Hebreus 11

Endagaano Empyaka Omu Lugwere (GWR) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Okwikirirya niikwo okubba nʼokwekakasa tuti ebyo ebitusuubira okubbaawo dala byabbaawo, era nʼokubona ebintu ebitaboneka ooti aamo biriwo.
1 Baitumatum ana itinin i sawar ta anababatun taso’ob ema’ama boro nuhi nafot tanama’am nati sawar tanab. Naatu sawar ta men ta’i’itin, baise taso’ob nati sawar i ema’am boro tanab, nati i boun baitumatum tao’o.
2 Okwikirirya, niikwo okwaleeteire oKibbumba okusiima abantu abʼeira abamuweereryanga.
2 Imih ata a’agir marasika hima’ama hai baitumatumamaim God itin, ana baibasit itih.
3 Okwikirirya, niikwo okutwezyesya okutegeera tuti ebintu byonabyona, ebiri angulu nʼansi, babikolere lwʼekiragiro kya Kibbumba, era tuti ebiboneka babikolere kuzwa mu bitaboneka.
3 Baitumatumamaim taso’ob tafaramamaim sawar etei i God awanamaim eo himatar, naatu iti sawar himamatar i men ta’i’itahimaim eo himataramih, baise buriburihimaim.
4 Okwikirirya, niikwo okwaleeteire Abberi omutaane wʼAdamu okuwaayo eeri oKibbumba esadaaka ensa okukiraku eya mugandawe omukulu oKaini. OKibbumba yasiimire ebirabobye era nʼakakasa ati Abberi atuukiriire. Era olwʼokwikiriryakwe, newankubbaire nga atyanu mufu, neye ebiyakolere bikaali bitumula.
4 Baitumatumamaim Abel siwar gewasinamak bai na God bitin i men Cain ana siwar na’atube’emih. Ana baitumatumamaim God iyasisir ana ef mutufurin rouw eo, anayabin ana siwar gewasin. Abel i marasik morob, baise ana baitumatumamaim fanan i ema’ama.
5 Okwikirirya, niikwo okwaleeteire Enoka okumutwala okuzwa oku kyalo kunu, nʼayaba egiri oKibbumba nga tasookere kufa. Era oluzwanyuma, mpaawo eyamuboineku olwʼokubba oKibbumba yamutwaire. Ekyo kyabbaire kityo olwʼokubba oweyabbaire nga bakaali kumutwala, oKibbumba yakakasire ati Enoka amusangaalisirye.
5 Baitumatumamaim Enoch morobo’e, yawasin au mar yen, sabuw hinuwih men hitita’ur, anayabin God bora’ah. Baise au mar yena’e ana veya abisa sisinaf God itin eo, “O isa ayu abiyasisir.”
6 Neye mpaawo muntu ayezya okusangaalya oKibbumba anambula kwikirirya, olwʼokubba buli aiza egiri oKibbumba, ali nʼokwikirirya ati oKibbumba aliwo, era ati awa empeera abo abamunoonia nʼeiganyi.
6 Orot babin yait aurin baitumatum en God nati orot babin isan men ebiyasisir, anayabin orot babin yait God nanamaim titamih i nitumatum God i ema’am, naatu orot babin yait turobe’emaim enunuwih ana baiyan boro nitih.
7 ONuwa, oKibbumba oweyamulabwire oku byabbaire bikaali kuboneka, okwikiriryakwe kwamwezyesyerye okugondera oKibbumba, nʼayombeka ogwato gunene okulamya abʼomu kisitokye. Atyo oNuwa yalagire ati abantu abasigairewo, abanandi baikirirya ebiyakobere, omusango gubasinga, era nʼasuna obutuukirirye obubbaawo lwa kwikirirya.
7 Baitumatumamaim sawar abisa boro hitamatar isan God Noah bimatanuw ana veya, bir kakafiyinamaim God fanan bai wa wowab aawan natunatun bairi hiyawasih. Ana baitumatumamaim tafaram ana kakafinane kusib tabaratait tit nabin bat, naatu God biyanane yawas mutufurin bain ana baibasit ma’ama ana baitumatumamaim bai.
