João 6
Tũpa Ñehengagüer (GYRNT) vs AAI
1 — ausente —
1 Nati ufunamaim ana veya ta, Jesu Galilee harew isobon rabon rewan rounane (wabin ta Taibirias kukuf.)
2 — ausente —
2 Naatu sabuw rou’ay gagamin maiyow hi’ufunun hin anayabin sabuw sawusawuwih biyahimaim ina’inan sinaf biyawasih hi’itan isan.
3 — ausente —
3 Naatu Jesu yen in oyaw sisibinamaim tit naatu ana bai’ufununayah hina biyanamaim himarir hima.
4 — ausente —
4 Jew sabuw hai Tar Nowaten hiyuw ana veya i na biyubin.
5 — ausente —
5 Jesu nuw ra’at sabuw rou’ay gagamin maiyow isan hinan itih, naatu Philip ibatiy, “Rafiy menamaim boro tanatobon iti sabuw tanituwih?”
6 — ausente —
6 Iti i Philip fufunin isan ibibatiy, anayabin i ana notamaim so’obaka i boro abistan nasinaf.
7 Evocoiyase Felipe omboyevɨ chupe:
7 Philip iya’afut eo, “Orot ana baiyan sumar eight ana fofonin tatab rafiy tatutubun sabuw ta’ita’imon tatabituwih i kikimin kwanekwan.”
8 Aipo hese, ñepei semimbohe pãhu pendar, Simón Pedro rɨvrɨ, Andrés aipo ehi chupe:
8 Imaibo ana bai’ufununayah orot ta, Andrew, Simon Peter tain awan tara’ah eo,
9 —Co chĩhivahe vɨreco cinco pan, iyavei ñuvɨrío pira, ¿iyacatura vo co ava retacuer? —ehi.
9 “Kek ta iti’imaim rafiy afu’afusar umat roun naatu siy rou’ab umanamaim hima’am aitin. Baise anotanot boro men nakaram, sabuw i ra’at kwanekwan.”
10 Evocoiyase aipo ehi:
10 Nati’imaim samar gewasin tuw inu’in, imih Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih samar yan timarir. naatu sabuw samar yan himarir hima, naatu oro’orotowat hibiyab etei 5,000.
11 Evocoiyase oipɨsɨ cinco vahe pan, “Avɨye ndeu” ohe pare Vu Tũpa upe, opa ombohi-mbohi imondo ava rehɨi upe. Ẽgüe ehi avei pira upe, imondopa semimbotar rupi-rupi yuvɨreco.
11 Jesu faraw bai, God ana merar yi, naatu sabuw himarir hima’am faramih, siy bai ef ta’imon sinaf, etei hi’aa yah gadid hai fofonin bai.
12 Opase ava ihɨ̃taro,
12 Naatu hai fofonin baib ufunamaim, Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Hi’aa tuturih etei kwaita’ay, men ta kwanihamiy.”
13 Evocoiyase omonuha doce ɨruova sumbɨrer yuvɨreco pan cincomi vahe sui.
13 Basit hi’aa tuturih hi’o’on naatu kaifet hibiwanen etei 12, iti i rafiy fafar umat roun naatu siy rou’abamaim sabuw bituwih.
14 Evocoiyase ava eta co poromondɨisa guasu Jesús rembiapo repiase, aipo ehi yuvɨreco:
14 Iti ina’inan Jesu sinaf sabuw hi’i’itin ufunamaim hibusuruf hi’o, “Turobe iti orot i dinabamon, i namih hi’o’oban na tafaramamaim tit.”
15 Jesús rumo oicuase ava opĩratasa pɨpe tẽi güeraso pota ãgua mborerecuar guasu vɨreco ãgua oyeupe nara yuvɨreco, ahese oyeupi iri oso ɨvate catu. Aheve ahe ae güeco ãgua.
15 Jesu itih so’ob boro kafa’imo hinan hinab naatu hinau’kikin ni’aiwob, imih i hamenamo nati efan ihamiy naatu akisinamo yen in oyaw wan.
16 Pɨ̃tu ramose ogüeyɨ yuvɨraso Jesús remimbohe ɨpave,
16 Veya re birabirab ana bai’ufununayah hire hin harew kukuf hitit,
17 yuvɨroha carite pɨpe sasa ãgua yuvɨreco tecua Capernaum ve yuvɨraso. Ahese pɨ̃tu ité. Jesús rumo ndoyevɨ vɨtei eté.
