Atos 23
Buki Kimaasabaina (GVS) vs AAI
1 E Paulo itáoya, kotu ana tolovinao ipotekavateedokoidi go, idigo kana,
1 Paul nuw Kaniser itihkikin naatu eo, “Taituwau ayu au yawas tutufin etei God matanamaim men kafa’imo erekasiy auman ama na iti boun titamih.” Paul Jerusalem kanisel nahimaimbat tibibabatiy|alt="Paul speaking to council in Jerusalem" src="cn01975B.tif" size="col" loc="Act 23.1" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.1-6"
2 E kina go Tonúwala Toolagaina Ananiyasi gamona igoyo, tuwo tauyadi siitáoya Paulo kikina ilovinaedi kana,
2 Iti na’at eo basit Firis Gagamin wabin Ananias orot iyab Paul sisibinamaim hibatabat awan roufoforamih iuwih.
3 Tuwo Paulo idigo kana,
3 Baise Paul iu, “God o awa boro narufofoforen, yumat rah ana sis! O baibabatiyenayan orot wai, aisim o taiyuw ofafar ibai awau roufoforenamih sabuw kubiyunih!”
4 E kidi go tauyadi Paulo kikina siitáoya sidigo kadi,
4 Orot Paul sisibin hibatabat hio, “O God ana Firis Gagamin isan men tur kakafih inao’omih!”
5 Ago kina Pauloyana idigo kana,
5 Paul iyafutih eo, “Teutuwau ayu men aso’ob i Firis Gagamin. Buk Atamaninamaim eo, ‘O men tur kakafin a sabuw hai bonawiyenayan isan inao’omih.’”
6 E Paulo igite toekotuyao moe boda aiyuwo, tayamo moe Sadusi, aiyuwoina moe Parisi. Tauna kotu sinaena iduduwo idigo kana,
6 Imaibo nati ana maramain Kaniser sabuw Paul inanih, sabuw nati’imaim hiruru’ay afa i Sadducee afa i Pharisee, naatu Paul Kaniser sabuw isah fanan aumetawat eaf eo, “Teituwou! Ayu i Pharisee, naatu Pharisee orot natun. Ayu iti baibatiyen efanamaim abatabat anayabin abitumatum morobone misir maiye ana nuhufot abai ama’am isan!”
7 E Parisi be Sadusi Paulo ina bóbwara sinove, silivisi unana aumakimaki taoyamna manuna isowóduwo yaidi goi.
7 Iti na’atube eo ana maramaim, Pharisee naatu Sadducee bairi hitarayouw higam naatu kou’ay hikusib.
8 Bogina kuyagoi. Kidi Sadusiyadi sidigodigo bego tokámasa geya sitaoyamneta, nakae anerose be baloma geya sikaiyaketa go, kidi Parisi ame dogoiyadi aito sikamoitamoedi.
8 Anayabin Sadducee tibitumatum sabuw moroboyah boro men hinamisir maiye, naatu tounamatar men tema’am naatu afiy auman en. Baise Pharisee it sawar tounu etei isah tibitumatum.
9 E bodayadi aiyuwo sipodeda gagaina go, Yaubada ina Katukeda ana tovatulukwanayao sikaaiyaka, tauyadi Parisi. Maniyedi sitáoya sikaugeogéona sidigo kadi,
9 Naatu gamin gagamin na’in matar, Ofafar bai’obaiyenayah iyab Pharisee ana kou’ay himisir fanah sib higam hio, “Paul i men abisa ta kakafin sinafumih, men taso’ob afiy o tounamatar ta na hairi hio.”
10 E bodayadi madi egamogamogu sikaumakimaki, tuwo tokalikumatanayana imatoita bego Paulo siyoisi sikiupeupe. Tauna ina tovayaviyayao iduduwedi sisou sina boda nauyayanaidi goi Pauloyana sineboidi, sikavale sime idi vada goi sisiuye.
10 Gamin ra’at sasa, naatu baiyowayah hai orot ukwarin bir eo, Paul boro hinarab hinatensisib, naatu baiyowayah iuwih hire hin kou’ay wanawanan hirun Paul umahine hiba’aruwih hibai hina hai bar hiyari’ay.
