Atos 26
Monoq Gotola Gosohaq (GAH) vs AAI
1 Láa loko lokago, Agilipá eza Pauloni láa loko lo amimó: Gezaka mogonaka lokako gilitune. Loko lokago, Pauló nene agizani hisú oko gakola láa loko lo kimimó:
1 Agripa iu, “O i baibasit abit taiyuw isa inao.” Paul uman bora’ah naatu taiyuwin wasfafar eo,
2 — ausente —
2 “Aiwob Agripa, ayu i abiyasisir anayabin boun o namaim Jew sabuw abisa isan ayu ubar hibitu i boro ana wasfafaru anao inanowar. Paul aiwob Agripa isah ibibinan|alt="Paul speaking to crowd" src="cn01993b.tif" size="col" loc="Act 26.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.1-2"
3 — ausente —
3 Iti ao i turobe, anayabin o i Jew sabuw hai binanakwar naatu hai ofafar iso’ob kwanekwan, imih o abifefeyani yatenanub inama ana’o inanowar.
4 Nénisi nene umaki ve komalotí Zelusalega ve nigivénegini holúikú minuke napa uke, oko moloko umó mogonáa nene Zuta vegenalite gilinave.
4 Jew sabuw etei ayu kek ana veya mi’itube ama’am i hiso’ob, ayu au yawas no aneika au tafaramamaim mi’itube ama’am ana Jerusalem atit ama’ama etei i hiso’ob.
5 Neza Palisaio ve monolímini izolahini lilí iki mina vetini holúikú minumó neve. Minugo mogonáne ániginamóma nenazo, kéisi litune likima hanuva linigave.
5 Ayu i manin maiyow bairi ama, imih ayu i hisu’ubu kwanekwan. Hinakokok na’at hina’orereb. Anaika ayu i Pharisee orot, kwafiren ana ofafar fokarin wanawanan i ayu ama, naatu men kafa’imo ofafar ta astu’ub.
6 Neza Ómasímo avotegini lo moloketa gakóma gihila zitive loko gele molo moloko noukumú imane gonitó nilími nimilago noluve.
6 Naatu boun ayu iti ubar tibitu anayabin God ana’omatanen ai a’agir bitih imaim ayu nuhufot ama’am isan, ubar hitu bairi tao.
7 Nene gihila zitive loko Isilae vegená lelí mulusi 12 leza únaká neteká Ómasi gupá ze ameko minoaká noune. Gugulizaki venemaka, hanuva lá oko gakó lamaná nene gele zagukumú Zuta vete gonitó nilími nimilave.
7 Iti omatanen i aki ai big etei 12 hibitumitum mi’itube hita’itin titurobe, imih fai mar dogoroh tutufin etei God hikwakwafir, naatu anayabin iti baitumatum isan. Aiwobomon, Jew sabuw ayu ubar hitu iti tao.
8 Ómasímo hele vegená kelémo oteaká zámuzagi noikumú lekeza nanamú gilikago lá osá amimó neve liki giliaká niave.
8 Kwa Jew sabuw iyab iti kwabatabat aisim God sabuw murumurubih ibiyawasih baitutumin isan kwa isa efofokar?
9 Itó neza Nasalete numutotí ve Izesuni monó ale golesa itove loko hoza napa alitove loko nagata geleaká umóma neve.
9 Ayu auman mat i na’atube anot, sawar moumurih na’in ata sinaf Jesu Nazareth mowan wabin ati’ib isan.
10 Gelekuke, Zelusalega ámina hoza apí umó. Guguni giziaká a ve napaloka lokugo, luhuva netá nimikago, Izesukumú gili ame vegená mukí numutó namató nene nagá kememo mohona oko minumó. Lá okuke, kipilikiko hilitave liki likago, gakóini hize lé okimiaká umóma neve.
10 Naatu nati na’atube Jerusalemamaim asinaf. Firis ukwarih biyahine fair abai God ana sabuw moumurih maiyow abow dibur aya. Naatu rouw morobomih teo ana veya ayu auman aibasit terouw temomorob.
11 Zuta vetini monó numúikú numúikú nene Izesuni vegenala zuha keza agulizá alivi letivi itahe loko nogosani kemeaká umóma neve. Lá okuke, nénisi nene lovámini galaváa minuke, apá hotokagi gopoguni moloketoloko vumóma neve.
11 Mar moumurih maiyow Kou’ay Bar efan tata’amaim abow biyababan aitih, naatu hai baitumatum baihamiyin isan a’okikimih. Na’atube hai baitumatum baigigimin isan a’okimih, naatu atit an menah tatabirih hai bar hai meraramaim bai akir kakafin maiyow aitih.
