Atos 27
Monoq Gotola Gosohaq (GAH) vs AAI
1 Pauló nene Italia mikasigú Loma apatoka vitive liki li hukikago, Loma ami vetini gizapa ve makó minamó, agulizá Zulió. Áisi ami vetini mulusi makó agulizá Agustonive liki lamó nene mulusiló gizapa oko minamó. Lá noigo, kiapé eza nagá numukú mina ve makoki Paulonigi nene Zulioni agizakú milikago, kelémoko vike sipigú nezagi makó itunimó.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Ámina sipi nene Atalamito apatokatí okago, Asia mikasi age nagamí agilikaloka numuni apá mukí minató vitive liki likago, áminagú itekunike, Masetonia mikasigú Tesalonika numutotí ve makó agulizá Alistakó ezagi makó vuhá.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Akokunike gó lokago, sipi nene Sitona numutoka vo anitekago, Zulió nene Pauloni alémo lamaná oake gele amekago, numutoka aniteake agivelagini ánigokimikago, nasahilí itamó.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Lá ikago, goha sipigú itekunike novuko, vuni gapolokatí una napa alekago, Saepalasi mikasi pokola sogaloka nego una napa alemi liginaloka avilegeko vunike vunike,
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Silisia mikasi itó Pamapilia mikasi agilikaloka letoko vunike vunike, Mila numutoka Likia mikasigú anitehá.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Neneló sipigutí lemekunike Alesatalia apatokatí sipi makó oko minamó nene Italia mikasiuka vinogo noigo, ami vetini gizapa ve nenémo lelémago, ámina sipigú itekunike,
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 ako molo moloko silipa oko hana hana oko vunike vunike, Kinito apá liginaloka anitekuko, unámo lelémo gopa okago, numuni apá ahulokunike, Kiliti mikasi pokolámini agilikaloka una alemi liginaloka vunike, Salomone apá avilegehá.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Silipa oko vunike vunike, Lasea apá agilikaloka apá makó agulizá sipi lamaná oko minoaká i apá neneloka génopa génopa oko vo helega unimó.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Age nagamikú gamena hána vova vova oko nominuko, golini gamena alitokago nene, Pauló nene helekatune loko geleake,
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 kagata aleko limó: Náavegúe, goha vitupe loko gulumóza, vamitunimoláa onoive. Sipi ategekiko, henonigó golesa amitive. Vegenaki mukitoka age nagamikú limitupe loko gulumó, gena okago, noluve.
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Loko lokago, ami vetini gizapa vemámo Pauló li gakó gele ahuloake, sipiló aleaká i vegi itó sipi amelahiki keí gakó gele alimó.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Lá okago, age nagamí ohuni ánigamó nene golini gamenagú nene sipi áminaloka minamitimó okago, nenemú Kiliti mikasi pokolaló ohuni makó minamó agulizá Poeniki nene ho nolimi agilikaloka, neneló voko nouko golini gamena asú itihe liki mukilite kagata aliki lamó.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Likago, sogalokatí una makó hana hana oko alekago, mota sipigú vitune liki giliake, lukesava akiliki ali milikago, Kiliti pokola agilikaloka novuko,
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 vo hána amuko, ámina pokolagutí ohuhú napa agulizá ezega agilikalokatí ohuhú nene amuzavagi utó oake,
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 lape ale viligatimó okago, lizamuha zekunike ahulokuko, sipima gopa gapo veleko vimó.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Voko pokola koma makó agulizá Kauta loko nene helegaloka nego ohuhú alemi liginaloka novuko, sipi koma makó gelelehá unimó nene nagamikú holatimó okago, génopa hoza aleko,
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 gelelehá oko sipi napamagú ale molokunike, sipi napama atigitihe loko lepa nagatunú vóvotoko alunimó. Lá okunike, getanímogó o mina apá agulizaláa Silita loko netoka vokatune loko seli nene ohuhulímo aleko akúvasokative loko vínasoko ale molokuko, sipima gopa gapo veleko vimó.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Lá okago, ohuhúma amuzavagi aleva aleva oko minamó. Aleko noigo, gó lokago, henoni lugáa nene age nagamikú ali ahuli ahuli amó.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Lá iake, gó lokago, sipímini netá matala lugalokatí ámina oko ali ahuli ahuli amó.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Lá iki mina gamena luguháma ohuhú napa aleva aleva oko noigo, ho ikani sonohí loko lapaná lamigo, vita gapo ánigamake voko gopa itupe liki kagata giliake kelegesá ligimó.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Lá iki niake nosánetá mosiake, gamena hána minikago, Pauló nene holúikú oteake láa loko lo kimimó: Vegúe lekeza gakóne gelelina nene, itó Kiliti pokola ahulamutilina, henokanoni nene gopa amiline.
