Atos 16

Monoq Gotola Gosohaq (GAH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pauloko Sailasiko keza Telepe apatoka vasike, Listela apatoka anitesimó. Neneló nene Izesuni vegenala zuha makó minamó, agulizá Timotí, izolaho nene Zuta vená nagamí hola vená, amelaho nene Kiliki ve.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Listela apatokatiki Ikonio apatokatiki monó nigele vegená keza Timotikumú gelego, itekago, Pauló nene Timotiki makó mohona itíive loko gilimóza,
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 ámina apatoka Zuta vegená mukilite Timotini amelaho nene Kiliki mikasigú ve minamó nene gakó gili asú amó nenazo, Pauló nene mukahá ikatave loko Timotini alémoko vike Ómasímini anosa nene agupeló molotamó.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Lá oake, numutó namató vake aposologi monó ve olotivagi keza Zelusale apatoka netá matá mositakumú li huka gakó nene gili alitave liki likitimi likitimi vamó.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Lá iki hoza nalego, Izesuni vegená mulusi mulusi milamó keza gili alévolé amó nene kigika okago, gamena gamena keitoka viki gímizi gímizi ago, mukí hizi hutilí amó.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 Lá ikago, Asia mikasiuka monó gakó loloko vitune liki niago, Ómasímini Sikalahulímo gapo hize lí okimikago, Pilikia mikasiukagi Galesia mikasiukagi li kimi-kimi imi vamó.
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 Vake Misia mikasi nekisaló anitiake, Pitinia mikasiuka vitune liki niago, Izesuni sikalahulámo áminagó oko gele kememigo,
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Misia mikasi aviligiake limi viki age nagamí agataloka Toloa apató anitemó.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Neneló anitiake, holugú nene Pauló agika ale viligokago vamó lá oko ánigamó: Masetonia ve makolímo áisi noitoka anitike sele like geza Masetonia mikasiuka oko lelémo vatí ozo loko lo amimó.
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Láa loko noligo, ánigoake, keza Ómasímo gakó lamaná lo kimitune loko lolimikave, liake, vinigi ali vatí amó. Ali vatí niago, neza Lukana vo gímizekugo,
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 sipigú itekunike, Toloa apá ahulokunike hee hee loko vunike Samotalake mikasi pokolaló anitunimó. Akokunike, gó lago, voko voko Neapoli apatoka age nagamí gahevaloka anitehá.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Neneloka sipigutí lemekunike, mikasigú voko Pilipi numutó anitunimó. Nene Masetonia mikasigú apá gotolaló Loma ve keza apá amelaho lilí iake gizapa amó. Ámina numutoka nominuko, gamena makó oko vimó.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 Oko vokago, holisi nene alitokago, vegegisagutí lemekunike nagamí napaló Ómasiloka liaká apá nehe loko gelekunike, lemeko vunimó. Neneló vená makó alegesá iki niago, kelémo utó okunike, mitó minunike monó lo kumunimó.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Lo kemekuko, keikutí Ómasímini gupá ze ameaká vená minamó agulizá Litiá. Eza Tiatila numutotí vená nene okohu gó molonoigo meina hiziaká vená minamó. Guivahanímo agika ale koló igo, Pauló li gakó nene gele alimó.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Gele aleake, ezagi vegenala zuha aí numukú mina vegenaki monó nagamí hiliake, eza láa loko lo limimó: Lekeza áninagago Guivahanímini mututoni okugoma není numukú itiki miniki aliki itave loko negénegeka ligo ligo itunimó.
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Gamena makó zupa Ómasiloka liaká apatoka nolumuko, sihele mohó makó noigo hotu lunimó. Nene moholímini agikagú holosi golesa minokago, anó lupa ale haitolímini ike kogoka vizeaká i mohó alika utó iti netakumú lo utó ike meinava moni henokanoni alike aí agupe meina hize ve kemeaká imó.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Nene mohoki hotu lokunike, Pauloge leza lémegetoko noake gamoga gemo gemo vike sele like láa loko limó: Ve imane Ómasi iteko mina vémini gelekelé izegipala minake, lukugutó vizeaká gapo lekelepiziaká niave.
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Nene gakó gó lanama gó lanama gakó napagutí loaká igo, Pauló nene holosi golesámini anó lupa geleake goselé apelekago, viligoko holosi golesa láa loko lo amimó: Neza Izesu Kilistoni agulizató mohó agikagutí itekoko vozo loko nologetuve. Loko noligo litá oko iteake vimó.
