João 9
No Sigar Kunubus tika ma Ira Ninge na Lotu (GFK) vs AAI
1 Ma ing Jisas ga hananhaan ga nes tiga tunaan di ga kahai ma ra puloi.
1 Orot matan fim auman tufuw ma’am Jesu remor inan itin.
2 Ira uno bulu na harausur diet ga tiri ie bia, “Tena harausur, sige ga gil sakana magingin? Iakan ra tunaan, no rana sus, bia no pawasine, kaik di gaam kahai ma ra puloi?”
2 Ana bai’ufununayah Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, yait ana kakafinamaim iwa’an iti orot matan fim auman tufuw? I taiyuwin ana kakafin o i hinah tamat hai kakafinamaim?”
3 Jisas ga babalu hoken: “Taie tikai ta dal tamaan ga gil ra sakena. Iesen ga ngan huo waing God naga haminas ira uno pinapalim ma no nilon ta iakan ra tunotuno.
3 Jesu eo, “Orot matan fim i men anabowabow kakafinamaim iwa’an matan ifimemih o i hinah tamah hai kakafinamaim, baise i ana fimemaim God ana fair iti orot biyanamaim nirerereb hina’itin.
4 Bia ing at baak i kasakes taar, dahat na pakile ira pinapalim auno nong ga tule iau. Iesen i te hutet bia na bung, ma pai tale um bia tikai na papalim.
4 Iti ana veya’amaim yait ayu iyunu anan i ana bowabow tanabow, gugumin i enan men karam yait ta nabow.
5 Ing iau ken tano ula hanuo, iau no lulungo tano ula hanuo.”
5 Ayu boun iti tafaramamaim ama’am, ayu i tafaram ana marakaw.”
6 Ing ga tange taar hokaiken ga iabis tano kaabus, gaam gil pikaia me. Io, ga bul ira pikaia ta ira iruo matana no tunaan.
6 Iti tur eo ufunamaim, Jesu kwei me yan re naatu iyuriyur bai bora’ah orot matan idadawir.
7 Ga tange tano tunaan, “Haan, nugu a sisiu tano bakbak Silom” (no kukuraina bia, ‘Hartula’). Io, no tunaan ga haan gaam a sisiu. Ma ga tapukus u nataman ma ira iruo matana gate tapapos.
7 Naatu iu, “Kwen harew Siloam kukuf (nati wab anayabin iyafar) imaim kururub.” Imih orot in rurub naatu matan nuw sawar itah auman matabir au bar in.
8 Ira tunotuno ing diet ga nunure tar ie ma diet ing diet git nesnes ie bia tiga ut na sinsaring marmaris wara gaiena kinewa, diet ga tangtange hani bia, “Iakan at mon no tunotuno nong git kis taar ma git saasaring marmaris wara gaiena kinewa. Naka?”
8 Orot tain tuwan naatu sabuw afa marasika hi’i’itin ma fefefeyan, hibatiy, “Iti orot ta’imon mar etei ema efefefeyanaban i iti?”
9 Ari diet ga haut bia aie at mon. Ma ari a mes diet ga tange bia, “Taie. I matmataan haruat mon mei.”
9 Sabuw afa hi’o, “Orot i nati.” Afa hi’o, “En nati i ana yumatabe.”
10 Io, diet ga tiri ie, “Ira mataam i tapapos hobihbih?
10 Sabuw hibatiy, “Mi’itube o mat igewasin kunuwanuw?”
11 Ga babalu, “No tunaan nong di kilam ie bia Jisas i gil ari pikaia, gi bul ta ira iruo matagu. I tule iau bia ni haan uras hono bakbak Silom, nigi a sisiu. Io, iau haan ma iau sisiu. Ing iau gil huo ira iruo matagu dir tapapos.”
11 Orot iyafutih eo, “Orot wabin te’o Jesu i yur bai matou idadawir naatu na Siloam harew kukufamaim rurubamih iuwu. Imih ayu an arurub, naatu matou to iwa’an anuwanuw.”
12 Ma diet ga tiri ie, “Ie he um iakano ra tunotuno?”
12 Sabuw hibatiy, “Bo iti orot i menamaim ema’am?”
13 Io, diet ga lamus tar no tunaan nong ga pulo nalua ukatiga hoira Parisi.
13 Nati orot Jesu biyawas hibai hina Pharisee biyah hitit.
14 Ma no bung Jisas ga gil ira pikaia ma ga papos ira iruo matana no tunaan, aie ga tiga Bung na Sinangeh.
14 Baiyarir ana veya’amaim Jesu nati orot matan fim yuramaim idawir matan igewasin nuw.
15 Kaik ira Parisi diet ga tirtiri mah ie bia ga ngan hohe kaik gaam nanaas. Ga balu diet bia, “Ga bul pikaia ta ira iruo matagu, iau ga sisiu, ma kaiken um iau nanaas.”