17 Jesu isan hima hikakaif mar bu’u’um, men na biyah tit, imih wa hibai hiboy hirabon au Capernaum.
18 Ahese oipeyu pĩrata ɨvɨtu, ɨ avei ohɨtu pĩrata.
18 Nati ana veya kotar bitufuwan wanawanan hin naatu yabat busuruf ra’at.
19 Yuvɨraso pucumi tẽi cinco, anise seis kilómetro rupi. Ahese osepia Jesús yuvɨreco osupitɨ senise carite. Ahe ɨ harɨ rupi oguata oso chupe. Evocoiyase osɨquɨye ité yuvɨreco ichui.
19 Hiboy hitit hire hikuyowen five o six kilometres na’atube hinuwanuw Jesu nahine riy yan bat remor wa isan nan hi’itin yah birubir fafar.
20 Ahe rumo aipo ehi güemimbohe upe:
20 Baise isah eaf eo, “Ayu o! men kwanabirumih!”
21 Evocoiyase sorɨvete yuvɨreco carite pɨpe seroha. Iparemi tẽi oyepota yuvɨraso oyuvɨrasosave.
21 Imaibo ereyasisir hiu na wa afe’en yen, naatu men yok efan hinot hinanamaim awar hiyut.
22 Ahere ayihive ava rehɨi opɨta vahe sovai yuvɨreco, “Semimbohe año rumo yuvɨraso ñepei vahe carite pɨpe. Jesús rumo ndosoi eté güemimbohe rupi” ehi tẽi yuvɨreco.
22 Marto, sabuw rou’ay nati harew kukuf rounane hima hinunuwabon wa ta’imon nati’imaim batabat hi’inan, naatu hiso’ob Jesu i men nati wa’amaim isra’at bairi hinamih, baise ana bai’ufununayah akisihimo hinan hi’itih.
23 Aheseve rumo ambuae carite vɨroyepota seru yuvɨreco tecua Tiberias pendar, acoi Jesús ava remihura pan reroyeroquɨ agüer rerovɨcave.
23 Imaibo wa afa Taibiriasine hina efan nati Regah faraw bai igegewasin sabuw bituwih sisibinamaim hirun.
24 Evocoiyase ava rehɨi oicuase Jesús semimbohe reseve iporẽhɨse yuvɨreco, yuvɨroha yuvɨraso ãgua co ambuae carite pɨpe tecua Capernaum ve seca.
24 Naatu sabuw wa afe’en hinunuwatet Jesu ana bai’ufununayah bairi men hi’it fa’arih, matah kabiy wa hibow au Capernaum na’at Jesu hinuwih hin.
25 Oyepotase ava rehɨi ɨpa rovai, aheve osepia Jesús yuvɨreco.
25 Jesu harew kukuf rewan rounane ma’am hitita’ur, naatu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, biyika ina itit kuma’am?”
26 Evocoiyase aipo ehi chupe:
26 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen, ayu kwanunuwuhu i men ina’inan asisinaf kwa’i’itin isan, baise kwa rafiy kwa’aan ya gagadid isan ayu kwanuwuhu kwanan.
27 Peporavɨquɨ eme catu tembihu ndasecosei vahe rese; iyacatu rumo peporavɨquɨ tembihu secose vahe rese omondo vahe tecovesa apɨrẽhɨ. Co tembihu che, Ava Rɨquehɨr, amondora pẽu. Esepia, che Ru Tũpa omboyecua ité che ichuindar aicose —ehi.
27 Bay nati eafe’af isan men kwanabowamih, baise ma’ama wanatowan ana bay isan i raro nanababan, nati bay i Orot Natun boro kwa nit. Anayabin God ayu Tamai ana baibasit nati bay roufaramin isan ana fair ayu itu.”
28 Aipo hese,
28 Imaibo Jesu hibatiy, “Bo aki boro mi’itube anasinaf saise God abistan eo imaim anasinaf?”
29 —Tũpa oipota pe che reroyara peye che semimbou che recose —ehi ava eta upe.
29 Jesu iyafutih eo, “God ana bowabow bow isan i iti. Orot yait God biyafar i kwanitumitum.
30 Evocoiyase,
30 Imih i hibatiy, “Ina’inan fairin menatan boro inasinaf aki ana’itin naatu o anitutumi? O boro abistan inasinaf?
31 Esepia, aracahe ore ramoi eta yuvɨrohu ɨvɨ iporupɨrẽhɨsa rupi. Icuachiaprɨ aracahendar pɨpe omombehu: ‘Omondo pan ɨva pendar semihura’ ehi —ehi ava eta yuvɨreco chupe.
