Lucas 22

No Tahut na Hinhinawas (GFKH) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 No pakana bung tano Nian na Beret Pai Lalat nong di ga kilam ia bia no Nian na Hinahaan Sakit ga hanuat huteta.
1 Faltava pouco tempo para a Festa dos Pães sem Fermento , chamada Páscoa .
2 Ma ira tamat ta ira pris ma ira tena hausur ta ira warkurai ta Moses diet ga silsilhei tiga bilai na ngaas bia diet na bu bing Iesu hoeh, kanong diet ga burburtei ira mataniabar.
2 Os chefes dos sacerdotes e os mestres da Lei procuravam um jeito para matar Jesus em segredo porque tinham medo do povo.
3 Ma Satan ga sasahai ta Iudas nong di ga kilam mah ia bia Isikariot. Ma ia tikai ta diet ira sangahul ma irua na bulu na hausur.
3 Então Satanás entrou em Judas, chamado Iscariotes, que era um dos doze discípulos.
4 Ma Iudas ga haan tupas diet ira tamat ta ira pris ma ira umri ing diet ga balaurei no tamat na hala na lotu. Ma diet ga worwor tikai bia Iudas na tar sei Iesu hoeh.
4 Judas foi falar com os chefes dos sacerdotes e com os oficiais da guarda do Templo para combinar a maneira como ele ia lhes entregar Jesus.
5 Diet ga guama utana ma diet ga haut wara tamtabar ia ma ra kinewa.
5 Eles ficaram muito contentes e prometeram dar dinheiro a ele.
6 Io, Iudas ga haut mah ma ga silsilhei tiga bilai na ngaas wara tartar sei Iesu ta diet ing bia na taia ta haleng na mataniabar kaia.
6 Judas aceitou e começou a procurar uma oportunidade para entregar Jesus a eles, sem que o povo ficasse sabendo.
7 Io, no bung tano Nian na Beret Pai Lalat ga hanuat. Ma ta iakano bung ira Iudeia diet sala bubu bing mah ira nat na sipsip diet naga ien wara liklik kahai no bung na Hinahaan Sakit.
7 Chegou o dia da Festa dos Pães sem Fermento , dia em que os judeus matavam carneirinhos para comemorar a Páscoa .
8 Io, Iesu ga wara tulei sei Pita ma ne Ioanes, gaam tangai ta dir hoken: “Mamur haan, mur naga tagurei no Nian na Hinahaan Sakit wara nudahat, dahat naga iaan.”
8 Então Jesus deu a Pedro e a João a seguinte ordem:
9 Ma dir ga tiri ia, “U nem bia mamir na tagurei ia aha?”
9 Eles perguntaram: — Onde o senhor quer que a gente prepare o jantar?
10 Ma ga tangai ta dir, “Ing bia mur ta laka tano pisa na hala, io, tiga tunaan i kapkap hani tiga pakona taah na harusa mamur kaia. Mamur na mur ia ma mamur na laka tikai ma ia tano hala nong no tunaan na haan laka kaia.
10 Jesus respondeu:
11 Ma mamur na tangai tano tunaan nong a nuna tus no hala hoken: ‘No Tena Hausur i wara nunurei bia ia ha no sibaan tano hala nong ia ma mehet ira nuna bulu na hausur, mehet na ien no Nian na Hinahaan Sakit kaia?’
11 e digam ao dono dela: “O Mestre mandou perguntar a você onde fica a sala em que ele e os seus discípulos vão comer o jantar da Páscoa.”
12 Io, na tangai haminis tiga sibaan ta mamur, aram naliu tano hala nong di ta tagurei tar. Mamur na tagurei no nian kaia.”
12 Então ele mostrará a vocês uma grande sala mobiliada, no andar de cima. Preparem ali o jantar.
13 Io, dir ga haan laah dir gaam haan laka tano tamat na pisa na hala. Dir ga nas bakut lah ira linga hoing Iesu ga tangai ta dir. Io, dir ga tagurei no adiet Nian na Hinahaan Sakit.
