Atos 19

Tũpa Ñehengagüer (GYRNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Evocoiyase Apolos Corinto ve ipɨtaseve, ahe tecua Acaya rupindar, Pablo oñocua ɨvɨvaté vahe oyepota Efeso ve oso. Aheve osepia setá Jesús reroyasar.
1 Apollos Corinth ma’am ana veya Paul tafaram ta ta oyaw wanane run tit remor na Ephesus tit. Nati’imaim bai’ufununayah sabuw afa titaurih.
2 Evocoiyase oporandu ahe ava upe:
2 Naatu bai’ufununayah ibatiyih, “Kwabitumatum ana maramaim Anun kakafiyin re iwani?” Hiya’afut hio, “Aki nati Anun Kakafiyin ana tur men kafa’imo hio anowar.” |alt="map" src="Pauljr3.tif" size="col" ref="Acts 19.2"
3 Ichui oporandu iri chupe:
3 Basit Paul ibatiyih, “Bo kwa bapataito i menatan kwabai?” Hiya’afut hio, “John Baptist nowan.”
4 Evocoiyase aipo ehi ahe ava upe:
4 Paul iuwih eo, “John ana bapataito i dogor baikitabiren kakafih hibihamiyen isan. Naatu orot ta wabin Jesu i ufunamaim nan baitutumin isan iuwih.
5 Osenduse Pablo ñehe, opacatu oñeapiramo uca Jesucristo rer pɨpe yuvɨreco.
5 Tur iti na’atube eo hinonowar ufunamaim etei Regah Jesu wabinamaim bapataito hibai.
6 Omondose Pablo opo iharɨve yuvɨreco, ahese ogüeyɨ Espíritu Santo, oique ipɨha pɨpe yuvɨreco. Ipare avɨyeteramo tẽi oñehe ambuae ñehesa pɨpe iyavei omombehu Tũpa suindar ñehesa yuvɨreco.
6 Naatu Paul uman tafah yara’aten yoyoban ana veya Anun Kakafiyin re iwanih menah botabir tur ta ta hio naatu tur Godane nan hi’orerereb.
7 Ẽgüe ehi Tũpa ahe doce mbɨa yuvɨrecoi vahe upe.
7 Orot nah etei i 12 iti kou’ay wanawanan.
8 Mbosapɨ yasɨ rupi Pablo oique omombehu Tũpa Ñehengagüer judío upe osɨquɨyeẽhɨsave itũparo pɨpe ipɨhañemoñeta rerova ãgua Tũpa mborerecuasa resendar reroya ãgua rese.
8 Paul Kou’ay Bar run itafofor sumar tounu wanawanan sabuw bairi hio, God ana aiwob isan sabuw iuwih dogoroh rouw tafofofor.
9 Amove rumo judío ipɨhavɨ̃racua ité seroyaẽhɨ ãgua yuvɨreco. Ipɨpe iñehe-ñehe tẽiño co tecocuer ipɨasu vahe mombehusa rese yuvɨreco ava rehɨi rovaque. Evocoiyase Pablo oyepepɨ ichui, vɨnosepa oyeupi Jesús reroyasar yeroquɨsa Tirano serer vahesave seraso. Aheve arɨ yacatu rupi oñehe yepi.
9 Baise sabuw afa dogoroh fokar, men kafa’imo hikok boro hititumatum naatu bebeyanamaim Regah ana ef gewasin isan tur kakafih maiyow hi’o. Basit Paul ihamiyih naatu bai’ufununayah buwih bairi hin. Veya matan yimo Tyrannus ana bai’obaiyen efanamaim ma bi’obaibiyih.
10 Ẽgüe ehi ñuvɨrío aravɨter rupi. Sese opacatu ava Asia rupindar judío, ava ndahei vahe judío avei osendu yuvɨreco yande Yar ñehengagüer.
10 Iti na’atube ma sinaf kwamur rou’ab sawar, naatu sabuw etei nati Asia wanawanan Jew naatu Ufun Sabuw etei Regah ana tur hinowar.
