Lucas 7

Tũpa Ñehengagüer (GYRNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesús oñehepase ava upe oico, oso Capernaum ve.
1 Jesu tur etei eo binan sabuw hinowar in sasawar ufunamaim na Capernaum tit.
2 Ahe tecua pɨpe sundao rerecuar ndahei vahe judío secoi vɨreco vahe güemimboacua güembiaɨsu. Ahe imbaheasɨ guasu ité ou; omano pota ité.
2 Nati’imaim Roman baiyowayan orot ukwarin ana akirwairafin isan biyabow kwanekwan i sawow gagamin bai morobomih biwa’an.
3 Jesús rerãcua anduse rumo, oyocuai movɨro tẽi omborɨpar judío imboeteiprɨ chupe iñehe ãgua ‘toumi tẽi che remimboacua mbogüera’ oyapave.
3 Baise Jesu na nati’imaim titit ana tur nonowar ana maramaim, Jew hai orot gagamih iyunih hin Jesu biyan hitit ana akir wairafin baiyawasin isan Jesu hifefeyan.
4 Ahe judío evocoiyase oyemboya Jesús rese yuvɨreco iyavei oporandu yuvɨreco chupe aipo ehi:
4 Basit Jew hai orot gagamih hina Jesu biyan hitit turobe’emaim hifefeyan hio, “Iti orot ana yababan i ekokok kwanekwan o baibais initin ana akir wairafin iniyawas.
5 Esepia niha, ore raɨsu iyavei ahe teieté oyapo uca tũparo oreu nara —ehi yuvɨreco chupe.
5 Anayabin ata sabuw isah i yabow, aki ai Kou’ay Bar wowab.”
6 Evocoiyase oso ahe yuvɨrecoi vahe rupi. Vɨrovɨse rumo sẽta yuvɨreco, ahese sundao rerecuar omondo ambuae omborɨpar chupe. Imborɨpar evocoiyase omombehu iñehe aipo ehi vahe: “ ‘Che Yar, ereyemañecoi rene. Esepia niha, ndiyai eté che rẽta pɨpe nde reique ãgua.
6 Basit bairi hin, naatu hina bar hibiyubin auman, baiyowayan orot ana ofonah afa iyunih hin Jesu biyan hitit hio, “Regah aki ai of iti na’atube eo, Aisim inan a nababan, anayabin ayu men orot gagamu boro inan au bar inatit.
7 Sese niha che teieté ndasoi nde reca. Nde ñehe pɨpe tẽi rumo che remimboacua erembogüerara.
7 Na’atube ayu auman taiyuwu ai’itu ayu men orot gewasu boro anan nanamaim anatit, baise akokok turawat nao au akir wairafin boro nayawas.
8 Esepia, che avei niha areco che cuaita. Iyavei areco sundao che voya. Eso peve, ahese ñepei upe, ahe evocoiyase oso voi eté; ambuae upe: Erio, ahese, ou voiño ité cheu. Ipare, Ereyapora co mbahe, ahese che rembiguai upe, ahe evocoiyase che reroyaño voi’ ehi ore mborɨpar” ehi Jesús upe yuvɨreco.
8 Anayabin ayu auman baiyowayah orot isah, au fair ema’am, orot ta aniyun anao, ‘Ni’imaim kwen.’ I boro nan, naatu orot ta isan anao, ‘Iti’imaim kuna.’ I boro nan, naatu au akir wairafin orot ta isan anao, ‘Iti kusinaf.’ I boro nasinaf.”
9 Aipo oyeupe hese Jesús, “¡Too!” ehi. Ipare aipo ehi vupindareta upe:
9 Jesu iti orot ana tur nonowar ifofofor men kafaita, naatu tatabir sabuw hi’ufunun bairi hinan iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen Israel wanawananamaim ama areremor, men kafa’imo orot ta ana baitumatum iti na’atube aitinimih.”
10 Yuvɨroyevɨpase sundao rerecuar mborɨpar sẽtave yuvɨreco, aheve osepia evocoi semimboacua yuvɨreco ocuera tuprɨse.
10 Imaibo orot kob nayah himatabir maiye hin bar hititit, akir wairafin yawas ma’am hi’itin.
11 Ipare voi Jesús oso tecua Naín ve, iyavei semimbohe yuvɨrasoño ité supi ava rehɨi reseve avei no.
11 Nati ufunamaim sabuw rau’ay gagamin na’in, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar wabin Nain imaim hitit.
12 Vɨrovɨse tecua oso, osepia tehõgüer ava vɨrocuase yuvɨreco ñotɨ ãgua. Ahe cuña imer mano vahecuer membrɨ ñepei vahe ité viña. Tecua pɨpendar setá iteanga ava yuvɨraso supi.
