Atos 16
Tũpa Ñehengagüer (GYRNT) vs AAI
1 Pablo ondugüer reseve yuvɨraso Derbe ve, Listra ve avei. Aheve osepia Jesús reroyasar, Timoteo serer vahe, judía, Jesús reroyasar membrɨ. Iyesupa rumo griego.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 “Evocoi Timoteo avɨye eteprɨ” ehi Jesús reroyasar Listra pendar, Iconio pendar avei yuvɨreco chupe.
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Pablo vɨroguata potaño ité Timoteo oyeupi. Sese seroguata renondeve, ombocircuncida uca seroɨ̃roẽhɨ ãgua judío yuvɨrecoi vahe upe. Esepia, opacatu oicua Timoteo ru griego secose yuvɨreco.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Evocoiyase opacatu tecua iguatagüer rupi omombehu ahe mborocuaita apóstol, Jesús reroyasar rãrosar Jerusalén pendar ombou vahe yuvɨreco chupe.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Sese Jesús reroyasar ahe tecua rupindar oyemovɨracua catu yuvɨreco Jesús reroyasa pɨpe iyavei oyemboeta catu yuvɨreco arɨ rupi.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 Espíritu Santo ndoipotai Asia rupi yuvɨraso vaherã Tũpa Ñehengagüer mombehu ãgua. Sese oyahuva yuvɨraso Frigia rupi, Galacia rupi avei.
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 Ẽgüe ehi oyepota Misia popɨve yuvɨreco. Ichui yuvɨraso pota tẽi Bitinia ve. Jesús Espíritu rumo ndoipotai icho ãgua supi.
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Ahese osasaviño yuvɨraso Misia sui carite guasu yemboyasa Troas ve oyepota ãgua yuvɨreco.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Oyepotase aheve, ahe pɨ̃tu pɨpe Pablo oquer nungar pɨpe osepia mbɨa, Macedonia pendar, “Ereyumira Macedonia ve ore pɨ̃tɨvɨi ãgua viña” ehi ohã chupe.
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Ipare ore oroyemoingatu voi eté Macedonia ve ore so ãgua. Esepia, ore oroicua ité Tũpa aheve ore mondora ñehesa pɨ̃sɨrosa resendar mombehu ãgua.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Oroso carite pɨpe Troas sui oromohɨviño voi oroso evocoi ɨvɨ para guasu Samotracia ve. Ahere ayihive oroyepota Neápolis ve.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Ichui oroso ɨvɨ rupi Filipos ve, ahe tecua seroyaprɨ catu vahe ambuae tecua sui, ahe ɨvɨ Macedonia rupindar. Aheve Roma ɨguar oyeyecuai, oyocuai avei opacatu tecua ɨvɨrindar ava yuvɨreco. Aheve movɨro arɨ tẽi oroico.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 Mbɨtuhusa arɨ pɨpe orosẽ evocoi tecua sui ɨai popɨve. “Aheve oñemonuhara judío oyeroquɨ ãgua” orohe. Aheseve cuña oñemonuha yugüeru. Aheve oroyepota chupe, oroguapɨ ipãhuve. Ipare oromombehu co ñehesa pɨ̃sɨrosa resendar yuvɨreco chupe.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Ñepei imboetasa, Lidia serer vahe, Tiatira pendar, oyapɨsaca ore ñehe rese oĩ. Ahe Tũpa mboeteisar secoi, turucuar suendɨ vahe mbovendesar avei secoi. Yande Yar omohɨvi ipɨhañemoñetasa iyapɨsaca ãgua Pablo remimombehu rese.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Sese ñapiramosa, opacatu sẽta pendar reseve. Ipare ore mombɨta pota güẽtave.
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Ipare ambuae arɨ oroso irise oroyeroquɨ ãgua, cuñatai ore rovaĩchi, ahe cuñatai caruguar pĩratasa pɨpe mbahe mombehusar. Oicatu ava upe mbahe oime vaherã mombehu. Omombehuse mbahe, setá oipɨsɨ seprɨ guarepochi güerecuar yuvɨrecoi vahe upe nara yepi.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Ahe cuñatai ou ore raquɨcuei,
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Setá arɨ ẽgüe ehi oico oreu. Omañeco tẽise rumo Pablo, oyemboyere chupe cute, aipo ehi icaruguar upe:
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Evocoiyase cuñatai rerecuar oyanduse, “Ndoipɨsɨ uca iri chira guarepochi yandeu” ehi yuvɨreco. Imboasɨpave oipɨsɨ Pablo, Silas mborerecuar upe ocarusuve seraso yuvɨreco.