11 Tũpa omondo güeco pĩratasa Pablo upe poromondɨisa apo ãgua.
11 Paul wanawananamaim God ina’inan fokarih maiyow sisinaf.
12 Sese pañueru iyavei turucuar Pablo rese imboyaprɨ, ahe serasosa imbaheasɨ vahe upe imbogüera ãgua. Caruguar avei opa yuvɨnose yuvɨreco ichui.
12 Paul ana agesaf naatu ana faifuw i biyan gubamin hibai hin sawusawuwih biyah hiyayanowahih i hiyayawas naatu afiy kakafih auman i hibibihir.
13 Amove oime judío oguata vahe ocar rupi caruguar mose ãgua ava sui. Sese nara oiporu pota yande Yar Jesús rer yuvɨreco.
13 Jew sabuw afa bar merar ta ta hirun hitit sabuw iyab biyahimaim afiy kakafih hitar sumih hima’am Regah Jesu wabinamaim hinununih. Naatu hai tur i iti na’atube hio, “Demon kakafih hinununih seven Paul ana orot wabin Jesu isan ebibinan i wabinamaim kwa abi’a’ari kwatit!”
14 Evocoiyase aipo ehi caruguar upe: “Pablo Jesús recocuer omombehu vahe rer pɨpe, ‘Peyepepɨ co mbɨa sui’ ahe pẽu” ehi. Ẽgüe ehi pota avei siete Esceva rahɨr mbahe apo yuvɨreco viña. Ahe iyesupa judío pahi rerecuar secoi.
14 Naatu Jew hai Firis Gagamin wabin Skeva natunatun etei seven i iti na’atube auman hisisinaf.
15 Caruguar rumo omboyevɨ chupe: “Che aicua Jesús recocuer, aicua avei Pablo; pe rumo ndopocuai, ¿ava vo catu pe peico?” ehiño caruguar chupe.
15 Baise afiy kakafin iuwih eo, “Jesu i ayu aso’ob naatu Paul auman i ayu aso’ob, bo kwa iyab?”
16 Aheseve ahe cuimbahe caruguar vɨreco vahe opo ipãhuve oso. Opacatu opĩratasa pɨpe opa ité osecopɨ siete mbɨa yuvɨrecoi vahe. Omomara-mara tẽi oguayɨẽhɨsa pɨpe imonanipa tuprɨ imondo.
16 Naatu orot nati afiy kakafih hiwan ma’am misir bow yow tar, hai faifuw seb nunih ufun hitit segar biyah ererara ana bar hihamiy hibihir.
17 Co mbahe sembiapo rẽracua opa oyepota opacatu Efeso pendar upe, judío upe, ava ndahei vahe judío upe avei. Evocoiyase oyembosɨquɨye guasu yuvɨreco. Ipɨpe sui opacatu oicua yande Yar Jesús rer yuvɨreco.
17 Jew sabuw etei naatu Ufun Sabuw etei iyab nati Ephesus wanawanan hima’am iti tur hinonowar ana veya, etei yah birubir fafar, naatu Regah Jesu Keriso wabin bora’ara’aten gagamin maiyow hitin.
18 Setá Jesús vɨroya ramo vahe yugüeru opacatu mbahe güembiapocuer naporai vahe mombehu yuvɨreco
18 Sabuw moumurih na’in iyab hina bai’ufununayah himamatar bebeyanamaim hitit abisa kakafin hisisinaf isan etei hi’e’en.
19 iyavei setá ipaye vahe Jesucristo vɨroyase, omonuhapa ocuachiar ombopayesa resendar sapɨ ãgua opacatu ava rovaque yuvɨreco. Sapɨ pare, opa ahe cuachiar reprɨ vɨnose yuvɨreco. Ahe seprɨ cincuenta mil tuprɨ arɨ mboravɨquɨ reprɨ.