8 Okwikirirya, niikwo okwaleeteire oIbbulaimu okugondera oKibbumba, oweyamwetere azwe e waabwe ayabe omu kyalo oKibbumba ekiyabbaire ayaba okumuwa. Atyo nʼayaba nga tamaiteku egyalungama.
8 Baitumatumamaim Abraham tafaram ta boro uf i nowanamih tamamatar isan God eo’omatan ana veya’amaim, God fanan bai ana tafaram itumar misir asir remor kwaneyan in.
9 Era okwikirirya, niikwo okwamuleeteire okubba omu kyalo ekyo ekibamusuubizire omu ngeri ooti aamo mugeni, ngʼagona mu weema. Era nʼomutaanewe oIsaka nʼomwizukuluwe oYaakobbo, bona oKibbumba abeyasuubizire ekintu ekimo ekinyere ekyo bona bagonanga mu weema.
9 Baitumatumamaim Abraham na omatanen me’emaim tit, touman orot na’atube menah tatabirih hai tafaramamaim sis ya ma remor. Isaac naatu Jacob hairi auman na’atube hisinaf, anayabin i auman me nati isan God eomatanih.
10 Mwekyo oIbbulaimu yabbaire alaga ati iye anoonia kibuga oKibbumba onyere ekiyagerere era nʼakyombeka, ekiri nʼemisingi emikalanguki.
10 Abraham sisimaim ma reremor anayabin i bitumatum bar merar gewasin anababatun God taiyuwin yakitifuw wowowab imaim boro narun wanatowan nitutut nama.
11 Okwikirirya, niikwo okwezyesyerye oIbbulaimu eyabbaire akairiire awoireyo, okubyala omwana omu Saala eyabbaire omugumba. OIbbulaimu yaikiriirye ati oKibbumba eyabbaire asuubizire okumuwa omwana, iye mwesigwa era yatuukirirya ekibonokye.
11 Iban maiye kwana’itin, Abraham i iregah naatu Sarah i a’arin, baise baitumatumamaim Abraham, kek tamah matar, anayabin i so’ob God ana omatanen isah i mar etei ebobosunusunub.
12 Nʼolwekyo omuntu oyo omoiza oIbbulaimu, newankubbaire nga yabbaire muntu akairiire eino nga takaali ayezya okubyala, yazwiremu abaizukulu bangi ino ooti nkota, era ooti nsenye egitabalika egiri oku mbale mbale kwʼenyanza.
12 Imih bebeyan tana’itin, Abraham biyan etei i morob, baise iti orot ta’imon biyanane ana ub ra’at tafaram awan karatan, daman naatu dones na’atube baiyabin en.
13 Abantu abo bonabona bafiire nga baikirirya, neye nga bakaali kusuna ebyo oKibbumba ebiyasuubizire, wazira nga babirengerera yala omu myoyo gyabwe, ni babisangaalira. Era babbaire bakakasa bati ibo bageni era basenze oku kyalo kunu.
13 Iti sabuw erebaitumatum hima’am himorob, sawar God eo’omatanih men hibai, baise hinuwamo ef yok na’in hi’itin, naatu yasisiramaim nati sawar hai merar hiyi. Imih taiyuwih isah iti tafaramamaim i nah toumanih naatu ef rimurih na’atube hima.
14 Abantu abatumula batyo, balaga bati waliwo awantu awandi egibasuubira okwajirya obutyami bwabwe.
14 Anayabin sabuw sawar iti na’atube isah teo i tafaram ta bain nowah matar, imaim wanatowan ma’amih tinunuwet.
15 Era singa emyoyo gyabwe gyabbaire gyegomba ino ekyalo ekibazwiremu, bankansunire eibbanga lyʼokweirirayo.
15 Naatu hai tafaram atamanin hibihamiy isan hitanotanot na’at, marasika boro ef hitanuwet hitamatabir maiye.
16 Neye atyanu beegomba obutyami obukiriraku nakimo obusa, obwo nga niibwo obwʼomwigulu. OKibbumba kagira ensoni tigimukwata ibo okumweta Kibbumba waabwe, olwʼokubba yabategekeire ekibuga ekyʼokutyamamu.
