Atos 20

No Tahut na Hinhinawas (GFKH) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Io, bia no purpuruan gata pataam, Pol ga hartulai uta ira tena tinaram tano lotu. Ma ing gata haragat tar diet, ga lulu taar um ma diet ma gaam tur lah no nuna hinahaan uras Masedonia.
1 Depois que cessou o tumulto, Paulo convocou os discípulos. Fez-lhes uma exortação, despediu-se e pôs-se a caminho para ir à Macedônia.
2 Ga hanan haan ta iakano hanua ma ga harharagat hani ira mataniabar tuk gaam hanuat taar Gris.
2 Percorreu aquela região, exortou os discípulos com muitas palavras e chegou à Grécia,
3 Ma ga kis kaia aitul a teka. Ira Iudeia diet ga worwor kinau wara hagawai ia tano pakana bung ga wara kinawas ra mon u Siria, hua gaam lik balik bia na haan tapukus nalamin tano hanua Masedonia.
3 onde se deteve por três meses. Como os judeus lhe armassem ciladas no momento em que ia embarcar para a Síria, tomou a resolução de voltar pela Macedônia.
4 Ma dal kaiken ing dal ga sakatei ia: Sopater no nati ne Pirus nong ma Beria, ne Aristarkus ma ne Sekundus mana Tesalonika, ne Gaius mana Debe, Timoti mah, ma Tikikus ma Tropimus tano hanua Esia.
4 Acompanharam-no Sópatro de Beréia, filho de Pirro, e os tessalonicenses Aristarco e Segundo, Gaio de Derbe, Timóteo, Tíquico e Trófimo, da Ásia.
5 Iakan ra kaba tunatuna dal ga luai laah, ma dal ga kis kahai mamir aras Troas.
5 Estes foram na frente e esperaram-nos em Trôade.
6 Iasen mamir, mamir ga taman tut laah ra mon ma Pilipai namur tano Nian na Beret Pai Lalat, ma ra liman na bung namur mamir ga hanuat taar ta iakano mes na kabaan aras Troas. Ma mehet ga kis ra len ma irua na bung kaia.
6 Nós outros, só depois da festa de Páscoa é que navegamos de Filipos. E, cinco dias depois, fomos ter com eles em Trôade, onde ficamos uma semana.
7 Tano luena bung tano wik mehet ga hanuat tikai wara ienien no beret tano lotu. Ma Pol ga ianga ta ira tunatuna tuk gaam tingana bung kanong ga wara hinahaan tano bung namur.
7 No primeiro dia da semana, estando nós reunidos para partir o pão, Paulo, que havia de viajar no dia seguinte, conversava com os discípulos e prolongou a palestra até a meia-noite.
8 Mehet ga kis hulungai taar aram naliu tano sibaan tiga hala. Ma ga mon haleng lulunga kaia.
8 Havia muitas lâmpadas no quarto, onde nos achávamos reunidos.
9 Tiga marawana, hinsana Iutikus, ga kis korai taar tiga matana kalangaar ma gaam sumsumela kaia ing Pol kana ga madung ra nianga. Ing ga sua sakit um, ga puka suur maram naliu sakit uras napu tano pisa ma diet ga tatik lah um ia ma gata maat.
9 Acontece que um moço, chamado Êutico, que estava sentado numa janela, foi tomado de profundo sono, enquanto Paulo ia prolongando seu discurso. Vencido pelo sono, caiu do terceiro andar abaixo, e foi levantado morto.
10 Io, Pol ga hansur gaam sua korai tano marawana ma ga dit ia. Io, ga tangai, “Waak muat burburut. I ta lon!”
10 Paulo desceu, debruçou-se sobre ele, tomou-o nos braços e disse: Não vos perturbeis, porque a sua alma está nele.
11 Io, Pol ga hanhut baal uram naliu tano hala ma ga bingit beret ma ga iaan. Ma namur bia gata malanei tar ia ma kana ga iangianga ga haan laah um.
11 Então subiu, partiu o pão, comeu falou-lhes largamente até o romper do dia. Depois partiu.
12 Io, ma ira tunatuna diet ga lam lah no marawana nong gata lon baal ma iakan ra linga ga manga hamaraam diet.
12 Quanto ao moço, levaram-no dali vivo, cheios de consolação.
13 Io, mehet ga luai tano mon u Asos, ma mehet ga kis kahai Pol kaia. Ga tangai bia mehet na gil hua kanong ga wara hinahaan napu ukaia.
