Lucas 23

Tũpa Ñehengagüer (GYRNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Evocoiyase opacatu ava opũha yuvɨreco Jesús reraso ãgua mborerecuar Pilato rovai.
1 Kou’ay tutufin etei himisir Jesu hibai hina Pilate nanamaim hitit.
2 Aheve oiñehengapo aipo ehi yuvɨreco:
2 Nati’imaim ubar hitin hio, “Iti orot i ma kakaf bai na ai sabuw nawiyih tafaram hiti’afiyimih aki atita’ur, naatu sabuw eo’otanih Caesar isan kabay men hinibaiyan, naatu i taiyuwin isan eo, ‘Ayu i Keriso aiwob orot.’”
3 Evocoiyase Pilato oporandu chupe:
3 Imaibo Pilate Jesu ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Nati kuo.”
4 Evocoiyase Pilato aipo ehi pahi eta rerecuar upe opacatu ava upe avei:
4 Pilate firis ukwarih naatu sabuw hiru’ay hibatabat iuwih eo, “Iti orot baimakiyin isan anunuwet men ana kakafin ta atita’urimih.”
5 Ahe ava eta rumo,
5 Baise abisa hio i hiukikin. “Iti orot i kougeyageyayan, ana bai’obaiyenamaim Galilee wanawanan busuruf sabuw etei hai ma bi’a’afiy boun na Judea wanawanan sabuw etei kugiyigiyih hai ma eafe’af.”
6 Pilato osenduse aipo ñehesa oporandu, “¿Supi eté pĩha co mbɨa Galilea ɨguar?” ehi.
6 Pilate iti na’atube hio nonowar ufunamaim, ibatiyih eo, “Iti orot i Galilee matuwan?”
7 “Ahe pendar ité” ehise yuvɨreco chupe, ahese omondo Herodes upe, ahe acoi mborerecuar Galilea rupindar. Ahese avei secoi Jerusalén ve.
7 Pilate nati ana veya’amaim so’ob Jesu i Herod ana aiwob babanamaim ma’am, imih Herod isan iyafar hibai hin. Anayabin nati ana veya Herod auman i na Jerusalem ma’am.
8 Herodes sorɨvete Jesús repiase. Esepia, setá arɨ osepia pota tẽi serãcua anduse yepi. Evocoiyase oipota ité poromondɨisa oyapo vaherã oyeovaque viña.
8 Herod Jesu i’itin ana maramaim yansisir gagamin maiyow, anayabin ana tur marasika nowar naatu kok kwanekwan Jesu taitin, ina’inan auman ta tiwa’an ta’itin.
9 Sese oporandu atɨ mbahe rese chupe. Nomboyevɨi eté rumo Herodes upe.
9 Imih Herod tur moumurih maiyow Jesu ibabatiy, baise Jesu men iya’afut tur ta eomih.
10 Aheve opacatú pahi eta rerecuar iyavei Moisés porocuaita rese oporombohe vahe eta seroɨ̃rosave oñemoñeta-ñeta tẽi sese Herodes rovaque yuvɨreco.
10 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hitit tur fokarin maiyow hio ubar hitin hiu kwanikwaniy.
11 Evocoiyase Herodes osundao eta reseve iñehe mara-mara tẽi Jesús upe sese oguayɨ tẽisa pɨpe yuvɨreco. Omboyemonde avei turucuar iporañete vahe pɨpe yuvɨreco. Ẽgüe ehi imboyevɨ Herodes Pilato upe.
11 Imaibo Herod ana baiyowayah bairi Jesu hi’iyab hiu kwanikwaniy. Naatu faifuw gewasin hibai hi’us hiyafar maiye matabir in Pilate biyan tit.
12 Ahe arɨ pɨpe suive oyemborɨ Pilato Herodes rese. Ndoyeambotai vahe tie yɨpɨndar yuvɨreco viña.
12 Nati ana veya’amaim Herod Pilate hairi hitounuw, baise marasika i hairi rakit na’atube nanabih hima’am.
13 Evocoiyase Pilato opa uca omonuha opacatu pahi eta rerecuar, judío rerecuareta, opacatu ava eta avei.
13 Firis ukwarih naatu bonawiyenayah, sabuw ukwarih etei’imak Pilate e’af ayuwih hina
14 Ipare aipo ehi chupe:
14 iuwih eo, “Iti orot kwabai kwana biyou kwatit sabuw nawiyih kakaf kwarouw kwa’o, naatu ayu kwa etei namaim ai babatiy kwa’itin, baise ana kakafin kwao anonowar na’atube men ta atita’urimih.