12 Lá oko nominugo, guguni giziaká ve napa nenete luhuva netá nimikago, keí gakotó nene Tamasiko numutoka vitove loko novugo,
12 Ana’an iti isan ayu firis ukwarih biyahine fair hitu hiyunu an Damaskas atit.
13 holínaka lokó okago, agae, gugulizaki venemaka, lapaná makolímo ho nene avilegekago ánigumó. Nánigugo, ámina lapaná nenémo okulumakutí limike, nezagi vegenáne zuhagi nouhatoka hize sata olimikago,
13 Baise efamaim anan bi’auyit auman, Aiwobomon, marakaw no marane, mamarakaw men veya na’atube, marakaw kwanekwan re ayu au sabuw bairi anan tarbebera’uhi.
14 mikasigú hupatoko akunimó. Akonouko, Ómasímini anó lupámo lelí Hipulu gakokutí láa loko lo nimigo gulumó: Saulo, Saulo, nanamú gopoguni nomolonetane. Sisi loaká nogosani nene eza hosímo agisatunú zitimó nene miluma gilinogo ive. Geza hosi izatini suni aleaká noanimómámo nene miluma nogelene.
14 Aki etei’imak me yan are, naatu ayu orot fanan anowar Hebrew turamaim iuwu eo, ‘Saul! Saul! aisim ayu irabu kubia’akiru? Ayu kubi’a’akiru i o taiyuw biya irab kubi’a’afiy.’
15 Loko lokago, Guivahani geza éagamave. Loko lokugo, láa loko lo nimimó: Gopoguni molonimiaká noani ve Izesunama noluve.
15 Ayu aibatiy ao, ‘O yait Regah?’ Naatu Regah eo, ‘Ayu i Jesu, o irabu kubia’akiru.
16 Geza ote minozo. Neza gelekelé izegipáne loló itane loko utó o nogumuve. Nene itína netá ániganimó itó minomo iteko netá matá gelepizugo ánigatanimó nenémini gakó lo utó oko minatane loko gelémo etó nouve.
16 Baise kumisir kubat, ayu o isa abirerereb ana rubini isou inabow naatu boun abisa isa mamatar sabuw afa hai tur ina’owen. Naatu abisa isa namamatar boro ani’obaiyi.
17 Zuta vegená imane itó hetoka vegenalitini kigizakutí gelémo ahulo ahulo ogetoko minatove.
17 Ayu o a sabuw Jew umahine naatu Ufun Sabuw umahine boro anatafafari. Ayu abiyafari nati sabuw wanawanahimaim inan,
18 Lá okinake, hetoka vegenatoka gimiselekugo, kigika kagata kolosiko, netá golesa nene kemegesa amiiki lapaná nene alitave. Lá iiki Satani agizakutí ahulimiiki Ómasímini agizakú minataze. Lá ikiko, lihimaváini ahulokimikugo, nenikumú gili alévolé inakumule liki vihelé ahelé liki niamoláatini mulusigú vi hiliiki minanigave, loko lo nimimó.
18 matah inabotawiy naatu guguminane inanawiyih hinatit marakawamaim hinarun. Naatu Satan umane inabow God initin, saise bowabow kakafihine notawiyen hinab, naatu God ana rourubin sabuw wanawanahimaim hai efan hinab hinamare.’
19 Gugulizaki ve Agilipaga, neza okulumakutí vamokitana netá ánigumóma gele alekuke,
19 Nati isan Aiwobomon Agripa, ayu abisa marane re ai’itin men ai fanasair.
20 ganá apí oko Tamasiko amelage itó alika Zelusale amelage itó Zutaia mikasigú amelaho ve itó hetoka vegená niamó keza kigika ali viligiiki Ómasiloka viki gímiziiki kigika ale viligoakalímini gihila ali utó itave loko nene monó lo kemeko minumóma neve.
20 Bowabow wantoro’ot i Damaskas imaim abusuruf naatu ana sabuw iyab Jerusalem hima’am isah atit, Judea wanawanan etei abinan naatu Eteni Sabuw wanawanahimaim auman a binan. Abibinan anayabin sabuw bowabow kakafihine God isan hitatatabir naatu hai bowabowamaim titurobe i dogor baikitabir hibai.
21 Nenémini umómave liki Zuta ve makolite monó zagusave napagú nigizató aliake, nepele hilitune liki niago,
21 Ana’an nati isan Jew sabuw ayu Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hibuwu hifatumu rabu morobomih hiwa’an.