13 Nós nos tínhamos adiantado e navegado para Assos, para ali recebermos Paulo. Ele mesmo assim o havia disposto, preferindo fazer a viagem a pé.
14 Ma ing ga harusa lah mehet aras Asos, mehet ga hakawaas lah ia tano mon, mehet gaam haan u Mitilini.
14 Reuniu-se a nós em Assos, e nós o tomamos a bordo e fomos a Mitilene.
15 Tano bung manamur mehet ga taman tut makaia ma mehet ga hanuat tiga sibaan huteta ta Kios. Io, tano bung namur mehet ga kutus u Samos ma tano bung namur mehet ga hanuat Miletus.
15 Continuando dali, sempre por mar, chegamos no dia seguinte defronte de Quios. No outro dia, chegamos a Samos, e um dia depois estávamos em Mileto.
16 Pol gata lik tar bia na haan sakiit Epesas kanong pa ga nem bia na halis pakana bung kaia tano hanua Esia kanong bia ga raurawan bia na hanuat Ierusalem. Ma ing na tale ia, ga nem bia na hanuat naluai tano Bung na Pentikos.
16 Paulo havia determinado não ir a Éfeso, para não se demorar na Ásia, pois se apressava para celebrar, se possível em Jerusalém, o dia de Pentecostes.
17 Io, Pol ga hartulai ma Miletus uta ira lualua tano lotu Epesas.
17 Mas de Mileto mandou a Éfeso chamar os anciãos da igreja.
18 Ing diet ga hanuat ga tangai ta diet, “Muat nunurei tar ing iau ga lon hua tano kidilona pakana bung iau ga kiskis ma muat, tur lah tano luena bung iau ga hanuat ta iakan ra hanua Esia.
18 Quando chegaram, e estando todos reunidos, disse-lhes: Vós sabeis de que modo sempre me tenho comportado para convosco, desde o primeiro dia em que entrei na Ásia.
19 A tutuna bia iau ga harusa ra dadas na tinirih ing ira Iudeia diet git harharpingit bia diet na hagawai iau, senbia iau ga papalim tano Watong ma ra tamat na matien na bala ma ra palona matagu.
19 Servi ao Senhor com toda a humildade, com lágrimas e no meio das provações que me sobrevieram pelas ciladas dos judeus.
20 Muat nunurei tar ing bia iau ga warawai taar ta muat, pa iau ga suhai tiga linga ing ga tale wara harharahut muat. Senbia iau ta hausur muat ra matmataan haruat ma narako mah ta ira numuat hala.
20 Vós sabeis como não tenho negligenciado, como não tenho ocultado coisa alguma que vos podia ser útil. Preguei e vos instruí publicamente e dentro de vossas casas.
21 Iau ta ianga dadas ta ira Iudeia ma diet ing pai Iudeia diet bia diet na lilik pukus ma diet na tahurus taar ta Kalou ma diet na nurnur tano nudahat Watong Iesu.
21 Preguei aos judeus e aos gentios a conversão a Deus e a fé em nosso Senhor Jesus.
22 “Ma kaiken, no Halhaliana Tanua i halilik iau bia iau na haan uram Ierusalem ma pa iau nunurei bia asa na hanuat taar tagu kaia.
22 Agora, constrangido pelo Espírito, vou a Jerusalém, ignorando a que ali me espera.
23 Iau nunurei sena mon bia ta ira kaba pisa na hala bakut iau haan kaia, no Halhaliana Tanua i la hatumarang iau bia a hala na harpidinau ma ra tinirih i kis kahai tar iau.
23 Só sei que, de cidade em cidade, o Espírito Santo me assegura que me esperam em Jerusalém cadeias e perseguições.
24 Ma senbia, utagu iat, iau lik bia no nugu lon a linga bia ia. Iau palim tar iakan ra lilik waing iau naga manga mangason panei iakan ra pinapalim no Watong Iesu ga tar ia tagu, bia iau naga hapataam ia. Ma no nugu pinapalim ia wara hasahesa utano tahut na hinhinawas tano harmarsai ta Kalou.
24 Mas nada disso temo, nem faço caso da minha vida, contanto que termine a minha carreira e o ministério da palavra que recebi do Senhor Jesus, para dar testemunho ao Evangelho da graça de Deus.
25 “Naluai iau ga warawai haan ta muat utano matanitu ta Kalou. Senbia kaiken iau nunurei tar bia taia tikai ta muat na nas habal um iau.
25 Sei agora que não tornareis a ver a minha face, todos vós, por entre os quais andei pregando o Reino de Deus.
26 Io hua, iau hasasei muat katin bia pa iau na kap ra tinirih uta muat tikatikai bia ing Kalou na hapidinau tikai ta muat.
