Atos 24
Monoq Gotola Gosohaq (GAH) vs AAI
1 Numuni ligizani lugaloka asú igo akiake, guguni giziaká vetini ve napa Ananiá ezagi monó gizapa ve lugáagi vegená mukilitini kegepa aleko loaká ve agulizá Telutulómagi Sisalia numutoka lememó. Limiki kiapetoka Pauloni goní itata gakó linigi vi anitemó.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Anitikago, kiapé eza Pauloni sele lokago, okago, Telutuló nene goní otake láa loko limó: Kiapetega Peliki, geza vatí oko gizapa oletako, nonagá oko minoaká noune. Imane nouni ve lelí lelémo vatí oaká noako,
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 numutó namató vegená mukí lélisi geikumú gelekuko, etoaká noive.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Gakó hána lokugo goselé gepelekatize, nenemú gakó lagasó lo gimitomó nene geza hulu oko gele nimitane loko noluve.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Áimane vemú lizapaló moloaká i ve noive. Áisi Zuta ve numutó namató vegená lelémo golesa ike lova hizitave loko gala vizeko loaká noive. Lá noike, Nasalete numutotí vemámini monó liaká a vetini améipo napa noive.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 — ausente —
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 — ausente —
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Géisi gonitó alémo nomulunimó nenémini mogonáa vitagá oko gezaka loká otoko mogonáa ale utó molanogo ane.
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Loko lokago, Zuta ve keza alími vatí ake gakola hizi lé itamó.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Lá ikago, kiapé nenémo hanuva litive loko agizanitunú avevezaha o amekago, Pauló láa loko limó: Geza imane mikasiloka kiapé loló oko gizapa oletoko noako, kilisimasi mukí oko vokave. Nenemú geleneinake, gakó litove loko gena aminake linogo uve.
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Neza Zelusale numutoka Ómasi gupá ze amitove loko iteko minutotí nene gamenáa 12-así oko vonoimole. Itó geza nenemú gagata losi gelekokoma vegená imane loká oketako li giminigave.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Neza nene monó zagusave napagú itó monó numúikú itó numuni apáikú monokumú géneka háneka loko vegená keza lova hizitakumú kelémo alitó mulugo ánigisá amave.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Imane vete li negú managú iake gakóne nene li nigemenazo, nenémini gihiláa ma gelepizeminigave.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Itó makó lo utó oko lo gimitoze, gelezo. Izesú veleleta gapo gosohakumú goselé kepeleaká noimóza, ámina gapoló mohona nouke avotegini Ómasi gupá ze ameaká nouve. Itó Mosé lo hukoko li gakoki Ómasímini agepagutí gakó liaká a vete giza gakoki mukí gele zageaká nouve.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Minoko vegená lamanaki golesagi nene Ómasímo helenosakutí kelémo otinogo ive loko ve imane kezagi nezagi gele zageko noune.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Lá unike, Ómasímini avogisaló itó vegenalitini kovogisaló nigika vihelé ahelé liko minatove loko gizapa okogó nominuve.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 Lá okuke, kilisimasi mukí nene mikasi mulaloka minokuke, vegená makolite moni ale nupa ikago Zelusale numutoka nigivénegini kimitove loko aleko umó. Okuke, guguni gizatomoláa ale etó okuke,
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 monó zagusave napagú iteko nigika nugupe ale vihelé aheletoko nougo, ánigamó. Nenegú vegená mulusigú minoaká nehe itó vegená vivi vovoga loko minoaká nene nomimóza, Asia mikasigutí Zuta ve lugáa keza neneló minamó.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Kéisi nene není lihima ániginamó netimó nene geitoka iki goní initatanazo.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Keí kansoletini alegesató nougo, není lihima makó ániginitamó nene imane nia vete li gimitave.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Gakó hamokó holúikú minuke lumó nenemú gili golesa ahe. Gakó napagutí láa loko lo kumumó: Heleakakutí oteaká neve loko gele zagenoukumú gonitó nilími nimilago itína nene gonitó nilími nimilago nouve loko lo kumumó neve.
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Láa loko lokago, kiapé Pelikí nene gosohá monolá gele hee hee lo vi ve minake, Pauloni gakó lo asú amike gohalaló ale molokago, ha minamó. Lá okago, láa lokogó lo kimimó: Ami vetini gizapa ve napa Lisiá nene Zelusalegatí lemekiko, gakotini lo asú itove.
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Loko loake, ami vema láa loko loketamó: Lekeza Pauloni gizapa itiki némini manámini itamiki agivelage iki nasahilí otatune nilikoma, géneka lamilo.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Hoza gakó láa loko loketake, gamena luguhá minoake, Pelikí eza Zuta vená Tulusilani alémoko itike makó niasike, Pauloni sele lo amekago, eza Izesu Kilistokumú gele alévolé i mogonamú lo kimimó.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Vevesoko oko moloko minoakakumú itó ale hee hee loko aleakakumú itó gamena napaló goní oletati gakó nenemú lo kemekago, Pelikí nene ahelele vizekago, láa loko limó: Itína mota áminasí nenazo, nagató goha voko noako, gamena makó zupa sele lokugo, atane.
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Loko lo ameake, kiapé nenémo Pauló nene asene zenetatane loko moni nimitihe loko gele molo moloko minoaká ike, gamena gamena alesa moloake, gakó ligili hagili iki miniaká asimó.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Lá iki niasigo, kilisimasi lositá oko vokago, kiapé makó agulizá Polokió Pestó áisi Pelikini hoza agepaló alimó. Lá noigo, Pelikí eza Zuta ve mulúikú ale lamaná ike Pauló nene nagá numukú noigo, ahuloake vimó.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.