Lucas 22
Monoq Gotola Gosohaq (GAH) vs AAI
1 Lulu vizemi peleti niaká a holisi agulizá napa nene avóikini asenini zeketakumú gili mina holisi nene alitokago,
1 Faraw Wanawanan Yeast en ana hiyuw wabin Tar Nowaten aa isan ana veya i na kabom.
2 guguni giziaká ve napagi monó mogona apí-ikimiaká vegi keza vegená mukikumú kehelele vizekago, Izesuni apili hilinigi gapováamú hanuva gizapa iki minamó.
2 Naatu nati ana veya’amaim firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah wa’iwa’iramaim ef hinunuwet mi’itube Jesu hitab hitarab tamorob isan, anayabin bebeyanamaim sinafumih sabuw hibiruwih.
3 Lá niago, Satá nene Izesuni vegenala zuha 12 keikutí Kaliotó numutotí ve Zutani mulunagú lemeake alémo vávani igo,
3 Nati ana veya’amaim, Jesu ana bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot Judas wabin ta Iscariot Satan dogoron wanawanan run.
4 eza vike guguni giziaká ve napagi itó monó zavusavegú pilisí vegi gakó akó lake, Izesuni amimika loko keitoka alémoko atitímini gakola ligili hagili amó.
4 Basit na firis ukwarih naatu Tafaror Bar ma’utenayah hai orot ukwarih biyah tit, Jesu mi’itube nab nabitih isan bairi hiyakitifuw.
5 Lá niake, keza kogoliza vizeke hutono gehani nene Zutani amitune liki li hutamó.
5 Naatu orot ukwarih hiyasisir Judas kabay baitinin isan hio’matan.
6 Li hutikago, Zutá nene konotó aleko mukí vegená alegesá inamiko keitoka amimika linogo amapani molamó.
6 Judas ibasit naatu ef ana gewasin wa’iwa’iramaim nuwet, mi’itube Jesu tab tabitih, sabuw men hitaso’ob.
7 Lulu vizemi peleti niaká a gamena asenini zeketakumú gele minoaká holisimule liki sipsip iza akaleva apiliaká a gamenama alitokago,
7 Faraw Wanawanan Yeast en hiyuw ana veya natit, nati ana veya’amaim i Tar Nowaten isan sheep natunatuh lamb terouw sibor teya’aya.
8 Izesú nene izegipala zuhagutí lositá nene Zonímagi Pitámagi nokimisilike láa loko limó: Lekeza viki asenini zekimiaká nosá ali vavá ikisiko leza natune.
8 Imih Peter, John hairi Jesu eobaimanih iyafarih eo, “Kwanan Tar Nowaten ana hiyuw kwanabogaigiwas tanaa.”
9 Loko lo kemekago, keza nosánetá hikú ale vavá onetatíive loko nolane.
9 Hibatiy hio, “Menamaim kukokok boro ana bogaigiwas?”
10 Liki likasigo, Izesú láa loko lo kimimó: Gililizo. Lekeza nene taoniloka viki nanitisiko ve makolímo paisele somo nagamilagi geheneiko, gapoló hotu nilikima ámina ve ámegetiki viiki eza ititi numukú nene itilizo.
10 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem kwanatitit auman orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nanan bairi kwanitar, naatu kwani’ufunun bairi kwanan bar erurumaim kwanarun.
11 Itiiki numuni amelahini láa liki li amilizo: Tisalémo nezagi izegipáne zuhagi avotegini asenini zeketakumú gele minoaká nosá natuni numuni agika nene hiláauka neve liki loká ilizo loko lokago lo nogumusive.
11 Naatu bar matuwan orot kwanibatiy, ‘Bai’obaiyenayan,’ o isa iti na’atube eo. ‘Ayu au bai’ufununayah bairi nanawan bar awan menatan boro imaim Tar Nowaten ana bay anaa?’
12 Liki likisiko, numuni agika veletó nego netá matá avilisá ohá lekelepizitive. Neneló nosánetate ali vavá ilizo.
12 Naatu i boro bar awan gagamin yate tafan ni’obaiyi kwana’itin, nati’imaim sawar etei hirereb hiyabuna inu’in, imaim kwanabogaigiwas.”
