaqat lolmat pearl hepnumqat anta.
45 — O
46 Pam hak sūkw pearl pas a’nö hihk̇ay’taqat túwahqe, ahpiynihqe sohsok hihta himuy húyahqe, put tui.
46 Quando encontra uma pérola que é mesmo de grande valor, ele vai, vende tudo o que tem e compra a pérola.
47 Pu i’ pīwu: Oveqatsit aṅqw moṅwtunatya pakiwmaktutsayat anta. Pam wuhkovatuphamiq tūviwhqe, sohsok hinyuṅqamuy pāvakiwhtuy inhta.
47 — O
48 Put aw ohpokq, puma pāhut qalavoq put láṅaknayaqe, pep yesvat, pu aṅ nūnukṅwatuy pāvakiwhtuy hihta aqw taṅatotat, pu pay hin’ewakwmuy maspayaṅwu.
48 E, quando está cheia, os pescadores a arrastam para a praia e sentam para separar os peixes: os que prestam são postos dentro dos cestos, e os que não prestam são jogados fora.
49 Noqw pan hapi hintani yep qatsit so’ṅwaveq’a. Oveqatsit aṅqw hoṅvia’yam nankwuse’, aṅ nūnukpantuy lomasinmuy amuṅaqw tsīk̇ayani,
49 No fim dos tempos também será assim: os anjos sairão, e separarão as pessoas más das boas,
50 Nen pumuy qöpqömiq qȫhit aqw maspayani. Pep a’nö tsaykitiwni, pu tama ṅuritiwni.
50 e jogarão as pessoas más na fornalha de fogo. E ali elas vão chorar e ranger os dentes de desespero.
51 Pu Jesus pumuy amumi paṅqawu: Ya uma īit sohsok māmatsya? Noqw puma aw paṅqaqwa: Owi, Tutuyqawhqa.
51 Então Jesus perguntou aos discípulos: — Sim! — responderam eles.
52 Noqw pam pumuy amumi paṅqawu: Sohsoyam tutuvenit tuwi’yuṅqam ōveqatsit aṅqw moṅwtunatyat ahpiy tutaqayhpit tuwi’vayaqam hapi hakiy k̇ahaktaqat anyuṅwa. Puma tutuvenit aṅqw hisattutuqayhpit sinmuy tutuqaynaya, pu pūhut tutuqayhpit pīwu.
52 Jesus disse:
53 Noqw Jesus yan tutuqaynaqey yukut, paṅqw ahpiy’o.
53 Quando Jesus acabou de contar essas parábolas , saiu dali
54 Noqw pam nāp kitsókiy ep pítuhqe, pumuy tsotsvalkiyamuy aṅ pumuy tutuqayna. Noqw put aw tūqayyuṅqam aw k̇ātayyuṅqe, nātuviṅlalwaqe paṅqaqwa: Ya sen i’ haqaqw it wuwantuwit makiwa? Is uti, pu it k̇ātutmalat haqaqw öqalmakiwa?
54 e voltou para a cidade de Nazaré, onde ele tinha morado. Ele ensinava na sinagoga , e os que o ouviam ficavam admirados e perguntavam: — De onde vêm a sabedoria dele e o poder que ele tem para fazer milagres?
55 Ya qa i’ wunavutsit tumaltuwi’taqat tíata? Ya yuat qa Mary yan mātsiwa, pu put tupkomat James‐niqw, pu Joses‐niqw, pu Simon‐niqw, pu Judas.
55 Por acaso ele não é o filho do carpinteiro? A sua mãe não é Maria? Ele não é irmão de Tiago, José, Simão e Judas?
56 Pu siwamat, ya qa puma sohsoyam itamumya? Noqw ya sen i’ haqaqw īit hihta makiwa? kitota.
56 Todas as suas irmãs não moram aqui? De onde é que ele consegue tudo isso?
57 Nihqe puma put ep qaan’unaṅwtoti. Noqw Jesus pumuy amumi paṅqawu: Pay pi Tutuyqawhqat lavay’ayaat sohsovik k̇aptsi’tiwṅwu, hal pay nāp kitsókiy‐sa ep’e, pu pas nāp kiy ep pīwu.
57 Por isso ficaram desiludidos com ele. Mas Jesus disse:
58 Noqw puma qa tuptsiwni’yuṅqw, ōviy pay pam pep qa a’nö hihta tumalta.
58 Jesus não pôde fazer muitos milagres ali porque eles não tinham fé.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.