13 Os dois discípulos foram até a cidade e encontraram tudo como Jesus tinha dito. Então prepararam o jantar da Páscoa.
14 Bia no pakana bung wara nian i ta hanuat, Iesu ma ira nuna sangahul ma irua na apostolo, diet ga kis tikai taar tano suuh na nian.
14 Quando chegou a hora, Jesus sentou-se à mesa com os apóstolos
15 Ma Iesu ga tangai ta diet, “Iau ta manga sip bia ni ien iakan ra Nian na Hinahaan Sakit tikai ma muat manaluai bia ena kilinganei ra ngunungut.
15 e lhes disse:
16 Io, iau hasasei muat, pa iau na ien habal iakan ra nian tuk taar bia no kukuraina ta iakan ra nian na hanuat puasa tano matanitu ta Kalou.”
16 Pois eu digo a vocês que nunca comerei este jantar até que eu coma o verdadeiro jantar que haverá no
17 — ausente —
17 Então Jesus pegou o cálice de vinho, deu graças a Deus e disse:
18 — ausente —
18 Pois eu afirmo a vocês que nunca mais beberei deste vinho até que chegue o Reino de Deus.
19 Ma Iesu ga kap lah tiga sibana beret, ga tanga tahut ta Kalou tana ma gaam bingit ia. Io, ga palau ira nuna bulu na hausur ma ia ma ga tangai ta diet bia, “Iakan no tamaigu nong iau tar sei ia wara uta muat. Muat na ien ia wara liklik kahai iau.”
19 Depois pegou o pão e deu graças a Deus. Em seguida partiu o pão e o deu aos apóstolos, dizendo:
20 Hua a mon namur tano nian ga raun lah no gapgopai na wain gaam tangai, “Iakan ra gapgopai na wain i haruat ma no gapigu iau na tar sei bia ia wara uta muat wara hatutun tar no sigara kunubus maram ta Kalou.
20 Depois do jantar, do mesmo modo deu a eles o cálice de vinho, dizendo:
21 “Senbia muat nas baa, no limana iakanong na tar sei iau, ia ken tano ula suuh na nian tikai ma iau.
21 Mas vejam: o traidor está aqui sentado comigo à mesa!
22 Ma Nong a Tunatuna Ia na haan taar tano nuna minaat hoing ra kunubus ta Kalou. Senbia, maris ta iakano tunaan nong na tur talur ia ma na tar sei ia.”
22 Pois o
23 Ma ira nuna bulu na hausur diet ga hartiritiri balin nalamin ta diet bia siga ta diet na gil hua.
23 Então os apóstolos começaram a perguntar uns aos outros quem seria o traidor.
24 Io, tiga hargau ga hanuat nalamin ta diet ira bulu na hausur bia siga ta diet i tamat.
24 Os apóstolos tiveram uma forte discussão sobre qual deles deveria ser considerado o mais importante.
25 Ma Iesu ga tangai ta diet, “Ira king nudiet ing pa diet Iudeia diet la hatamat habalin diet ma diet la hanapu ira mesa. Ma diet la kilkilam habal diet bia a tena harharahut ta ira mataniabar.
25 Então Jesus disse:
26 Senbia waak muat lilik hua. Na tahut bia no tamat sakit ta muat na haruat ma no hansiksik, ma bia nong i kurei muat na haruat ma tiga tultulai.
26 Mas entre vocês não pode ser assim. Pelo contrário, o mais importante deve ser como o menos importante; e o que manda deve ser como o que é mandado.
27 Ma siga ta dir i tamat, nong i kis taar tano suuh na nian bia nong a tultulai? Tutun sakit, nong i kis taar tano suuh. Senbia iau balik pa iau ngan hua. Iau ken nalamin ta muat hoing tiga tultulai ta muat.
27 Quem é o mais importante? É o que está sentado à mesa para comer ou é o que está servindo? Claro que é o que está sentado à mesa. Mas entre vocês eu sou como aquele que serve.
28 Ma siga diet ing diet ta tur tikai ma iau ing bia ira tinirih ga haan tupas iau? Muat at.
28 — Vocês têm estado sempre comigo nos meus sofrimentos.
