Romanos 8

Tũpa Ñehengagüer (GYRNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Cũritei rumo ndipo iri Tũpa ñemoɨrosa yandeu Jesucristo rese yaicose.
1 Isanimih boun sabuw iyabowat Keriso Jesu wanawananamaim hikofan tema’am boro men hinakusairihimih.
2 Esepia niha, Jesucristo rese yaicose, yande cuaisar Espíritu tecovesa mondosar yande renose angaipa povrɨ sui, manosa sui avei.
2 Anayabin God Anunin ana fairamaim Keriso Jesu wanawananamaim yawas ebitit, i ayu bowabow kakafin ana fairane naatu morob ana fairane rufamu atit.
3 Esepia, yande remimbotarai rese ndayaicatui Moisés porocuaita mboyeroya ãgua, ahe avei evocoiyase ndoicatui eté yande reco moingatu. Tũpa rumo oicatuño ité. Esepia, Guahɨr ombou yande nungar tuprɨ ité ‘toyemondo ava angaipa repɨrã’ oya. Ẽgüe ehi imocañɨ opacatu yande angaipa yande sui, yande remimbotarai avei.
3 Ofafar men karam tasinaf, anayabin it biyat ana kakafinamaim iwa’an ofafar ririm. Baise God sinaf, taiyuwin Natun Ta’imon iyun ra’iy orot biyan kakafin bai iyaun, naatu bowabow kakafin ana siboromih matar. Naatu bowabow kakafih orot babin wanawanahimaim etei kusaisiren.
4 Ahe ẽgüe ehi yande yamboavɨye vaherã mborocuaita. Esepia, ndayaico iri yande remimbotar tẽi pɨpe. Yaico rumo Espíritu avɨye vahe rese.
4 God iti bowabow sinaf, saise ofafar ana tur eo’o i hinan wanawanatamaim hinamatar, men biyat ana kokomaim tanama, baise Ayubin ana kokomaim tanama.
5 Esepia, acoi yuvɨrecoi vahe rumo güemimbotar tẽi pɨpe, güecocuerai reseño tẽi ipɨhañemoñeta yuvɨreco; Espíritu rese yuvɨrecoi vahe rumo semimbotar rese ipɨhañemoñeta catu yuvɨreco.
5 Sabuw iyab biyah ana naniyanamaim tema’am hai naniyan tutufin etei i nati’imaim ebobonawiyih. Baise sabuw iyab Anun Kakafiyin ana kokomaim tema’am, hai not tutufin etei Anun ana kokomaim tesisinaf.
6 Iyavei acoi güemimbotarai rese tẽi ipɨhañemoñeta vahe, ahe omano itera apɨrẽhɨ yuvɨreco. Ipɨhañemoñeta vahe rumo Espíritu suindar mbahe rese, vɨrecora tecovesa apɨrẽhɨ vahe mbahe tuprɨ pɨpe yuvɨreco.
6 Turobe orot babin ana notamaim nabobonawiyi boro morob wan inayen. Baise Anun Kakafiyin ana notamaim nabobonawiy boro yawas naatu tufuw inab.
7 Esepia, acoi güecocuerai reseño tẽi ipɨhañemoñeta vahe, ahe Tũpa amotarẽhɨmbar yuvɨrecoi. Ndoipotai eté iyavei ndoicatui Tũpa porocuaita mboyeroya ãgua yuvɨreco.
7 Anayabin sabuw iyab biyah ana kokomaim kakafih ebobonawiyih i God ana kamabiy temamatar, naatu men karam boro God ana ofafar babanamaim hinama.
8 Ẽgüe ehi eté, acoi yuvɨrecoi vahe güemimbotarai pɨpe, ndoicatui eté Tũpa remimbotar apo ãgua yuvɨreco.
8 Sabuw iyab biyah ana kokomaim ebobonawiyih men karam hiwa’an God niyasisir.
9 Pe rumo ndapeico iri pe remimbotarai pɨpe. Peico rumo Tũpa Espíritu rese, ahe perecose peyese. Acoi ndovɨrecoi vahe rumo Espíritu Cristo suindar, ndahei eté chupendar.
