Lucas 19

Monoq Gotola Gosohaq (GAH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Izesú nene Zeliko numutoka aniteake, avilegeko vinogo igo,
1 Jesu na Jericho tit naatu nati bar merar wanawanan remor inan,
2 ámina apató ve makó minamó, agulizá Zakiasí, áisi nene takisi aliaká a vetini agulizaki venini. Eza henokanonámo vaí o mina ve minamó.
2 basit nati’imaim orot totobuyoy wairafin wabin Zakias, kabay o’onayah hai orot ukwarin ma’am tit.
3 Áisi nene ve alínipa nenazo, Izesuni agupeló ánigatove lokoko vegená mulusigú minake Izesuni ánigamike,
3 Kok kwanekwan Jesu ana yumat ta’itin, baise i orot kabumin sabuw rou’ay gagamin na’in nan hisumisum i men karam boro Jesu ta’itin.
4 ololu loko vegená kivilegeake, vike zaló iteko noike imaneló nougo Izesú imaneloka okiko ánigatove.
4 Naatu sabuw aunah i’iyon nunuw in ai sycamore afe’en yen mare ma Jesu nan ta’itinimih, anayabin Jesu ef nati’iwat inan.
5 Loko geleake noigo, Izesú eza áminaló vo aniteake, okenava oko ánigoake láa loko lo amimó: Zakiasizo, litá oko lemeno. Itína neza geí numukuka vitíive loko nouve.
5 Baise Jesu na nati ai anamaim titit ana veya an kutan bat, naatu ai afe’en nuw ra’at eo, “Zakias saise kura’iy, anayabin ayu akokok boun o abaremaim airit tanama.” Jesus Zachaeus ai afe’en ma’am isan eafa’af ra’at|alt="Jesus talking to Zachaeus in tree" src="CN01776B.TIF" size="col" loc="Luk 19.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.5"
6 Loko lokago, litá oko lemeake, mulunagú lamaná geleko numunauka alémoko vimó.
6 Zakias matan kabiy kayam rena haw tit, kawasa auman Jesu ana merar yi
7 Vi itikasigo mukí vegená keza ánigiake, gili golesa iake áisi nene nanamú ve golesámini numukú iteko noive.
7 Sabuw etei’imak hi’i’itin men hiyasisir naatu higam hio, “Iti orot i bowabow kakafin wairafin ana nanawan orotomih matar hairi tenan ana bar.”
8 Liki likago, Zakiasí áisi nene Guivahanímini avogisaló oteko láa loko limó: Guivahanínemaka, gelezo. Moni henokanóne lelegí oko gona molokinake lugáa nene gohogó vegená kiminogo uve. Itó vegená lugáatini moni henokanóini soza saza luke avilegeko aleaká umó nene neko, aleko iteko hamó alutó nene losive losive kimitove.
8 Zakias misir eo, “Regah ayu i boro au sawar founafoun ana kuru’um turin yababan wairafih anitih, naatu sabuw iyab aifufuwih hai sawar abowabow boro hai sawar tafanamaim matah kwakwafe’en auman anaya’abar anitih.”
9 Loko lokago, Izesú limó: Nenémini hoza aliaká nia vemú nene monóini nomi vegená niave liki liaká niamóza, imane ve Zakiasí nene ezagi Avalahani agávolaho Zuta ve gihila noive. Itína aí numukú oko ánigumóma agutó vizeaká netá mota utó okave.
9 Jesu misir Zakias iu, “Boun iti baremaim God ana yawas natit orot ebiyawasi, anayabin iti orot auman i Abraham uwan ta.
10 Okulumakutí lumu ve gihila neza tolova inita vegenakumú vitagá oko kugutó vizitove loko lumumóma neve, loko limó.
10 Orot Natun i sabuw iyab hikasiy tema’am nuwihih bow naatu baiyawasih isan na.”
11 Izesú Zelusalega ale alí noligo, gakola gele vegenalite itína Ómasímo gizapa olimiaká ve napa alémo utó iti gamenava alitokave liki nigelego, gili hee litave loko Izesú anoza gakó makó láa loko lo kimimó:
11 Jesu na Jerusalem tit biyubin auman, sabuw abisa Jesu eo hinowar hinan hinotanot i God ana aiwob iti boro’omo tatit ana naniyanabe, baise Jesu i kofan maiye oroubonamaim iuwih eo,
12 Agulizaki ve makolímo agulizaki ve napaloka voko lokugo mikasi gizapa ve nenémini akilí hitonimikiko atove loake, mikasi gohauka vinogo noike,
12 “Ana veya ta orot gagamin tafaram ta’amaim roubinin aiwob baitin, imaibo matabir maiye isan in tafaram ta ef yok na’in imaim tit.