12 Jesu na bar merar ana fur awan titit auman, kwafur babin natun orot ta’imonamo morob, sabuw rau’ay gagamin na’in kwafur babin hibai hirerey auman natun hi’abar hititit bairi hitar.
13 Cuña repiase rumo, oiparaɨsuereco. Ipare aipo ehi chupe:
13 Jesu nuw kwafur babin i’itin ana maramaim dogoron wanawanan yababan awankaratan naatu kwafur isan eo, “Babin men inarerey.”
14 Evocoiyase oyemboya oso, opoco tehõgüer rɨru rese. Sese ovosɨi vahe evocoiyase vɨropɨtaño yuvɨreco chupe. Ipare aipo ehi tehõgüer upe:
14 Imaibo na sabuw biyah tit eof ir sum butubun, sabuw orot hi’abar hinan hinutanub hibat, Jesu orot murubin isan eo, “Orot boubun kumisirimih ayu ao!”
15 Evocoiyase omano vahecuer oñarapuha oĩ iyavei oñehe no. Ichui Jesús omondo ichɨ upe.
15 Orot murubin inu’in yawas misir mare ma tur eo. Jesu nawiy hairi hin hinah itin.
16 Opacatu tuprɨ ité ava oyembosɨquɨye sepiase yuvɨreco:
16 Sabuw etei orot murubin yawas mimisir hi’itin hai bir ra’at baise God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah hio, “Dinab orot fairin anababatun wanawanatamaim tit! God ana sabuw baiyawasih isan na!”
17 Ipare co Jesús rerãcua yandusa opacatu Judea rupi, yɨvɨrindar rupi avei no.
17 Jesu iti sisinaf ana tur ra’at tafaram Judea wanawanan hima’am etei hinowar na’atube tafaram nati sisibinamaim hima’am auman hinowar.
18 Juan avei oyandu opacatu co mbahe oico. Esepia niha, supindareta omombehupa co mbahe yuvɨreco chupe.
18 — ausente —
19 Evocoiyase omondo ñuvɨrío vupindar Jesús upe mbahe rese porandu ãgua ‘¿nde ité vo Tũpa Rembiporavo aipo sãrombrɨ ereico, anise oime tie ambuae orosãro vaherã?’ oyapave.
19 — ausente —
20 Evocoiyase oyepota yuvɨraso Jesús upe aipo ehi yuvɨreco chupe:
20 Iti na’atube eo imaibo hina Jesu biyan hitit ana tur hi’owen hio, “Aki John Baptist o baibatiyimih iyafari ana, imih akokok inao ananowar, John o isa eo anonowar o iti ina, o aki boro orot ta isan anama anakaif.”
21 Ahe arɨ pɨpeve voi Jesús ombogüera setá ava imbaherasɨsa sui oico, ava caruguar rerecosar sui avei no. Iyavei ava ndasesapɨsoi vahe setá ombogüera.
21 Nati ana veya’amaim Jesu sabuw maumurih na’in hai sawow yumatah ta ta, naatu demon kauh hiyen hima hibiwawa’anih etei biyawasih. Naatu sabuw moumurih na’in matah fim iwa’an matah higewasin hinuwanuw.
22 Ahese ramo aipo ehi chupe cute:
22 Imih Jesu John ana bai’ufununayah iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itah John ana tur kwa’owen. Sabuw matah fim higewasin tinuwanuw, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, kokom ani’anih biyah igewasin, tainih gugurih higewasin tur tenonowar, naatu sabuw morobone abiyawasih, tur gewasin i yababan sabuw isah abibinan.
23 ¡Ovɨharetera acoi ava oyeroyaño vahe che rese! —ehi Juan rupindar upe.
23 Sabuw iyab erekasiy auman ayu tibitutumu i boro men baigegewasin hinab!”
24 Juan rupindar yuvɨraso pare, Jesús omboɨpɨ imombehu ava upe Juan recocuer: “¿Pesepiase Juan recocuer ava porẽhɨsave, capihiata ɨvɨtu ombova-mbova vahe nungar pĩha?
24 Kob nayah himatabir John isan hinan ufut, Jesu tatabir sabuw rau’ay gagamin hina hima’am ibatiyih eo, “Arar yan John abisa sisinaf itinamih kwatit kwan? Kotar wadar bi’inuwas itinamih kwan?
25 Anise, ¿pesepia tie iturucuar porañete ai vahe iyemboeteise? Ẽgüe ehi vahe rumo secoi mborerecuar guasu guapɨsave yepi.
25 Abisa itinamih kwatit kwan? Orot sawar wairafin e’abur gewas ma’am itinamih kwan? En anayabin sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
26 ¿‘Mara ehi secocuer’ peye vo chupe? ¿Tũpa ñehe mombehusar ité pĩha? Ahe ité, iyavei evocoi niha ɨvate catu vahe Tũpa ñehe mombehusar sui.