9 Baise kwa i men biya ana kokomaim ebobonawiyi, baise Anun Kakafiyin. Anayabin God Anunin i kwa wanawanamaim ema’am. Orot yait Keriso Anunin men wanawananamaim ema’ama, i men Keriso nowan.
10 Cristo secoise rumo pe rese, yepe pe rete ocañɨ tẽi vaherã angaipa sui viña, pe espíritu rumo oicoveño ité. Esepia, Tũpa, “Peyavɨ mbahe” ndehi iri pẽu.
10 Baise Keriso kwa wanawanamaim ema’am, imih God buwi yawas kwama’am. Basit biya i boro namorob anayabin bowabow kakafin awan karatan, baise ayub i yawasin anayabin ayub ana yawas i mutufurin.
11 Acoi Tũpa Espíritu secoise pe rese, Tũpa evocoiyase omondora tecovesa pɨasu pe retecuer upe oEspíritu pe rese secoi vahe pĩratasa pɨpe. Esepia niha, ipɨpe ité ombogüerayevɨ Guahɨr Jesucristo.
11 Naatu God Anunin Jesu morobone biyawas kwa wanawanamaim ema’ama. Keriso morobone biyawas na’atube kwa auman boro i Anunin kwa wanawan ema’am imaim biya yawas nitin.
12 Ẽgüe ehi che rɨvɨreta, yareco yande cuaita, ndahei rumo yande remimbotarai pɨpe yande reco ãgua.
12 Isanimih, taituwou, it i bowabow hitit, baise men biyat ana kokomaim tanasinafumih.
13 Esepia, pe peicoño itese pe remimbotarai pɨpe, ahese pecañɨ tẽira; pemombopase rumo Espíritu pɨpe peyesui, ahese peicovera apɨrẽhɨ vaherã.
13 Anayabin kwa biya ana kokomaim kwanama’am na’at boro kwanamorob. Baise Anun Kakafiyin ana kokomaim kwanama’am na’at, biya ana kokok kakafih etei boro nimuruben. Naatu kwa boro yawas kwanama,
14 Esepia, opacatu Tũpa Espíritu ombohe vahe, Tũpa rahɨr ité yuvɨrecoi.
14 anayabin sabuw iyab God Ayubin ebobonawiyih i God natunatun.
15 Supi eté pe Espíritu peipɨsɨ vahe ndapembosɨquɨye uca iri pe rereco, ahe rumo pemoingo Tũpa rahɨr ité pe reco ãgua. Ahe avei, “¡Che Ru!” pe mbohe uca chupe.
15 Anayabin God Ayubin kwabaib i men kwa niwa’ani bir ana fairamaim nabonawiy isan kwani’akiramih. Baise Ayubin kwabaib i natunatun anababatun matar isan kwabai, saise imaim fair tanab isan tanarerey tanao, “Abba! Tamaiya!”
16 Co Espíritu avei oicua uca yande espíritu upe Tũpa rahɨr yande recose.
16 I Ayubin it ayubit bairi hita’imon teo’orereb it i God natunatun.
17 Evocoiyase yaipɨsɨ aveira mbahe yande Ru Tũpa ombou vaherã yandeu; ahe oyoya Cristo reseve yaipɨsɨra, Cristo paraɨsu agüer pɨpe ité yaicose yareco vaherã teco porañetesa ipɨri curi.
17 It i natunatun imih sawar abisa i ana sabuw isah ebobotan boro bairi tanab yaun. Naatu abisa God Keriso isan ebobotan boro bairi tanab yaun. Keriso ana biyababan bairi tanafafaram na’at ana marakaw boro bairi tanafaram.
18 Cũritei rumo yande paraɨsusa ndoyoyai eté teco porañetesa yande rese ou vaherã rese.
18 Anababatun au’uwi, biyababan iti boun tabai tabi’akir, mar boro ana marakaw nabirerereb hairi tanafufufun, nati marakaw i ra’at kwanekwan men biyababan hairi ta’imon.
19 Opacatu Tũpa rembiapocuer osãro vɨte ité opacatu oquerẽhɨsa pɨpe, osepia pota ité teco porañete vahe tahɨr yuvɨrecoi vahe rese.