31 It ata a’agir arar yanamaim i rafiy wabin manna hi’aa; Buk Atamaninamaim hikirum hi’o’o na’atube, I mar ana rafiy itih hi’aa.”
32 —Supi eté amombehu pẽu: ndahei Moisés omondo pan ɨva pendar chupe, che Ru rumo omondo chupe. Cũritei che Ru ombou pẽu pan supi eté vahe ɨva sui.
32 Naatu Jesu hai tur eowen eo, “Anababatun a tur ao’owen, “Iti mar ana rafiy kwa kwa’ani’aan i men Moses kwa itimih, baise ayu Tamai rafiy anababatun marane kwa it.
33 Esepia, co pan ombou vahe Tũpa ɨva suindar ité. Ahe omondora tecovesa ɨvɨ pɨpendar upe —ehi ava eta upe.
33 Anayabin God ana rafiy i orot yait marane rara’iy sabuw etei tafaram wanawanan yawas ebitih.”
34 Evocoiyase,
34 Sabuw hi’o, “Regah iti rafiy i mar etei initi ana’aan.”
35 —Che ité ahe pan aico tecovesa mondo ãgua. Acoi ou vahe cheu ndiyumbɨasɨ iri chietera iyavei acoi che reroya vahe ndihusei chiaveira.
35 Imaibo Jesu iuwih eo, “Ayu i yawas ana rafiy. Orot Yait ayu isou enan i boro men kafa’imo bayumih namorob, naatu orot yait ayu isou ebitumatum boro men kafa’imo sikan namamahimih.”
36 Aipo ahe niha acoi pẽu. Yepe pe che repia peye viña, pe rumo ndache reroyai eté peye.
36 Naatu iti tur i ao kwanowaraka naatu mata yan kwa’i’itin baise men kafa’imo kwabitutumu.
37 Opacatu ombou vahe ava che Ru cheu, cheu ité yugüerura; acoi yugüeru vahe cheu, aipɨsɨra; ndamomboi chietera cheyesui.
37 Sabuw iyabowat ayu Tamai bitu boro ayu isou hinan, naatu orot babin yait ayu isou enan boro men ananun ufun natitamih.
38 Esepia, ndayui ɨva sui mbahe che remimbotar apo ãgua tẽi; ayu rumo che mbousar porocuaita apo ãgua.
38 Anayabin ayu marane arara’iy, i men ayu au kok sinaf isanamih, baise orot yait ayu iyunu anan i ana kok anasinaf.
39 Che Ru che mbousar ndoipotai que ñepei ava ombou vahe cheu amocañɨra. Ahe semimbotar rumo che ambogüerayevɨra ahe arɨ ipa vahe pɨpe.
39 Naatu orot yait ayu iyunu anan ana kok i iti, sabuw iyabowat ayu bitu etei men ta anikasiy, baise mar yomaninamaim etei’imak anabuwih hinamisir.
40 Che Ru oipota avei opacatu ava oyeroya vaherã che, Tũpa Rahɨr, che recosa rese. Ipɨpe vɨreco aveira tecovesa apɨrẽhɨ vahe yuvɨreco. Supi eté ambogüerayevɨra arɨ ipa vahe pɨpe curi —ehi ava eta upe.
40 Anayabin ayu Tamai ana kok i sabuw iyab matah etei Natun akisin ti’i’itin naatu tibitumitum boro ma’ama wanatowan ana yawas hinab; naatu mar yomaninamaim ayu boro anabuwih hinamisir.
41 Evocoiyase judío eta oñehe-ñehe tẽi sese yuvɨreco, “Che pan aico, agüeyɨ vahe ɨva sui” ihesa rese
41 Imaibo Jew sabuw hibusuruf Jesu isan higam, anayabin i eo, “Ayu i mar ana rafiy.
42 aipo ehi:
42 Basit sabuw hi’o, “Iti orot i Jesu, Joseph natun, hinah tamah i taso’ob. Naatu baise boun i eo’o, Ayu i marane ara’iy.”
43 Evocoiyase judío eta upe aipo ehi:
43 Jesu iyafutih eo, “Taiyuw men kwanagam.
44 Ndipoi chietera que oicatu vahe ou cheu, nomonguerẽhɨise che Ru che mbousar; omonguerẽhɨ vahe rumo oicatu yugüeru cheu. Ahe ambogüerayevɨra arɨ ipa vahe pɨpe.