19 Sabuw moumurih na’in iyab hikwerakwer hai buk hibow hina hibutuw naatu sabuw etei matahimaim hi’afusar. Naatu buk ta’ita’imon hai baiyan hibiyab i 50,000 drachma ana fofonin. Paul Efasis hai kwerakwer buk hi’afusar bat i’itah|alt="Paul watching Ephesians burn books" src="cn02003B.tif" size="col" loc="Act 19.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.19"
20 Ẽgüe ehi Tũpa opĩratasa pɨpe ombouvicha oñehengagüer iyavei iñehe pĩratasa oyecua catu ava rese.
20 Sinaf fairih iti himamataramaim Regah ana tur tasasar tit naatu busuruf ra’at ana fair bai yen.
21 Ipare Pablo ipɨhañemoñeta Jerusalén ve oso ãgua ɨvɨ Macedonia, Acaya rupi. “Coiye catu aheve che reco vɨteseve, ichuive che asora Roma ve” ehi.
21 Sawar iti himamatar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Akaiya naatu Masedonia tafaram hairi wanawanahiwat remor na. Naatu na Jerusalem titamih ana not bogaigiwas eo, “Iti tafaram anabinanawan ufunamaim ayu boro anan Rome ana’itin.”
22 Evocoiyase omondo ñuvɨrío opɨ̃tɨvɨisar Timoteo, Erasto Macedonia ve güenonera. Ahe rumo opɨta vɨtemi Asia rupi oico.
22 Basit ana baibais orot rou’ab Timothy, Erastus hairi iyafarih hin Masedonia wanawanan hima, i baise veya au gagaminaka Asia wanawanan imaim ma.
23 Ahe arɨ pɨpe Efeso pendar yaɨvu guasu yuvɨreco co tecocuer ipɨasu vahe rese.
23 Nati ana veya’amaim yare kakafin anababatun Ephesus wanawanan matar, anayabin Regah ana Ef isan.
24 Aheve mbɨa Demetrio serer vahe secoi. Ahe oyapo Artemisa rẽta rahanga guarepochi apoprɨ guarepochi pɨsɨ ãgua. Ambuae ava mbahe rahanga aposar oipɨsɨ tuprɨ avei oporavɨquɨ reprɨ ipɨri yuvɨreco.
24 Orot wabin Demetrius silver imaim sawar ebu’ur temamatar i nati’imaim ma’am. Iti orot i god babin wabin Artemis ana kwafiren gagamin ana yumatabe, silver amaim bu’ur sabuw hitotobon. Naatu nati bowabowamaim kabay gagamin maiyow bai ana sabuw isah rur.
25 Sese Demetrio omonuha mbahe rahanga aposar, omonuha avei ambuae oporavɨquɨ vahe Artemisa rahanga rese, ava mboaɨvu guasu uca ãgua. “Pe mbɨa, peicua yayapose mbahe Artemisa nungar, yaipɨsɨ tuprɨ yande poravɨquɨ reprɨ” ehi omboetasa upe.
25 Basit ana bowayah etei e’af ayuwih naatu sabuw afa i bairi hai bowabow ta’imon auman e’af hiru’ay iuwih eo “Au sabuw kwanaso’ob, ata bowabow iti’imaim kabay gagamin tatain erur.
26 “Peicua avei Pablo opa ovɨrova ava eta pɨha Artemisa mboeteisa sui ‘ndahei Tũpa ité’ ohesa pɨpe yande rembiapo uve. Ndahei rumo cohapeño ẽgüe ehi, opacatu Asia rupi ẽgüe ehi avei imombehu.
26 Naatu boun iti orot Paul abisa esisinaf i kwa taiyuw matamaim kwa’itin naatu tainimaim kwanonowar, god orot umahimaim tibiwa’an i men kafa’imo godamih.” Tur iti na’atube eo i orot babin moumurih maiyow yah ikitabir. Iti sawar i men Ephesus wanawanan akisin emamatar, baise Asia wanawanan etei kafa’imo nisawar.