13 gelekelé izegipala ligizani luga luga asú igo sele lo kemeake, moni gó hamopamó nokimike láa loko limó: Lekeza imanetunú lilí iki ali hutilí iki niko, atiginá oko ánigatove.
13 Baise na isan bobobunabuna ana veya, ana akirwairafih etei 10 e’af hina gold taita’imon faramih naatu iuwih. ‘Kabay iti abit kwanab, imaim kwanama kwanabowabow ayu ana matabir.’
14 Loko loake, vokago, aí gizapaló mina vegená lugáate gili golesa imiake, vegená kimisilikago, ámegetiki vake agulizaki ve napama láa liki li amemó: Géisi nene mikasi gizapa vele minamitane loko nolune.
14 Baise i taiyuwin ana tafaram sabuw hifa’ifai naatu men hikok nati orot ti’aiwob, imih sabuw hiyafarih hin hitit hio, ‘Aki men akokok iti orot aki isai ni’aiwob.’
15 Liki likago, agulizaki ve napamámo nene gopa voko minake mikasi gizapa vémini akilí amekago, atiginá imó. Atiginá oko vike nene gelekelé izegipala moni kimi vegená láa loko alesa molo kimimó: Moni lukumumóma nene hozaváa alikago, nanakí akohekahe, alikalo loko alesa molokago,
15 Baise nati orot aiwob hitin naatu matabir na ana bar tit. Imaibo ana akirwairafih iyab kabay bitih hina hitit ibatiyih, kok taso’ob, kabay itih hibowabow baibi’ab tafan hiya’abar hibow.
16 gelekelé izegipa makolímo anitike limó: Guivahanínemaka, geza moni gó hámakó nemenimó nenetunú hoza aleko gó gosohá ligizani luga luga asú igo ale utó molokuve.
16 Orot ta wan run eo, “Regah ayu au kabay itu ama abowabow tafan i ten hiya’abar abai.’
17 Loko lokago, láa loko lo amimó: Geza gelekelé ve lamaná noane. Vatí oko hozaló gizapa okane. Geza ha netalímini hozaváa ale guni oko gizapa okanize, nénisi numuni apá ligizani luga luga asú igo nenetini gizapa ve loló ogimikugo minatane.
17 Ana regah eo, ‘O i bowayan orot gewas, au bowabow kikimin abit ikaif gewas, imih bar merar etei ten abit inakaifen.’
18 Loko lokago, gelekelé izegipa makolímo anitike limó: Guivahanínemaka, geza moni gó hámakó nemenimó nenetunú hoza aleko gó gosohá ligizani lugaloka asú igo ale utó molokuve.
18 Orot bairou’abin run eo, ‘Regah ayu kabay itu ama abowabow tafan etei five aya’abar abai.’
19 Loko lokago, láa loko lo amimó: Vatí okove. Geza numuni apá ligizani lugaloka asú igo nenetini gizapa ve minatane, loko lotamó.
19 Naatu ana orot ukwarin iyasisir eo, ‘O i bar merar etei five abit inakaifen.’
20 Itó gelekelé izegipa makolímo aniteake láa loko limó: Guivahanínemaka, moni gó hámakó nemenimó nene gotunú asapú oko otoha oko ale molonoumó imane aleko nouve.
20 Naatu orot baitounin run eo, ‘Regah a kabay ibitu i abai an koukufet wanawanan asum ai boun inu’in iti abai ana abit maiye.
21 Geza gínikaha ve minokaninazo, ve makolite hoza alikago gihiláa utó okago aleaká noane. Itó ve makolite mini zuhá inató gihila omolokago nosánetá aleko asutoko noaká noane. Nenemú gelekuke geikumú nehelele vizekago monika nene gizapa oko alenoumole.
21 Ayu o isa abir, anayabin o a tur fokarin, turanah arih o aribe asir kubowabow kwanekwan, naatu turanah hai masaw o kubobobe asir kufafour kwanekwan.’
22 Loko lokago, gizapa vemámo láa loko lo amimó: Gelekelé izegipa golesa gezaka lani gakó nene ale viligoko goní nogetuve. Geza gínikaha ve noutímini mogona gelenane. Ve makolite hoza alikago gihiláa utó okago aleaká nouve, itó ve makolite mini zuhá inató gihila omolokago nosánetá aleaká nouve.
22 Regah misir iu, ‘O i bowayan orot kakaf nokonokow! Nati a tur i’o’omaim boro natatabir nafatumi! O iso’ob ayu i au tur fokarin, sabuw hai sawar abowabow kwanekwan, naatu hai masaw ayu abobobe afafour.
23 Nene mogonáne gelekanimóza, moníne nene peni numukuka molokako ámina moniló miní amiki nimilinitiko neza goha inake voko alitonazo. Nanamú neve.