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 Ipare mborerecuar yuvɨrecoi vahe upe aipo ehi yuvɨreco:
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 Oporombohe güecocuer rese yuvɨreco. Secocuer rumo naporai oreu. Ore Roma ɨguar oroico, sese ndoroicatui secocuer moña ãgua —ehi yuvɨreco mborerecuar upe.
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Evocoiyase ava eta oyamotarẽhɨ Pablo iyavei Silas yuvɨreco iyavei mborerecuar, “Pesequɨi iturucuar ichui. Ipare peinupara ɨvɨra pɨpe” ehi.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Inupá iteanga pare, osoquenda yuvɨreco. Oyocuai pĩrata soquendaprɨ rãrosar yuvɨreco, “Esãro tuprɨ” ehi yuvɨreco chupe.
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Aipo oyeupe he ramoseve, soquendaprɨ rãrosar omoingue Pablo, Silas oɨ ava nose catui vahesa pɨpe. Aheve omopaha cepo pɨpe.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Ahe pɨ̃tu mbɨter rupi rumo Pablo, Silas oyeroquɨ, osapucai Tũpa mboeteisave yuvɨreco. Ambuae ava soquendaprɨ evocoiyase osenduño tẽi yuvɨreco isapucai.
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 Ahese avɨyeteramo tẽi ɨvɨ orɨrɨi eteanga. Opa omomara ava roquendasa movɨracuasa, opacatu oquenda oyemboi iyavei opacatu carena oyera soquendaprɨ sui.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Ahese soquendaprɨ rãrosar omahe yesapɨha. Osepiase oquenda imboiprɨ, ahese vɨnose oquɨse pucu sɨru sui oyeyuca ãgua viña. Esepia niha, “Opacatu ité revo soquendaprɨ yuvɨraso” ehi viña.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Pablo rumo,
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Evocoiyase soquendaprɨ rãrosar, “Emboumi tataendɨ” ehi ondugüer upe. Ichui oña oique, orɨrɨi, osɨquɨyepave oñenopɨha Pablo, Silas rovai oso.
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Vɨnose pare soquendasa sui oporandu chupe:
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 —Eroya yande Yar Jesucristo. Ichui ahe nde pɨ̃sɨrora, nde rẽta pendar avei —ehi yuvɨreco chupe.
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 Ahese omombehu yuvɨreco Tũpa Ñehengagüer soquendaprɨ rãrosar upe, opacatu sẽta pendar upe avei.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 Ahe pɨ̃tu pɨpeve avei soquendaprɨ rãrosar vɨraso oyeupi, yapichasa oyoseipa chupe. Ahese Pablo, Silas oñapiramo guãrosarer, sẽta pendar avei yuvɨreco.
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Vɨraso pare sãrosar güẽtave, ombocaru. Ahe sẽta pendar avei ovɨharete ité yuvɨreco Tũpa reroyasa rese.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Cõhese mborerecuareta omondo sundao ava rese icuaiprɨ soquendasave yuvɨreco. Oyepotase yuvɨreco, aipo ehi: “Emosepa evocoi mbɨa judío” ehi.
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 Ahese soquendaprɨ rãrosar omombehu co ñehesa Pablo upe:
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Omboyevɨ rumo chupe,
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Ipare sundao ava rese icuaiprɨ omombehu güerecuareta upe Pablo ñehe. Oyanduse Pablo, Silas romano secose, osɨquɨyé iteanga yuvɨreco.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Ahese ahe teieté yuvɨraso Pablo, Silas oyeupe ñero ãgua rese yuvɨreco: “Peso tuprɨño ore recua sui” ehi yuvɨreco chupe.
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Pablo, Silas yuvɨnosese voquendasa sui, yuvɨraso iri Lidia rẽtave. Oñemonuha irise ambuae Jesús reroyasar pãhuve, omonguerẽhɨ catu yuvɨreco. Ipare yuvɨraso ichui.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.