16 Baise nati efanin i tafaram ta gewasin anababatun hinunuwih, tafaram no maramaim. Isan imih God isan hai God hirouw hio i men biyah eo’ohow. Anayabin hai bar merar gewasin imaim wanatowan ma isan yabuna’ika.
17 OIbbulaimu, oKibbumba oguyabbaire asuubizire okusuna abaizukulu abangi, owebamugezeserye, okwikiriryakwe kwamwezyesyerye okuwaayo oIsaka omwanawe omoiza yenkani, abbe esadaaka.
17 God routobon Abraham bitin ana veya, baitumatumamaim natun ta’imonamo Isaac bai siboromih yai. God ana omatanen Abraham isan i iti na’atube eo,
18 OKibbumba yabbaire amukobere ati, “OmwIsaka mu walisunira abaizukulu.”
18 “O natu Isaac wanawananamaim boro a ub nara’at.” Baise God Abraham rurutubun ana veya Abraham nowarasit.
19 OIbbulaimu yeesigire ati oKibbumba ayezya okuzuukiza. NʼoKibbumba niikyo ekyagirire nʼamwirirya oIsaka, eyabbaire nankinga azwire mu bafu.
19 Abraham so’ob Isaac namomorob God karam boro niyawas maiye, naatu ana itinin boro iti na’atube tatao, Abraham natun easabunibo uman botan.
20 Okwikirirya, niikwo okwezyesyerye oIsaka okusabira abataanebe, oYaakobbo nʼEsawu, enkabi mwebyo ebyabbaire byaba okwiza.
20 Baitumatumamaim Isaac natunatun rou’ab, Jacob, Esau hairi baigegewasin itih, mar boro hai ma gewas isan.
21 OYaakobbo oweyabbaire nga yatira okufa, okwikirirya, niikwo okwamwezyesyerye okusabira abaana bʼomutaanewe oYusufu enkabi moiza moiza, era oluzwanyuma nʼakotama oku mwigogwe, nʼasinza oKibbumba.
21 Jacob baitumatumamaim ma’am iregah morobomih ana veya na kakabom auman Joseph natunatun rou’ab igegewasinih. Naatu ana tu’umaim ibais kuso bat God ana merar yi.
22 OYusufu oweyabbaire nga yatira okufa, okwikirirya, niikwo okwamwezyesyerye okutumula ati, ekiseera kyalituuka aBaisirairi ni bazwa omu bugalama e Misiri ni bakanga omu kyalo kyʼe waabwe. Era nʼalagira ati, baliginga amagumbage bamukanja e waabwe.
22 Baitumatumamaim Joseph morobomih ana veya na kakabom auman, Israel sabuw Egypt baihamiyin maiye tit isan hai tur eowen, naatu ana rarik auman bai tit isan hai tur eowen.
23 OMusa owebamubyaire, okwikirirya, niikwo okwaleeteire ababyairebe okumubisira emyeri misatu miramba. Baboine nga mwana musa ino, nandi ni batya okujeemera ekiragiro kya Falaawo okabaka wa Misiri, ekyokuwaayo abaana ebiweigera babaite.
23 Baitumatumamaim Moses tutufuw ana veya hinah tamah sumar tounu hibun hima, aiwob orot ana ofafar fokarin eo isan men hibirumih. Anayabin kek tufuw hi’i’itin i men kek afa na’atube’emih.
24 OMusa oweyakulire, okwikirirya, niikwo okwamwezyesyerye okugaana okumweta omwana wa mwala wa Falaawo.
24 Baitumatumamaim Moses ra’at yen orot mamatar ana veya’amaim, i men kok boro Pharaoh natun babitai natun hitarouw hitao.