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Lá okago, agupémini meinaváa aliaká a vemate aí hozalotí moni goha aleminogo uninazo liki giliake, Pauloko Sailasiko kigizató aliake, hugumatoka gelelehá iki kiapetoka kilímiki vake,
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 goní ikitake láa liki lamó: Imane Zuta ve nenetosa numuteló ikasike mulutegú hizesike, lilími golesa galasa iaká niasive.
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 Leza Loma ve amuhá suni li hukilita netá alitave liki lagata aliaká niasive.
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Liki likago, ve mukí mulusi miliki mina vete keza kizapaló molokago, lovaga ali kimiake, kiapé keza góini ali alegetá vizi ahuliake, gala vizikago, segi nakahunitunú kepelemó.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Vauva aliki zivi hutivi iki kipiliake, nagá numukú kilími miliake, gizapa ve nene alévolé oko gizapa oketative liki litamó.
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Limikago, nagá numuni makó holukú nene kelémo moloake, kigisaló za moloko nagá alekimikago, akasimó.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Holugú akovevé Pauloko Sailasiko keza Ómasiloka numuna liki nama nilasigo, nagá numukú mina ve lugáate konó lupamú nigelego,
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 imimá napa galinali alimó. Alekago, nagá numuni lukesaváa mómoká okago, galinali gahe nene zeko apasoake koló okago, nagá numukú mina ve mukilitini nagá alikitamó nene vínaso asú imó.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Lá okago, nagá numuni gizapa ve ako heleneikutí epenape zeko oteake, gateni koló o asú onoigo ánigoake, nagá numukú vema mota vi asú ahe loake, sopolo gelelehá oake ezáa agupegú galutá inogo noigo,
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Pauló nene gakó napagutí like gugupega ale golesa amo, leza avasavagi noune, loko limó.
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Loko lokago, gizapa vemámo livikumú lokago, amikago, numukú ololu loko itike luvoluvo nozike Pauloko Sailasiko keí kigihúna geake,
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 numukutí kelémoko limike loká oketake uvónegitosa, nana okinake lamaná itove.
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 Loko lokago, keza láa liki li amesimó: Guivahani Izesu Kilistokumú gele alévolé itanimó nene, gezagi mina vegenaki lukugutó vizinogo ive.
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 Liki likasike, Guivahanímini gakó nene ámina numukú mina vegenaki ezagi li kemesimó.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 Li kimikasigo, gizapa vemámo ámina holugukó kelémoko vike segi nogosanitunú kepelemó nene, nagamí zekimiake, ezagi vená izegipalagi monó nagamí hilamó.
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Lá iake, aí numuni agikagú kelémo moloake, nosánetakumú lokago gizi vatá i kememó. Lá ikago, ezáagi vená izegipalagi Ómasimú gili alévolé akumú kogoliza viziki minamó.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Akiake gó lago, kiapege keza pilisi ve láa liki kimiselemó: Ve losima gologí ikitalo.
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 Liki likago, gizapa vemámo geleake, Pauloni avetó oko lo amike limó: Neza gologí olikimikugo vitáive liki kiapege keza gakó ahulikago noaze. Nenemú lekeza limiiki viki zou liki minalizo.
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Loko lokago, Pauló nene láa loko lo amimó: Leza nene Loma vetini mulusigutí getamóma nemóza, lekeza lá amoaká netá aliki gonitó lilími milamiki vegená kovogisaló lipiliake nagá numukú lilími milamó nemóza, itínasa nene asugunatoka limisilinigi nilahe. Lá oko nomive. Kezáini iki lilímiki vikiko vitíimóma neve.
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Loko lokago, pilisi vete atiginá iki vake kiapéma li kimikago, kiapege ámina ve losi keza Loma vetini mulusigutí getakutí nousive liki lasi gakó giliake, ininá amó.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Ininá iake, ve losiloka vake kilími hulu iake, kilími hetó iake, numuni apáini ahuliiki vitáive liki loká iki kagata aliake kimiselemó.
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Kimisilikago, keza nagá numukutí limikasike, Litiani numukú vasike, Izesuni vegenala zuha ánigikasike, monokú ali kii likimikasike vasimó.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.