Atos 26
Buki Kimaasabaina (GVS) vs AAI
1 E kina go Agiripa itugavila Paulo ilatuwoko idigo kana,
1 Agripa iu, “O i baibasit abit taiyuw isa inao.” Paul uman bora’ah naatu taiyuwin wasfafar eo,
2 ‘Tolovina Agiripa, kom matam goi ame bei Diyuu idi wowókana liliudi alawoiwoiyedi. Tauna anuwonúwana guna dedevina bogina ababane
2 “Aiwob Agripa, ayu i abiyasisir anayabin boun o namaim Jew sabuw abisa isan ayu ubar hibitu i boro ana wasfafaru anao inanowar. Paul aiwob Agripa isah ibibinan|alt="Paul speaking to crowd" src="cn01993b.tif" size="col" loc="Act 26.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.1-2"
3 unana kom tonanamsa toina kita Diyuu ida sinapu be nakae ida kaumakimaki manudi. Tauna akawanoi makimaki yaim bego mam mesayágana go, kunovēgu.
3 Iti ao i turobe, anayabin o i Jew sabuw hai binanakwar naatu hai ofafar iso’ob kwanekwan, imih o abifefeyani yatenanub inama ana’o inanowar.
4 E tauna Diyuu madabokidi bogina siyagoigu bego guna tuta gómana yawoigu ima ame tuta yawoigu nakae. Moe yawoiguyana ana kaba vatowo goi guna bodao yaidi akaaiyaka go, niga Yerusalema goi akaaiyaka.
4 Jew sabuw etei ayu kek ana veya mi’itube ama’am i hiso’ob, ayu au yawas no aneika au tafaramamaim mi’itube ama’am ana Jerusalem atit ama’ama etei i hiso’ob.
5 Tala maanawena bogina siyagoigu. Tauna neta Diyuuyadi sitagona, itoboinedi sitalavaitegu bego yau Parisi tayamo. Diyuu ida tapwaroro goi Parisi Yaubada ina Katukeda sikiboboosidoko. E yau boi nakae.
5 Ayu i manin maiyow bairi ama, imih ayu i hisu’ubu kwanekwan. Hinakokok na’at hina’orereb. Anaika ayu i Pharisee orot, kwafiren ana ofafar fokarin wanawanan i ayu ama, naatu men kafa’imo ofafar ta astu’ub.
6 Go ame tuta kom matam goi aatáoya Diyuu siekotuyegu unana alotuta bego kaga Yaubada boi ikaatotule tokámasa adi taoyamna manuna tubudao yaidi goi, bei iguinuwe.
6 Naatu boun ayu iti ubar tibitu anayabin God ana’omatanen ai a’agir bitih imaim ayu nuhufot ama’am isan, ubar hitu bairi tao.
7 Atotulayana manuna ada dala yawou aiyuwo maliyalina be sabamgo goi Yaubada yaina sitaimámina go, siilotuta bego sibabane. Ame lotutayana manuna Diyuu siwowokoigu, guna Tolovina.
7 Iti omatanen i aki ai big etei 12 hibitumitum mi’itube hita’itin titurobe, imih fai mar dogoroh tutufin etei God hikwakwafir, naatu anayabin iti baitumatum isan. Aiwobomon, Jew sabuw ayu ubar hitu iti tao.
8 Komi Diyuu manakae imi nuwonúwana bego Yaubada geya itoboineyeta tokámasa ikaitaoedi?
8 Kwa Jew sabuw iyab iti kwabatabat aisim God sabuw murumurubih ibiyawasih baitutumin isan kwa isa efofokar?
9 E moitamo yau Parisi tayamo, tauna anumisa bego nava Yaubada bei tokámasa ikaitaoedi go, tuwo boi mainao anuwonúwana Yeisu guma Nasareta manuna geya itoboineyeta. Tuwo yau toinigu anuwonúwana itoboinegu magu salau apoikiki Yeisu guma Nasareta ana tosabokuliyao avakaleyedi.
9 Ayu auman mat i na’atube anot, sawar moumurih na’in ata sinaf Jesu Nazareth mowan wabin ati’ib isan.
10 Tuwo moitamo moe nakae Yerusalema goi aguinuwe. Tonúwala Gagaidi agu lovina sivinigu, ana Yaubada ina kimasabayao badabadaidi ayoisidi amedi deri goi avaisiudi sikaaiyaka go, tutayana tauyadi sikaumatedi, e guinuwayana yau akamoitamoe.
10 Naatu nati na’atube Jerusalemamaim asinaf. Firis ukwarih biyahine fair abai God ana sabuw moumurih maiyow abow dibur aya. Naatu rouw morobomih teo ana veya ayu auman aibasit terouw temomorob.