29 Hoing no agu Sus i ta tar ra kinkinis na warkurai tagu, iau mah iau na tar ra kinkinis na warkurai ta muat.
29 Por isso, assim como o meu Pai me deu o direito de governar, eu também dou o mesmo direito a vocês.
30 Io, muat na iaan ma muat na mom tikai ma iau tano suuh na nian tano nugu matanitu. Ma muat na kis ta ira kinkinis na tamat wara kurkurei ira sangahul ma irua na huntunaan gar na Israel.
30 Vocês vão comer e beber à minha mesa no meu
31 “Saimon, Saimon, Kalou i ta waak tar Satan bia na walar muat, wara bulbul harbasianei ira tahut ma ira sakena hoing tikai na sei haut ira pat na wit wara kapkap sei ira palina talur ira patina.
31 Jesus continuou:
32 Senbia iau ta sasaring wara utaam bia no num nurnur pa na puka. Ma ing bia u ta lilik pukus, u na hadadas ira tasim.”
32 Mas eu tenho orado por você, Simão, para que não lhe falte fé. E, quando você voltar para mim, anime os seus irmãos.
33 Senbia Pita ga tangai, “Watong, iau tagura taar bia ena haan tikai ma uga kaia tano hinihis ma no minaat!”
33 Então Pedro disse a Jesus: — Estou pronto para ser preso e morrer com o senhor!
34 Iesu ga tangai, “Pita, iau tangai taam, no kareka pa na kakel baa, ma u ta harhus bia pau nunurei iau aitul a pakaan.”
34 Então Jesus afirmou:
35 Ma Iesu ga tiri diet bia, “Muat lik lah iakano pakaan bia iau ga tulei muat tano numuat hinahaan ma pataia ta raat, bia ta kinewa, bia ta sendal ta ira kaki muat wara harkios. Muat ga supi ta linga?”
35 Depois Jesus perguntou aos discípulos: — Não faltou nada! — responderam eles.
36 Io, Iesu ga tangai ta diet, “Iasen kaiken bia a mon kinewa ta muat, muat na kap. Ma muat na kap ira numuat raat. Ma ing bia tikai pataia nuna ta hisa na hinarubu, io, na suhuranei nuna ta maal, naga kul lah nuna tikai.
36 Então Jesus disse:
37 Iau tangai hua ta muat kanong ira nianga ta Kalou di ga pakat utagu i tangai hoken: ‘Di ga was pakur ia ma ira tena kikinau.’ Iakan ra nianga na hanuat tutuna kanong ira linga di ga pakat utagu di wara gilgil sot um.”
37 Pois as
38 Ma ira bulu na hausur diet ga tangai, “Watong, nas, airua hisa na hinarubu ken.”
38 Aí os seus discípulos disseram: — Senhor, aqui estão duas espadas.
39 Io, Iesu ga hansur tano pisa na hala ma ga haan uram tano uladih Olip hoing git gilgil hua. Ma ira nuna bulu na hausur diet ga mur ia.
39 Jesus saiu e foi, como de costume, ao monte das Oliveiras; e os seus discípulos foram com ele.
40 Ma ing ga hanuat kaia, ga tangai ta dal, “Mutal na sasaring waing pa mutal naga puka ing bia ta harwalaam na haan tupas mutal.”
40 Quando chegou ao lugar escolhido, Jesus disse:
41 Io, ga haan talur dal utapaka dahina haruat ma tiga tunatuna i tale bia na sei tiga haat. Ga satudu ma ga sasaring hoken:
41 Então se afastou a uma distância de mais ou menos trinta metros. Ajoelhou-se e começou a orar,
42 “Mama, ing bia u sip, u na kap sei iakan ra tinirih makai tagu nong i wara hinaan tupas iau. Ma senbia waak u gil haruat tano nugu sinisip. U na gil at haruat tano num sinisip.”
42 dizendo:
43 Ma tiga angelo maram ra mawai ga puasa taar tana ma ga hadadas ia.
43 [Então um anjo do céu apareceu e o animava.
