João 12

Monoq Gotola Gosohaq (GAH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Asenini zeketakumú gele minoaká holisi gamena alitokago gamena 6-a veletoka ha nego, Izesú eza Petania numutoka vo anitimó. Ámina apató nene emane amunaló Lasaloni heleneikutí alémo otimó.
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Áminaló nene nosánetá gizi vatá ikago, Matá nene hizeko gona moloko ale nokimigo, Izesú nene Lasalogegi makó minake nosánetá namó.
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Niki niago, Maliá nene anuva lamanaki netupa agulizaláa nalita loko meinava iteko mina netá nene hapu lita potologú minamó nene Izesuni agisaló holomiake, gotola zopovalatunú gilatoko ale lamaná otamó. Lá okago, numukuka anuvámo moloake minamó.
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 Lá okago, izegipala zuhagutí ligive makó Kaliotó numutotí ve agulizá Zutá eza minoko Izesuni amimika liti ve nenémo láa loko limó:
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 Anuva lamanaki netupa hanuva minatinazo. Nenémini meinava moni gó losive makole hizekoko gohogó vegená kemekuko etatinazo.
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coins tatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Loko limó nene gohogó vegenakumú geleko limó negopa, áisi nene lelí moniló gizapa oko noigo moni alimi namego, ale halá halá geko minoaká inazo, nenemú limó.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 Loko lokago, Izesú nene limó: Ahulikalo. Helekugo gale zinitanigi anuvavagi netupa nene nugupeló hilinitatakumú geleake loló onimikave.
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 Gohogó vegená keza nene lekezagi miniliki viki minaniganae. Neza nene lekezagi mino-loko voko minaminogo uve.
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 Loko lokago, Zuta ve mukilite Izesú neneloka noive liki nila gakó giliake áminaló anitemó nene Izesukumukó nomimó. Lasaloni emane amunaló heleneikutí alémo oti vegi ániganigi amó.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 — ausente —
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 — ausente —
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 Akiake gó lokago, holisiló a vegená mukilite Izesú Zelusalega noave gakó giliake,
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 kokonasi agila letiki Izesú ati gapoló militanigi aliki vamó. Hotu liake sigaga litimi nivake agae, Guivahanímini gakotó anitelimikane. Ómasímo lusa gegetatize. Isilae ve lelí gugulizaki vele noane.
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 Liki nilago, Izesú eza toki iza akaleva makó ánigoake, amupiló iteake vimó. Nene monó gotolaú gakó láa loko minató gele minake lá imó:
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 Zaion agokaú vegená lekeza lekelegesá legemino. Gilinahe. Agulizaki velini nene toki iza akalevámini amupiló iteake noave.
15 “O Zion Natun Babitai, Men inabir;
16 Ámina gakó nene izegipala zuha leza goí oko gele vevesamunimóza, alika Izesú nene okulumá lapanalagú atiginá oko itekago, nene gakó goha gelekunike, ámina gakó aikumú gizi milamómaló ámina avevezaha itake lá amó neve loko gele vevesunimó.
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 Itó Izesú nene Lasaloni sele lo amekago heleneikutí gonosi galegutí limigo ániga vegená mukilite keza ámina sunimú vegená lugáa avetó iki li kimiki minamó.
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 Ámina sunímini gakó giliake, mukilite gapoloka hotu lanigi vamó.
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 Lá ikago, Palisaio monó vete kezáini ligili hagili niake lekeza gilinahe. Hizi lí itata hoza nalemó nene gihila nomigo, vegená mukitoka aitoka gímizi asú niave, liki lamó.
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 Ámina holisigú Ómasi geké lotatune liki Zelusale numutoka tiva vegenakutí Kiliki ve lugáa minamó.
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 Keza nene Galilaia mikasiuka Petesaita numutotí ve Pilipó noitoka vake, ve lamanámaka, Izesuni ánigatune loko noune.
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 Liki likago, Pilipó nene Etuluni lo amekago, ezagi makó viki Izesuni li amikasigo,
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 ezáa hilitikumú anoza gakó láa loko limó: Okulumakutí lumu ve gihila není lapanánegi luhuváa utó iti gamena mota alitokave.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 Lamaná lo likimitoze, gililo. Kilé zuha makó nene mikasigú hizemitunimó nene hanuvagó minanogo ive. Mikasigú hizekuko, lemeko nenegú helekoko mikasímini nosánetá loló okoko gihila mukí zinogo ive.
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 Áminámini oko makó keza kigika kemeníikumú gilikiko ititimó nene, alikaloka kigika kemeni gopa inogo ive. Makó keza mikasigú miniki nenikumule liki kigika kemeníikumú gilikiko limitimó nene alévolé kemetameni ali luhanigave.
