Lucas 5

God Lavayiyat Aṅ Puhuvasiwni (HOPNT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Noqw sinom God lavayiyat nanaptaniqe put aw hūrs tsovawtaqw, pam wuhkovatuphat Gennesaret yan mātsiwhqat qalaveq wunu.
1 Certo dia Jesus estava na praia do lago da Galileia, e a multidão se apertava em volta dele para ouvir a mensagem de Deus.
2 Nihqe pam lȫqmuy pākihut patuphat qalaveq wúnuhqat tuwa, noqw kurs pakiwmamahk̇am pumuy aṅqw nö́ṅakqe, pakiwmaqtutsayay tūvahomtota.
2 Ele viu dois barcos no lago, perto da praia. Os pescadores tinham saído deles e estavam lavando as redes.
3 Noqw pam pākihut hakiy Simon himuyat aqw paki; nihqe pam tutskwat aṅqw híhin yūmo hóyoknaniqat aw paṅqawu; noqw pam pepeq qatuptuqe, pākihut aṅqw sinmuy tutuqayna.
3 Jesus entrou num dos barcos, o de Simão, e pediu que ele o afastasse um pouco da praia. Então sentou-se e começou a ensinar a multidão.
4 Pu ōviy pam yuaataqe yukut, Simon aw paṅqawu: Uma pavan hötsit aw hóyok̇e’, pāvakiwhtuy inhtaniqe ōviy umuhtutsayay pāmiq pánani.
4 Quando acabou de falar, Jesus disse a Simão:
5 Noqw Simon lavayhtiqe put aw paṅqawu: Moṅwi, itam as tōk̇ep tumalay’tat, qa hihta kwisna, noqw pay pi um paṅqawhq ōviy nu tutsayat pāmiq pánani.
5 Simão respondeu: — Mestre, nós trabalhamos a noite toda e não pescamos nada. Mas, já que o senhor está mandando jogar as redes, eu vou obedecer.
6 Noqw puma panhtiqe, pahsat pu qaan’ewakw hintaqamuy pāvakiwhtuy inhta; noqw pumuy tutsáyaam tsīkiwma.
6 Quando eles jogaram as redes na água, pescaram tanto peixe, que as redes estavam se rebentando.
7 Noqw suṅwámat sukwat pākihut aṅqw taṅawtaqw, puma pumuy amumi māmasa pumuy paaṅwaniqat ōviy’o. Noqw puma pituqw, puma lȫqmuy pākihut akw ohpoknayaqw, pahsat pay puma pākihut pakito.
7 Então fizeram um sinal para os companheiros que estavam no outro barco a fim de que viessem ajudá-los. Eles foram e encheram os dois barcos com tanto peixe, que os barcos quase afundaram.
8 Noqw Simon Peter put aw yórikqe, Jesus tamöyat aw nātuvat paṅqawu: Inuṅaqw ahpiy’o, taq nu okiw qaanhinmaqa, Tutuyqawhqa.
8 Quando Simão Pedro viu o que havia acontecido, ajoelhou-se diante de Jesus e disse: — Senhor, afaste-se de mim, pois eu sou um pecador!
9 Pi pam‐niqw, pu sohsoyam put ámumyaqam puma pāvakiwhtuy inhtotaqey ep kātayyuṅqw, ōviy pam yan lavayhti.
9 Simão e os outros que estavam com ele ficaram admirados com a quantidade de peixes que haviam apanhado.
10 Noqw piw hakiy Zebedeet timat James‐niqw pu John, Simon suṅwámatnihqam, puma pumuy amún nātsawina. Noqw Jesus Simon aw paṅqawu: Um qa tsawiniwtani, um yahpiy haqahpiy pāpu sinmuy kwīkwisnani.
10 Tiago e João, filhos de Zebedeu, que eram companheiros de Simão, também ficaram muito admirados. Então Jesus disse a Simão:
11 Noqw puma pākihuy tutskwami pitsínayaqe, sohsok tatamhtotat, Jesus aṅkya.
11 Eles arrastaram os barcos para a praia, deixaram tudo e seguiram Jesus.
12 Pu piw pam haqam kitsókiveniqw, hak tāqa ahsupoq tokoplelet tūtuya, nihqe pam Jesus túwahqe, tayway akw atpipo munukt, aw nāwaknaqe paṅqawu: Tutuyqawhqa, um suhtaq’ewnen soon nuy qa powatani.
12 Certa vez Jesus estava numa cidade onde havia um homem que tinha o corpo todo coberto de lepra. Quando viu Jesus, o leproso se ajoelhou diante dele, encostou o rosto no chão e pediu: — Senhor, eu sei que o senhor pode me curar se quiser!