23 Gewasin au kabay banikamaim itayai tabowabow amatabir anan saise tafan hitaya’abar atab.’
24 Loko loake, aí amatoka oti mina vegená láa loko lo kimimó: Moni gó aleneimó nene aliiki moni gó ligizani luga luga asú igo alenei vema nene amilo.
24 Naatu tatabir sabuw nati’imaim hibatabat iuwih, ‘Iti orot uman kabay gold kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay etei ten bowabow i kwaitin.
25 Loko lokago, keza ininá iake Guivahanitemaka, eza nene moni gó ligizani luga luga asú igo mota alekamole.
25 Baise hitatabir hio, ‘Regah nati orot i ana kabay etei ten bowaka.’
26 Liki likago, eza limó: Neza gakó makó lo likimitoze, gililo. Ve makolímo Ómasilokatí netá makó alenokoma gizapa lamaná itimó nene Ómasímo goha miní ameko aminogo ive. Itó netá makó gizapa lamaná amiti ve nenémo ale nouhe loko agata gilitimóza, Ómasímo goha ipá oko alinogo ive.
26 Iyafutih eo, ‘A tur ao’owen, sabuw iyab umah i’e’etaw sawar moumurih tebowabow boro tafan hinaya’abar nab, baise sabuw iyab umah nutanub tema’am aurin boro sawar en, naatu abisa kikimin nati biyahimaim tema’am boro hinabosairen.
27 Itó není gala ve nene nenikumú Guivahanite loló amitane liki liaká a vema kilímiki iki není nogómulaló kipili hililo, loko limó.
27 Naatu boun i akokok sabuw iyab ayu bai’aiwob isan men hikokok kwabow kwana iti nou’umaim kwarouw temorob.”
28 Izesú láa loko lo kemeake, Zelusalega vinogo ale goí o kemeko novike,
28 Iti na’at eo ufunamaim sabuw au nah i’iyon, wan au Jerusalem yen in.
29 Olivi agoka gohalaló numuni apá lositá nene Petepage itó Petania minasitó ale alí nolike, izegipala zuhagutí ve lositá nokimisilike,
29 Yen na tafaram Bethage naatu Bethany hairi sisibihimaim tit, Olive Oyaw an, basit ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih naatu wan iyafarih
30 láa loko lo kimimó: Lekeza helega numutoka viki anitiiki toki iza akaleva nagá zinamóma nene vegená kogohí geko mohona onamitimoláa nene ánigiiki vínasiki aliki alizo.
30 eo, “Kwanan bar merar ta nati namaim kwanatit naatu kwanarur auman donkey boubun hi’utan ebatabat boro kwana’itih, nati donkey i men yait ta bai afe’en yen remoramih. Kwana rufam kwanab kwan iti kwanatit.
31 Vínasiki aliki nisiko, ve makolímo nanamú nivínasasive loko nolikoma, Guivahanímo hoza nego ámina izamú limiselekago nousive, liki li amilizo.
31 Naatu orot ta nati’imaim na’iti nibatiy nao, ‘Aisim kwarurufam?’ ana tur kwana’owen, ‘Ai Regah ekokok.’”
32 Loko loake kimiselekago, keza vasigo, Guivahanímo goí oko lo kimi gakotó ámina netá utó imó.
32 Orot hairi hiremor hin, sawar abisa Jesu eo na’atube etei isah himatar.
33 Utó okago, toki iza akalevámini nagá nivínasasigo, iza amelage lekeza nene toki iza akalevama nanamú nivínasasive,
33 Hina hitit donkey boubun hirurufam, ana matuwan itih naatu ibatiyih, “Aisim au donkey kwarurufam?”
34 liki likago, keza láa liki li kemesimó: Guivahanímo hoza nego imane izamú lokago oko novínasusive.
34 Hiya’afut hio, “Ai Regah ekokok.”
35 Liki likasigo, iza amelage gili kimikago, toki iza nene Izesutoka aliki vikasike, hepekumú luhoaká góini gololohá iki ámina toki iza akalevámini amegesaló milikasike Izesú nene iza amegesaló ahulimikasigo,
35 Basit ihamiyih hirufam hibai hin Jesu biyan hitit, naatu hai biya baibiyon tafah hibosaisiren donkey tafan hiyabar uman hibai yen tafan mare.
36 toki izámini amegesaló minoake novigo, vegená keza hepekumú luhoaká góini nene gololohá iake gapoló nene avilisá itimi vamó.