44 Sabuw boro men ayu isou hinan kwaneyan, baise Tamai ayu iyunu anan boro nabonawiyih hinan ayu biyau hinatit; naatu mar yomaninamaim ayu boro ana bora’ahih hinamisir.
45 Tũpa ñehe mombehusar cuachiar pɨpe aipo ehi: ‘Tũpa pe mbohera opacatu’ ehi. Sese acoi osendu vahe che Ru ñehe, oyembohe vahe avei sese, evocoi nungar yugüerura cheu.
45 Dinab oro’orot hikirum hi’o na’atube, ‘Sabuw etei boro God ni’obaiyih. Orot yait Tamai fanan nowar naatu biyanane so’ob ebaib boro ayu isou nan.
46 “Ndipoi eté que ñepei ava osepia vahe che Ru; acoi ichui ou vaheño ité, ahe güeraño tuprɨ ité osepia.
46 Men yait ta Tamai itin; baise orot yait Godane nan i akisinamo Tamai itin.
47 Supi eté aipo ahe pẽu: acoi che reroya vahe vɨreco tecovesa apɨrẽhɨ.
47 Turobe a tur ao’owen, orot yait ebitumatum, yawas wanatowan i baika.
48 Che pan nungar aico amondo vahe tecovesa.
48 Ayu i yawas ana rafiy.
49 Aracahe pe ramoi eta niha yuvɨrohu ité tembihu maná serer vahe ɨvɨ iporupɨrẽhɨsa rupi. Ahe rumo opa iriño ité omano yuvɨreco.
49 Kwa a’a’agir hai veya, rafiy wabin manna arar yanamaim hibow hi’aa, baise etei himorob.
50 Che rumo añehe pan ɨva sui ogüeyɨ vahe rese, acoi ava ohu vahe, nomanoi chietera.
50 Baise rafiy iti i marane ra’iy, sabuw iyab hinab hina’ani’aan boro men hina morob.
51 Ahe pan oicove vahe niha che aico ɨva sui ogüeyɨ vahe; acoi ohu vahe co pan, oicovera apɨrẽhɨ vaherã ité. Co pan amondo vaherã, ahe che rete ité. Ahe amondora ava recocuer rese” ehi judío eta upe.
51 Ayu i yawas ana rafiy, marane hiyafaru are. Orot babin yait iti rafiy na’ani’aan na’at boro nama wanatowan. Iti rafiy i ayu finimu boro anit, saise sabuw boro tafaramamaim yawas hinab hinama.”
52 Aipo hese, judío rerecuar oyeecopɨ-copɨ yuvɨreco aipo ehi:
52 Naatu Jew sabuw iti tur hinonowar isan yah so’ar hibusuruf taiyuwih wanawanahimaim higam hikwaris hio, “Iti orot biyan finimin boro mi’itube nitit tana’animih eo?”
53 —Supi eté aipo ahe pẽu: ndapehuise Ava Rɨquehɨr rete, ndapeɨhuise avei suvɨ, ndaperecoi chietera tecovesa.
53 Jesu iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen, Orot Natun biyan finimin men kwana’aan naatu ana rara men kwanatomatom, kwa wanawanamaim yawas men ema’am.
54 Acoi ohu vahe che rete, oɨhu vahe avei che ruvɨ, vɨreco tecovesa apɨrẽhɨ iyavei che ambogüerayevɨra arɨ ipa vahe pɨpe.
54 Orot yait ayu biyou finimin na’aan naatu au rara natomatom yawas wanatowan i bai, naatu yomaninamaim ayu boro ana bora’ah namisir.
55 Esepia, che rete supi eté vahe tembihu; che ruvɨ supi eté vahe avei ɨgua.
55 Anayabin ayu biyou finimin i bay anababatun naatu au rara i harew anababatun,
56 Acoi ohu vahe che rete, oɨhu vahe avei che ruvɨ, secoi che rese, che avei aico sese.
56 orot babin yait ayu biyou finimin na’aan naatu au rara natomatom boro wanawana’umaim nama naatu ayu i wanawananamaim anama.
57 Che Ru, che mbousar, vɨreco tecovesa. Ichui che aicove; ẽgüe ehi aveira che husar che sui yuvɨrecovera.
57 Tamat yawas ana’an i ayu iyunu ana, anayabin i ema’am isan imih, ayu auman ama’am, ef ta’imonaban orot yait ayu biyau’umaim bai eani’aan boro yawasin nama anayabin ayu ama’am isan imih.
