Lucas 24

Tũpa Ñehengagüer (GYRNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Cõhe ramomise domingu pɨpe, oyevɨ yuvɨraso tuvɨpave mbahe sɨ̃acua vahe reseve.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Oyepotase yuvɨreco tuvɨpave, osepia soquendasa ita guasu ndipo irise güendagüerve.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Evocoiyase yuvɨroique voi tuvɨpa pɨpe. Ndoyosui rumo yande Yar rehõgüer yuvɨreco.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Ndoyembovɨhai tẽi; ndoicatu iri. Ahese avɨyeteramo tẽi osepia ñuvɨrío mbɨa iturucuar sendɨ vahe oɨpɨve yuvɨreco.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Opaño ñaca ɨvɨso ɨvɨ cotɨ yuvɨreco osɨquɨyepave. Evocoiyase co mbɨa aipo ehi yuvɨreco chupe:
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Ndipoi mo cohave; ocuerayevɨ mo ahe. Peyemomahenduha iñehengagüer ɨvɨ Galilea rupi omombehu vahecuer rese,
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 “Che, Ava Rɨquehɨr, imondoprɨra ava angaipa viyar povrɨve, iyavei che atɨcara curusu rese yuvɨreco. Mbosapɨ arɨ pare rumo acuerayevɨra” ehi acoi —ehi cuña upe yuvɨreco.
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Evocoiyase cuña oyemomahenduha voi Jesús ñehengagüer rese yuvɨreco.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Oyevɨse tuvɨpa sui yuvɨreco, omombehu opacatu co once apóstol yuvɨrecoi vahe upe, opacatu ambuae upe avei.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Co omombehu vahe Jesús resendar ñehesa yuvɨreco apóstol eta uve, ahe: María Magdalena, Juana, Santiago sɨ María iyavei ambuae cuña eta no.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Apóstol upe rumo oyeupe mombehuse avɨye aipo ehi tẽi vahe; ndovɨroyai eté yuvɨreco.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Pedro rumo yandu ramoseve voi, osẽ, oña oso tuvɨpave. Omahese tuvɨpa pɨpe, turucuar güeraño osepia co cotɨmi tuise. Evocoiyase oyepɨhamondɨi tẽi ‘¿mara ehi rutei pĩha?’ oya oyevɨ oɨve oso.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Ahe arɨ pɨpeve caharuse, ñuvɨrío semimbohe yuvɨraso tecua Emaús ve. Ahe once kilómetro tecua Jerusalén sui.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Ahe perɨ rupi oñemoñeta yuvɨraso opacatu co mbahe oime vahecuer rese.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Oñemoñeta vɨteseve, Jesús teieté oyemboya sese, oguata supi.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Yepe osepia tẽi, ahe rumo ndoyepiacua ucai eté chupe.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Evocoiyase Jesús oporandu chupe:
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Ipãhu pendar Cleofas serer vahe omboyevɨ chupe:
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Evocoiyase,
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Omondo pahi rerecuar iyavei yande rerecuareta yamotarẽhɨsave yuca uca ãgua curusu rese yuvɨreco.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Ore rumo oroyeroya ité sese. “Ahe yande pɨ̃sɨrora yande amotarẽhɨmbar sui” orohe chupe viña. Cũritei rumo opa mbosapɨ arɨ yucare.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 Ore pãhu pendar cuña ndore mbovɨhai eté oyevɨse suvɨpa sui yuvɨreco. Esepia, yɨpɨndar yuvɨrasose añihiveive tuvɨpave,
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 ndoyosui eté sehõgüer yuvɨreco. Ahese aipo osepia Tũpa rembiguai aipo ehi vahe yuvɨreco chupe: “Jesús mo oicove cũritei” ehi. Ahe evocoiyase yugüeru imombehu oreu.
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Iyavei ambuae ore ndugüer yuvɨrasose tuvɨpave cuña remimombehu rupi tuprɨ avei. Ndosepiai eté rumo Jesús yuvɨreco —ehi Cleofas chupe tuprɨ ité.
