João 10
Monoq Gotola Gosohaq (GAH) vs AAI
1 Izesú gakó makó láa loko limó: Neza lamaná lo likimitoze, gililo. Makó eza sipsip izatini geisagú itinogo gatekú itemoko geisa gohalaló itekikoma, gumina vaukaló ve noive loko litune.
1 “Turobe a tur ao’owen, bobaituw hai fur ana etawanamaim orot men imaim narun, baise nakayam ef ta’ane narun, nati orot i bainowan mowan.
2 Gatetó ititi vemú nene iza gizapa ve noive loko litune.
2 Orot yait etawanamaim erur, i bobaituw kaifenayan.
3 Áisi nene anitekiko gatetó gizapa ve nenémo gahe segetanogo ive. Itó sipsip izava keza gizapa vémini anó lupamú gilinigave. Nigiliko sipsip izavatini kugulizá oko sele noloko geisa mikutí kelémoko liminogo ive.
3 Orot fur kaifenayan boro etawan isan nabotawiy naatu bobaituw boro orot fanan hina’inan naatu ana bobaituw ta’ita’imon wabih naso’oben na’afih hinanowar naatu nabotaitih ufun hinatit.
4 Ezáa mututoni kelémoko lemeko ale goí noigo, anó lupamú gelekune liki ámegetanigave.
4 I ebotaitih ufun tetitit anamaramaim, i wan ebi’iyon, naatu ana bobaituw ti’ufunun bairi tenan anayabin i fanan hiso’ob.
5 Haitó ve makolímini anó lupamú gelemitamó nenazo, ámegetaminigave. Kelegesá legekiko, golisi inigave.
5 Baise fanan ta boro men hini’ufunun, anayabin i fanan men hi’inan imih boro hinabihir.”
6 Loko Izesú anoza gakó láa loko lo kemekago, keza nanamú lihe liake, gili vevesamamó.
6 Jesu iti kawen turamaim eo, baise tur ana naniyan i men hibaimih abistan isan eo’o.
7 Lá ikago, Izesú eza miní ameko lo kimimó: Lamaná lo likimitoze, gililo. Sipsip izatini geisagú itiaká gateni nénisi nene nouve.
7 Imih Jesu tur ibanak eo maiye, “Turobe a tur ao’owen, Ayu i etawan bobaituw isah.
8 Nénisi noamugo soza monó liaká ve utó amó mukitó nene gumina vaukaló ve minamó. Nenemú sipsip iza keza gakóini gili alisá amamó neve.
8 Sabuw afa wan hinan i bainowah naatu bokwanekwaneyah, baise bobaituw men tainih isah hirub fanah hinowaramih.
9 Gateni nénisi nene nouve. Makó keza není nivilegemiki miniki geisagú ititamó keza latila aminigave. Némegé némegé iki minumuni lamanakú mihina inigave.
9 Ayu i etawan, yait ayu wanawana’umaim run enan boro yawas nab, boro hinarun hinatit fotan gewasin hinagatur.
10 Guminaló ve eza voko sipsip iza vauka apeleko aleko vinogogó geisagú iteaká noive. Není sipsip izate alévolé kemetamenigi minumuni lamanakú mihina iki minatave loko lumumóma neve.
10 Bainowan tenan i bain, asbunin naatu gurusin akisin hinot tenan; Ayu anan i boro yawas gewasin hinab hinama boro men abistan ta isan hiniyababan.”
11 Nénisi nene sipsip izatini gizapa ve lamaná nouve. Gizapa ve lamanalímina sipsip izamule loko minoko aleko oakaláa ahulatimó neve.
11 “Ayu i bobaituw gewasu. Bobaituw Kaifenayan gewasin ana bobaituw isah ana yawas ebi’inuw.
12 Gelekelé izegipa nene iza amelaho minamive, itó gizapa lamaná oko amitimó neve. Nenemú hela gala anitekiko, ánigooko sipsip iza ahulokimioko golisi inogo ive. Lá okiko, hela gala nenémo sipsip izama kepeleko kelémo hutilí inogo ive.
12 Bobaituw kaifenayan orot ta men karam bobaituw nakaifen naatu i men nowan. Imih anamaramaim haru tuwetuwenih nan na’i’itin, i boro bobaituw nihamiyih nabihir. Naatu haru tuwenituwenih boro bobaituw bairi hiniyow naatu hina’abargiyih nanabin hinabihir.
13 Eza monimukó hoza aleaká noinazo, sipsip izamú makó gelesá amike ahulokimioko golisi voaká noive.
13 Orot boro nabihir anayabin i orot ta hibai na ma ekakaifen, imih bobaituw isah i men enotanot gagamin.
14 Nénisi nene sipsip izatini gizapa ve lamaná nouve. Aménehiki nezagi ánigoko gelenousive.
14 Ayu i bobaituw kaifenayan gewasu. Au bobaituw asu’ubih naatu i ayu hisu’ubu.
15 Ámina oko vegenáne zuhagi nezagi ánigoko gelenoune. Nenemú není sipsip izamule loko minoko aleko oakánéa ahulanogo uve.