15 Herodes avei, ‘Ndipoi mbahe sembiapo naporai vahe imano ãgua’ ehi. Sese omboyevɨño Jesús imbou cheu.
15 Na’atube Herod nunuwet ana kakafin men tatita’ur, imih iyafar maiye matabir na. Anayabin men abisa kakafin ta sinaf boro namorob.
16 Ainupa ucara rumo. Ipare amoseñora —ehi Pilato.
16 Isan imih ayu boro anarab naatu anabotait natit nan.”
17 Pascua pieta pɨpe iya ité Pilato ava upe ñepei soquendaprɨ mose ãgua.
17 Matan fufur Tar Nowaten hiyuw ana veya, Pilate mar etei dibur orot ta’imon sabuw isah ebobotait.
18 Opacatú guasu rumo ava oñehe pĩrata yuvɨreco aipo ehi:
18 Baise sabuw rou’ay gagamin na’in hibatabat hiwow hio, “Nati orot i na morob! Aki akokok Barabas inabotait natit!”
19 Co mbɨa Barrabás tecua pɨpe mbahe tẽi mopuhasa sui iyavei oporapichisa sui oyeoquenda uca vahe.
19 (Barabas i Jerusalemamaim kukugeyagey, naatu orot babin ta easabun momorob isan dibur hiyai ma’am.)
20 Pilato rumo omose pota Jesús viña. Sese oporandu iri ava upe imose ãgua.
20 Pilate kok kwanekwan i Jesu tabotait tatit, imih fanan aumetawat na’in eafare maiye sabuw ifefeyanih.
21 Ahe rumo osapucai pĩrata catu yuvɨreco:
21 Baise sabuw fah sib hinow hi’af ra’at hio, “Ku’onaf! Ku’onaf!”
22 Imombosapɨsa rese Pilato oñehe iri:
22 Pilate iban mar baitounin ibatiyih maiye, “Abisa kakafin sinaf? Ayu ana kakafin men ta a’itin boro namorob, imih ayu boro anarab naatu anabotait.”
23 — ausente —
23 Baise sabuw fanah sib Jesu morobomih hiwow hio hinan yomaninamaim hai kok na yabin matar.
24 — ausente —
24 Basit sabuw hio na’atube hai kokomaim Pilate sinaf, Jesu morob isan ibasit.
25 Ẽgüe ehi imose co mbɨa Barrabás, acoi soquendaprɨ mbahe-mbahe tẽi mopuhasa sui, iporapichisa sui avei ava remimbotar rupi. Ipare omondo Jesús sãrosar upe ava remimbotar apo ãgua sese.
25 Naatu orot kougeyageyayan naatu asbunuwayan dibur ma’am isan hibifefeyan i botait, naatu Jesu isan abisa sinafumih hikokok na’atube bai itih.
26 Oime mbɨa Simón serer vahe Cirene ɨguar ou vahe que co cotɨ rupi sui. Ovɨrasose Jesús yuvɨreco yatɨca ãguave, ahe mbɨa upe, “Nde terevosɨi curusu rese Jesús raquɨcuei” ehi voiño tẽi yuvɨreco.
26 Roman baiyowayah Jesu onafinamih hibai hitit hinan efamaim, Sairini orot wabin Simon ana barene na au Jerusalem rur bairi hitar. Naatu hikwarar tatab, onaf hibai hitin e’abar Jesu ufun bairi hin.
27 Ava rehɨi yuvɨraso saquɨcuei. Cuña avei setá oyaseho ovɨharẽhɨsave yuvɨreco sese.
27 Sabuw rou’ay gagamin na’in Jesu hi’ufunun bairi hinan wanawanahimaim baibin afa Jesu hi’itin yah baban hirerey.
28 Omahese rumo cuña rese aipo ehiño chupe:
28 Jesu tatabir itih eo, “Jerusalem baibin ayu isau men kwanarerey, baise kwa taiyuw isa naatu natunat isah kwaniyababan kwanarerey.