27 Avɨyeteramo mbahe tẽi oimera yandeu yande poravɨquɨsa mocañɨ tẽi ãgua, tũparo guasu Artemisa upendar avɨyeteramo ocañɨ tẽi aveira. Opacatu Asia pendar iyavei ava opacatu ɨvɨ rupindar omboetei acoi Artemisa rahanga guasu yuvɨreco viña. Avɨyeteramo rumo ava nomboetei iri chira, iyavei vɨroɨ̃rora yande rembiapo catuprɨsa yuvɨreco” ehi.
27 Iti ata bowabow i kakafin wanawanan run naatu ata bowabow wabin boro na’af, men wabit akisin na’af, baise god babin Artemis ana kwafiren bar gagamin auman boro yabin en namatar. Naatu sabuw nati Asia wanawanan, naatu tafaram wanawanan sabuw etei iti god babin hikakafiy hikwakwafir boro nuhih nabur.”
28 Osenduse aipo ihe ava yuvɨreco, oñemoɨrosa pɨpe vɨrosapucai aipo ehi yuvɨreco: “¡Imboeteiprɨ catu Artemisa yande recua pendar tasecoi!” ehi yuvɨreco.
28 Sabuw hiru’ay hima iti tur hinonowar higagamat himisir hiwow hio, “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe gagamin.”
29 Opacatu Efeso rupi ava yaɨvu guasu tẽi. Osapucai vahe oipɨsɨ Gayo iyavei Aristarco, ahe ñuvɨrío Pablo rupindar yugüeru vahe Macedonia sui. Oipɨsɨse, omombo-mombo seraso yuvɨreco ava ñemonuha guasusave.
29 Basit nati bar merar gagamin wanawanan uruw ra’at, na hibuyuw ne hibuyuw hinunuw. Masedonia orot rou’ab Gaius Aristakus hairi Paul bairi hinanawan hinan hibuwih hinunuw hin sabuw hai rou’ay efan gagaminamaim hitit.
30 Pablo oique pota tẽi ava rehɨi pãhuve, ambuae Jesús reroyasar rumo nomoingue uca potai yuvɨreco.
30 Paul akisin i kok sabuw nahimaim tatit, baise bai’ufununayah hi’otan.
31 Iyavei movɨro mborerecuar imborɨpar Asia rupindar omondo oñehe chupe aipo ehi: “Ereiquei rene ava ñemonuhasa guasuve” ehi avei yuvɨreco chupe.
31 Nati tafaram wanawanan hai orot gagamih, iyab Paul ana ofonah auman tur hiyafar hifefeyan men hikok boro tan kou’ay ana efan gagaminamaim yumatan ta’ototait.
32 Ñemonuhasave amove ava osapucai pĩrata ñepei mbahe rese, amove osapucai ambuae mbahe rese. Esepia, yaɨvu tẽi yuvɨreco. “¿Mahera vo evocoiyase yañemonuha?” ehi tẽi setá ipãhu pendar yuvɨreco.
32 Nati ana veya’amaim kou’ay ana efanamaim uruw i na’at, sabuw afa nati’imaim i tur ta hiwow hio, sabuw afa ni’imaim ibo tur ta hiwow hio. Naatu sabuw au moumurihika i men kafai hiso’ob aisim hina iti kou’ayamaim hitit.
33 Amove rumo ava rehɨi pãhuve yuvɨrecoi vahe judío, ahe ombohe-mbohe imoañi-añi imondo Alejandro mbahe mombehu ãgua ava rehɨi rovaque yuvɨreco. Alejandro evocoiyase omopuha tẽi opo ava monguiriri ãgua viña. Osepɨ pota omu judío ava rehɨi rovaque viña.
33 Naatu Jew sabuw afa Alexander hibonawiy hitit nahine bat, naatu sabuw afa roube’aten tur hitin, imaibo Alexander umanamaim sabuw rutanih awah fot naatu i taiyuwin wasfafarin isan ana tur eo.
