Lucas 16

No Tahut na Hinhinawas (GFKH) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Io, Iesu ga tangai ta ira nuna bulu na hausur hoken: “Tiga watong ga bul tiga tultulai wara harbalaurai ta ira nuna linga bakut. Ma namur di ga takun no tultulai bia ga hapataam ira linga ta iakano Watong.
1 Jesus disse aos seus discípulos:
2 Io, ga tatau no tultulai, gaam tangai tana bia, ‘Asa iakan iau hadadei wara utaam? U na pakat hapalainei tiga hasahesa uta ira nugu linga u ga balaurei ma u na tar no hinhinawas tagu. Pau na balaurei habalin ira nugu linga.’
2 Por isso ele o chamou e disse: “Eu andei ouvindo umas coisas a respeito de você. Agora preste contas da sua administração porque você não pode mais continuar como meu administrador.”
3 “Io, no tena harbalaurai ga lik habal at tana hoken: ‘Asa ing iau ni gil kaiken? No nugu tamat na hasur sasei iau tano nugu pinapalim. Pa iau dadas haruat wara kinakoh ma iau hirhir mah bia ena sasaring hoira maris.
3 — Aí o administrador pensou: “O patrão está me despedindo. E, agora, o que é que eu vou fazer? Não tenho forças para cavar a terra e tenho vergonha de pedir esmola.
4 Ai! Iau palai bia asa ing ena gil! Ma tano pakana bung da kap sasei iau tano nugu pinapalim, ira mataniabar diet na haguama lah iau ta ira nudiet hala.’
4 Ah! Já sei o que vou fazer… Assim, quando for mandado embora, terei amigos que me receberão nas suas casas.”
5 Io, ga tatau ira tunatuna bakut ing diet ga mon ngasa tano nuna tamat. Ga tiri no luena bia, ‘Aisa ira num ngasa taar tano nugu tamat?’
5 — Então ele chamou todos os devedores do patrão e perguntou para o primeiro: “Quanto é que você está devendo para o meu patrão?”
6 Ga balu ia bia, ‘Tiga maar na tamat na pabona kor na wel.’ Ma no tena harbalaurai ga tangai tana, ‘Kis kai, ma u na pakat hagasiaan ia bia u na balu pukus a liman na sangahul mon. Iakanong na hasibaan no ngasa. Pau na balu bakut.’
6 — “Cem barris de azeite!” — respondeu ele.
7 Ma ga tiri no airua bia, ‘Aisa ira num ngasa taar tano nugu tamat?’ Ga balu ia bia, ‘Tiga arip na tamat na punpu na pat na wit.’ Ma no tena harbalaurai ga tangai tana, ‘Pakat ia bia u na balu pukus a liman ma itul na maar mon. Pau na balu bakut.’
7 — Para o outro ele perguntou: “E você, quanto está devendo?”
8 “Ma no watong ga lat iakano tena harbalaurai nong ga bis ia, ga lat ia kanong i haminis bia a keskes ia ta iakano linga i ta gil. Io, ira mataniabar ta iakan ra ula hanua diet keskes wara gilgil ira nudiet magingin ta diet balin at. Ta ira nudiet gingilaan hua, diet manga keskes ta ira mataniabar ing diet kis ra madaraas.
8 — E o patrão desse administrador desonesto o elogiou pela sua esperteza. E Jesus continuou:
9 Ma iau tangai ta muat, i tahut bia muat na papalim ma ira numuat sakana kinewa wara lamlam ta tura muat. Ma ing bia ira numuat kinewa i ta pataam da haguama lah muat tano taman pa na pataam.
9 Por isso eu digo a vocês: usem as riquezas deste mundo para conseguir amigos a fim de que, quando as riquezas faltarem, eles recebam vocês no lar eterno.
10 “Siga tikai i tutun ta ira hansik na pinapalim na tutun mah ta ira tamat. Ma siga tikai pai tutun ta ira hansik na pinapalim pa na tutun mah ta ira tamat.
10 Quem é fiel nas coisas pequenas também será nas grandes; e quem é desonesto nas coisas pequenas também será nas grandes.
11 Ing bia pa muat ga tutun wara balbalaurei ra kinewa ta iakan ra ula hanua, siga na so no nuna nurnur ta muat bia muat na tutun wara balbalaurei ira mangana kinewa tutuna?
11 Pois, se vocês não forem honestos com as riquezas deste mundo, quem vai pôr vocês para tomar conta das riquezas verdadeiras?
12 Ma ing bia pa muat ga tutun wara balbalaurei ira linga gar na mesa, siga na tabar muat ma numuat ta linga at.
12 E, se não forem honestos com o que é dos outros, quem lhes dará o que é de vocês?
13 “Taia tiga tultulai i haruat wara tartaram ta ira airua watong. Na manga mola ta nong tikai ma na manga sip no mes, bia na taram nong tikai ma na malentakuanei no mes. Io, pai tale bia muat na taram ta Kalou ma ra kinewa mah.”
13 — Um escravo não pode servir a dois donos ao mesmo tempo, pois vai rejeitar um e preferir o outro; ou será fiel a um e desprezará o outro. Vocês não podem servir a Deus e também servir ao dinheiro.