29 Esepia, oura arɨ naporai vahe. Ahese aipo peye tẽira: ‘Avɨye catu acoi cuña nimembɨi vahe iyavei ndoicuai vahe imocambu omembrɨ’ peye tẽira.
29 Anayabin mar boro enan sabuw boro hinao, ‘Baibin iyab a’arih, taubu’e tema’am naatu kek men tibitotomanen boro hiniyasisir.’
30 Ahese avei ava ɨvɨtrɨ uve aipo ehira yuvɨreco: ‘¡Tovɨapi ore harɨve!’ ehira osɨquɨyepave. Iyavei ɨvɨvate vahe upe: ‘¡Tore mi!’ ehi tẽira yuvɨreco.
30 Nati ana veya’amaim sabuw boro oyaw isah hinao,
31 Esepia, ẽgüe ehise ɨvɨra yɨvɨve vɨtese, ¿mara ehira vo catu oɨpise? —ehi cuña eta upe.
31 Anayabin sawar iti na’atube ai biyan ahiy ana veya’amaim tisisinaf, baise ai nakekerer ana veya’amaim hinasisinaf boro mi’itube?”
32 Iyavei vɨraso ñuvɨrío mbɨa ndaseco põrai vahe supive yatɨcapɨrã yuvɨreco.
32 Nati ana veya’amaim orot kakafih rou’ab auman Jesu bairi morobomih hinawiyih hitit hin.
33 Oyepotase Ava Ãca Cangüer serer vahesave, aheve oyatɨca curusu rese yuvɨreco. Iyavei oyatɨca ñuvɨrío mbɨa, ñepei mbahe rese ipocosa cotɨ, ambuae evocoiyase mbahe rese ipocoẽhɨsa cotɨ.
33 Hitit hina efan wabin Gifow imaim hitit naatu Jesu hi’onaf orot kakafih rou’ab auman, orot ta ana asukwafune, orot ta ana beyawane. Jesu orot kakafih ro’ab bairi koros afe’en|alt="Jesus and thieves on the cross" src="CN01836B.TIF" size="col" loc="Luk 23.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.33-35"
34 Ahese Jesús aipo ehi:
34 Imaibo Jesu eo, “Tamai hai bowabow kakafih kunotawiyen men hiso’ob abisa tisisinaf.” Naatu ana faifuw hibosairen arowamaim hifaram hibow.
35 Ava rehɨi osepia yuvɨreco; mborerecuareta avei seroɨ̃rosave aipo ehi yuvɨreco chupe:
35 Sabuw nati’imaim hibat hi’i’itin ana maramaim, bonawiyenayah orot ukwarih Jesu hi’iyab hio, “Sabuw afa iyawasih bo i Keriso God narurubin na’at taiyuwin niyawasiban tana’itin.”
36 Iyavei sundao seroɨ̃ropare omondo vinagre itoɨhu yuvɨreco,
36 Roman baiyowayah auman hi’iyab, naatu wine tenakuyakuy tomamih hitin
37 iyavei aipo ehi yuvɨreco chupe:
37 hio, “O Jew sabuw hai aiwob na’at taiyuw kwiyawasi!”
38 Curusu rese ñaca harɨve icuachiaprɨ aipo ehi oĩ: “Co judío rerecuar guasu” ehi.
38 Naatu ukwarinamaim hikirum hio, “Iti I Jew Sabuw Hai Aiwob.”
39 Evocoiyase ndaseco põrai vahe yatɨcaprɨ iñehe mara tẽi chupe aipo ehi:
39 Orot kakafin ta hi’onaf inu’in Jesu isan eafabon tur kakafih eo. “O Keriso na’at kwiyawas kure naatu aki auman kwiyawasi.”
40 Ambuae evocoiyase aipo ehi voi ondugüer uve:
40 Baise orot ta rounane inu’in turan kwarar iu, “O God isan kubirubir ai en? It etei i baimakiy ta’imon tabaib.
41 Yande rumo co yande rembiapo sui tẽi mara-mara tẽi yande rereco yuvɨreco; co mbɨa rumo mbahe sembiapoẽhɨ pɨpe sui tẽi na ehi serecosa —ehi ondugüer upe.