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 Ámina Kiliki vehe itó vegená makó ahe není gelekelé izegipa minatune liki gilitamó nene némegetiki ataze. Lá ikiko neza minomo ititotoka gelekelé izegipánegi makó minanogo une. Itó nasahilí initata vegenalitini kugulizá nene améneho ale otinogo ive.
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 Nigika ololó oake, luvoluvo zekave. Lá okazo, nenemú nanave litove. Aménega, gamenaváne alitokaze, nugupeló ititi netá molo hotó onetozo litomó nene etamitinazo, láa loko lamitove. Miluma gilito netá mota numupiló itinogo noigo, gamenaváne okaze.
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 Nenemú aménega, geza lokako, gugulizalímini luhuva utó itive. Loko lokago, okulumakutí gakó láa loko limimó: Nugulizalímini luhuva mota gonanalivagi utó okamóza, utó oloko voko utó okogó minanogo ive.
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 Loko ligo, vegená mulusi miliki minamó keza giliake, ageló makolímo gakó lo amekave.
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Liki likago, Izesú láa loko lo kimimó: Gakóma nene nenikumule loko nomive. Lekelikumule loko utó okave.
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 Itína Ómasímo imane mikasigú vegenalitini lihimáinimú meina kimiti gamena mota alitokave. Itína imane mikasigú agulizaki Satani amisilinogo uve.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 Imane mikasigutí zaló nilími otikiko, numutó namató vegená alesa molo kemekugo, nenitoka imi asú inigave.
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 Loko limó nene zohota zaló hilitikumú anoza gakó limó.
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Loko lokago, mukí mina vegenalite láa liki li amemó: Leza monokú nene gologí oletative loko lo mololeta ve eza nene helemoko mino lúaló moloko minanogo ive liki luhuva gizina gakó gelenounimó nenazo, geza okulumakutí lumu ve gihila nene zaló nilími otikiko hilitove loko nanamú nolape. Okulumakutí limi ve haitolíminimú nolane.
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Liki likago, Izesú láa loko lo kimimó: Ló liví nene gamena komáisí holutikú hanatanogo ive. Nenemú límugusi nenémo lekelitoka sinitokatize, ló livíma lekelitoka lapaná noliko aliiki minalo. Ve makó keza límugusi gapogú vitamó nene, gapo ánigi hee laminigave.
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Nenemú livíma lekelitoka miniko, ali lá ilo. Lekelisi livilímini mututoni loló itune likima nenikumú gili alévolé ilo, loko limó.
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Izesú eza haitopaitó suni kogómulaló ale utó okago ánigamóza, aikumú gili alévolé amamó.
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 Lá amó nene Ómasímini agepagutí gakó loaká ve Isaiá li gakó nene alévolé itive liki lá amó. Eza lo goselé ike gakó láa loko luhuva gizamóma neve:
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 Itó Isaiani gakó makó láa loko luhuva gizató keza gili alévolé amamó neve:
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 Áisi kogómula gahaga like kigika ale gopa okago, keza kogómulatunú netá matá ánigi hee lisá amave. Kigika ali viligamago, kelémo lamaná itomoláa nomive.
40 “God iwa’an matah hifim
41 Loko Isaiá limó nene Izesuni lapaná okulumakú nego ánigoake limó neve.
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 Lá okago, Zuta vetini gizapa vegutí lugáa nenete Izesukumú gili alévolé amóza, lo utó itunimó nene, Palisaio monó ve nenete monó gapo hizi lí ilimikatave liki kehelele vizekago, li utó amamó.
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 Keza vegená makolite legepoka litave likigó iki miliki iaká amó neve. Ómasímo lelémo napa itive liki iki miliki isá amamó neve.
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Lá okago, Izesú nene gakó napagutí láa loko limó: Makó keza nenikumú gili alévolé itamó nenete nenikumukó negopa, nimisili ve aménehinimuki gili alévolé inamó geleneive.
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Makó keza není ánigi hee litamó nenete nimisili vegi ánigi hee hee linamó geleneive.
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Nenikumú gili alévolé ita vegenalite límugusigú minamitave loko mikasiuka vegenalitini liví minanogo lemenoumóma neve.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 Makó keza gakóne imane giliiki gili ahulatamó nene, nénisigó goní oketaminogo uve. Nénisi nene mikasiuka vegená lihima kimitove loko negopa, numutó namató vegená kugutó vizitove loko lumumóma neve.
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 Makó keza není ahuli hotó inimiiki není gakó ahulatamó nene, gakó lo mulumó nenémo gamena napaló goní oketanogo ive.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 Nezáne nagata geleko losá amuve. Améneho nimisili vémo lo utó itane loko lonimikago loaká nouve.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 Lá nouke, neza agepagutí gakó nenémo alévolé oko minoaká mogona ale utó oaká noive loko gelenouve. Gakó nolumó nene améneho litokó loaká nouve, loko Izesú limó.
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.