26 Portanto, hoje eu protesto diante de vós que sou inocente do sangue de todos,
27 Ma iau tangai hua kanong pa iau ga mola bia ena hasasei muat uta ira linga ing Kalou i nem bia muat na palai panei.
27 porque nada omiti no anúncio que vos fiz dos desígnios de Deus.
28 Muat harbalaurai at ta muat ma muat balaurei mah ira mataniabar bakut gar ta Kalou. Diet hoing ira sipsip ing diet supi ra tena harbalaurai ma no Halhaliana Tanua i ta bul muat bia a lualua na lotu muat wara nasnas mur diet. Io hua, muat na tena harbalaurai tano lotu gar ta Kalou nong ga kul lah ia ma no minaat tano Natina iat.
28 Cuidai de vós mesmos e de todo o rebanho sobre o qual o Espírito Santo vos constituiu bispos, para pastorear a Igreja de Deus, que ele adquiriu com o seu próprio sangue.
29 Iau nunurei tar bia manamur tagu a sakana tunatuna ing ira nudiet tintalen i haruat ma ira ngangariana paap roka diet na hanuat nalamin ta muat ma diet na hagawai kaiken ra mataniabar na sipsip.
29 Sei que depois da minha partida se introduzirão entre vós lobos cruéis, que não pouparão o rebanho.
30 Ma aring tunatuna baal a mon ta muat, diet na tur huat ma diet na pukusanei no tutun wara lamlam lah aring ta kaiken ra tena tinaram tano lotu bia diet na mur diet.
30 Mesmo dentre vós surgirão homens que hão de proferir doutrinas perversas, com o intento de arrebatarem após si os discípulos.
31 Io, muat na harbalaurai timaan! Muat na lik lah bia pa iau git sangsangeh wara hatumarang muat ta ira kaba bung ra bung ma ra kasakesa mah. Ma iau git gilgil hua tikai ma ra tamat na ngunngutaan ma ra tinirih haruat ma ra aitul a tinahon.
31 Vigiai! Lembrai-vos, portanto, de que por três anos não cessei, noite e dia, de admoestar, com lágrimas, a cada um de vós.
32 “Io, kaiken um iau tar muat tano harbalaurai ta Kalou ma tano harbalaurai mah tano nianga tano nuna harmarsai nong i tale wara hathatur hadadas muat. Ma iakan ra nianga i tale mah wara tamtabar muat ma ira haridaan Kalou i tagurei tar wara uta diet ing i ta hasisingen diet wara nuna tus. Muat na kap kaikek kanong muat kana nalamin ta diet.
32 Agora eu vos encomendo a Deus e à palavra da sua graça, àquele que é poderoso para edificar e dar a herança com os santificados.
33 Pa ga sakena no balagu uta ira kinewa bia ira maal gar tikai.
33 De ninguém cobicei prata, nem ouro, nem vestes.
34 Muat at, muat nunurei tar bia iau ga papalim ma kaiken ra irua limagu uta ira nugu sunupi ma uta diet mah ing mehet la tiktikai.
34 Vós mesmos sabeis: estas mãos proveram às minhas necessidades e às dos meus companheiros.
35 Ta ira kaba linga iau ga gil, iau ga haminis ta muat bia dahat na harahut at ira maris ma ira mangana dadas na pinapalim hoken. Ma iau ga haminis mah ta muat bia dahat na lik lah ira nianga tano Watong Iesu at ing ga tangai hoken: ‘Nong i la harhartabar i manga daan baa ta nong di tabar ia ma ta linga.’”
35 Em tudo vos tenho mostrado que assim, trabalhando, convém acudir os fracos e lembrar-se das palavras do Senhor Jesus, porquanto ele mesmo disse: É maior felicidade dar que receber!
36 Bia gata tangai tar kaiken Pol ga singabukun tikai ma diet bakut gaam sasaring.
36 A essas palavras, ele se pôs de joelhos a orar.
37 Diet bakut diet ga suah ia, diet gaam rapa ia ma diet ga lusung ia.
37 Derramaram-se em lágrimas e lançaram-se ao pescoço de Paulo para abraçá-lo,
38 Ma no linga diet ga manga tapunuk tana, ing Pol ga tangai bia pa diet na nas habal um ia. Io, diet ga sakatei um ia uras tano mon.
38 aflitos, sobretudo pela palavra que tinha dito: Já não vereis a minha face. Em seguida, acompanharam-no até o navio.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.