15 Isan imih Pharisee ibanak maiye orot hibatiy mi’itube matan igewasin. Orot hai tur eowen eo, “I yuramaim matou idadawir uwu harewamaim arurub naatu boun i anuwanuw.”
16 Ari Parisi diet ga tange bia, “Iakano tunaan aie pai meram ho God kanong pai taram ira harkurai tano Bung na Sinangeh.”
16 Pharisee afa hi’o, “Iti orot i men Godane na, anayabin Baiyarir ana ofafar i men ekakaif.”
17 Kaik diet ga tiri habal no tunaan nong ga pulo nalua hoken: “Iakano tunaan ga papos ira iruo mataam. Kaik, augu, nu tange hohe utana?”
17 Imih Pharisee hitatabir orot ibanak hibatiy maiye, “Iti orot o mata iwa’an bigewasin isan o boro mi’itube inao?”
18 Iesen diet ira Iudeia diet pa ga sip bia diet na nurnur bia ga pulo nalua ma bia gate nanaas um, tuk taar bia diet ga hartula utano rana sus ma no pawasine.
18 Jew hai ukwarih men kafa’imo hititumatum iti orot matan fim ma’am naatu bounabo matan nuw, naatu orot hinah tamah isah hi’af hina, imaibo hibatiyih.
19 Io, diet gaam tiri dir, “No nati mur iakan? Aie nong mur tange bia ga pulo laah tano bung, augu no pawasine, u ga kahai tana? Hohe bia i te nanaas um kaiken?”
19 “Iti orot i kwa natu? Kwa kwa’o’o i matan fim auman tutufuw kekeban iti? Naatu boun i mi’itube enuwanuw?”
20 No ana sus ma no pawasine no tunaan dir ga babalu hoken: “Mir nunure bia aie no nati mir. Ma mir nunure mah bia ga pulo laah at tano uno bung na kinakaha.
20 Hinah tamah hiyafutih hi’o, “Aki aso’ob iti kek i aki natu, naatu matan fim auman tufuw.
21 Iesen mir pai nunure bia hohe kaiken gi nanaas um. Ma mir pai nunure mah bia sige nong i papos ira iruo matana. Muat tiri ie. Pai a bana at baak um ie. Pai supi baal um tikai wara nianga utana.”
21 Baise aki men aso’ob, boun i mi’itube enuwanuw, o yait matan iwa’an igewasin, kwaibatiy i sanaman, karam taiyuwin isan boro nao.”
22 No ana sus ma no pawasine dir ga tange huo kanong dir ga burte ira Iudeia. Ma no burena hoken. Diet ira Iudeia diet gate bul nianga taar bia tikai na tange hapuasne bia i nurnur bia Jisas no Mesaia, diet na hatabune ie bia pa na lotu.
22 Hinah tamah iti tur hi’o, i Jew sabuw isah hibir, anayabin iti tur i marasika Jew ukwa’ukwarih hi’o hibasit, yait Jesu isan naorereb Keriso nararauw boro kou’ay barene hinabotait ufun nama.
23 Kaik no pawasine ma no rana sus dir ga tange bia, “Pai a bana at baak um ie. Muat tiri ie.”
23 Iti isan imih i hinah tamah hi’o, “Kwa taiyuw kwaibatiy kwa’itin, i sanaman.”
24 Tiga pakaan baling diet ga hartula utano tunaan nong ga pulo nalua, diet gaam tange tana, “Hasasalim uram ho God bia nu tange nora tutun kaiken. Mehet nunure bia a ut na sakena iakano ra tunotuno.”
24 Mar bairu’abin orot matan fim nuwanuw isan hi’af na, naatu hibatiy maiye, “Turobe God nanamaim ai tur ina’owen! Aki aso’ob orot yait o biyawasi i bowabow kakafin wairafin.”
25 Kaik gaam balu diet, “Bia ing aie tiga sakena bia taie, iau pai nunure. No linge sen mon iau nunure ie, kanin. Iau ga pulo nalua iesen iau te nanaas um kaiken.”
25 Orot iyafutih eo “Ayu men aso’ob i bowabow kakafin wairafin o en? Ayu sawar ta’imonamo asoso’ob i ayu matou fim ama’am naatu boun i anuw a’i’itah.”
26 Io, diet ga tiri ie, “Asa ing ga gil taam? Ga papos ira iruo mataam hohe?”
26 Naatu orot hibatiy, “Abistanawat o isa sinaf? Mi’itube sinaf o mata botawiy?”
27 Ga balu diet, “Iau te hinawase tar muat iesen muat pai kanan bia muat na hadade kilam. Muat sip bia muat na hadade habaling iau warah? Iau hamaan taar bia muat pai sip bia na auno bulu na harausur muat mah. Tutun at, bia taie?”
