Atos 17
Buki Kimaasabaina (GVS) vs AAI
1 E Paulo ma senao asa sikalave, situliya sina asa Ampipolisi be nakae Apoloniya goi siváupa sina Tesalonáika goi. Amoko goi Diyuu idi kaba tugúguna tayamo ikaaiyaka. Tesalonáika|src="HK00371B.TIF" size="col" copy="NTM Map Creator" ref="17:1"
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Ego Paulo ina sinapu moe asa tamo tamo goi mainao ina Diyuu yaidi ikaugeogéona. E Tesalonáika goi nakae iguinuwe. Sabati aito goi tauyana ina Diyuu idi kaba tugúguna goi isiu Gínina Kimaasabaidi|lemma="Gínina Kimaasabaina" goi ikaugeogéona ame nakae:
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 Gínina Kimasabaidiyadi adi yagoina italigeidi go, Gininayadi goi ikamoitamo bego Yeisu kina Guyau, idigo kana,
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Tuwo Diyuu maniyedi itamyabidi sinumisa. Aiyuwoina vevina gagaidi badabadaidi be nakae Totuyoyowo badabadaidi, moe Yaubada ana totaimaminayao, sinumisa, e Paulo be Sailasi sisiukoidi.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Go kidi Diyuu maniyedi sivakipikipi. Tuwo sina aba maketi goi maniyedi koroto toogoyoidi be nakae suumoyaidi sitaligogoidi sina asa goi tomota sidumwamwainidi, e Paulo be Sailasi pasidi tomota asa simgae. Tuwo sima Yasoni ina vada goi Paulo be Sailasi silusaledi. Vada ana niboda sikauguyali isou, e sisiu bego siyoisidi sikaiwoduwedi sinavedi asa ana tolovinao yaidi kotu manuna
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 go, geya sibabanedita. Tuwo Yasoniyana be nakae senao nuumisaidi maniyedi siyoisidi sinavedi asa ana tolovinao matadi goi siduduwo kadi,
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Ago kina Yasoni iuyaonedi! Ame tauyadi madabokidi idi sinapu goi Sisa ina lovina sikapipilavedi. Sidigodigo bego ituli ta tolovina ikaaiyaka, tolovinayana moe Yeisu.’
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 E ame idi livalayadi pasidi boda be nakae asa ana tolovinao sikateyova.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Ago silovina bego Yasoni be nakae tonumisayadi sitakona asa ana tolovinayao yaidi Paulo be Sailasi idi guinuwa pasina. Neta Paulo be Sailasi asa sikalave, e tauyadi itoboinedi idi mani sikabimneidi. Tuwo sitakona ikavava, namliyeta kidi tolovina sitagona Yeisu ana tonumisayaoyadi sitaligeidi sikaluvila sina idi kasa.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 E kidi go Paulo be Sailasi sediyao nuumisaidi mainao silovina sabamgo goi adi taiyuwokova sietunedi sina asa Bereya. Tuwo moitamo nakae siguinuwe. Tuwo sima Bereya goi sisiu sina Diyuu idi kaba tugúguna goi sisiu.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Ego ame Diyuuyadi Bereya goi taagonaidi; geya kada Diyuu Tesalonáika goi nakae geya. Diyuuyadi Bereya goi madi yala Tomoya Valena siuyaone ame nakae: Maliyalina tamo tamo goi Gínina Kimaasabaidi sikatuyaaividi sinuwonúwana; latuwodi sigitedoko Paulo ina livala moitamo gea geya.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Tauna badabadaidi sinumisa. Aiyuwoina Totuyoyowo, koroto gagaidi be nakae vevina gagaidi, badabadaidi sinumisa.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 E tutayana kidi Diyuu Tesalonáika goi vala sinove bego Paulo ina Bereya goi Yaubada ina livala itaalavaite, sitáoya sina Bereyayana goi tomota sidumwamwainidi bego Paulo be Sailasi sivakaleyedi.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 E tuwo mainao Paulo senao nuumisaidi sikabi siiwo sina mamaya goi. Ago Sailasi be Timoti Bereya goi sikaaiyaka.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 E Paulo senaoyadi taiyao sima mamaya goi oga sisowoya sikailova sina asa Ateni goi. Amoko goi Paulo lovina tayamo ivinidi idigo kana,