22 Ómasímo alata moloake nelémo vatí omo vova vova noigo, monola nene vegená iti minamó limi minamó mukí lo kemeaká nouve. Lá uke, Ómasímini agepagutí gakó liaká a vegi Moseki alika utó iti netakumú li mila gakó nene láa loko lo kemeaká nouve:
22 Baise God tafafaru yawasu ama ana it boun atit, imih o namaim abat orot babin kikimin yen in orot babin gagamin etei matahimaim abisa isou mamatar i ao’orerereb. Ayu au tur ao i dinab oro’orot naatu Moses sawar abisa mataramih hi’o inu’in mamatar imaim ao.
23 Gologí oletative loko lo mololeta vema nene miluma geleko hilitive liki itó helemoláatini ale goí oketoko oteoko Zuta vegenaki hetoka vegenaki keitoka lapanalímini gakó ale utó oketative liki li hukita gakó lo kemeaká nouve.
23 Roubininenayan boro biyan nababan ni’akir naatu morobone, moroboyah wanawanahimaim i boro wan namisir marakaw ana yawas Jew sabuw naatu Ufun Sabuw isah nakurereb.”
24 Pauló ezáa mogonala láa loko lo nokimigo, Pestó nene gakó napa like láa loko limó: Pauló, geza itínasa negi hizekane. Gamena gamena luhuva netá mukí gatoko minoaká anitímo itínasa negi nohizene.
24 Paul iti na’atube taiyuwin wasfafar eo inan auman Festus Paul isan iwow eo, “O i kubikoko’aw so’obamaim nawiyi in kubikoko’aw!”
25 Loko lokago, Pauló láa loko lo amimó: Gugulizaki venemaka Pesto, negi gakó lamuve. Gakó lamaná gihila noluve.
25 Paul iya’afut eo, “Ayu i men abikoko’aw, au Aiwobomon! Tur abisa ao i turobe hai yabih auman.
26 Gakó nolumó nene, agulizaki ve napa Agilipá geleneive. Aitoka nene vávani oko litove. Nolu netá imane nene asugunatoka utó amimó nenazo, agulizaki ve Agilipá gele asú onoimó neve.
26 Aiwob Agripa, ayu o namaim men erebir auman ao’omih, anayabin iti sawar etei o iso’ob, naatu sawar iti himamatar boro men karam nuhinaburumih. Anayabin iti sawar men ta umasusunamaim mataramih.
27 Gugulizaki ve Agilipaga, geza Ómasímini agepagutí gakó liaká a vetini gakóma mota gele alévolé onoape. Mota gele zagenane loko gelenouve.
27 Aiwob Agripa o dinab orot kubitutumih? Ayu aso’ob o kubitumatum!”
28 Loko lokago, Agilipá nene Pauloni láa loko lo amimó: Láa lako lako mino hána aminake Kilistoni vegenala loló itane loko nolape.
28 Aiwob Agripa Paul iya’afut eo, “O kunotanot iti veya ta’imon o boro ayu dogorou inikitabir anan Kirisiyan anamatar?”
29 Loko lokago, Pauló láa loko limó: Gamena hána nominoko loló itape itó mino hána amoko loló itape neza gelemuve. Gezagi ve lugáagi itínasa imane gakó nolugo nigelemó mukitokagi Ómasímo lekelémo vatí iko nenikitana lilí itave loko noluve. Nigizató nagá zinamó nenemú lamuve. Monokumukó noluve.
29 Paul iya’afut eo, “Veya kabumin o veya manin ayu au yoyoban God isan i men o akis baise kwa iyab iti boun ao kwanonowar i mi’itube kwatan ayu ama’am na’atube kwatamatar. Baise men akokok hinafatum dibur hinayariyi kwanama.”
30 Loko lokago, agulizaki ve napa Agilipá ezagi kiapeki mohó agunala Pelenikeki ve lugáagi otiake,
30 Naatu Aiwob orot, gawan orot Bernis, naatu sabuw afa hima’am etei himisir.
31 hetoka nilemeke ligili hagili niake ve imanémo hiliti netá ahe nagá numukú minati netá ahe ma alemive.
31 Efan hima tur hinonowar hihamiy hitit, naatu taiyuwih turahinah bairi hibidudur hio, “Iti orot i men abisa ta kakafin sinaf boro namorob o dibur narun.”
32 Liki likago, Agilipá nene Pestoni láa loko lo amimó: Ve imanémo Loma vetini agulizaki ve napámo není gakó lo asú itive loko lamilina, gologí omikuko, hanuva viline, loko limó.
32 Naatu Aiwob Agripa Festus isan eo, “Iti orot Caesar isan baifefeyanina’e tama’am, iti boun boro ata botait.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.