36 Sabuw hai faifuw tafah hibosaisiren ef yan hiyabar tafanamaim remor in.
37 Lá niago, Zelusalega ale alitoake, Olivi agokalotí lomo noi gapoló vo alí noligo, izegipala zuha mukilite kogoliza nivizeke alévolé suni aligo ánigakumú nene gakó napagutí Ómasi agepoka lake,
37 Na Jerusalem tit biyubin auman, ef ta Olive Oyaw na’at re inan i awanamaim hitit naatu ana bai’ufununayah sabuw moumurih na’in Jesu ina’inan iwa’an hi’itah isan fanah sib God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio.
38 láa liki lamó: Guivahanímini gakotó agulizaki ve napa anitelimikane. Ómasímo nónohá zegetatize. Okulumakú nonagá oletino. Ómasímini mogonáa nene lapanalagi minino.
38 “God ata aiwob nigegewasin, Regah wabinamaim nan, tufuw maramaim nama naatu God auyomtoro’ot isan fair nama!”
39 Liki likago, vegená alegesá iki minakutí Palisaio monó ve makolite holúikú niake láa liki lamó: Gizapa ve geza izegipaka zuha imane láa liki lamilo loko lo hukoketamane.
39 Pharisee afa nati rou’ay wanawanamaim Jesu hiu, “Bai’obaiyenayah, a bai’ufununayah kukwararih awah tefot.”
40 Liki likago, eza láa loko lo kimimó: Neza lo likimitoze, gililo. Keza gakó lamiki ha minatamó nene, gehani imanete gakó napagutí negepoka linigave, loko limó.
40 Baise Jesu iyafutih eo, “I ana’uwih awah nafot, kabay iti ti’inu’in boro fanah nasib God hinabora’ara’ah.”
41 Lá oake, omo anitike Zelusale apá nánigake, agika nohizigo ive napa ike,
41 Jesu na Jerusalem tit iyubin nuw bar hiwowab batabat i’itin ana veya ana yababan ra’at rerey eo,
42 láa loko limó: Lekeza nonagá iki minata gakó gili ahuliaká niamó nene itína gamena gili alitanazo. Lá onoimóza, mogonáa halá geneimó nenazo, lokogómulatunú ánigi vevesaminigave.
42 “Tufuwamaim ma isan ana ef iti boun enan akisin itaso’ob. Baise boro men ina’itin, anayabin mata hibofafar.
43 Gamena makó lekelitoka noiko, gala velinite iki numutini apatini hizi vigiiki mikasi amumú iki geisa hiziiki, likilími vigiiki
43 Mar boro enan a rakit sabuw boro roun roun hina’ar bebera’uh a ef hinarufut, run tit isan boro nafokar,
44 vená izegipatinigi lekehelú iki likipili gesá inigave. Lá niiki numutini zivi akúvasivi niiki geha numuni nene ziki akúvasikiko gehani nene amupiló amupiló iki mililiki itekutí gululupaso asú inogo ive. Lekeza Ómasímo lukugutó vizinogo lekelitoka amómámini mogona gili vevesamamó nenazo, ámina suni lekelitoka utó oleketanogo ive.
44 hinabat hinayuw hinarab, hinagurus, natunatun wanawanamaim tema’am etei boro hinarouw hinamorob. kabay iti etei boro hinarab hinagurus nasawar, boro men ta hinihamiy ana efanamaim na’inumih, anayabin God ana sabuw baiyawasihimih nan o men i’inanimih!”
45 Loko Izesú loake, monó zagusaveú itike netá matá meina konaló vegená kimisele nahulake,
45 Jesu na Tafaror Bar wanawanan run, ana was efanamaim sabuw sawar hiya hima hitotobon itih naatu nunih ufun hitit.
46 láa loko lo kimimó: Ómasímo li gakó nene monó gotolaú láa liki luhuva gizinamóma neve: Není numunimú Ómasiloka loaká numunive liki litave. Láa liki gizinamóza, lekeza guminaló veta halá giki miniaká nia geha mulí lilí ikave.
46 Iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God iti na’atube eo hikirum, ‘Ayu au Bar i yoyoban ana bar, baise kwa kwabai kwabotabir na bainowan hai wawa’ir watu matar!’”
47 Loko lo kemeake, gamena gamena monó zagusaveú nene monó gakó lainim-oketamó. Lá noigo, guguni giziaká ve napagi monó mogona apí-ikimiaká vegi itó Zuta vegenalitini monó gizapa vegi keza apili hilita gapováamú vitagá amóza,
47 Nati’imaim Jesu mar etei Tafaror Baremaim ma sabuw i’obaibiyih. Baise firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu sabuw hai ukwarih hikok kwanekwan i mi’itube hitarab temorob.
48 vegená mukilite Izesú li gakó nene gámemé iki gili minikago, Izesuni apili hilita gapo ali utó amamó.
48 Baise ef hinunuwet men ta hitita’urimih, anayabin sabuw etei’imak i Jesu ana tur akisin hinonowar naatu men hikok boro tur ta hitasa’ir.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.