Mateus 19
Tũpa Ñehengagüer (GYRNT) vs AAI
1 Ipare Jesús osẽ Galilea sui, oso Judea ɨvɨ rupi arɨ sẽsa cotɨ ɨai Jordán rovai.
1 Jesu iti tur eo in sawar ufunamaim, Galilee ihamiy in Judea wanawananamaim tit, Jordan harew rewan rounane.
2 Ava rehɨi yuvɨraso saquɨcuei. Aheve setá imbaheasɨ vahe ombogüera.
2 Sabuw rou’ay gagamin hi’ufunun hinan etei iyawasih.
3 Evocoiyase oyemboya fariseo Jesús rese yuvɨreco; secoãhasave oporandu yuvɨreco chupe:
3 Ofafar bai’obaiyenayah hina Jesu an hitain hibatiy hio, “Orot aawan nasisinaf kakaf isan karam boro nakwahir, naatu na kwakwahir i ofafar e’astu’ub ai en?”
4 Ahe rumo omboyevɨ fariseo upe:
4 Jesu iyafutih eo, “Bo aneika God orot babin hairi sinafih himamatar isan Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?”
5 Iyavei aipo ehi: ‘Sese niha cuimbahe omendase, oyepepɨra oyesupa sui güembireco rese ité yuvɨrecoi ãgua. Evocoiyase ñuvɨrío yuvɨrecoira ñepei ava nungar’ ehi.
5 Tur an i nati imih God eo, “Orot boro hinah tamah nihamiyih, aawan hairi hinita’imon biyah rou’ab, baise hairi hinita’imon biyah ta’imon namatar.
6 Sese ndahe iri ñuvɨrío, ñepei vahe ité yuvɨrecoira. Evocoiyase ava Tũpa omomenda vahe oyese, ndiyai ava tẽi omboyepepɨ yuvɨreco oyesui —ehi.
6 Imih hairi men biyah rou’ab baise ta’imon. Abisa God bita’imon men yait ta natarbounih.”
7 Evocoiyase fariseo oporandu yuvɨreco chupe:
7 Ofafar bai’obaiyenayah hibatiy maiye hio, “Bo aisim Moses ana ofafar ta kirum eo, ‘Orot aawan kwahirinamih, kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab nan.’”
8 —Pe poreroyaẽhɨsa pɨpe niha Moisés ẽgüe ehi pẽu. Yɨpɨsuive ité rumo Tũpa ndoipotai oyesui opoi ãgua yuvɨreco.
8 Jesu iyafutih eo, “Kwa a tafa’asaramaim, imih Moses ibasit baibin kwahiren isan eo, baise aneika i men iti na’atube ma’ama’amih.
9 Esepia, acoi opoi vahe güembireco mbahe ndoyavɨi vahe sui omendase ambuae cuña rese, ahe oyemboaguasa tẽi vahe —ehi fariseo upe.
9 Anababatun a tur ao’owen, orot yait aawan anayabin en asir nakwahir, naatu nare babin ta ufun nan hairi hinibiwa’an i bowabow kakafin esisinaf.”
10 Ipare semimbohe aipo ehi yuvɨreco chupe:
10 Naatu Jesu ana bai’ufununayah hibatiy hio, “Orot babin hairi hai ma kakaf nati na’atube tama’am, gewasin men hitatabin, monok baibitar hitama.”
11 —Ndahei chira rumo opacatu osenducua che aipo ahe vahe yuvɨreco. Tũpa ombou vahe sembiaporã, ahe güeraño osenducuara yuvɨreco —ehi güemimbohe upe—.
11 Baise Jesu iuwih eo, “Men orot etei boro iti bai’obaiyen hini’ufununimih, baise iyabowat God rurubinihiwat boro hini’ufunun.
12 Esepia, oime pɨhañemoñetasa ava mendaẽhɨ ãgua: amove ohasa suive ndatahɨi vahe, ambuae nomboahɨ ucai ava yuvɨreco, ambuae evocoiyase nimendasei. Esepia, ahe oporavɨquɨ pota Tũpa mborerecuasa reseño ité. Acoi oicatu vahe co ñehesa reroya ãgua, tovɨroyaño —ehi.
12 Ef hai yabih moumurih na’in, imih orot men tetatabinamih, afa men tetatabin anayabin afa i yahoh fim, orot afa i yahoh tebowabow, naatu afa i God ana bowabow isan tenotanot, imih men tetatabin. Orot yait iti bai’obaiyen bainamih nakok, basit nab i akisin.”
13 Ipare ahe pendar güeru movɨro chĩhivahe Jesús upe yuvɨreco ‘tomondo opo iharɨve; toyerure avei sese no’ oyapave; semimbohe rumo, “¿Mahera vo peruño tẽi chĩhivahe?” ehiño serusar upe yuvɨreco.
13 Sabuw afa kek gidigidih Jesu uman tafah tayara’aten yoyoban isan hibow hinan, ana bai’ufununayah sabuw hikwararih hiotanih.
14 Jesús rumo aipo ehi:
14 Baise Jesu eo, “Kek kwaihamiyih tena biyau tetit, men kwana’otanih. Anayabin sabuw iyab iti kek hai baitumatum na’atube God ana aiwobomaim tema’am.”
15 Ipare omondo opo chĩhivahe harɨve osovasa. Ichui osẽ oso.
15 Basit Jesu kek tafah yara’aten isah yoyoban sawar, imaibo ihamiyih in.
16 Mbɨa chĩhivahe mbahe yar oso Jesús upe oporandu:
16 Ana veya ta orot ta na Jesu ibatiy eo, “Bai’obaiyenayan, sawar menatan gewasin anasinaf boro ma’ama wanatowan anab?”
17 —¡Mahera ereporandu cheu mbahe avɨye vahe rese! —ehi—. Ñepeiño ité avɨye vahe oime. Erereco potase rumo tecovesa apɨrẽhɨ vahe, emboyeroya mborocuaita —ehi.