26 Imih kwao anowar. Abisa itinamih kwan? Dinab orot? Turobe, baise a tur ana’owen, iti orot i dinab oro’orot etei tafahimaim.
27 Ahe chupe ité Tũpa icuachiaprɨ aracahendar pɨpe aipo ehi:
27 Anayabin John isan, God iti na’atube eo Buk Atamaninamaim hikirum,
28 Aracahe suive ndipoi eté ɨvate catu vahe Juan sui. Yepe ahe ɨvate catu vahe viña, Tũpa mborerecuasave rumo ava seco mbegüemi catu vahe ɨvate catu ichui.
28 Jesu iban eo maiye, “‘Tur anababatun a tur ao’owen, baibin hitatoub wanawanahimaim, orot men yait ta John natabirimih. Baise orot ta God ana aiwobomaim taiyuwin bikafai i John natabir.”
29 “Co iñehe renduse opacatu ava, opacatu guarepochi rerocuasar yuvɨrecoi vahe avei oñeapiramo uca vahecuer Juan upe yuvɨreco: ‘Supi eté Tũpa avɨye vahe ité’ ehi eté yuvɨreco cute.
29 Sabuw etei, kabay o’onayah auman tur hinonowar ana maramaim, hiorereb God ana ef i turobe mutufurin, anayabin iti sabuw etei’imak i John bapataito itih.
30 Fariseo eta rumo iyavei Moisés porocuaita rese oporombohe vahe ahe noñeapiramo uca potai vahe Juan upe yuvɨreco, ahe vɨroɨ̃roño Tũpa remimbotar oyeupendar yuvɨreco.
30 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah God abisa sinafumih kokok i hikwahir men hisinaf naatu John ana bapataito hikwahir.
31 “¿Mbahe rese pĩha amboyoyara ava recocuer cũriteindar? ¿Mara ehi pĩha secocuer?
31 “Imih sabuw iti boun tema’am hai itin boro abisa’amaim anayai anao? Hai itinin i mi’itube?
32 Ahe inungar chĩhivahe iguayɨ tẽi vahe ocar rupi. Ipare oñehe pucu-pucu omborɨpar upe yuvɨreco aipo ehi: ‘Oromoñehe tẽi mimbɨ pẽu, ndapepɨvoi eté rumo; iyavei orosapucai tẽi sapucaisa vɨharẽhɨsa resendar pẽu, ndapeyasehoi avei’ ehi.
32 Sabuw hai itinin i Kek gidigidih urababan tefafafow na’atube. Kek turih boro turahinah isah hio, ‘Aki tabin ana douduf arabirab baise kwa men kwabenabenamih. Naatu aki morob ana ew atatabor, baise kwa men kwarerereyamih.’
33 Esepia, ou Juan Oporoãpiramo vahe oico. Ahe ndohui vahe pan iyavei ndoɨhui vahe uva rɨcuer. Pe evocoiyase, ‘Co mbɨa caruguar vɨreco vahe’ peye tuprɨ tẽi chupe no.
33 John Baptist nan ana veya’amaim yohar bay, harew fokarih men eaa tomatom, naatu kwa kwao, ‘Iti orot i demon kaun hiyen!’
34 Coiye che ayu, Ava Rɨquehɨr, acaru iyavei aɨhu tuprɨ avei. Ipare, ‘Co mbɨa icaru guasu ai vahe secoi, iɨhu guasu ai vahe avei no’ peye cheu; ‘Ava angaipa viyar mborɨpar tẽi iyavei ava guarepochi rerocuasar mborɨpar tẽi’ peye avei cheu.
34 Baise Orot Natun na bay harew eaa tomatom kwa kwao, ‘Iti orot i ana bay aa naatu ana harew tom kakafin, kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah hai begon!’
35 Ava Tũpa mbahecuasa vɨreco vahe rumo icuasara sembiapo rese” ehi.
35 Baise God ana ukwar rerekab i sabuw iyab hikok tebaib isah ebiturobe.”
36 Fariseo Simón serer vahe oñehe Jesús upe: “Terecarumi che pɨri” ehi. Jesús evocoiyase oso sẽtave oguapɨ oĩ mesave.
36 Pharisee orot ta wabin Simon Jesu ifefeyan na ana baremaim hairi bay aa isan, basit Jesu na orot ana bar run hairi hima bay hi’aa.
37 Ahese cuña angaipa viyar evocoi tecua pendar secoi vahe oyandu ichose Simón rẽtave icaru ãgua. Sese vɨroyepota aheve mbahe sɨ̃acua vahe sɨru pɨpe seraso sepɨrusu vahe chupe.