58 Añehe pan ɨva sui ogüeyɨ vahe rese. Co pan ndahei maná pe ramoi eta yuvɨrohu vahe nungar. Esepia, yande ramoi opaño ité omano yuvɨreco. Acoi ohu vahe rumo co che rete, oicovera apɨrẽhɨ vaherã ité —ehi ava eta upe.
58 Iti rafiy marane rara’iy i men kwa a a’agir manna hi’aa hibimumurub na’atube’emih, baise o yait iti rafiy boun marane rara’iy inab ina’ani’aan boro inama wanatowan.”
59 Jesús oporombohe co mbahe rese judío ñemonuhasave tecua Capernaum ve.
59 Tur iti etei i Capernaum Kou’ay Bar wanawananamaim ma sabuw hai tur eowen i’obaibiyih.
60 Osenduse co yembohesa, setá Jesús rupi oguata vahe aipo ehi oyeupe yuvɨreco:
60 Jesu ana bai’ufununayah moumurin na’in tur iti hinonowar hi’o, “Iti bai’obaiyen i fokarin. Yait boro iti tur nanowar nab?”
61 Jesús rumo oicua voi eté iñehe-ñehe tẽise co mbahe rese yuvɨreco, evocoiyase oporandu:
61 Baise Jesu ana bai’ufununayah abisa isan hio higamigam so’ob naatu iuwih eo, “Tur iti kwanonowar imaim kwa a naniyan ebi’afiy?
62 ¿Mara peyera pĩha che repiase peye che, Ava Rɨquehɨr, ayeupise che reco agüerve vicho viña?
62 Bo Orot Natun nayen ana efan marasika ma’am imaim nama kwana’itin boro mi’itube kwanao!
63 Espíritu ité niha omondo tecovesa; yande retecuer rumo ẽgüe ehi tẽi vahe. Co amombehu vahe pẽu ahe espíritu iyavei tecovesa.
63 Anun Kakafiyin i yawas ebit biyat i aurin fair en. Iti tur kwa isa a’o i ayub ana tur naatu wanawananamaim i yawas ema’am.
64 Oime vɨte rumo amove pe pãhuve ndache reroyai vahe —ehi ava rehɨi upe.
64 Baise kwa afa iti kwama’am i men kwabitumatum. Anayabin iyab men hinabitumatum naatu orot yait baban na’o Jesu so’obaka.”
65 aipo ehi:
65 Ibanak eo maiye, “Anayabin iti isan kwa au’uwi, orot babin boro men asir ayu isou nan kwaneyanamih, baise Tamai ana baibasitamaim boro niwa’an isah naham hinan ayu isou.”
66 Ichuive tuprɨ Jesús rupi oguata vahe setá oseya yuvɨreco; ndoguata iri eté yuvɨreco supi.
66 Nati ana veya’amaim ana bai’ufununayah moumurih na’in hihamiy naatu himatabitabir hina’ufut hin.
67 Evocoiyase oporandu doce tuprɨ vahe güemimbohe upe:
67 Jesu ana bai’ufununayah nah 12 ibatiyih. “Kwa auman kwakokok kwanan?”
68 Simón Pedro rumo omboyevɨ chupe:
68 Simon Peter iya’afut eo, “Regah yait isan boro anan? Yawas wanatowan ana tur o akisimo biya ema’am.
69 Ore nde reroyasar ité oroico iyavei oroicua nde ndaseco marai vahe, Tũpa supi eté vahe remimbou ereico —ehi Pedro chupe.
69 Aki abitumatum naatu aso’ob o i Kakafiyin Ta’imon Godane ina.”
70 —Che niha opoporavo doce peico vahe, ñepei rumo pe pãhu pendar caruguar ité —ehi Simón upe.
70 Imaibo Jesu iyafutih eo, “Kwa na 12, i ayu arubini, baise kwa wanawanamaim orot ta i demon mowan.”
71 Jesús oñehe Simón Iscariote rahɨr, Judas, rese. Yepe doce semimbohe pãhu pendar viña, ahe rumo omondora ava yamotarẽhɨmbar upe.
71 (Jesu iti tur eo’o i Judas Simon Iscariot natun isan, Judas i bai’ufununayan nah 12 wanawanahimaim orot ta, yomaninamaim i boro Jesu nayanuw namorob.)
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.