25 Yasiimire okudambira aamo nʼaBaisirairi, abantu ba Kibbumba, okukiraku okubba omwisangaalo eryʼekibbikibbi eriwaawo amangu.
25 Imih iti yasisir kakafin mar kafai baiyasisir isan i kwahir, naatu God ana sabuw bairi bai’akir isan rubin.
26 Yaboine ati okumugadya olwa Kurisito ogubasukireku amafuta, kukirira nakimo obusuni bwʼe Misiri, olwʼokubba yamaite empeera egibalimuwa.
26 I ana not Keriso wabinamaim sabuw biya’ohow hinitin nabi’akir ana gewasin i ra’at kwanekwan men Egypt wanawan toto buyoy gewasin yomanin en na’atube’emih. Anayabin i ana not etei i ana baiyan boro nan isan yayabuna.
27 Okwikirirya, niikwo okwezyesyerye oMusa okuzwa e Misiri, nandi nʼatya obulwa bwa Falaawo obwazwa mwekyo, neye yakalaire-bukalali nʼayaba, ngʼateekere omwoyogwe gwonagwona ku biibyo oKibbumba oNantaboneka ebiyamukobere.
27 Baitumatumamaim Moses misir Egypt ihamiy tit, aiwob orot yan soso’ar isan men bir, baise itafofor tit. Anayabin God wa’iwa’irinamaim ma’am Moses itin.
28 Okwikirirya, niikwo okwamwezyesyerye okuteekawo oMukolo ogwʼoKutambukirya, nʼaswankira omusaaye e ngulu oku myango gyʼenjigi, kaisi aBaisirairi balame omalaika oyo ajigirica, oKibbumba oguyatumire okwita abaana ababere omu kyalo kyʼe Misiri.
28 Baitumatumamaim Moses Tar Nowaten ana bowabow imatar bobaituw hai rara etawan hidadawiren. Saise Gurusenayan kek ai’in rouwamih nanan Israel hai kek ai’in men narouw hinamorob.
29 Okwikirirya, niikwo okwezyesyerye aBaisirairi okutambulira omu Nyanza eNtukuliki, ooti aamo batambulira kwitakali. Neye aBamisiri ibo owebagezeryeku, amaizi ni gabamira.
29 Baitumatumamaim Israel sabuw riy gagamin wabin Red Sea mamah me yanabe hirabon rewan roun hiyen. Baise Egypt baiyowayah hi’ufnunih hirarabon riy matabir maiye re etei himorob.
30 Okwikirirya kwʼaBaisirairi, niikwo okwaleeteire ebitempe byʼolukita lwʼekibuga oYeriko, okugwa nga aBaisirairi bamalire enaku musanvu nga bakumba okweruguulirirya ebitempe ebyo.
30 Baitumatumamaim Israel sabuw veya etei umat roun rou’ab tafaram Jericho bar merar gagamin fur ufun hibiwaibibib ufunamaim fur tafofor re sabuw etei himorob.
31 Olwʼokwikirirya, omalaaya oLakabbu yayanirizire aBaisirairi abaizire omu kibuga e Yeriko okukeeta. Kale oluzwanyuma, aBaisirairi owebaizire okuwamba ekyalo ekyo, tibaitire oLakabbu nʼabantube nga baita abantu abajeemu.
31 Baitumatumamaim babin ef remorayan wabin Rahab sabuw baifanasairayah hi’a’asbunubunuwen i men hi’asabunimih, anayabin Israel orot rafot rouwayah hinan hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
32 Kale oku byokuboneraku ebyo, nnyongereryeku niki-so tete? Nʼobwire bwampwaku singa ntumula nʼoku Gidyoni, nʼoku Bbalaki, nʼoku Samusooni, nʼoku Yefusa, nʼoku kabaka oDawudi, nʼoku Samwiri, nʼoku banaabbi.