19 Anayabin baimataren sawar tutufin etei God natunatun bow tit bairerereb isan, yah kusikus iwa’an hima hi’uroron tinuwanuw.
20 Esepia, Tũpa rembiapo ndahe iri eté yɨpɨndar nimarai vahe nungar. Ndahei rumo oyesui tẽi ẽgüe ehi, Tũpa ité, “Ẽgüe tehi” ehi chupe, ombouse angaipa reprɨ ava upe. Mbahe sembiapocuer rumo osãroño ité
20 Orot ta’imon ana kakafinamaim baimataren sawar tutufin etei higabiyoy, men i akisih hai kokomaim baise God ana kokomaim sinaf.
21 güeco opa tẽi vaherã sui ñepɨsɨro ãgua teco porañete vahe Tũpa rahɨr vɨreco vahe rupitɨ ãgua curi.
21 Iti baimataren sawar etei veya ta hai bai’akirane hibat timunumun boro hinabotaitih hinatit God natunatun bairi marakaw gewasin hinafaram.
22 Yande niha yaicua aracahe suive opacatu mbahe Tũpa rembiapo oiporara mbaherasɨcuer yuvɨreco cuña imembɨ rasɨ vahe nungar.
22 It taso’ob baimataren sawar tutufin kek tufuwamih ebotukwar ana biyababan tebaib na’atube, aneika hima hitef hirererey tana boun tatit.
23 Ndahei rumo ahe güeraño ẽgüe ehi yuvɨreco, yande avei ẽgüe yahe. Yande yareco ité Espíritu, ahe yɨpɨndar vahe yaipɨsɨ vaherã ichui curi. Yayemombaraɨsu, yasãro vɨte yande querẽhɨsa pɨpe Tũpa guahɨr ité yande rereco ãgua, yande retecuer recuñaro ãgua avei.
23 Men baimataren sawar akisin hima hitef tererereyamih, baise it auman wanawanatamaim hamenamo erererey auman tama takakaif, God nan ni’obaiyit it i natunatun.
24 Esepia, yande niha yañepɨsɨro ité yande remiaro reroya pɨpe; sese acoi yasepia vahe mbahe yande remiaro, nayasãro iri. Ndipoi ava osãro vɨte tẽi vahe mbahe güembiepia.
24 Anayabin it nuhifotamaim iyawasit. Abisa isan nuhit fot tama’am i tabaika, aisim boro ibanak sawar tabo isan nuhit nafot tanama tanakaif.
25 Acoi mbahe yande remiaro ndayasepia vɨteise rumo, yasãro vɨte yande ñemosasa pɨpe sereco.
25 Baise sawar abisa men tai’itin nuhit nafot tanama tanakakaif na’at, it boro yatet nanub tanama tanakaif.
26 Ẽgüe ehi avei Espíritu yande pɨ̃tɨvɨi ndayaicatu irise. Esepia, ndayaicuai eté mara yahera yayeroquɨ, co Espíritu Santo rumo oporandu ité Tũpa upe yande rese oyemopoasesa pɨpe.
26 Ef nati ta’imon it ata ririm ana veya i Ayubin ena it baibais ebitit. Anayabin it mi’itube o yoyoban isan ana ef men taso’ob. Baise i Ayubin it isat tef rerey eyoyoyoban wainit, turamaim men karam boro tanao.
27 Iyavei Tũpa, ahe oicua vahe opacatu yande pɨhañemoñetasa, oicuaño ité Espíritu mbahe omombehu pota vahe oyeupe. Esepia, Espíritu oporandu chupe semimbotar rupi yande seroyasar yaico vahe rese.
27 Naatu God dogorot nutitiy i’itin, Ayubin ananot i so’ob, anayabin Ayubin God ana sabuw isah eyoyoyoban i God ana kokomaim esisinaf.
28 Tũpa niha yande poravo güemimbotar rupi. Yepe yaicua mbahe tẽi oime yandeu viña, Tũpa rumo opacatu mbahe oyapo yandeu mbahe tuprɨ reime ãgua yande raɨsusave.