11 E vanuwo itomo go, sabamgo Paulo ikaaiyaka, Tomoya isowóduwo tauyana kikina goi iitáoya idigo kana,
11 Nati gugumin Regah na Paul sisibinamaim bat eo “Koufair inab! Jerusalemamaim ayu isou i’orereb na’atube inan Rome imaim ef ta’imon inasinaf inaorerereb.”
12 E vanuwo itomo, Diyuu maniyedi situgúguna silosinapu bego Paulo sikaumate go, toinidi sikanatamada be nakae sikatótula kadi,
12 Marto, marauman Jew sabuw afa hina hita’imon hiyakitifuw naatu omatanen hiwa’an harew o bay men hinaa hinatom hinama’am Paul hinarab namorobabo.
13 Ego tolosinapuyadi adi badabada moe 40, e tuwaina.
13 Sabuw iyab Paul asabunin isan hiyayakitifuw nah etei i 40 na’atube tafanamaim auman.
14 Ame tauyadi sitáoya sina Tonúwala Gagaidi be nakae adi tomoyamoya silatuwokoidi sidigo kadi,
14 Imaibo hin firis ukwarih naatu regaregah ai’in biyah hitit hio, “Aki etei omatanen fokarin a’obaifaro bay boro men anaa anama nan Paul ana’asabun imaibo boro bay anaa.
15 Tauna ame tuta komi be nakae kotu ana tolovinao kōna tovayaviyayao adi tokalikumatana kolatuwōko Paulo ikabi ive komi yaimi goi go, tauyana kokatubau kami,
15 Isan imih boun aki akokok kwa naatu Kaniser bairi tur kwaniyafar Rome Baiyowayan isan Paul nab kwa isa nare nan. Kwanifuw taiyuwin biyanamaim nuwet gewas kwanarouw kwanao nare nan. Baise aki boro efamaim anawa’ir anama’am nanan ana’asabun.”
16 E nakae silosinapu go, Paulo doiyana ikaaiyaka, idi losinapuyana bogina inove, tuwo ina tovayaviyayadi idi vada goi isiu idi losinapuyana italavaite Paulo yaina.
16 Baise Paul rubin babin natun hiyayanuw nowar basit na barik bar tit run Paul ana tur eowen.
17 E Paulo doiyanayana ina talavaita inove, tovayaviya adi tovakumgo tayamo iduduwe ima ilatuwoko idigo kana,
17 Naatu Paul sorodiy orot ta isan eaf na iu, “Iti monokai kwabai kwan baiyowayan ukwarin biyan, i tur ta boro ana tur na’owen.”
18 Tauna nakae tubuwauyana ikabi inave tokalikumatana yaina goi idigo kana,
18 Baiyowayah hai orot gagamin monokai bai in baiyowayan ukwarin biyan tit eo, “Dibur orot Paul eaf arun orot iti abai o isa anan anayabin i boro tur ta nao inanowar.”
19 E tokalikumatanayana nimana iyosale tubuwau nimana iyoisi go, sibala sina masigava goi bego aditava itoboinedi sibóbwara. Sibala sina, ilumadade idigo kana,
19 Baiyow hai ukwarin orot uman bai nawiy nabin akisihimo hin naatu ibatiy, “O abisa kukokok boro inao ananowar?”
20 E tubuwauyana idigo kana,
20 Orot iya’afut eo, “Jew orot gagagamih etei hibasit maras boro o hinifefeyani Paul inab inare Kaniser hai kou’ayomaim ana yare hinanuwetamih, baise nati i hai baifuwen.
21 Tauna kom taabu kuunovēdi. Moitamo. Diyuuyadi koroto adi badabada 40, e tuwaina bogina silosinapu bego Paulo situyaosigau, bei ima, siláui. Tauyadi bogina sikanatamada bei sikatótula geya sikakáika be nakae geya sinimnim ana kadókana tauyana sikaumate. Go ame tuta bogina sikatubayasi go, im tagona situuyaosi.’
21 Imih hai tur men inanowar, anayabin orot etei 40 tafanamaim auman boro efamaim hinawa’ir hinama hinakaif. Iti oro’orot i omatanen fokarin hio baifaro bay harew hairi boro men hinaa, hinama’am Paul hina’asabunibo bay hinaa harew hinatom. Etei i sinafumih hiyabuna sawar o anot abisa inao’o i hima tekakaif.”