44 A tamat na tirtirih ga ubal ia, io, ga manga sasaring dadas ma ga mangason. Ma ira nuna tua na mangason ga puka suur taar tano pisa hoira gaap.
44 Cheio de uma grande aflição, Jesus orava com mais força ainda. O seu suor era como gotas de sangue caindo no chão.]
45 Ma ing bia ga pataam sinsaring, ga tut laah makaia gaam haan tupas habal ira nuna bulu na hausur, ma ga nas lah dal ma kana dal ga sua kanong ira nudal tapunuk ga manga hasumsumela dal.
45 Depois de orar, ele se levantou, voltou para o lugar onde os discípulos estavam e os encontrou dormindo, pois a tristeza deles era muito grande.
46 Ma ga tangai ta dal bia, “Mutal sua wara biha? I tahut bia mutal na taman tut ma mutal na sasaring waing pa mutal na puka ing bia ta harwalaam na haan tupas mutal.”
46 E disse:
47 Io, Iesu pa ga hapataam baa ira nuna nianga ma a tamat na mataniabar gata haan tupas ia. Ma Iudas, tikai ta diet ira sangahul ma irua ga luluai haan ta diet. Ma ga haan tupas Iesu bia na karo lah ia ma ra harlusung.
47 Jesus ainda estava falando, quando chegou uma multidão. Judas, um dos doze discípulos, que era quem guiava aquela gente, chegou perto de Jesus para beijá-lo.
48 Senbia Iesu ga tangai tana, “Iudas, u wara tartar sei Nong a Tunatuna Ia ma ra harlusung mon? Maris!”
48 Mas Jesus disse:
49 Io, ma ing bia diet ing diet ga tiktikai haan ma ia diet ga nas bia a mangana linga sa ga wara hinanuat, diet ga tangai, “Watong, u sip bia mehet na harkato ma ra hisa?”
49 Quando os discípulos que estavam com Jesus viram o que ia acontecer, disseram: — Senhor, devemos atacar essa gente com as nossas espadas?
50 Ma tikai ta diet ga kato kutus sei no talingana tano palpal na sot tano tultulai tano tamat ta ira pris.
50 Um deles feriu com a espada o empregado do Grande Sacerdote , cortando a sua orelha direita.
51 Senbia Iesu ga tangai, “Waak um hokek!” Io, ga sigirei no talingana no tunatuna ma ga halangalanga ia.
51 Mas Jesus ordenou: Aí tocou na orelha do homem e o curou.
52 Ma kaia nalamin ta ira mataniabar ira tamat na pris, ira umri ing diet ga balaurei no tamat na hala na lotu, ma ira tamat ta ira huntunaan. Diet gata hanuat wara palpalim kahai Iesu ma Iesu ga tangai ta diet, “Hoing balik bia iau tiga tena kikinau kaikek muat gi kap hahuat ira hisa ma ra kapsil wara hanawaan iau?
52 Em seguida disse aos chefes dos sacerdotes, aos oficiais da guarda do Templo e aos líderes judeus que tinham vindo para prendê-lo:
53 Ira kaba bungbung iau git turtur nalamin ta muat kaia ra tamat na hala na lotu ma pa muat ga walwalar wara palpalim kahai iau. Senbia kaiken um no numuat pakana bung. Kaiken no kankado i warkurai.”
53 Eu estava com vocês todos os dias no pátio do Templo, e vocês não tentaram me prender. Mas esta é a hora de vocês e também a hora do poder da escuridão.
54 Io, diet ga palim kahai Iesu diet gaam lam lah ia uram narako tano hala tano tamat ta ira pris. Ma Pita ga murmur haan tapaka dahina.
54 Eles prenderam Jesus e o levaram até a casa do Grande Sacerdote . E Pedro os seguia de longe.
55 Di ga halo tiga iaah nalamin tano hera tano hala. Ma Pita ga rat iaah tikai ma diet.
55 Quando acenderam uma fogueira no meio do pátio, Pedro foi e sentou-se com os que estavam em volta do fogo.
56 Ma tiga tultulai na hahina ga nas lah Pita tano lulunga na iaah. Ga ngok dadas tana gaam tangai, “Iakan ra tunatuna mah ga tiktikai ma ia.”