13 Noqw pam put aw māvuyaltiqe, aw toṅokt, paṅqawu: Pay nu suhtaq’ewa; powaltii. Noqw pahsat pay tokoplele put mātavi.
13 Jesus estendeu a mão, tocou nele e disse: No mesmo instante a lepra desapareceu.
14 Noqw pam qa hakiy put āawnaniqat pam aw paṅqawu. Nīk̇aṅw pay um ahpiynen God awwat moṅwit aw nāmahtaknani; nen Moses hin tutaptaqat anwat um powaltiqey ep kuwahtiput távini. Um pan powaltiqey nuhtumi tuawi’tani, yan aw lavayhti.
14 Então Jesus lhe deu esta ordem:
15 Noqw tuwat soq pahsat pu pas ahsupoq pam hin hinhtiqa yuaatiwa, noqw sinom qaan’ewakw hintaqam Jesus aw tūqayyuṅwniqe sūmitsovalti; pu hīhihta tūtuyyaqam put ahpiy qalaptuyaniqe ōviy put aw ökiwta.
15 Mas as notícias a respeito de Jesus se espalhavam ainda mais, e muita gente vinha para ouvi-lo e para ser curada das suas doenças.
16 Noqw pay pam haqami qayēsiwhpuminen, God aw nāwakintaniqey ōviy kīṅaqw ahpiyniṅwu.
16 Porém Jesus ia para lugares desertos e orava.
17 Pu Jesus hisat sinmuy tutuqaynaqw ima Pharisee‐sinom, tutavot tutuqaynayaqamuy amumum pep yēse. Puma Galileet aṅ ahsupoq kitsókit aṅqwya, pu Judeat aṅq’ö, pu Jerusalem aṅq’ö. Noqw pumuy pep yesq, Jesus Tutuyqawhqat aw yank̇aṅw tūqalaptsintaniqey öqalay’ta.
17 Um dia Jesus estava ensinando, e alguns fariseus e alguns mestres da Lei estavam sentados perto dele. Eles tinham vindo de todas as cidades da Galileia e da Judeia e também de Jerusalém. O poder do Senhor estava com Jesus para que ele curasse os doentes.
18 Noqw meh, hakim hakiy tāqat ahpa’ qataytaqat tūtuyhqat ahpay aṅ qatsqat Jesus aw wikvaya; noqw puma as hin put panaye’, Jesus atpipo taviyaniqey tuwantota.
18 Alguns homens trouxeram um paralítico deitado numa cama e estavam querendo entrar na casa e colocá-lo diante de Jesus.
19 Noqw ep huru’pokiwtaqw hin puma put panayaniqey qa tutwa; nihqe ōviy kits’omiq wupnayaqe, tsöqa’wa kīamit póroknayaqe paṅ put ahpayat enaṅ sinsonmi Jesus atpipo hawnaya.
19 Porém, por causa da multidão, não conseguiram entrar com o paralítico. Então o carregaram para cima do telhado. Fizeram uma abertura nas telhas e o desceram na sua cama em frente de Jesus, no meio das pessoas que estavam ali.
20 Noqw puma qapēvewnayaqat Jesus amumi túwahqe paṅqawu: Tāqa, uhqaanhtipu uhpiy ayo yukiwa.
20 Jesus viu que eles tinham fé e disse ao paralítico:
21 Noqw tutavot tutuqaynayaqam Pharisee‐sinmuy amumum put ep wūwantotaqe paṅqaqwa: Ya i’ haknihqe pas God qa k̇aptsilawu? Ya hak hakiy qaanhtipuyat ayo yúkuni, hal pas God‐saa?
21 Os mestres da Lei e os fariseus começaram a pensar: — Quem é este homem que
22 Noqw Jesus pumuy wuwniyamuy māmatsqe, lavayhtiqe amumi paṅqawu: Ya uma hihta umuh’unaṅwpeq wūwantota?
22 Porém Jesus sabia o que eles estavam pensando e disse:
23 Ya hak hakiy aw hinwat lavayhtiniqw qa pas hinta, Sen, Uhqaanhtipu uhpiy ayo yukiwa kítaniqö’? sen pi wunuptut, nakwsuu, kítaniqö’?
23 O que é mais fácil dizer ao paralítico: “Os seus pecados estão perdoados” ou “Levante-se e ande”?
24 Noqw pay pi nu’ Sinot Tiat yep qatsit ep hakiy ahpiy qaanhtipuyat ayo yúkuniqey aw öqalat pasiwtaqat uma it akw nanaptaniqw‐pu pam it hakiy ahpa’ qataytaqat aw paṅqawu: Oviy nu ūmi paṅqawni: Wunuptut, uh’ahpay kwusut, nimaa.
24 Pois vou mostrar a vocês que eu, o Então disse ao paralítico:
25 Noqw pahsat pay pam pumuy amutpik wunuptut, hihta aṅ wáökiwtaqey kwusut, paṅqw nima, God pas hihtatimak̇aṅwo.
25 No mesmo instante o homem se levantou diante de todos, pegou a cama e foi para casa, louvando a Deus.
26 Noqw sinom sohsoyam k̇ātayuṅqe, God pas hihtatota, nihqe puma nātsawini’yuṅqe paṅqaqwa: Pas itam pu’ hihta qatuptsiwni’ewakw aw yórikya.