22 Tauna tokalikumatanayana idigo kana,
22 Baiyowayan ukwarin eo, “Men yait ta ana tur ina’owen abisa io anonowar.” Naatu orot iyafar tit in.
23 go, tokalikumatana ina tovakumgoyao adi taiyuwo iduduwedi sima ilatuwokoidi idigo kana,
23 Baiyowayah hai orot gagamih rou’ab eafih hina iuwih eo, “Baiyowayah 200 kwanabow, horse ana orot etei 70, naatu 200 ahay bowayah, kwanabobuna boun gugumin nine korok iti tafaram kwanihamiy kwanan Caesarea kwanatit.
24 Aiyuwoina Paulo ana osiyao|lemma="Osi" kokabīdi bego isowoya, e itoboinemi mana dedevina konave gávana Pilikisi yaina.’ Sabamgo goi da Roma idi tovayaviyayao Paulo sinave Sesariya goi|src="IB-04214psgr.tif" size="col" copy="NTM Map Creator" ref="23:23-25"
24 Horse ta Paul kwanitin afe’en namare naatu kwanatafafar gewas kwanab kwanan Gawan Felix biyan kwanatit kwanitubar.”
25 Ago leta tayamo igini ame nakae idigo kana,
25 Imaibo baiyowayah hai ukwarin mare fef kirum eo.
26 ‘Gávana Pilikisi,
26 “Ayu Claudius Lysias, O Felix gawan orot gewas
27 Moe korotoyana ameko goi Diyuu siyoisi. Giyakainava bego sikaumate go, yau magu tovayaviyayao kana tauyana Diyuu nimadi goi ayave unana livala anove bego tauyana Roma ina lovina sinaena goi ikaaiyaka.
27 Iti orot i Jew sabuw hibai kafa’imo
28 Aiyuwoina latuwogu ayagoi ava goyo tauyana iguinuwe bego kidi Diyuu siwowoko yaigu. Tauna tauyana akabi asouye anave idi kotu goi bego ina goyo sitalavaitedi anovedi.
28 Ayu akok i ataso’ob yabin
29 Tauyana manuna ame ababane: Diyuu idi wowókana moe aumakimaki idi lovina manudi. Go geya tayaamo goyo sitalavaite anove bei ame tauyana itoboine ikámasa o deri goi ikaiyaka geya.
29 Anunuwet men abisa kakafin iwa’an
30 E tomota tayamo ima ilatuwokoigu Diyuu silosinapu bego tauyana sikaumate, tuwo mainao ame korotoyana aetune iwo yaim bego ina kotu kuguinuwe. Aiyuwoina ana towowokanayao alovinaedi siwo matam goi korotoyana ina goyo sitalavaitedi kunovedi.
30 Naatu
31 E tauna nakae kidi go tovayaviyayadi adi tokalikumatana ina lovina sikabikaone, sitáoya sikatubayasi. Sikatubayasi ikavava, sina Paulo sikabi, e sabamgo ana madabokina siketoiya sinonoina asa Antipate.
31 Baiyowayah hai bowabow hibitih na’atube hisinaf, Paul hibai gugumin wanawanan hinawiy hin kakafih hai wawa’ir ana sou Antipatris imaim hitubar.
32 E vanuwo itomo sisowóduwo Antipateyana goi. Ago tovayaviyayadi aedi goi siiketoiya sikaluvila sina idi vada Yerusalema goi go, kidi tovayaviyayadi madi osi aditava Paulo sinave Sesariya goi.
32 Naatu marto baiyowayah ahiwat himatabir maiye hina yarir bar hitit, baise horse hai orot i Paul hinawiy bairi hin.
33 Sima Sesariya goi sisiu sina gávana ana leta sivini. Sivini go, nimana goi Pauloyana siyato.
33 Hinawiy hina Caesarea hitit fef gawan hitin naatu Paul auman hibai hirun umanamaim hiyai.
34 E gávana ana letayana ikabi, ikatuyaivi. Ikatuyaivi ikavava, Paulo ilumadade idigo kana,
34 Gawan fef iyab naatu Paul ibatiy ana tafaram menane na, naatu Paul ana tafaram Silisia’ane rouw eo nonowar ana maramaim
35 Gavanayana idigo kana,
35 eo, “Ayu boro a kamabiy sabuw hinanabo inao anowar.” Imaibo iuwih hibai hin gawan ana bar gagaminamaim dibur bar hiyari’y.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.