28 Naatu taso’ob, sawar etei God esisinaf i gewasih sabuw iyab tibiyabuw isah, sabuw iyab i ana kokomaim ea’afih isah.
29 Esepia, yɨpɨve Tũpa yande cua, yande poravo Guahɨr Jesucristo nungar ité yande reco ãgua ‘ahe che Rahɨr tenonde catu vahe tasecoi opacatu ambuae che rahɨr sui’ oya.
29 Sabuw iyab God erurubinih i so’obabo erurubinih. I akisin yasairih hina i Natun ana’itinabe himatar, saise i Natun i baitumatumayah etei tuwah hai ain na’atube.
30 Iyavei Tũpa yɨpɨsuive ahe yuvɨrecoi vahe oiporavo. Chupe oñehe oyeupe nara seco ãgua. Ipare, “Co seco catuprɨ vahe” ehi chupe; ahe chupe avei omondo teco porañetesa.
30 Naatu iyab yayasairih i eafih, naatu iyab ea’afih i yamutufurih, naatu iyab yayamutufurih i ana marakaw bairi faram isan buwih.
31 ¿Mara yahe irira vo chupe? ¡Tũpa niha yande repɨsar secoi, sese ndoicatu iri eté yande amotarẽhɨmbar yuvɨreco!
31 Sawar iti sisinaf isan boro mi’itube tanao? God it isat nabatabat na’at yait boro nagam na’uwit? En anababatun.
32 Tũpa niha ombou ité Guahɨr imano ãgua opacatu yande rese. Sese yaicua ombou aveira opacatu mbahe yandeu yande pɨ̃tɨvɨi ãgua Tahɨr rese yande recose.
32 God taiyuwin Natun men eoharihar, baise it etei siwarit, Natun ta’imonam ata siwar yai. Imih kwanotanot sawar afa’am boro asire baitita’e nama?
33 — ausente —
33 God taiyuwin ana roubinen sabuw gewasih rouw bowabow yait boro baifuwenamaim nagam na’uwih? En anababatun!
34 — ausente —
34 Yait boro God ana sabuw ubar nitih nagam na’uwih? En anababatun! Jesu Keriso akisinamo morob, naatu morobone misir maiye Tamah ana asukwafune mare isat ma eyoyoyoban.
35 ¿Mbahe pĩha yande mboyepepɨra Cristo yande raɨsusa sui viña? ¿Que yande paraɨsusa, mbahe yavai vahe yandeu, yande momara-mara tẽisa, que tɨeporẽhɨ, anise que yande turucuarã ndipoise, que mbahe tẽise yandeu, yande yuca potase tie yuvɨreco?
35 Imih yait boro Keriso ana yabowane nakusibit, yare men karam nakusibit, o yawas fokarih, roukoukuwen, baimar kakafin, sawar en, obiruwen, o morob?
36 Inungar icuachiaprɨ aracahendar pɨpe aipo ehi:
36 Buk Atamaninamaim eo na’atube,
37 Opacatu rumo co mbahe oimese yandeu, yasecopɨpa ité ahe yande raɨsusar recocuer pɨpe sui.
37 En baise, Keriso aki biyabuwi i wanawananamaim sawar etei hai fair aki aisnowaten.
38 Sese che aroya ité Tũpa yande raɨsu vɨteño itera yepi yepe que yamanora, anise que mbahe oime vahe yandeu yande recove vɨtese. Ndayande mboyepepɨi chiaveira ichui que Tũpa rembiguai, que seco ɨvate vahe, seco pĩrata vahe ndayasepiai vahe, que cũritei mbahe oime vahe yandeu, anise que mbahe oime vaherã curi.
38 Imih ayu aso’ob anababatun men karam boro sawar ta imaim Keriso ana yabowane nakusibitamih, men morob, men yawas, men tounamatar, men Demon, men mar iti boun, men mar boro enan, men fair
39 ¡Ndayande mboyepepɨi chiaveira que ɨva pendar mbahe, anise que mbahe ɨvɨ pɨpendar, que ambuae mbahe Tũpa rembiapo iporoaɨsusa sui omboyecua vahe opacatu yande Yar Jesucristo recocuer pɨpe yandeu!
39 men yate mar, men me baban, men sawar ta himamatar wanawanahimaim boro God ana yabow ata Regah Jesu Keriso wanawananamaim ema’am nakusibit tanatitamih, en anababatun.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.