13 Loko lo kemekago, vasike ánigasimó nene, lo kimimómáminoko nego ánigikasike, asenini zekimiaká nosánetáma ali vavá asimó.
13 Orot rou’ab hitit hinan sawar etei Jesu eo na’atube hi’itah, basit Tar Nowaten hiyuw hibogaigiwas.
14 Lá ikasigo, nosánetá nata gamena alitokago, Izesúma aposologegi minake nosánetá niki minamó.
14 Bay aa isan ana veya tit, naatu Jesu ana tur abarayah bairi bay aa ana efanamaim himare.
15 Lá iki niake Izesú láa loko lo kimimó: Imane asenini zeketakumú gele minoaká nosá nene miluma velesá gelenaminake lekezagi natune loko mulúnegú lamaná geleloko voko minumó neve.
15 Baise iuwih eo, “Ayu akokok kwanekwan iti Tar Nowaten ana bay kwa bairit tanaa, imaibo ani’akir biyau nababan.
16 Lá onoimóza, makó lo likimitoze, gili minalo. Nosánetá imane goha naminake minoloko voko Ómasímo gizapa oleketatitímini gapováa utó okiko nanogo uve.
16 Anayabin a tur ao’owen, ayu i boro men kafa’imo iti bay anaa maiye, ana veya’amaim iti sawar yabin anababatun niturobe God ana aiwob wanawananamaim.”
17 Loko loake, vain goni makó aleake, Ómasi agepoka loake láa loko limó: Lekeza imane gona miliki nalo.
17 Imaibo Jesu kerowas bai, God ana merar yi, naatu ana bai’ufununayah itih eo, “Kerowas iti kwabai etei’imak kwafaram kwatom.
18 Gakó makó lo likimitoze. Imane gamenalotí veletó nene vain nagalímini gihilagutí goha naminake, minoloko vinake Ómasímo nugulizaki vetipo loló onetati gamena utó okiko natove.
18 A tur ao’owen, veya iti boun ebubusuruf ayu iti wine boro men anatom, ayu boro iti na’atube ana ma nan God ana aiwob nan natit.”
19 — ausente —
19 Naatu rafiy bai God ana merar yi sawar, imasib ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyou, kwa abit, iti na’atube kwanasinaf saise imaim ayu kwananuhu.”
20 — ausente —
20 Naatu kerowas isan i na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim bai itih eo. “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ibour kwa etei isa ebisuwai.
21 Lá onoimóza, ánigalo. Není nimimika liti vegi holoma hamotó minusike, ligizani ahuloko nosánetá aleko noko nousive.
21 Baise kwanaso’ob orot yait ayu morobomih babau eo, i iti gemamaim airi ama’am.
22 Okulumakutí lumu ve gihila neza vozo loko loneta gapoloka hilito gapogú novumóza, není nimimika liti vema nene agae, lihima genavagi alinogo ive.
22 Orot Natun i boro namorob God isan yayakitifuw na’atube, baise orot yait baban eo emomorob i boro baimakiy gagamin na’in nab.”
23 Loko lokago, izegipala zuha keza éaho lá itikumú nolihe liki liake kezáitoka lokatoká amó.
23 Basit bai’ufununayah taiyuwi hibabatiyih hio, “Iti kou’ay wanawanamaim o yait iti na’atube sinafumih iyakitifuw ima kunotanot?”
24 Lá iake, izegipala zuhamate lelikutí éaho agulizaki ve loló itive liki lova sava amó.
24 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim gamin matar hai kokok hitaso’ob yait i orot gagamin.
25 Lá ikago, Izesú láa loko lo kimimó: Mikasiuka hanuva vegenalite gelekelé ikimiake kagahisiuka limitigí iki niago kugulizaki véinite alévolekutí gizapa ikimiaká niave. Itó kugulizaki vete legepoka litave liki liaká niamóza,
25 Jesu iuwih eo, “Tafaram wanawanan Eteni Sabuw hai aiwob ana sabuw kaifih isan i hai fair ema’am imih sabuw tekakaifih, naatu sabuw iyab onowaten hibai sabuw tebobonawiyih, i tekokok wabih nara’at Bonawiyenayah hinarouw.