37 Babin ta bowabow kakafin wairafin nati bar meraramaim ma’am, Jesu Pharisee ana baremaim ma bay eaa ana tur nowar, basit re kibub wabin alabaster kabayamaim hikwak biya rarouw yamurin gewasin hisuwai batabat bai na
38 Aheve oyasehó ite oñenopɨha Jesús pɨve iyavei güesaɨ pɨpe opa tuprɨ omoaquɨ ipɨ. Ipare opaño omombiru oha aprɨ pɨpe ichui, iyavei oipɨrupɨte, oipɨyere avei mbahe sɨ̃acua vahe ipɨ rese.
38 Jesu ufunane bat, anamaim rerey maturin re an hihuruf, naatu kwafure aribunamaim Jesu an sasam naatu an mamay. Imaibo raiy bai Jesu anamaim isuwai re.
39 Sepiase fariseo, ipɨhañemoñeta tẽi: “Co mbɨa Tũpa ñehe mombehusar itese, oicuaño itera co cuña opoco vahe oyese ndipɨhai vahe viña” ehi tẽi fariseo chupe.
39 Iti na’atube sisinaf Pharisee orot i’itin ana maramaim, nuhinamaim not eo, “Iti orot dinab mowan na’at iti babin ebubutubun boro taso’ob, naatu boro taso’ob iti babin i yait, anayabin iti babin i bowabow kakafin wairafin!”
40 Evocoiyase aipo ehi fariseo upe:
40 Naatu Jesu eo, “Simon, ayu tur ta anao inanowar.” “Bo i aisim bai’obaiyenayan. Kuo anowar.”
41 Evocoiyase Jesús aipo ehi chupe:
41 Jesu eo, “Orot rou’ab hin orot ta kabay wairafin biyan kabay isan hifefeyan, basit orot 500 kina bai orot ta itin naatu 50 kina bai orot ta itin.
42 Ipare ndoicatu irise ité imboyevɨ ãgua yuvɨreco chupe, evocoi mbɨa guarepochi mondosar iñeroño chupe yuvɨreco —ehi—. Esãha, emombehu cheu, ¿uma evocoiyase osaɨsu catura mbɨa guarepochi mondosar? —ehi fariseo upe.
42 Baise ana maramaim orot hairi aurih men karam boro orot kabay wairafin ana kabay wan hitay, imih orot kabay matuwan turan hairi’ika wabih bosairen. Imih orot menatan isan i ana yabow ra’at?”
43 —Cheu ndoyavɨi guarepochi vɨrocua catu vahe ichui —ehi Simón.
43 Simon Jesu iya’afut eo, “Anotanot orot nati kabay gagamin baibine.” Imaibo Jesu Simon iu, “Nati kuo i turobe.”
44 Evocoiyase omahe cuña rese aipo ehi Simón upe:
44 Imaibo Jesu tatabir babin isan Simon iu, “Iti babin i’itin? Ayu ana o a bar atit o men au sauwin isan harew iyai’imih, baise iti babin maturinamaim au sauw naatu aribunamaim au sasam.
45 Iyavei nde ndache rovarupɨtei eve; co cuña rumo, acoi nde rẽta pɨpe che reique ramomiseve che pɨrupɨte voi eté.
45 O men au merar iyi imamayu’umih, baise iti babin a bar aruruka busuruf au mamay men ihamiyimih.
46 “Nde nderemondoi mbahe sɨ̃acua vahe che ãca rese; co cuña rumo opa tuprɨ voi oipichi mbahe sɨ̃acua vahe che pɨ rese.
46 O men olive iroro’onamaim aribu isuwei’imih, baise iti babin raiy yamurin gewasin au’umaim isuwai re.
47 Sese co cuña opa oipɨsɨ ñerosa oangaipa guasu rese. Esepia, che raɨsú iteanga. Acoi ava upe nañerosa tuprɨi vahe rumo, ahe ndoporoaɨsu tuprɨi avei” ehi.
47 Imih anababatun a tur ao’owen, iti babin ana bowabow kakafin maumurih na’in etei’imak anotanot tawiyen, anayabin ana yabow gagamin na’in ayu itu. Baise orot yait ana bowabow kakafin kikimin anotanotawiyen i ana yabow kikimin.”
48 Ahese aipo ehi cuña upe:
48 Imaibo Jesu babin isan eo, “A bowabow kakafih etei i anotanotawiyen.”
49 Evocoiyase ambuae ava ichohoprɨ oguapɨ vahe yuvɨnoi aheve, ahe aipo ehi oyeupe yuvɨreco:
49 Sabuw afa bairi hima bay hi’aau, hibusuruf taiyuwih hibabatiyih, “Iti i abi’orot bowabow kakafih notawiyenayan.”
50 Jesús rumo aipo ehiño cuña upe:
50 Baise Jesu babin isan eo, “O a baitumatumamaim iyawasi tufuwamaim inatit inan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.