56 Uma das empregadas o viu sentado ali perto da fogueira, olhou bem para ele e disse: — Este homem também estava com Jesus!
57 Ma sen Pita ga harhus sei ia hoken: “Hininigu, pa iau nunurei ia.”
57 Mas Pedro negou, dizendo: — Mulher, eu nem conheço esse homem!
58 Namur dahina tiga mes ga nas ia, gaam tangai, “Uga mah tikai ta diet.”
58 Pouco tempo depois, um homem o viu ali e disse: — Você também é um deles! Mas Pedro respondeu: — Homem, eu não sou um deles.
59 Ma namur dahina balin tiga mes na tunatuna ga tangai hadadas bia, “Tutun sakit iakan ra tunatuna ga tiktikai ma ia, kanong ia maras Galili.”
59 Mais ou menos uma hora depois, outro insistiu: — Você estava mesmo com ele porque também é galileu.
60 Senbia Pita ga tangai, “Tasigu, pa iau palai ta kaikek u tangtangai!” Kana baa ga iangianga, ma no kareka ga kakel.
60 Mas Pedro respondeu: — Homem, eu não sei do que é que você está falando! Naquele instante, enquanto ele falava, o galo cantou.
61 No Watong ga talinganei Pita gaam ngok dadas tana. Io, Pita ga lik lah kan ra nianga no Watong ga tangai taar tana hoken: “No kareka pa na kakel baa ma u ta harhus sei iau aitul a pakaan.”
61 Então o Senhor virou-se e olhou firme para Pedro, e ele lembrou das palavras que o Senhor lhe tinha dito: “Hoje, antes que o galo cante, você dirá três vezes que não me conhece.”
62 Ma Pita ga haan talur iakano sibaan, ma gaam a manga suah.
62 Então Pedro saiu dali e chorou amargamente.
63 Ira tunatuna ing diet ga nasnas mur Iesu diet ga hasakit sakasaka tana ma diet ga bubu ia.
63 Os homens que estavam guardando Jesus zombavam dele e batiam nele.
64 Diet ga kubus bat ira airua matana diet gaam tangai, “U na kilam sot bia siga iakanong i ta tut uga!”
64 Taparam os olhos dele e perguntavam: — Quem foi que bateu em você? Adivinhe!
65 Ma diet ga tangai hagawai ia ma ra haleng na mes na mangana nianga mah.
65 E diziam muitas outras coisas para insultá-lo.
66 Bia gata malaan um, ira tamat ta ira huntunaan, ira tamat ta ira pris, ma ira tena hausur ta ira warkurai ta Moses diet ga kis hulungai, ma di ga sal Iesu ukaia ra matmataan ta diet.
66 Quando amanheceu, alguns líderes dos judeus, alguns chefes dos sacerdotes e alguns mestres da Lei se reuniram. Depois mandaram levar Jesus diante do Conselho Superior .
67 Ma diet ga tangai tana bia, “Ing bia uga no Mesaia u na hasasei mehet.”
67 Então lhe disseram: — Diga para nós se você é o Ele respondeu:
68 Ma ing bia ena tiri muat, pa muat na babalu.
68 E, se eu fizer uma pergunta, vocês não vão responder.
69 Senbia tur lah um kaiken, Nong a Tunatuna Ia na kis tano tamat na kinkinis kaia tano sot na lima Kalou, no Dadasina.”
69 Mas de agora em diante o
70 Ma diet bakut diet ga tiri bia, “Io, ma no nati Kalou uga?”
70 Aí todos perguntaram: — Então você é o Filho de Deus? Jesus respondeu:
71 Io, diet ga tangai um, “Pa dahat supi habalin um ta tikai wara hasasei dahat utana! Dahat at, dahat ta hadadei lah tano hana.”
71 E eles disseram: — Não precisamos mais de testemunhas. Nós mesmos ouvimos o que ele disse.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.