34 Ava rehɨi rumo oicuase Alejandro judío secose yuvɨreco. Opacatu guasu osapucai pĩrata yuvɨreco. “¡Imboeteprɨ catu Artemisa yande recua pendar tasecoi!” ehi pucu-pucu yuvɨreco. Ẽgüe ehi ahe osapucai ñuvɨrío hora rupi rutei yuvɨreco.
34 Baise nati veya’amaim i hi’inan Alexander i Jew orot, imih sabuw etei au ta’imon hiwow sawar ta’imon isan hio inan hours rou’ab sawar. “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe Gagamin!”
35 Evocoiyase tecua pɨpendar mbahe cuachiasar oicatuse ava monguiriri ãgua, aipo ehi chupe: “Peyapɨsaca mbɨa pe Efeso pendar, ndipoi ava ndoicuai vahe yande Artemisa tũparo rese yande hañecosa iyavei sahanga ɨva sui ovɨapi vahe rese avei hañecosa.
35 Inan yomaninamaim bar merar ana kirumayan sabuw rou’ay gagamin eotatanih inan nuwarob e’afuw basit eo, “Ephesus ana orot ana babin! Sabuw etei hiso’ob Ephesus bar merar i god gagamin Artemis ma’uh ema’am. Iti kabay kakafiyin marane hea’obow re’er boun iti inu’in auman ma’uh ema’am.
36 Ndipoi niha ava, ‘Aní’ ehi vaherã che remimombehu rese. Sese peyemonguiririño, peyapoi rene mbahe pe yapɨsacaẽhɨsave.
36 Iti sawar i boro men yait ta nayaubamih, isan imih kwa yate enub kwamare naatu men abisa ta nota’e mata nakabiy kwanasinafumih.
37 Peruño tẽi eté co ñuvɨrío mbɨa cohave, ndoyapoi rumo mbahe tẽi Artemisa upe yuvɨreco. Nimondai mbahe rese itũparove, ndovɨroɨ̃roi avei serer yuvɨreco.
37 Kwa iti orot kwabow kwana ai’itih i men Tafaror Bar ana sawar ta hi’afiy o ata god babin isan tur kakafih hi’omih.
38 Sese Demetrio iyavei oporavɨquɨ vahe supi ahe oñemoɨrose que ava upe, toyuvɨraso rane ava recocuer moingatusar upe yuvɨreco; aheve tomoingatu güecocuer yuvɨreco.
38 Baise Demetrius ana bowayah orot bairi orot babin isan hai gamin tur afa hinama’am na’at, ata orot gagamih tur nowarayah i tema’am. Naatu tur nowar yababan yabaituturin isan ana efan i bobotawiyin inu’in boro hinan imaim hiyabaitutur.
39 Pemoingatu potase que ambuae mbahe, peso ranera yemomborandusave imoingatu ãgua.
39 Baise yababan tur gagaminaka omih na’at i kwanan Kou’ay Bar gagaminamaim orot tur nowarayah matahimaim a yababan kwanaorereb tur nowarayah boro hinayabunei.
40 Mborerecuar revo oyandura yande rembiapo co pɨpe, ‘¿Mahera peaɨvu guasu tẽi? ¿Che amotarẽhɨmbave tie ẽgüe peye?’ ehi tiẽtera yandeu. Oporanduse yandeu, ndayaicatui chitiẽtera imboyevɨ ãgua iñehe chupe. Esepia niha, co yañemonuha yande remimbotar tẽi cohave” ehi chupe.
40 Naatu boun hibubuyuw isan hina’af tanarun hinabibatiy boro tanao kwanekwan, anayabin tur ana’an it men taso’ob naatu it men karam boro asir tanao tanifufuwen.”
41 Aipo ihe pare, omomba aheve oñemonuhasa yuvɨreco.
41 Iti eo ufunamaim, sabuw iuwih hai ubar hin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.