1 Tessalonicenses 2

Vit'eegwijyąhchy'aa Vagwandak Nizįį (GWINT) vs ARA

Sair da comparação
ARA Almeida Revista e Atualizada 1993
1 Diijyaa nąįį, nijin nakhwaatr'aak'į' dąį' deegwehee'yaa goo'aii datthak gwinzii gwik'it t'igwiizhit gaakhwandaii.
1 Porque vós, irmãos, sabeis, pessoalmente, que a nossa estada entre vós não se tornou infrutífera;
2 Thessalonica gwizhit nakhwats'ą' tr'iheedaa gwats'ą' dąį' Philippi kwaiik'it gwizhit diits'ą' giizųų ts'ą' ginjik iizųų haa diits'ą' giginkhii ąįį gaakhwandaii, lęįį nąįį diitąįį neelzhii kwaa googaa nihk'it Vit'eegwijyąhchy'aa t'aih diinantł'eiin'ąįį haa nakhwats'ą' tr'ahaajil ts'ą' Vagwandak Nizįį nakhwaagwaraandak.
2 mas, apesar de maltratados e ultrajados em Filipos, como é do vosso conhecimento, tivemos ousada confiança em nosso Deus, para vos anunciar o evangelho de Deus, em meio a muita luta.
3 Gwandak Nizįį nakhwaagwaraandak ąįį zhyaa gweheezųų geenjit t'igwinyąą kwaa ts'ą' tsinteenakhwarahahkaii eenjit t'igwinyąą kwaa.
3 Pois a nossa exortação não procede de engano, nem de impureza, nem se baseia em dolo;
4 Gaa Vit'eegwijyąhchy'aa doonyą' diinoonyąą gwik'it girinkhii ts'ą' Gwaandak Nizįį eegariinkhii ąįį gwinzii t'igweheenjyaa gaandaii geh'an diinantł'eegwiin'ąįį. Dinjii shoo tr'ahahtsyaa gwik'eegwarandaii t'igwii'in kwaa gaa Vit'eegwijyąhchy'aa diidrii gwinzii vaadha'aii ji' geenjit gwik'it teediidahtii.
4 pelo contrário, visto que fomos aprovados por Deus, a ponto de nos confiar ele o evangelho, assim falamos, não para que agrademos a homens, e sim a Deus, que prova o nosso coração.
5 Nakhwatthąį' heezyaa geenjit nakhwats'ą' ginjik tr'ahtsii t'igwii'in kwaa akwat nakhwalaraa gwiindhan geenjit nakhwats'ą' girinkhii t'igwinyąą kwaa ąįį datthak gaakhwandaii. Vit'eegwijyąhchy'aa łi'didlii haa jyaa digwii'in kwaa diinaandaii t'inchy'aa.
5 A verdade é que nunca usamos de linguagem de bajulação, como sabeis, nem de intuitos gananciosos. Deus disto é testemunha.
6 Nakhwan akwat ch'izhii dinjii nąįį gwinzii t'akhwa'in diinahąąnjyaa geenjit t'igwii'in kwaa.
6 Também jamais andamos buscando glória de homens, nem de vós, nem de outros.
7 Christ va-tr'ihił'ee tr'iinlii geenjit gwinlęįį diineenjit jyaa dakhwa'in nakhwarahaanjyaa gaa gwik'it t'igwiinyą' kwaa, ts'ą' nijin nakhwaagwirinch'i' dąį' ch'ahan, diigii tr'iinin tsal khai'gwidlii gwinzii k'ineehahdak k'it t'anakhwarah'ya'.
7 Embora pudéssemos, como enviados de Cristo, exigir de vós a nossa manutenção, todavia, nos tornamos carinhosos entre vós, qual ama que acaricia os próprios filhos;
8 Nakhweenjit gwintł'oo ch'eet'igwiniindhan tr'ii'įį geh'an Vit'eegwijyąhchy'aa vats'an Gwandak Nizįį nakhwaagwaraandak shoo tr'iinlii, ąįį zhrįh nakwaa gaa łyaa gwintł'oo nakhweet'igwiindhan geh'an gwintł'oo nakhwats'aroonyą' gwiindhan.
8 assim, querendo-vos muito, estávamos prontos a oferecer-vos não somente o evangelho de Deus, mas, igualmente, a própria vida; por isso que vos tornastes muito amados de nós.
9 Diijyaa nąįį, nakhwatee gwint'aii gwitr'it t'agwarah'in gaanoondaii. Zhyaa nakhwaa gwireheechy'aa kwaa geenjit drin, tǫǫ haa gwint'aii gwitr'it t'agwarah'in, ąįį nakhwaagwirich'įį gwiizhit Vit'eegwijyąhchy'aa vats'an Gwandak Nizįį eenakhwaarahtan geenjit.
9 Porque, vos recordais, irmãos, do nosso labor e fadiga; e de como, noite e dia labutando para não vivermos à custa de nenhum de vós, vos proclamamos o evangelho de Deus.
10 Izhit dąį' zhat gwa'an nakhwan gwik'injiighit nąįį datthak nakhwats'ą' shroodiinyąą tr'iinlii ts'ą' diitr'agwaanduu gwakwaa haa nakhwatee gwinzii gwirich'įį, Vit'eegwijyąhchy'aa vaa gwinzii nirilzhii gwik'it diitr'agwaanduu gwakwaa ąįį diinooh'in ts'ą' Vit'eegwijyąhchy'aa chan diinah'in.