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 E Ateni goi Paulo ikaaiyaka senao Sailasi be Timoti ituuyaosidi. Ituuyaosidi go, asayana goi iiketoiya idi kaba sakululu badabadaaidi iigitedi sikaaiyaka. Tuwo aba sakululuyadi pasidi ina lotówana geya sibabaneyeta.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 Tuwo ina Diyuu idi kaba tugúguna goi Yeisu Valena manuna ikaugeogéona Diyuuyadi be nakae Totuyoyowo, tauyadi Yaubada ana totaimaminayao, yaidi. Maliyalina tamo tamo avatauwa neta aba maketi goi sikaaiyaka, e yaidi Yeisu Valena manuna ikaugeogéona. Paulo Diyuu idi kaba tugúguna goi iiliwola|src="BA03025BW.tif" size="col" copy="NTM Map Creator" ref="17:17"
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 E maniyedi tonanamsa nakae aba maketiyana goi sikaaiyaka. Tonanamsayadi moe boda aiyuwo, tayamo yoina Epikuriyo, tayamo yoina Sitoiko. E tonanamsayadi sikaumakimaki Paulo taiyao. Ago Paulo ina bóbwara sinovedi, maniyedi sidigo kadi,
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 — ausente —
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 — ausente —
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 — ausente —
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 E moitamo Paulo itagona, tuwo Areopagasi aba tugúguna goi itáoya nauyayanaidi goi idigo kana,
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Moe moitamo. Tutayana imi kasa goi aaketoiya, imi kaba sakululu adovaatusidi go, tayamo aba kasala nakae ababane mana gínina idigo kana,
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 Yaubadayana boi nimatu poyapoya be kaga liliuna poyapoyayana sinaena be nakae yatana goi imadagidi. Tauyana yábana be poyapoya adi Tomoya. Tauna geya ikaiyaketa vada kimaasabaina tomota nimadi goi siiyowóidi geya.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Yawoida be nakae kaga liliuna Tauyana toinina bogina ivinida, tauna geya tayaamo kaga ikiseyeseye bego kita tomota itoboineda tavini be tavaite.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 Boi nimatu kantri tamo tamo idi tuta be nakae idi túwana tamo tamo iyatoidi namliyeta baige koroto tayamo goi tomota liliuda imadagida bei poyapoya ana madabokina goi itoboineda takaiyaka
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 go, Tauyana talusale. Ego Tauyana kikida goi ikaaiyaka, tauna neta takamyayai, e nakona kita tamo tamo bei tababane.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 Moitamo. Tauyana pasina kita maa yawoida, Tauyana pasina kaga liliuna taguuinuwe be nakae Tauyana pasina taakaiyaka. Tauyana moe ada tomadágina, nakae imi totomna tayamo boi bogina idige kana,
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 Kita moitamo Tauyana natunao, tauna geya itoboineyeta tanuwonúwana kada,
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 — ausente —
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 — ausente —
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 E tutayana Paulo ina livala sinove bego korotoyana tokámasa yaidi goi itaoyamna, maniyedi sikaiwotete go, maniyedi sidigo kadi,
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Idi bobwarayana Paulo inove, tuwo bodayadi yaidi goi itáoya isowóduwo.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Ego tomota maniyedi Paulo sisiuko be nakae sinumisa Yeisu yaina. Tomotayadi yaidi goi koroto tayamo yoina Diyonusi, tauyana Areopagasi ana tugúguna ana tolovina tayamo. Aiyuwoina vavina tayamo yoina Damarisi go, maniyedi tuwaina nakae sinumisa.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.