41 It airit biyababan tabaib i ana efamaim tabaib, anayabin atasisinaf kwanekwanemaim wan tama ra’at biyat ebababan. Baise iti orot i men kafa’imo kakafin ta sinaf, asir biyababan ebaib.”
42 Evocoiyase aipo ehi iri:
42 Naatu Jesu isan eafabon eo, “Jesu a aiwobomaim inarur ayu inanuhu.”
43 Evocoiyase omboyevɨ chupe:
43 Jesu iya’afut eo, “Ao’omatani, boun ayu Paradise imaim ana rur o boro airit tanarun.”
44 Osupitɨse rumo mbɨter arɨ, opa tuprɨ pɨ̃tu ɨvɨ rupi; las tres pɨpe rumo opa icatu.
44 Veya yen na i’ouyit, veya rararan matan gugum tafaram etei fobe inu’in veya re three korok na’atube bai.
45 Arɨ avei ogüe tuprɨ, turucuar guasu tũparo asɨasa avei mbɨter rupi tuprɨ ovo.
45 Basit faifuw gagamin Tafaror Bar wanawan hitaiy re efan kakafiyin, kakafiyin hirafut inu’in taseb rou’ab himatar.
46 Evocoiyase Jesús oñehe pĩrata:
46 Imaibo Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Tamai umamaim ayubu abit inab.” Iti na’atube eo basit morob.
47 Evocoiyase Roma ɨguar sundao rerecuar osepiase co mbahe poromondɨisa Tũpa mboeteisa pɨpe aipo ehi:
47 Baiyowayah hai ukwarin nati’imaim bat abisa mamatar itin, God wabin bora’ara’ah eo, “Turobe iti orot i gewasin.”
48 Iyavei opacatu ava supindar yuvɨrecoi vahe osepiase co nungar mbahe, oyepochiha nupa-nupa tẽi oyepɨhamondɨisa pɨpe yuvɨreco.
48 Sabuw nati’imaim hiru’ay hibat abisa mamatar hi’itin, dogoroh hirab yababan auman hai ubar himatabitabir hin.
49 Opacatu avei ava oicua vahe Jesús, ipãhuve cuña Galilea sui yugüeru vahe, osepiaño tẽi amombrɨve co nungar mbahe yuvɨreco.
49 Sabuw afa Jesu hisusu’ub, naatu baibin afa Galilee ine hi’ufunun bairi hina hibibais, nabinamaim hibat Jesu momorob hi’itin.
52 Evocoiyase ahe oso Pilato rẽtave oporandu ãgua Jesús rehõgüer rese.
52 Na Pilate nanamaim tit Jesu biyan bai na ya’in isan ifefeyan naatu aiwob orot ibasit.
53 Curusu sui seroyɨ pare voi, oimama turucuar secose vahe pɨpe, ipoyava imondo tuvɨpa pɨpe ita guasu yohoprɨ ndiporusa vɨtei vaheve yuvɨreco.
53 Joseph na Jesu biyan onaf afe’en inu’in bosair bai re faifuw boubunamaim sum bai in hub boubun to naiwanamaim tar numin inu’in imaim yai.
54 Esepia, ahe arɨ omoingatu mbahe mbɨtuhusa arɨ upe nara, ahe mbɨtuhusa rumo osupitɨ pota ité.
54 Naatu nati veya i Friday, Baiyarir busurufin isan ana veya nakabom.
55 Cuña yugüeru vahe Jesús rupi Galilea sui, yuvɨrasoño ité suvɨpave, osepia sehõgüer apocatuse yuvɨreco.
55 Baibin Galilee ine Jesu hi’ufunun bairi hinan i Joseph bairi hin hubemaim hitit, Jesu biyan mi’itube ya’iyai i hi’itin.
56 Oyevɨse güẽtave yuvɨreco omoingatu mbahe sɨ̃acua vahe tehõgüer resendar ipichi ãgua.
56 Naatu himatabir hin bar hitit Jesu biyan yabuna’in isan ana raiy hibogaigiwas naatu mar to Baiyarir Ana Veya i hima hiyarir hai ofafar eo na’atube.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.