11 Tuta liliuna yau ana idi kaba tugúguna tamo tamo goi tauyadi ayoisidi aliunedi. Tutayana aliunedi, apoikíkina akaugeogeonedi bego Yeisu sitagiwoi. Ago guna egamogamogu yaidi goi ivakaigaga toina, tauna avatapiyedi ana ituli ta kasa be ta kasa goi avakaleyedi.
11 Mar moumurih maiyow Kou’ay Bar efan tata’amaim abow biyababan aitih, naatu hai baitumatum baihamiyin isan a’okikimih. Na’atube hai baitumatum baigigimin isan a’okimih, naatu atit an menah tatabirih hai bar hai meraramaim bai akir kakafin maiyow aitih.
12 Nakae aguuinuwe go, tuta tayamo Tonúwala Gagaidi sitagonegu be nakae agu lovina sivinigu. Tuwo yau ana Damasiko goi bego Yeisu ina tosabokuliyao ayoisidi.
12 Ana’an iti isan ayu firis ukwarih biyahine fair hitu hiyunu an Damaskas atit.
13 Guna tolovina, anonoina, bogina dine go, mavada tayamo yábana goi agite. Mavadayana gagaina, nakae níyala ana nínima ikalisave. E mavadayana isou ima yau be nakae guna tovakitaunayao itapasigima.
13 Baise efamaim anan bi’auyit auman, Aiwobomon, marakaw no marane, mamarakaw men veya na’atube, marakaw kwanekwan re ayu au sabuw bairi anan tarbebera’uhi.
14 Itapasigima go, kakapusi kasou poyapoya goi, e níyana tayamo ikanaiberiu ilatuwokoigu anove idigo kana,
14 Aki etei’imak me yan are, naatu ayu orot fanan anowar Hebrew turamaim iuwu eo, ‘Saul! Saul! aisim ayu irabu kubia’akiru? Ayu kubi’a’akiru i o taiyuw biya irab kubi’a’afiy.’
15 “Tomoya, kom avatau?” kaegu.
15 Ayu aibatiy ao, ‘O yait Regah?’ Naatu Regah eo, ‘Ayu i Jesu, o irabu kubia’akiru.
16 Go moe nakae geya tuwaina kuguinūwe, go sem ame tuta to kutaoyāmo. Bogina asowóduwo yaim ame manuna: Avayokoim yau guna tovaita nakae yau guna totalavaita. Kaga bogina kuugitedi kutalavaitedi go, tuwaina kaga nava bei akaiwoduwedi yaim kutalavaitedi.
16 Baise kumisir kubat, ayu o isa abirerereb ana rubini isou inabow naatu boun abisa isa mamatar sabuw afa hai tur ina’owen. Naatu abisa isa namamatar boro ani’obaiyi.
17 Bei aetunem kuna im bodao Diyuu be nakae Totuyoyowo yaidi kutalavaitegu go, boda aiyuwokova nimadi goi bei ayavem.
17 Ayu o a sabuw Jew umahine naatu Ufun Sabuw umahine boro anatafafari. Ayu abiyafari nati sabuw wanawanahimaim inan,
18 Kutalavaitegu, e bei mamaníwana situgavile go, mavada simeko. Aiyuwoina Kaleya ina lovina sikalave go, Yaubada simeko. Moeko idi goyo adi nuwotao bei sibabane go, Yaubada ina bodao sisiukoidi, moe idi numisa yau yaigu goi Yaubada ikimasabedi kina ina bodao”, Tomoyayana kaena.
18 matah inabotawiy naatu guguminane inanawiyih hinatit marakawamaim hinarun. Naatu Satan umane inabow God initin, saise bowabow kakafihine notawiyen hinab, naatu God ana rourubin sabuw wanawanahimaim hai efan hinab hinamare.’
19 Tauna guna tolovina Agiripa, Tomoyayana niyana yábana goi ima nakae ilatuwokoigu geya akapipilaveyeta,
19 Nati isan Aiwobomon Agripa, ayu abisa marane re ai’itin men ai fanasair.
20 go sem ana Damasiko goi agimitalavaita namliyeta ana da Yerusalema yaidi atalavaita. Niga Diyuu Yudiya madabokina goi be nakae Totuyoyowo yaidi goi ataalavaita. Ago guna talavaitayana goi alatuwokoidi adigo kagu,
20 Bowabow wantoro’ot i Damaskas imaim abusuruf naatu ana sabuw iyab Jerusalem hima’am isah atit, Judea wanawanan etei abinan naatu Eteni Sabuw wanawanahimaim auman a binan. Abibinan anayabin sabuw bowabow kakafihine God isan hitatatabir naatu hai bowabowamaim titurobe i dogor baikitabir hibai.