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Evocoiyase aipo ehi ahe ñuvɨrío mbɨa upe:
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 ¿Ndapeicuai vo Poropɨ̃sɨrosar iparaɨsu rane itera mbahe-mbahe tẽi vɨrecosa pɨpe güecua porañetesave güeique ãgua renondeve? —ehi.
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Ipare opa omombehu icuachiaprɨ Moisés cuachiar pɨpendar iyavei opacatu Tũpa ñehe mombehusar cuachiar pɨpendar oyese ñehe agüer.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Oyepotase ahe tecuave yuvɨraso, Jesús rumo avɨye oguataño vɨte vaherã senonde.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 Co mbɨa rumo oñehe yuvɨreco chupe:
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Oguapɨse yuvɨnoi mesave, oipɨsɨ pan, “Avɨye ndeu” ehi Tũpa upe. Ipare ombohi co ñuvɨrío mbɨa upe imondo.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Ahese voi semimbohe omahecua ramo yuvɨreco sese, ahe rumo cũriteimi ndoyemboyecua iri sovai chupe.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Evocoiyase aipo ehi oyeupe yuvɨreco:
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Ipare ndopɨta pucu iri; oyevɨño voi yuvɨraso tecua Jerusalén ve. Aheve osepia once tuprɨ vahe apóstol, omboetasa avei.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Ahese oñemonuha vahe aipo ehi yuvɨreco:
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Evocoiyase ahe avei omombehu, “Oreu avei oyemboyecua oroguatase perɨ rupi. Ombohise pan ore pɨri, ahese ramo oroicua” ehi yuvɨreco omboetasa upe.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Ahe oñehe vɨteseve yuvɨreco co tecocuer rese, ahese Jesús oyemboyecua chupe aipo ehi:
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Ahe rumo oyembosɨquɨye guasu yuvɨreco ‘hãgüer revo’ oyapave.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 —¡Mahera pesɨquɨye! ¡Mahera pereco vɨte pe poreroyaẽhɨsa pe pɨha pɨpe!
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Pemahe che po rese, che pɨ rese avei. Che ité niha co aico. Pepoco ru che rese. Tache reroya ru peye. Esepia, ava hã ndovɨrecoi voho iyavei ocangüer; che rumo areco ité —ehi güemimbohe eta upe.
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Aipo ohe vɨteseve omboyecuapa opo, opɨ avei chupe.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Ahe rumo vorɨvetesa pɨpe iyavei oyepɨhambosɨquɨye vɨtesa sui ndovɨroya tuprɨ vɨtei eté yuvɨreco. Evocoiyase aipo ehi:
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Evocoiyase omondo pira apɨremi oyɨ vahe yuvɨreco chupe.
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 Ipare oipɨsɨ, ohu opacatu güemimbohe rovaque.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Ipare aipo ehi:
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Ẽgüe ehi evocoiyase opacatu osenducua uca aracahendar icuachiapɨrer güemimbohe upe
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 aipo ehi:
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Jerusalén sui tuprɨ opacatu ɨvɨ yacatu rupi imombehusara serer pɨpe, “Pemboasɨ pe angaipa, peyevɨ Tũpa upe pẽu ñeroi ãgua” hesara.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Pe niha peico opacatu co nungar mbahe repiasar imombehu ãgua.
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Che amboura che Ru remimombehu pe harɨve. Pepɨtañora rumo cohave tecua Jerusalén ve acoi peipɨsɨse voi pĩratasa ɨva suindar —ehi güemimbohe eta upe.
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Evocoiyase Jesús yuvɨnose tecua sui yuvɨraso tecua Betania popɨve. Aheve ñuvɨrío opo omopuha, osovasa mbahe tuprɨ reime ãgua chupe.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Ipare oyepepɨ güemimbohe sui. Ahe ramoseve serasosa ɨvave.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Semimbohe evocoiyase osapucai imboeteisave. Ipare oyevɨ Jerusalén ve vorɨvetesa pɨpe yuvɨreco.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Iyavei ahe arɨ yacatu rupi yuvɨraso tũparo guasu pɨpe osapucai Tũpa mboeteisave yuvɨreco yepi. Aipo rupive.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.