26 lekelitoka nene lá oko minamino. Lekelitokatí itiki minamoláate nene limiki mina vegená nenéminiki minataze. Itó lekelí gizapa ve nenete hanuva lemetigí iki gelekelé ve nenéminiki minataze.
26 Baise kwa wanawanamaim i men na’atube nama, o yait orot gagamin mataramih taiyuw inayare inikek, naatu o yait bonawiyenayan mataramih taituwa isah ini’akir inabow.
27 Lekelisi lilo. Éaho agulizaki ve noive. Nosánetá hanuva minoko natimó nenémohe, itó nosánetá vatá oko ale vavá otati ve nenémo agulizaki ve noihe. Hanuva minoko natimó nenémo agulizaki ve noitimóza, nénisi nene lekelí holutikú nene agulizaki ve suni alemoko gelekelé izegipagitana loló oko minoaká nouve.
27 Yait i orot gagamin, orot bay aayan o orot bay semorayan? Orot mare ma bay eaau i turobe orot gagamin. Baise ayu kwa wanawanamaim i akir wairafin na’atube ama kwa isa abowabow.
28 Lekeza nene gasova netalímini agikagú nougo lekeza áminagú nilími vatí iki miniaká niave.
28 Au routobon fokarih wanawananamaim men kwaihamiyu, baise sisibu’umaim mar etei bairi tama’am.
29 Améneho vegená mukí gizapa oketatane loko lonetamó áminámini oko neza hoza gakó nololeketuve.
29 Tamai aiwob ana fair itu abi’aiwob na’atube nati fair ta’imon kwa abit kwani’aiwob
30 Lekeza gizapa okimiaká noutó miniki nosánetá niki lokogoliza vizitave loko itó gonanalivagi siató miniki Isilae vegenalitini mulusi 12 gizapa ikitiki gona milikitanigave loko nololeketuve.
30 Kwa boro au aiwob wanawananamaim kwanaa, kwanatom yasisir kwanab, aiwob hai ura ma’ama’amaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih.”
31 Saimon, Saimon, laisi lotuva lake gizaká iki alími etó iaká niamómáminoko Satá nene lekeza aí agizakú hilikiko gizaká oko lekelémo etó inogo lonoimóza,
31 Jesu eo, “Simon, Simon! Satan i baibasit God biyanane bai, kwa routobon nit nakubaituturimih. Orot masaw bowayan ana rice erab erububunai ani’aanin nabin eyai, naatu kanabin nabin eya’iyai na’atube.
32 nénisi nene gele alévolé animó nene gologolo samitive loko Ómasiloka loaká nouve. Lá onoumó nenazo, geza monó gapoló goha atiginá oko voko minokoko, gigivekagini hize lé oketozo.
32 Baise Simon, ayu o isa ayoyoyoban, saise a baitumatum men nara’iy, naatu ayu isou inamamatabir ana veya, taituwa koufair initih hinabatkikin.”
33 Loko lo amekago, Pitá láa loko lo amimó: Guivahanínemaka, geza kalapusi numukupe itó gipili hilinitamope nezagi áminagú vinogo uve.
33 Baise Peter iya’afut eo, “Regah ayu airit na dibur run naatu na morob isan abobuna ama’am.”
34 Loko lokago, Izesú láa loko lo amimó: Pitaga neza lo gimitoze, gelezo. Itína holugú nene okoloho nenémo velesá anó molonamiko geza nenikumú ánigonamuve loko egamega onetatanimó gamena losive makole inogo ive.
34 Jesu eo, “Peter, boun gugumin o boro mar tounu inayoub inao, ‘Ayu orot nati men aso’ob,’ i ufunamaim kokorere boro nao inanowar.”