21 Ame dogoiyadi pasidi kidi Diyuu sima Vada Kimaasabaina goi siyoisigu. Ikavava, sipooikíkina bego sikaumategu.
21 Ana’an nati isan Jew sabuw ayu Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hibuwu hifatumu rabu morobomih hiwa’an.
22 Tauna amo tutayana go, ima ame tuta vaita Yaubada goi ababane. Moe pasina ame tuta aatáoya ataalavaita tomota liliumi yaimi, toosobumi be nakae toolagaimi. Go geya tayaamo livala vau atalavaite geya, go sem kaga nakae boi Yaubada ina tokabivalavalayao|lemma="Tokabivalavala" be nakae Mosese boi nimatu sitaalavaite bei isowóduwo, e yau nakae ataalavaite.
22 Baise God tafafaru yawasu ama ana it boun atit, imih o namaim abat orot babin kikimin yen in orot babin gagamin etei matahimaim abisa isou mamatar i ao’orerereb. Ayu au tur ao i dinab oro’orot naatu Moses sawar abisa mataramih hi’o inu’in mamatar imaim ao.
23 Ame nuwonuwonayadi aba kaumakimaki: Neta kina Guyau itoboine bei mamayuyu ibabane be ikámasa. Aiyuwoina neta Tauyana itoboine tokámasa yaidi goi igimitaoyamna go, ina taoyamnayana goi mavada valena bei italavaite Diyuu yaidi be nakae Totuyoyowo yaidi.’
23 Roubininenayan boro biyan nababan ni’akir naatu morobone, moroboyah wanawanahimaim i boro wan namisir marakaw ana yawas Jew sabuw naatu Ufun Sabuw isah nakurereb.”
24 E Paulo ana wowókana nava ilawoiwooiyedi go, kina Pesto niyana gagaina goi idigo kana,
24 Paul iti na’atube taiyuwin wasfafar eo inan auman Festus Paul isan iwow eo, “O i kubikoko’aw so’obamaim nawiyi in kubikoko’aw!”
25 E kina go Pauloyana kana,
25 Paul iya’afut eo, “Ayu i men abikoko’aw, au Aiwobomon! Tur abisa ao i turobe hai yabih auman.
26 Tolovina Agiripa itoboine ikamoitamoegu. Tauyana nakae magu katepatu aavadigo; ame dogoiyadi bogina iyagoidi. Ayagoidoko dogoiyadi geya itamogemogeyedita. Geya itoboineyeta itamogemogeyedi. Tomota liliudi matadi goi sisowóduwo!
26 Aiwob Agripa, ayu o namaim men erebir auman ao’omih, anayabin iti sawar etei o iso’ob, naatu sawar iti himamatar boro men karam nuhinaburumih. Anayabin iti sawar men ta umasusunamaim mataramih.
27 Tolovina Agiripa, kom kunumisa bego Yaubada ina tokabivalavalayao sitalavaita Guyauyana manuna ae? Ayagoi kom kunumisedi.’
27 Aiwob Agripa o dinab orot kubitutumih? Ayu aso’ob o kubitumatum!”
28 ‘Paulo, manakae? Kom bego bóbwara kaakupina goi kutamyabigu bego amalakeristiyani’, kina Agiripayana kaena.
28 Aiwob Agripa Paul iya’afut eo, “O kunotanot iti veya ta’imon o boro ayu dogorou inikitabir anan Kirisiyan anamatar?”
29 E kina go Pauloyana idigo kana,
29 Paul iya’afut eo, “Veya kabumin o veya manin ayu au yoyoban God isan i men o akis baise kwa iyab iti boun ao kwanonowar i mi’itube kwatan ayu ama’am na’atube kwatamatar. Baise men akokok hinafatum dibur hinayariyi kwanama.”
30 Tuwo tolovinayana ma niuna Benise be gávana be nakae tokaiyakoyao liliudi sitáoya sisowóduwo
30 Naatu Aiwob orot, gawan orot Bernis, naatu sabuw afa hima’am etei himisir.
31 go, toinidi sibobóbwara sidigo kadi,
31 Efan hima tur hinonowar hihamiy hitit, naatu taiyuwih turahinah bairi hibidudur hio, “Iti orot i men abisa ta kakafin sinaf boro namorob o dibur narun.”
32 E kina go Agiripayana idigo kana,
32 Naatu Aiwob Agripa Festus isan eo, “Iti orot Caesar isan baifefeyanina’e tama’am, iti boun boro ata botait.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.