26 Todos ficaram muito admirados; e, cheios de medo, louvaram a Deus, dizendo: — Que coisa maravilhosa nós vimos hoje!
27 It yantaqat atsve pam nakwsukaṅw, hakiy moṅwit eṅem sīvat ömalawhqat, Levit yan mātsiwhqat aw yori, haqam put ömalawṅwuqat ep qátuq’ö, nihqe aw paṅqawu: Um inuṅkni.
27 Depois disso Jesus saiu e viu um cobrador de impostos, chamado Levi , sentado no lugar onde os impostos eram pagos. Jesus lhe disse:
28 Noqw pam sohsok mātapt, wunuptut, put aṅki.
28 Levi se levantou, deixou tudo e seguiu Jesus.
29 Noqw Levi put eṅem wukonovata; noqw k̇aysiwhqam sīvat ömalalwaqam‐niqw pu hakim pumuy amumum pep nopyesva.
29 Então Levi fez para Jesus uma grande festa na sua casa. Havia ali muitos cobradores de impostos, e outras pessoas estavam sentadas com eles.
30 Noqw Pharisee‐sinom‐niqw, pu pumuy amuṅaqw tutavot tutuqaynayaqam, puma put aw nánatuwnayaqamuy amumi qayan unaṅway hiṅqaqwaqe paṅqaqwa: Ya uma hinoqw moṅwit eṅem sīvat ömalalwaqamuy‐nik̇aṅw pu qaanhinwisqamuy amumum nōnovak̇ahk̇aṅw hīhikwya?
30 Os fariseus e os mestres da Lei, que eram do partido dos fariseus, ficaram zangados com os discípulos de Jesus e perguntaram: — Por que vocês comem e bebem com os cobradores de impostos e com outras pessoas de má fama?
31 Noqw Jesus lavayhtiqe amumi paṅqawu: Pay aṅ qahinyuṅqam tūhik̇at qa haqni’yuṅwa, nawus pi tūtuyyaqam put haqni’yuṅwa.
31 Jesus respondeu:
32 Pi nu aṅ súanhinwisqamuy qa pumuy wáṅwayniqe ōviy pitu; pi nu imuy qaanhinwisqamuy nāp tunatyay aṅqw lasyaniqat aw wáṅwayniqe ōviy pitu.
32 Eu não vim para
33 Noqw puma put aw paṅqawu: John aw nánatuwnayaqam pas nanapwalk̇ahk̇aṅw nānawaknaṅwu, noqw Pharisee‐sinmuy amumi nánatuwnayaqam amún hinwisa. Noqw hintaqw ōviy ūmi nánatuwnayaqam nōnovak̇ahk̇aṅw hīhikwya?
33 Algumas pessoas disseram a Jesus: — Os discípulos de João Batista jejuam muitas vezes e fazem orações, e os discípulos dos
34 Noqw pam pumuy amumi paṅqawu: Ya hak sen haqam mö’wit ep sinoiwyuṅqamuy, möönaṅwuy pumuy amumumniqw napwaltoynani? Soon’i.
34 Jesus respondeu:
35 Nīk̇aṅw ason hisat aw pituqw, möönaṅw’am pumuy amuṅaqw ahpiyniqw, pep pu’ puma nānapwalani.
35 Mas chegará o tempo em que o noivo será tirado do meio deles; então sim eles vão jejuar!
36 Noqw pam piw pumuy amumi lavayit hihta antaqat akw yuaaykuqe paṅqawu: Qa haq pi hak puhuyuwsit aṅqw hihsaqat tukut, sakwit aw pihtakna. Taq hak panhtinik puhut sakwítani, piw pūhu soon sakwit amum súnantani.
36 Jesus fez também esta comparação:
37 Pu qa haq pi hak puk̇awiwkorot sakwíiwmaqat puhuovavalat kuhkuya; taq hakiy pantiniqw, puhuovavala pēke’, wiwkorot patomnani, nen aṅ kūyiwtaqa wehemhtini, noqw wiwkorot sakwítini.
37 Ninguém põe vinho novo em
38 Soon pi puhuovavala qa puhuwiwkorot aṅ kūyiltiṅwu.
38 Não. Vinho novo deve ser posto em odres novos.
39 Piw qa hak pi hak ovavalat hísatwaiwhput hikwt, pay pahsat pūhutwat piw nāwaknaṅwu; nīk̇aṅw paṅqawṅwu: Pay hísatwat pas nukṅwa, kītaṅwu.
39 E ninguém quer vinho novo depois de beber vinho velho, pois diz: “O vinho velho é melhor.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.