27 Orot iyafutih eo, “Ayu marasika kwa isa aoka naatu kwa men kwanowar. Aisim kwakokok anao maiye kwananowar? Ta’itin kwa auman kwakokok i ana bai’ufununayah kwanamatar?”
28 Ma diet ga ris ie, diet gaam tange bia, “Augu iaat tiga bulu na harausur ta iakanong ra tunotuno. Iesen mehet, mehet ira bulu na harausur tane Moses.
28 Hi’obaibiyab naatu hi’o, “O i nati orot ana bai’ufununayan, baise aki i Moses ana bai’ufununayah.
29 Mehet nunure bia God ga haianga ne Moses. Iesen iakan ra tunotuno, mehet pai nunure bia i hanuat meh.”
29 Aki aso’ob God mutufor Moses hairi hi’o, baise orot nati Jesu tibiwab, aki men kafa’imo aso’ob i menane na?”
30 No tunaan ga balu diet hoken: “A mangaan at! Muat pai nunure bia i hanuat meh iesen i papos ira iruo matagu.
30 Orot matan fim bigewasin iyafutih eo, “Abifofofor men kafaita! I menane nan kwa men kwaso’ob, baise i ayu matu fim iwa’an anuwanuw.
31 Dahat nunure bia God pai la tartaram ira sinasaring ta ira ut na sakena. Iesen i la tartaram diet ing diet la gilgil hoken. Diet la ruru ie ma diet la gilgil haruatne ira uno sinisip.
31 It Taso’ob bowabow kakafih wairafih God hai tur men enonowar. God ana sabuw i ana kok tesisinaf naatu isan tekakakaf i hai tur enonowar.
32 Mekarawa laah tano hakhakisi tuk katin taie baak tiga nong i te hadade bia tikai ga papos ira iruo matana tiga tunotuno di ga kahai ma ra puloi.
32 Men yait ta tafaram wanawanan orot matan fim auman tufuw ma’am matan botawiy nuwanuw ana tur nowaramih.
33 Bia ing iakan ra tunotuno pa naga hanuat meram ho God, pa gor tale ie bia na gil tiga linge.”
33 Iti orot men Godane tanan na’at, i boro men karam iti bowabow tasinaf.”
34 Io, diet ga balui hoken: “A ut na sakena ugu makatiga laah tano bung di ga kaha ugu. Sige ugu bia nu pir mehet?” Ma diet gaam se hasur ie.
34 Iti isan hi’o, “O bowabow kakafin wanawanan itufuw ira’at iyey, i boun aki ini’obaiyi!” Naatu kou’ay barene hibotait tit ufun ma.
35 Jisas ga ser bia diet gate se hasur ie. Ma ing ga nes leh ie, ga tange, “Hohe, u nurnur ta Nong a Tunotunoi?”
35 Jesu orot hinun tit ufun ma’am ana tur nowar, naatu titita’ur anamaramaim ibatiy, “O Orot Natun kubitumitum?”
36 No tunaan ga balu ie bia, “Aie sige? Hinawase iau waing iau nigi nurnur tana.”
36 Orot Jesu ibatiy, “Regah, iti orot i menatan ku’o anowar saise i anitumitum!”
37 Jisas ga tange, “U te nes um ie ma aie at mon nong i iangianga ma ugu kaiken.”
37 Jesu orot isan eo, “Orot i iti kwi’i’itin, boun iti airi kwa’o’o.”
38 Ma no tunaan ga tange um, “Nora Watong, iau nurnur.” Ma gaam lotu tupas ie.
38 Naatu orot eo, “Regah, Ayu abitumatum.” Naatu Jesu nanamaim sun yowen kwafir.
39 Io, Jisas ga tange, “Wara gil harkurai kaik iau gaam hanuat ukai ta iakan ra ula hanuo, waing ira pulo diet na nanaas ma diet ing diet nanaas taar diet na pulo.”
39 Jesu eo, “Ayu ana iti tafaramaim atitit anayabin i sabuw ana kusibih, saise iyab mata fim boro hinanuw, naatu iyab tenuwanuw boro matah fimabe hinamatar.”
40 Ma ari Parisi ing diet ga saksakate hani ie, diet ga hadade ing ga tange hokaiken, diet gaam tiri ie, “Pau lik tar bia mehet mah, mehet ira pulo. Naka?”
40 Pharisee afa nati’imaim bairi hima’am iti tur eo’o hinowar, naatu hibatiy, “Nati tur ku’o’o, aki auman matai fim?”
41 Jisas ga tange ta diet, “Ing bia a pulo muat, taie ta magingin sakena pa gor kisi muat. Iesen kaiken muat tange bia muat nanaas taar. Kaik ira numuat magingin sakena i kis taar at.”
41 Jesu iyafutih eo, “Kwa mata fim na’at, kwa boro men kakafimih. Baise boun kwa kwa’o’o aki matai anuwanuw, kwa a kakafih i tema’am.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.