15 Tamai ayu susu’ubu na’atube, ayu Tamai asu’ub naatu au yawas bobaituw isah ai’inuw.
16 Itó sipsip izáne mulusi makó niave. Keza imane mikasigú vegenalitini geisa mikutí niamave. Neza kelémoko okugo, nonó lupamú gilinigave. Lá ikiko, sipsip iza mulusi hamokó minanigave, itó ámina oko gizapa ve hamokó minanogo uve.
16 Bobaituw afa ayu nowau i men iti fur wanawanan tema’am. I auman anabuwih hinan hinarun. I auman ayu fanau hinanowar, nati’imaim i boro bobaituw ta’imon naatu kaifenayan ta’imon.
17 Neza minoko alekóne ahulanogo noukumule loko améneho agika nemeaká noive. Ahulokinake, gosohá goha alinogo uve.
17 Tamai ebiyabuwu anayabin ayu au yawas ani’inuw, saise yawasu anama maiye.
18 Minoko alekónéa makolímo ipá aminogo ive. Nene nezáne nagata geleko ahulanogo uve. Neza minoko alekóne ahulatove loko itó goha alitove loko nenémini zámuza nenitoka neve. Nenémini itane loko améneho lonetonoimóma neve.
18 Men yait ta ayu au yawas nabosair, baise ayu taiyuwu au kokomaim au yawas anayara’iy. Ayu au fair ema’am anayara’iy naatu au fair ema’am anabora’ah maiye. Iti obaiyunen i Tamai biyanane abai.”
19 Loko Izesú némika loko lokago, Zuta vegená keza giliake, goha ligí ahuligí iake, mini luga luga amó.
19 Iti tur hinonowar anamaramaim Jew sabuw tarsibih maiye.
20 Lá okago, mukilite holosi makó nene agikagú minokago gakó gopa nolinazo, nanamú gilinigi nilave.
20 Sabuw moumurih maiyow hi’o, “I demon hitounbubur ema’am naatu ebikoko’aw. Aisim ana tur kwanonowar.”
21 Liki likago, lugáate láa liki lamó: Holosi makolímo agikagú minatimó nene, gakó nenémináa makó laminogo ive. Itó holosi makolímo kogómula lika vegenalitini kogómula ma ale goloutoketaminogo ive, liki lamó.
21 Baise sabuw afa hi’o, “Tur iti na’atube men karam orot demon hinatounbubur ema’am nao’omih. Mi’itube demon orot matan fim nabotawiy?
22 Zuta vetini monó zagusave lusa gemó nenémini holiváa hepé gamena alitonoigo minamó.
22 Nati rarabkokou wanawanan Tafaror Bar ana hiyuw wabin Koksouwen i Jerusalemamaim hibogaigiwas.
23 Izesú eza monó zagusave gaizopa agika makó agulizá Salomoni nenegú olío vogá ogá oko noigo,
23 Naatu Jesu Solomon ana efan awan ta Tafaror Bar wanawanan imaim bat reremor.
24 Zuta vetini monó gizapa ve keza iki alími vigiake, láa liki li amemó: Geza gamena hána nanamú mogonaka ale halá gekako, gele gopa oaká noune. Geza gologí oletative loko lo mololeta vema noitanimó nene lo utó moloko lo lememane.
24 Jew hai ukwarih hiru’ay hi’arbebera’uh hi’u, “Mar bai’ab boro inabotani anama anakaifi? O Keriso na’at, bebeyanamaim ku’o anowar.”
25 Liki likago, Izesú láa loko lo kimimó: Neza lo lekemeaká noumóza, lekeza gili seketigí iki gilisá amave. Aménehini gakotó alévolé suni loló oaká noumó nenémo mogonáne lo utó moloaká noimole.
25 Jesu iyafutih eo, “Ayu kwa a tur aowen, baise kwa men kwaitumatum. Ina’inanen ayu Tamai wabinamaim asisinaf i ayu isou eo’orereb.
26 Lekeza nene sipsip izáne lilí iki minamakeve liki gakóne gili seketigí amave.
26 Baise kwa men kwabitumatum anayabin kwa men ayu au bobaituw.
27 Sipsip izáne lilí iki nia vegenalite nonó lupamú giliaká niago, neza ánigoko geleketonougo némegetiaká niave.
27 Ayu au bobaituw asu’ubih imih fanau hinowar tebi’ufnunu.
28 Neza alévolé kemetameni kemekugo, latila amiki mini lúaló miliki minanigave. Není nigizakutí ve makolímo keí ipá aminogo ive.