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Itína nene lekelisi lekelegesá legemino. Vegená nene golesa aminogo une. Sipigó golesa inogo ive.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Holugú není gupá ze ameaká nou Ómasímo gelekelé izegipala noutoka ageló makó amiselekago,
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 lemeake láa loko lo nemekave: Paulo, geza gelegesá legemino. Geza Loma vetini agulizaki ve napama noitoka hanuva voko anitinogo ane. Gelenape. Ómasímo geí asega zegimikoko gezagi sipigú nia vegi asenini zeketanogo ive.
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Loko lo nimimó nenazo, nenemú nigivénegita, mulutikú lamaná gililo. Ómasímo li gakó nene haha amoakalímini nenazo, gakó imane lo nimimó nene áminaló molative loko gelenouve.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Lá onoimóza, sipi nenémo mikasi pokola makotó voko hizeko lolosa ginogo ive.
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Láa loko lokago, Atalia age nagamikú gopa gapo veleko nouko, holisi lositá oko vokago, holugú akovevé nene sipi amelage keza mikasi makó ale alitokune liki kagata gelemó.
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Giliake, nagá ahulikago, limimó nene, ve makolímo agizani alémo sipitoko molo geleko ánigamó nene 20-a voko alekago, komama nivake goha mili giliki ánigamó nene 15-así voko alekago,
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 sipi nene gehani amupiló iteko zeko ategekative liake, kehelele vizekago, sipi agasalokatí lukesava losive losive ahulikago, lemekago, gó la la liki niago,
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 minake sipi amelage keza sipi nene ahulokinake golisi itune liki giliake, sipi komama vínasi ahulikago, nolimigo, soza lake leza sipi agokalokatí lukesava makó ahulokuko limitive.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Liki nilago, Pauló nene ami vetini gizapa vegi vegenala zuhagi láa loko lo kimimó: Ámina ve nene sipi napagú minamitamó nene, lekeza age nagamikú simá nanigave.
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Loko lo kemekago, ami ve keza sipi komámini nagala huki ahulikago, sipi koma nene age nagamikú gopa gapo veleko vimó.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Lá okago, gó latihe liki ageva minikago, Pauló nene ve mukitó láa loko lo kimimó: Lekeza nosánetá namake miniliki nitiki gizapa iki niago, holisi lositá oko novigo, lukugupe ahulikave.
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Nenemú nosá natave loko noluze, pelevesava zemilo. Nosá niki kii likiko, lekegepa vamiko, avasavagi hanuva vinogo une.
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Loko loake, mukitó ániginago, nosánetá makó aleake, Ómasi agepoka loake, gitegeko namó.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Nokago, ánigiake, mulúikú lamaná okago, ámina iki nosánetá namó.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Ámina sipigú minuhaláa 276 vegená minoko,
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 nosá noko lagatupa ahulokunike, sipigutí laisi gó nene hilulú iki ali ahulikago, sipi nene vávani oko itimó.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Lá noigo, gó lo vesamá noigo, mikasi ánigamóza, ánigi hee lamake gopa iake, ohuni makotó getani gunula ánigiake, lapema neneloka voko getatoka ititive liki giliake,
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 lukesava akiliake, nagala huki ahulikago, age nagamikú lemekago, iha nagalaló vínasiki gelelehá iake, seliváa ali otikago, hepelímo alike hilulú o-loko getani netoka novike,
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 senató voko hize zagekago, sipi agokáa nene mikasigú hize gilitoake minokago, age nagamilímo valahuká zeake sipi agasaloka zeko atigimó.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Zeko ategekago, lapema ategesá okago, kalapusi vegená keza galanogosá ziki golisi vikatave liki ami ve keza kepele hilitune liki lova gizikago,
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 gizapa venini nenémo Paulokumule loko lo hukoketake, galanogosá ziaká amoláa keza apí iki nagamikú olíi mili mili iiki galanogosá ziki viki getatoka ititave loko,
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 itó galanogosá zemamoláa keza nene za gatapatoki sipi zevo ategevo imoláagi ali mili mili iiki neneló hilulú iiki viká viká itave loko loketamó. Láa loko lokimikago, leza ámina netá alekunike mikasiló avasavagi ite asú unimó.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.