35 Loko loake, láa loko lo kimimó: Goí oko nolikimisuluke, moni gúeaká gó itó akiseaká gó itó likigisaló suú aliki vamilo loko lo lukumu gamenaló nene nivake netá makokumú vitagá amó nehe. Loko lokago, keza óve liki likago,
35 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih eo, “Kwanotanot ayu ai yuni aur kaukut, hafoy naatu a baibiyon en kwatit kwanan ana veya’amaim, sawar afa isah kwaiyababan.” Hiya’afut hio,
36 eza láa loko lo kimimó: Lá ikamóza, itína gamenaló moni gúeaká gó ahe akiseaká gó ahe ale neiti vemámo aleko vitive. Itó sopolo hána alenamiti vémo nene hepé golalotí moni alekoko sopolo hána meina hizitive.
36 Jesu iuwih eo, “Baise a tur ao’owen, o yait aur kaukut, o hafoy ema’am inab, naatu o yait aur kaiy en, a biya baibiyon inab inan hinatubun naatu kabay inab kaiy inatubun uma inisinfafar.
37 Neza lamaná lo nolukumuve. Monó gotolaú gakó makó láa liki luhuva gizinamó nene nenitoka utó inogo noive:
37 Anayabin a tur ao’owen, Buk Atamaninamaim iti na’atube hio hikirum, ‘Hi’i’itin i bainowan mowanabe,’ naatu nati tur i ayu isou hikirum, naatu boro anasinaf nan yabin namatar’’”
38 Loko lokago, keza nene Guivahanitemaka, ánigozo. Sopolo hána losi imane neve. Liki likago, eza není gakó gelemaze, áminasile loko lo kimimó.
38 Bai’ufununayah hio, “Regah kaiy rou’ab iti abobotanen kui’itan.” Jesu iyafutih eo, “Nati ana fofonin.”
39 Nenetí hetoka lemeake vike, eza goí oko aleaká imómámini oko alinogo Olivi agokaú noitigo, izegipala zuhamate ámegetiki vamó.
39 Jesu ana bai’ufununayah bairi matan fufur tisisinaf na’atube Jerusalem hihamiy hiyen hin Olive Oyawemaim hitit.
40 Olivi agokaloka vo alí nolike izegipala zuha láa loko lo kimimó: Lekeza imaneló miniki lekemekú milatakumú gopa okatune liki Ómasiloka liki minalo.
40 Jesu na nati efanamaim titit ana veya, basit ana bai’ufununayan iuwih eo, “Kwanayoyoban saise routobon nanan boro kwanarukouw.”
41 Loko ahulokimiake, alitóisí minomo novike, alapusa nohizike Ómasiloka láa loko limó:
41 Imaibo in fotafot wan ana fofonin na’atube, sun yowen yoyoban
42 Aménega, geza lá itove loko gelekokoma genavagi gihinitata netá imane nenitokatí ale olové itane loko nogulumóza, není nigikaloka molamoko geí gigikaloka molatane loko noluve.
42 eo, “Tamai inakokok na’at, basit iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok, baise abisa o kukokok na’atube namatar.”
43 Loko noligo, okulumakutí ageló makó limike utó o amike hize lé otamó.
43 — ausente —
44 Lá okago, miluma alévolé oko nogilike, amuza moloko Ómasiloka noligo, govisi apilimó nene golani nenéminoko mikasiuka aleloko limimó.
44 — ausente —
45 Lá noigo, Ómasiloka loko minatotí oteake, izegipala zuha niató goha oake, netá golesa utó itikumú miluma giliki kovó akinago oko ánigoake,
45 Yoyoban sawar misir inan, ana bai’ufununayah matah fot hi’inu’in itih, hai yababan ra’at kwanekwan easbunih hi’inu’in.
46 kelémo oteake láa loko lo kimimó: Lekeza nanamú lokovó akinave. Lekeza otiiki lekemekú milatakumú gopa okatune liki Ómasiloka liki minalo.
46 Iuwih eo, “Aisim kwa’inu’in? Kwamisir kwayoyoban saise men routobon kwanab.”
47 Loko lo kemeko noigo, Izesuni vegenala zuhagutí ve makó Zutá áisi nene goí o kimigo vegená mukí iki Izesutoka iki alegesá amó. Lá ikago Zutá nene Izesuni agoka agepa legeko nanogo noitoka omo alí noligo,
47 Jesu iti na’atube bat eo auman, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta wabin Judas sabuw rou’ay gagamin na’in nawiyih hina hitit. Naatu Judas mutufor in Jesu biyan tit bai mamay. Judas baiyowayah naatu Jews bairi hina Jesu emamamay|alt="Judas kissing Jesus; with soldiers and Jews" src="cn01812B.tif" size="col" loc="Luk 22.47" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="22.47-48"
48 Izesú láa loko lo amimó: Zutazo, geza okulumakutí lumu ve gihila není nogoka negepa legeko nanogo nimimika linogo noape.