10 Vós e Deus sois testemunhas do modo por que piedosa, justa e irrepreensivelmente procedemos em relação a vós outros, que credes.
11 Nakhwateegwagwąąnchy'aa ts'ą' nats'ahts'ą' ch'iti', diigii k'ąąhtii gwik'it nakhwak'eeraaht'į' gaakhwandaii.
11 E sabeis, ainda, de que maneira, como pai a seus filhos, a cada um de vós,
12 Ąįįt'ee Vit'eegwijyąhchy'aa nats'ąą khit gǫhdaii nakhwoihnyąą gwik'it gahǫhdaii haa shoo hohtsyaa nakhwarahnyąą ts'ą' Veegwinii'ee ch'eegwąhndit zhit vaa hohłyaa geenjit khit nakhwagwik'injigwiighit heent'aii gwik'eegwarandaii gwarahtsii t'igwii'in.
12 exortamos, consolamos e admoestamos, para viverdes por modo digno de Deus, que vos chama para o seu reino e glória.
13 Ts'ą' jii geenjit Vit'eegwijyąhchy'aa khit mahsį' varahaanjyaa ąįį akhagoorahoonjyaa kwaa: ąįį nijin geenakhwaraahtan dąį', diikhwakhai' ginjik tr'ahtsii k'it ninjich'ǫhthat kwaa gaa Vit'eegwijyąhchy'aa vats'an ginjik nilii k'it gwinzii oodhohjik Vit'eegwijyąhchy'aa, łyaa juu gwik'injiighit nąįį datthak zhit tr'agwah'in.
13 Outra razão ainda temos nós para, incessantemente, dar graças a Deus: é que, tendo vós recebido a palavra que de nós ouvistes, que é de Deus, acolhestes não como palavra de homens, e sim como, em verdade é, a palavra de Deus, a qual, com efeito, está operando eficazmente em vós, os que credes.
14 Diijyaa nąįį, nakhwanahkat gwizhit gwats'an Vit'eegwijyąhchy'aa vitr'igiinkhii zheh juu Christ Jesus k'injiighit nąįį Jews khaiinjich'agoogahthat gwik'it nakhwant'ee khaiinjich'anakhwagahthat, t'oonchy'aa.
14 Tanto é assim, irmãos, que vos tornastes imitadores das igrejas de Deus existentes na Judeia em Cristo Jesus; porque também padecestes, da parte dos vossos patrícios, as mesmas coisas que eles, por sua vez, sofreram dos judeus,
15 Ąįį Jews nąįį t'ee K'eegwaadhat Jesus ts'ą' Vit'eegwijyąhchy'aa Eenjit Ginkhii ts'ą' diikhwan haa diigeełkhwąįį. Łyaa Vit'eegwijyąhchy'aa shoo gahtsii kwaa! ts'ą' dinjii nąįį datthak ts'į' t'iginchy'aa!
15 os quais não somente mataram o Senhor Jesus e os profetas, como também nos perseguiram, e não agradam a Deus, e são adversários de todos os homens,
16 Jews nilii kwaa nąįį neegeheezhii geenjit Gwandak Nizįį geegoorahtan gwits'į' t'idiigahthan, jyąhts'ą' gwandaa tr'agwaanduu t'igii'in gilii ąįįts'ą' it'ee Vit'eegwijyąhchy'aa googwahąąhshii nigwiindhat.
16 a ponto de nos impedirem de falar aos gentios para que estes sejam salvos, a fim de irem enchendo sempre a medida de seus pecados. A ira, porém, sobreveio contra eles, definitivamente.
17 Diijyaa nąįį, nijin ch'ihłee nakhwałeerahoojil dąį', nakhwaa t'igwinchy'aa kwaa gaa zhit nakhwaninjich'arahthat ts'ą' neenakhwarahaan'yaa geenjit gwint'aii gwik'eegwarandaii.
17 Ora, nós, irmãos, orfanados, por breve tempo, de vossa presença, não, porém, do coração, com tanto mais empenho diligenciamos, com grande desejo, ir ver-vos pessoalmente.
18 Nakhwats'eerahoojyaa gwiindhan, ts'ą' shįį, Paul nakhwats'eehihdyaa gwinlęįį gwik'eegwihdaii gaa Satan ąįį gwits'į' zhat diinoontą'.
18 Por isso, quisemos ir até vós (pelo menos eu, Paulo, não somente uma vez, mas duas); contudo, Satanás nos barrou o caminho.
19 Nakhwagwik'injigwiighit niint'aii gaagwiindaii ąįį geenjit shoo tr'iinlii, ts'ą' nijin K'eegwaadhat Jesus Christ nineezhii ji' ąįį gwik'injuhkhit geenjit vandah nakhwashoo tr'ahahłyaa.
19 Pois quem é a nossa esperança, ou alegria, ou coroa em que exultamos, na presença de nosso Senhor Jesus em sua vinda? Não sois vós?
20 Aahą', ąįį geh'an nakhweech'ari'in ts'ą' nakhweenjit shoo tr'iinlii t'oonchy'aa.
20 Sim, vós sois realmente a nossa glória e a nossa alegria!

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Tessalonicenses 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.