32 Tur i moumurih na’in tema’am baise veya men ema’am boro Gideon, Barak, Samson, Jephthah, David, Samuel naatu dinab oro’orot isah anao kwananowar.
33 Olwʼokwikirirya, abantu abo balumbire ni bawangula obwakabaka obwʼamawanga agandi, ni bakola ebyobutuukirirye, era ni basuna ebyo oKibbumba ebiyasuubizire. Olwʼokwikirirya kwabwe owebabamumire egiri empologoma gyakaire okubalya,
33 Baitumatumamaim tafaram afa hai aiwob hirouw hinunih, ma gewas ana efamaim sabuw hikaifih bairi hima. Naatu God abisa eomatanih itih, hisinaf lion awah hibit anihimih men hi’anih.
34 ni babamuma omu omusyo ogwʼamaani neye nandi gubooca, ni balama nʼokubaita nʼempiima. Era olwʼokwikirirya, abo ababbaire abanafu basuukire bamaani. Basuukire bazira omu ntalo, ni babbinga amaje gʼamawanga agandi.
34 Sabuw ata wairaf in bitakir wan hirouw hiyey men e’arahih, afa kaiy wanane hibihir, afa hiririm hi’inu’in hai fair hibai maiye, afa ahay waf wanawanan hirun nah hi’aiseyasey hibat rakit hi’abargiyigiyih.
35 Era olwʼokwikirirya waliwo abakali ababbaire bafiisirye abaana baabwe neye abaana abo ni bazuukira.
35 Baibin afa taih tuwah morobone God iyawasih itih, afa morob hirubin God hibitumitum isan rakit himisir hibow hirouw biyah hibeyat, biyababan bai’akir gagamin maiyow hibai. Anayabin i hiso’ob morobone misir maiye isan i boro gewasinamaim hinamisir maiye.
36 Nʼabantu abandi babasekereire ni babakubba emiigo, era abandi ni babasibira omu mabbuusu.
36 Afa hi’iyabih hi’uwih kwanikwaniyih naatu hibow hirouw biyah hikwimih, afa hibow hifatumih hin dibur hiya.
37 Abamo babakubbire mabbaale, nʼabandi babasaliremu nʼemisumeeno, era nʼabandi babaitire nʼempiima. Abandi babakedyakedyanga nga bazwaire ebyanzo ebyʼentaama nʼebyʼembuli, olwʼobudoobi era ngʼabantu babayiigaania, era ni bababitya bundi,
37 Afa kabayamaim hirouw himorob, afa naiwah so’omaim hiboro’omen, afa kaiyomaim hiyow himorob, afa bai’akir gagamin maiyow hibai, sheep, goat, bunibunihimaim ar faifuw hisakir hiyon, yababan hibai aurih sawar i’en, aa murumurubih hi’a’akir naatu hirukoukuwih hima hiremor.
38 ekyalo kinu ekiizwire obubbibubbi nga tikibasaanira ibo abatuukiriire okubbaamu. Era ni balebalebana omu bitera nʼomu nsozi, nga bagona mu mpuku nʼomu biina.
38 Iti tafaramamaim hai ma isan i men igewasin, sabuw toumanih na’atube arar yan, oyaw an, watu wanawanan, sou wanawanan imaim hi’in hima hiremor.
39 Abo bonabona oKibbumba yabasiimire olwʼokwikirirya kwabwe neye kwibo kubulaku eyasunire ebyo ebibasuubizire.
39 Sabuw iti etei i hai baitumatumamaim wabih iti tema’am, baise sawar abisa God eo’omatanih men yait ta bai.
40 OKibbumba yatutegekeire enkola yʼobutuukirirye ekira obusa, ibo kaisi baleke okusuna okubasuuca abatuukiriire iswe nga tubulawo.
40 Anayabin God ana kok nati sabuw i boro hinama hinakaif saise it bairit auta’imon nati sawar gewasin nafaramit youn.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.