48 Baise Jesu iu, “Judas o iti mamayenamaim Orot Natun ibai rakit sabuw kubitih?”
49 Loko lokago, Izesuni amatoka mina vete nene utó inogo i netá nánigake Guivahanitemaka, sopolotunú kipilitupe.
49 Bai’ufununayah bairi hibatabat Jesu isan abisa mamatar hi’itin, basit hibatiy, “Regah karam boro kaiyomaim bairi aniyow?”
50 Liki nilake, keikutí ve makolímo nene guguni gizoaká ve napámini gelekelé izegipala nene sopolotunú apilike agata zamagaloka zeko isimó.
50 Naatu ana bai’ufununayah orot ta ana kaiy bora’ah, Firis Gagamin ana akir wairafin ta tainin asukwafune buru’um.
51 Lá okago, Izesú nenémini suni alemo loake, agizani lutoko ámina vemámini agataló ale nogilike agata alémo lamaná otamó.
51 Baise Jesu eo, “Men inasinaf maiye kunutanub!” Naatu Jesu orot tainin butubun efanin matar maiye.
52 Alémo lamaná omiake, guguni giziaká ve napagi monó zavusavegú pilisí vegi monó gizapa vegi Izesuni agizató alitune liki a vema láa loko lo kimimó: Lekeza nenikumú gelemó nene laskoli nougo sopolo hánagi gelekahosigi aliki niake nigizató alinigi niahe.
52 Imaibo Jesu firis ukwarih, Tafaror Bar ana firis ukwarin, furisiman, naatu regaregah ai’in Jesu bain fatuminamih hinan iuwih eo, “Kwa iti kaiy, kefat yuwu rabu’umih kwabow kwanan ana itinin i ayu orot kakafu bainowan na’atube?
53 Gamena gamena lekezagi monó zavusave napagú minoaká umó nene, nigizató alisá amamó neve. Lá ikamóza, itína nene lekelí gamena nego, límugusi amelahini Satani amuza netá mota utó okave.
53 Ayu mar etei Tafaror Bar gagamin wanawanan bairit tama’am, men kwakok boro imaim ayu kwatafatumu? Baise iti boun i kwa a veya, imih abisa kwakokok na’atube kwasinaf. Anayabin gugumin ana orot ebobonawiyi.”
54 Loko lokago, Izesuni agizató aliake, alímiki vake guguni giziaká vetini gizapa vémini numukú alímiki itemó. Lá niago, Pitá nene hotó otigí oko kémegetoko novigo,
54 Jesu hibai hifatum hibai hin Firis Gagamin ana bar hitit, naatu Peter nabineika bat i’uf nunih bairi hin hitit.
55 ámina numukú hé numunaló holutó nene ló giziake minamó. Lá iki niago, Pitá kezagi makó minamó.
55 Wairaf merar yan foun hi’asir himare hima rararih, Peter na wanawanah mare bairi hima rararih,
56 Eza ló hanatolaloka ló lotá oko noigo, gelekelé vená makolímo ánigoake, gonukonú napilike imane ve nene Izesuki miniaká asi ve noive.
56 basit akir wairafin babitai ta nuw Peter ma wairaf rarar itin, naatu matan kubar itinbunai sawar imaibo eo, “Iti orot auman i Jesu hairi hima hireremor.”
57 Loko lokago, eza egamega ike venáage, neza ánigonamu vemú nolane.
57 Baise Peter yaub eo, “Babitai, ayu nati orot i men kafa’i aso’ob.”
58 Loko lokago, koma noigo, ve makolímo Pitani ánigoake geza nene ámina vémini zuhagutí noane. Loko lokago, Pitá nene vémage, neza noamuve.