17 Jesu orot iya’afut eo, “Aisim sawar gewasin isan ayu kubibatiyu? God akisinamo i orot gewasin. O inakok ma’ama wanatowan bain ma’amih, basit ofafar ini’ufunun.”
18 —¿Uma vo aipo mborocuaita? —ehi.
18 Orot Jesu ibatiy eo, “Ofafar i menatan?” Jesu iya’afut eo, “Men tura ina’asabun, turanah a’aawah bairi men kwaniwa’an, men inabain, men orot babin afa isah inayanuw,
19 eremboyeroyara nde ru, nde sɨ avei, eresaɨsura ambuae ava nde yeaɨsu nungar eico’ ehi icuachiaprɨ pɨpe —ehi mbahe yar upe.
19 hinat tamat inakakafiyih naatu o taiyuw isa kubiyabow na’atube taituwa isah iniyabow.”
20 —Co rumo mborocuaita opacatu amboavɨye ité yepi. ¿Mbahe vo evocoiyase ipane vɨte che ayapo vaherã? —ehi.
20 Orot iya’afut eo, “Iti ofafar etei asinaf sawar, abisa’awat tema’am boro anasinaf?”
21 —Ereipotase mbahe tuprɨ pɨpe nde reco ãgua, emondopa rane nde mbahe; ahe seprɨ evocoiyase eremondora ava iparaɨsu vahe upe. Ichui ererecora mbahe avɨye vahe ɨvave. Ipare ereguatara che rupi —ehi chupe.
21 Jesu iu eo, “O inakok a yawas baigewasinamih. Basit inan a sawar etei sabuw hai sawaramih initih hinatobon, naatu kabay inab yababan wairafih initih. O inan ini’ufununu, nati na’atube inasinaf maramaim o boro isa sawar nakaram.”
22 Aipo oyeupe hese rumo, ahe mbɨa oyepepɨño ichui ovɨharẽhɨsave oso. Esepia, mbahe yar ité secoi.
22 Orot iti tur nonowar ana maramaim yababan auman ana ubar in, anayabin i aurin sawar etei karam.
23 Evocoiyase aipo ehi güemimbohe upe:
23 Naatu Jesu tatabir ana bai’ufununayah iuwih eo, “Tur anababatun au’uwi. Orot sawar wairafin i men karam mar ana aiwobomaim narun, boro isan nafokar.
24 Aipo ahe iri: Yavai rai camello upe yucuar rupi seique ãgua; ava imbahe eta vahe upe rumo yavai catu che Ru mborerecuasave seique ãgua —ehi.
24 Au’uwi maiye camel sou’umaim sorabon isan i fokar, anayabin koun butun gagamin. Ef ta’imon nati na’atube orot sawar wairafin i men karam mar ana aiwobomaim narun, boro isan nafokar.”
25 Aipo iñehesa renduse, semimbohe oyepɨhamondɨi aipo ehi:
25 Bai’ufununayah iti tur hinonowar ana maramaim hifofofor men kafaita. Naatu hio, “Yait i boro yawas nab?”
26 Omahe güemimbohe rese, aipo ehi:
26 Jesu mutufor nuw itih eo, “Sawar etei orot isah i hifokar, baise God isan sawar etei i men fokarihimih.”
27 Ahese Pedro aipo ehi chupe:
27 Basit Peter misir eo, “Kwi’iti, aki ai sawar etei ai hamiyen o abi’ufununi abisa boro anab?”
28 —Oime itera niha mbahe pẽu. Esepia, acoi arɨ oyepotase opacatu mbahe recuñaro ãgua, ahese che, Ava Rɨquehɨr, aguapɨra che rendave che mborerecua guasusave. Pe avei, che rupindar, peguapɨra doce tenda harɨve. Ahese opacatu judío acoi doce imar Israel suindar recocuer rese peporandura curi.
28 Jesu iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen. Tafaram nabobotabir ana maramaim, Orot Natun boro ana urama’ama bonamanamarinamaim namare. Naatu kwa ayu au bai’ufununayah na 12 auman boro urama’amamaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih kwanama.
29 Acoi opacatu ava oseya vahe güẽta, anise que vɨquehɨr, anise vɨvrɨ, güeindrɨ, que vu, anise osɨ, guahɨr, que oɨvɨ avei che raɨsusa pɨpe, ahe oipɨsɨra omahera cien yupagüer rupi mbahe oseya vahe iyavei vɨrecora tecovesa apɨrẽhɨ vahe.
29 Sabuw iyab ayu wabu’umaim hai bar hai me, taituwah, ruburubuh, hinahinah tamahinah hihamiyen ayu tibi’ufununu boro hai yawas tafan ana ya’abar anitih. Naatu yawas wanatowan auman anitih hinab.
30 Seta vai rumo cũritei yɨpɨndar vahe, ipa tẽira yuvɨrecoi; setá aveira cũritei ipa tẽi vahe, yɨpɨndar yuvɨrecoira curi —ehi.
30 Baise sabuw iyab boun wan hi’iyon tenan boro hinan hini’uf naatu sabuw iyab hi’uf tenan boro hinan wan hini’iyon. Imih sabuw iyab iti tafaramamaim orot gagamih tema’am maramaim boro aurih efan en. Baise sabuw iyab iti tafaramamaim God isan tibi’akir maramaim boro orot gagamih hinama.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.