28 Ayu yawas wanatowan abitih; naatu boro men ta nakasiy; men ta ayu umou’umaim nabosair.
29 Améneho nenitoka kelémo mola ve áisi nene netá matá mukí kivilegeko noigo, aménehini agizakutí makolímo ipá aminogo ive.
29 Tamai ayu bow bitu i ra’at etei natabirih, imih ayu Tamai umanamaim men yait ta nabosairen.
30 Nezagi aménehiki leza hamokó nousive.
30 Tamai naatu Ayu airi i ta’imon.
31 Loko lokago, Zuta vetini monó gizapa ve keza gehani goha aliake, apili hilinigi niago,
31 Ibanak maiye Jew sabuw kabay hibow hitarabimih,
32 Izesú láa loko lo kimimó: Hoza lamaná haitopaitolímini nene aménehini gakotó aleaká noumóza, lekeza hí hoza ánigamó golesa okago gehanitunú nipili hilinigi niave.
32 baise Jesu sabuw isah eo, “Ayu Tamai biyanane ina’inan gagamih moumurih maiyow ai’obaiyi. Anayabin iti isan ayu kabayamaim kwanarabu.”
33 Loko lokago, Zuta gizapa ve keza anotó aliki láa liki lamó: Hoza lamaná aleaká noanikumú lamune. Geza lelikitana vema noanimóza, geza Ómasi avilegekanike gezakamú Ómasi nouve loaká noanikumú gehanitunú gipilinogo noune.
33 Jew hiya’afut hi’o, “Aki men nati isan kabayamaim anarabi, baise o God kubi’i’iyab, anayabin o i orot maiyow, naatu taiyuw God kurarouw.”
34 Liki likago, Izesú láa loko lo kimimó: Lekelí monó gotolaú Ómasímo goní hoza aliaká a vemú nene lekeza ómai netá niave loko lumole loko li gakó nene luhuva gizinamóma neve.
34 Jesu iyafutih eo, “Kwa a Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum ema’am, ayu ao’o kwa etei i god?
35 Nene Ómasímini gakó utó okimi vegenakumú ómai netá niave loko limó nenazo, itó monó gotolaú luhuva gizinamoláa nene lemeko akatimoláa oko nomive.
35 I etei god narouw na’a’afih na’at, tur God i menane na naatu Buk Atamaninamaim hikikirum men hina’astu’ub.
36 Nenemú améneho nelémo otopá zeake nimiselekago mikasiuka lumu ve neza Ómasímini gipala nouve loko lumó nenazo, nenemú lekeza nanamú Ómasi avilegeaká noane liki nilave.
36 Ayu Tamai yasairu i nowanamih amatar naatu irubinu naatu iyafaru ana iti tafaramaim atitit i boro mi’itube? Mi’itube ayu God bai’i’iyabin kwarouw kwa’o’o, anayabin ayu God Natun arouw ao’omih?
37 Hoza aleaká noumó nene ánigikiko, aménehini avotigí amikoma, gakóne gili ahulatamó nene lamaná onoive.
37 Ayu Tamai sisinafube men ana sisinaf bibaitutumu.
38 Itó ánigiko, není hozagi aménehini hozagi hamó lelegitó onoikoma, gakónemukopa alévolé suni loló oaká noumó nene ánigalo. Ánigi guni itamó nene, améneho není nene akiseneive, itó neza ámina oko aménehini akiseneive liki giliiki mogonáa gili lamaná inigave.
38 Baise ayu ata sinaf kwa men kwatabitutumu na’at, karam nati ina’inanen kwata’itah kwataso’ob imaim kwatitumatum, ayu i Tamai wanawanan, naatu Tamai i ayu wanawanau.”
39 Loko loake, goha nagá aminigi niakutí ahuloake vimó.
39 Ibanak maiye bain rabinamih hiwa’an, baise i umahine soratait tit.
40 Vike Zota nagamí vola helega Zoní apí oko monó nagamí holoketa apató goha voko minamó.
40 Naatu Jesu ibanak matabir maiye Jordan rabon rounane, marasika John sabuw imaim bapataito bitih efan imaim tit naatu Jesu imaim ma.
41 Neneló noigo, vegená mukí aitoka anitiake, láa liki lamó: Zoní nene golivagi netá makó alemimóza, imane vemú gakola limóma mukí mota gihila zekave.
41 Naatu sabuw moumurin maiyow hina biyan hitit, naatu hi’o, “John ina’inan men ta sinaf a’itin, baise John iti orot isan eo’o i turobe.”
42 Liki liake neneló vegená mukilite Izesukumú gili alévolé amó.
42 Efan nati’imaim sabuw moumurin maiyow Jesu hitumitum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.