58 Hima kafa’imo, orot ta itin maiye eo, “O i ni’i orot ana bai’ufununayan ta.” Baise Peter iya’afut eo, “Aro, ayu men nati orot ana bai’ufununayan ta’amih.”
59 Loko lokago, gamena koma novigo, ve makó nenémo pigi vizeko ezagi Galilaia anoki ve noinazo, lamaná ezagi makó minasimó neitive.
59 Hima one hour na’atube sawar, basit orot tabo iban eo maiye “Tur anababatun iti orot i Galilee matuwan Jesu hairi hima hireremor men kasikasiy ta’amih.”
60 Loko lokago, Pitá nene vémage, geza nolani gakoka ma gelemu gakó nolane. Loko noli agepagi okolohomámo anó molamó.
60 Baise Peter orot iya’afut eo, “Aro ayu men kafa’i aso’ob o abisa kuo.” Iti na’at eo auman kokorere eo.
61 Anó molokago, Guivahanímo mino viligake avogisa o amike Pitani ánigamó. Ánigokago, Pitá eza Guivahinímo amunaló lota gakó nene itína okoloho nenémo anó molonamiko egamega onetatanimó nene gamena losive makole inogo ive loko lo ami gakóma goha nogilike,
61 Regah tatabir mutufor nuw Peter itin, naatu Regah abisa eo i not, “Boun gugumin o boro mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro nao.”
62 agika hizekago, lemeko hetoka ive napa imó.
62 Basit Peter misir tit in ufun re rerey i gagagamat.
63 Lá okago, Izesuni agizató ali mina vete gopoguka nilitake kigizanitunú napeleke,
63 Orot afa Jesu hima’uh hima’am himisir faifuw ta hibai matan hisum,
64 agómulaló lavolavo gotunú zi hitimiake láa liki lamó: Geza lo utó oko lo lemezo. Éaho nogipilive.
64 imaibo hi’i’iyab naatu hiborabirab hio, “Kuo anowar, yait o rabi?”
65 Liki liake, alivi letivi iki haitopaitó gakó litiki minamó.
65 Naatu tur kakafih moumurih maiyow hiu kwanikwaniy hi’i’iyab.
66 Niago, neteká gó lokago, Isilae mikasiuka gizapa ve keza guguni giziaká ve napagi monó mogona apí-ikimiaká vegi alegesá iake, monó kansoletini niatoka Izesuni alímiki viake
66 Mar sibisib auman sabuw hai regaregah ai’in, firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah etei hiru’ay hita’imon, imaibo Jesu hinawiy hina Kaniser nahimaim bat
67 geza gologí oletative loko lo mololeta vema nookoma lo lemezo. Liki likago, eza láa loko lo kimimó: Neza lo likimitomó nene lekeza gili alévolé aminigave.
67 naatu hibatiy, “Kuo anowar o i Keriso?” Jesu iyafutih eo, “A tur ana’owen boro men kwanitutumu’umih,
68 Itó áminamú loká oleketatomó nene lekeza nonotó aliki li nememinigave.
68 naatu ana bibatiyi auman boro men kwaniyafutu’umih.
69 Lá onoimóza, imane gamenalotí veletó nene okulumakutí lumu ve gihila neza amuza ve Ómasímini agizani lamagaloka minanogo uve.
69 Baise mar enan Orot Natun boro God fairin uman asukwafune namare nama’am kwana’itin.”
70 Loko lokago, keza li amiki nilake láa lokoma geza Ómasímini gipala nouve loko nolape, olo. Liki likago, eza lá onoive liki lekezatini mota likave.
70 Naatu etei’imak hibatiy hio, “Bo o God Natun?” Jesu iyafutih eo, “Ayu God Natun kwarouw kwao i tur anababatun kwao.”
71 Loko lo kemekago, keza láa liki lamó: Aí gakola gilina vegená makó nanamú sele lokinake gakó makó gilitune. Aí agepagutí láa loko lokago mota gelekunimóma neve, liki lamó.
71 Imaibo sabuw hio, “Men takokok koubuna’ayah sabuw afa tanabow, anayabin tur awanamaim titit i tainitamaim tanowar!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.