14 Ma ing bia ira Parasi diet ga hadadei kaiken diet ga rungurung taar ta Iesu kanong diet ga manga sip kinewa.
14 Os fariseus ouviram isso e zombaram de Jesus porque amavam o dinheiro.
15 Ma Iesu ga tangai ta diet bia, “Muat at muat hatakodasnei habal muat ra matmataan ta ira mataniabar, senbia Kalou i la nunurei tar ira bala muat. Asa ing ira tunatuna diet hatamat ta ira nudiet lilik, io, i linga bia tano matmataan ta Kalou.
15 Então Jesus disse a eles:
16 “Ira warkurai ta Moses ma ira pakpakat ta ira poropet diet ga warkurai tuk taar tano pakana bung ta Ioanes no tena bapitaiso. Ma tur lah ta iakano pakaan no harpir tano tahut na hinhinawas utano matanitu ta Kalou i ta hanahaan ma ira mataniabar diet walwalar ma ra dadas wara hinahaan laka.
16 — A
17 Ing bia i dadas bia no mawai ma no ula hanua dir na panim laah, io, na manga dadas sakit bia tiga nat na sibaan ta ira warkurai ta Moses na panim laah.
17 — É mais fácil o céu e a terra desaparecerem do que ser tirado um simples acento de qualquer palavra da Lei.
18 Siga tikai i sei no nuna hahina ma i tolai tiga mes i ta gil sakena kanong i ta sua tikai ma tiga mesa, pai nuna ia. Ma siga tikai i tolai laah tiga hahina nong no nuna tunaan ga sei ia, io, i ta gil sakena kanong i ta sua tikai ma tiga mesa, pai nuna ia.
18 — Se um homem se divorciar e casar com outra mulher, comete adultério. E quem casar com a mulher divorciada também comete adultério.
19 “Ga mon tiga watong git singsigam ira bilai na sigasigam ing ira matana i manga tamat sakit. Ma no nuna kinkinis na watong ga manga haguama ia ta ira kaba bungbung.
19 Jesus continuou:
20 — ausente —
20 Havia também um homem pobre, chamado Lázaro, que tinha o corpo coberto de feridas, e que costumavam largar perto da casa do rico.
21 — ausente —
21 Lázaro ficava ali, procurando matar a fome com as migalhas que caíam da mesa do homem rico. E até os cachorros vinham lamber as suas feridas.
22 “Io, no maris ga maat um ma ira angelo diet ga kap lah ia taar tano matmataan ta Abraham. Ma no watong ga maat mah ma di ga bus ia.
22 O pobre morreu e foi levado pelos anjos para junto de Abraão, na festa do céu. O rico também morreu e foi sepultado.
23 Ma kaia tano sibaan gar na minaat, no watong ga kap ra tamat na ngunngutaan. Ma ga nanaas hut gaam nas Abraham utapaka sakit, ma Lasarus kaia nagegan tana.
23 Ele sofria muito no
24 Io, ga tatau Abraham hoken: ‘Mama Abraham, u na marsei iau! No ngunngutaan ta iakan ra iaah i manga dadas. U na tulei Lasarus, na hasuguh no kaskas na limana tano taah madohon ma na bul ia tano kamariagu naga hamadohon ia.’
24 Então gritou: “Pai Abraão, tenha pena de mim! Mande que Lázaro molhe o dedo na água e venha refrescar a minha língua porque estou sofrendo muito neste fogo!”
25 “Senbia Abraham ga balu ia bia, ‘Natigu, u na lik lah tano num nilon naluai bia u ga hatur kahai ira num bilai na linga ma Lasarus ira sakena. Senbia kaiken um di haiau ia, ma uga, u kap ra ngunngutaan.
25 — Mas Abraão respondeu: “Meu filho, lembre que você recebeu na sua vida todas as coisas boas, porém Lázaro só recebeu o que era mau. E agora ele está feliz aqui, enquanto você está sofrendo.
26 Ma tiga mes na linga mah, Kalou i ta gil tiga tung nalamin ta dahat ma i manga hansur. Ma diet ing diet wara hinahaan makai ukatika taam, pa diet na tale. Ma pai tale bia tikai ta muat na balas makaia ukai ta mehet.’
26 Além disso, há um grande abismo entre nós, de modo que os que querem atravessar daqui até vocês não podem, como também os daí não podem passar para cá.”
27 — ausente —
27 — O rico disse: “Nesse caso, Pai Abraão, peço que mande Lázaro até a casa do meu pai
28 — ausente —
28 porque eu tenho cinco irmãos. Deixe que ele vá e os avise para que assim não venham para este lugar de sofrimento.”
29 “Ma Abraham ga tangai tana bia, ‘Diet hatur kahai ira warkurai ta Moses ma ira pakpakat ta ira poropet. Na tahut bia ira tasim diet na taram kaikek ra pakpakat.’
29 — Mas Abraão respondeu: “Os seus irmãos têm a
30 “Senbia ga tangai ta Abraham, ‘Taia, Mama Abraham! Pai haruat! Iasen bia tikai ma kaia ra minaat na haan tupas diet, diet na lilik pukus.’
30 — “Só isso não basta, Pai Abraão!”, respondeu o rico. “Porém, se alguém ressuscitar e for falar com eles, aí eles se arrependerão dos seus pecados.”
31 “Ma Abraham ga tangai tana, ‘Ing bia pa diet na taram ira warkurai ta Moses ma ira pakpakat ta ira poropet, io, pai tale bia tikai nong i tut hut talur ra minaat na haragat diet ing diet naga lilik pukus.’”
31 — Mas Abraão respondeu: “Se eles não escutarem Moisés nem os profetas, não crerão, mesmo que alguém ressuscite.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.