Atos 13

Monoq Gotola Gosohaq (GAH) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Atiokia numutoka Ómasímini vegenala zuhatini holúikú Ómasímini agepagutí gakó liaká a vegi monó apí i kimiaká vegi minamó, kugulizá Panapasí itó Simeó agulizá makó Anupavé, itó Lukió eza Kulena apatotí ve, itó Manaé, ezagi gizapa ve Heloteki ganagana minimi niteki napa asi ve, itó Sauló.
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Gamena makó zupa monokumule liki nosánetá mosiki minake monó numukú alegesá iki numuna nilago, Sikalahulímo gakó láa loko limó: Panapasiko Sauloko keza monó hoza alitáive loko loketumó nene nenikumule liki kilími gapo ilo.
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Loko lokago, nosánetá mosiki minake Ómasiloka lake kigizani nene gotóitó milake lusa gikimiake, monó hozaló kimisilikago vasimó.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Ómasímini Sikalahulímo lá okimiake kimiselekago, vasike Selusia numukú limiviki vasimó. Vi anitikasike sipigú itikasike viki Saepalasi mikasi pokolagú anitesimó.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 Apá gotola Salamisi neneló viki Zuta vetini monó numukú itiki Zoní agulizá napa Makí áisi kelémo vatí igo Ómasímini gakó li utó asike li kemesimó.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Lá ikasike pokolagú mihina i asú iake Papo numutoka anitemó. Neneloka Zuta ve soza saza lusa geaká i ve soza monó lole ale ve minamó, agulizá Pala-Izesú.
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 Nene vémo kiapé makó Selegió Pauloni apolaho agata koloso mina veloka hoza aleko minamó. Kiapé nenémo Ómasímini gakó gilinogo Panapasiko Sauloko alesa molo kimimó.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 Alesa molo kemekago, soza saza lusa geaká i vémo agulizá makó nene Elimasí eza kiapémo giliko alévolé okative loko zevo hukovo oketamó.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 Lá okago, Sauló agulizá gosohá Pauló eza Sikalahulímo lemeko agikagú mino vaí oake alémo vávani igo, Elimasini gisili hize agupe oake,
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 láa loko lo amimó: Géisi nene Satani gipalamaka netá lamaná lova ale ameaká ve neneka, soza saza gakolímo gigikagú vaí oko minamó geza Guivahanímini gapo hize lí okanike ale gopa napa oaká noani netá nene nanahé ahulatane, olo.
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 Nenemú imane Guivahanímini zámuzámini mogona ánigatanize. Geza gogómula likokiko gamena makotó lapaná ánigamoko minatane. Loko noli agepagi agómulagú límugusi zekago, likatiká ike akaká akaká oko mohona noike nigizató alitave loko vegená sele loiaká imó.
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Lá okago, kiapé nenémo ámina netá utó imó nene ánigoake Guivahanímini monokumú gilimó nene goliva hizekago, gele alévolé imó.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Lá okago, Pauló agivelagegi keza Papo apá ahuliake sipigú itiake viki viki Pamapilia mikasiuka Pelega numutoka anitemó. Neneló Zoní ahulokimiake atiginá oko Zelusalega vimó.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Lá okago, keza Pelega numutotí viki Pisitia mikasiuka nene Atiokia numutoka anitesimó. Neneló niasike Zuta vetini holisigú keí monó numukú itiki niasigo,
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 keí gizapa ve keza Mosé giza gakokutiki Ómasímini agepagutí gakó liaká a vete giza gakokutiki gati kemeke gati asú iake, alesa miliake láa liki li kememó: Ligivese, lelémo kii loletati gakó makó likigikagú netimó nene likisiko gilitune.
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Liki likago, Pauló oteake, legesó iki minatave loko agizanitunú avevezaha ike láa loko lo kimimó:
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Isilae ve lelí Ómasi áisi nene avotege keza Izipi mikasiuka niago, kelémo napa napa igo, hizi hutilí amó. Lá ikago, zámuzalaló molo gelekelé ike nenelokatí kelémoko oake,
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 mikasi gomopalaló keikumú goselé apelemimó nene hanuva geheake nasahilí oketoloko novigo, kilisimasi 40 oko vimó.
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 Oko novigo, Kenan mikasigú vegená mulusi 7-a kelémo tolova oake, mikasíini nene avotegini gona moloko kemekago, ali etó etó ake alemó. Lá ikago, kilisimasi 450 oko vokago,
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Ómasi eza gizapa ve kelémo etó omo novigo, miniliki nivago, Ómasímini agepagutí gakó loaká ve Samuelé utó imó.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Utó oake mino-loko itekago, vegená keza agulizaki ve napamú loká miká ikago, Ómasímo Pezamini agapilamó keikutí Kisini gipala Sauloni alémo etó okago, kilisimasi 40-a ale nahulake gizapa oketamó.
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Lá okago, Ómasímo Sauloni viselemiake Tevitini nene agulizaki ve napa alémo otimó. Lá oake aí gakola láa loko limó: Zesini gipala Tevitikumú lagava gelekuke ánigo mulumó. Áisi nene litotoka molatotoka oko moloko inogo ive, loko limó.
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 Itó Ómasímo utó itive loko lo molató Tevitini agapilamola zuhagutí Isilae ve lelitoka lugutó viziti ve Izesuni amisilimó.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Vegená holúikú omo utó itive loko Zoní nene Isilae vegená kigika ali viligiiki monó nagamí hilatave loko lo utó oko lo kimimó.
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 Lá oake, Zonini ami hoza nene ale lutegeake láa loko lo kimimó: Gologí oletative loko lo mololeta vema noape liki loká inimiaká nia ve nene neza minamuve. Áisi nene alika nemegesa moloko ova ova noize, neza ánéámina hoza makó alemioko aí gasa gó ate akisitotó vo akohemuve.
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 Nigive nagavese, Avalahani agapilamola lekezagi itó hetoka vegená lugáa Ómasimú geké limiaká nia vese, gakó litoze, gililo. Lugutó viziti gakó nene lelitoka molonoimóma neve.
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 Zelusale numutoka kugulizaki vegi vegená lugáa mukí keza Izesuni ánigi hee lamake, Ómasímini agepagutí gakó liaká a vete gizi mila gakó holisi zupa zupa gatoaká nouháma gili hee lamake, Izesuni apilitave liki li hukitamó. Lá ikago, Ómasímini agepagutí gakó liaká a vete aikumú luhuva gizina gakó nene alévolé imó.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Lá okago, Izesuni apilita gakokumú vitagá iake, gakola nomigo, gopa Pilatotoka viki negénegeka lago lago gele kemekago, apili helemóma neve.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Lá ikago, monó gotolaú aikumú luhuva gizi mila netá nene lilí i asú ikago, zohota zalotí vínasiki aliki viki gonosi matimati geha mulikú militamóza,
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 Ómasímo heleneikutí alémo otimó.
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 Alémo otekago, Galilaia mikasiukatí Zelusale numutoka ezagi makó tiva vegenatoka gamena gamena utó okemeká tolova oká igo ánigiaká a vegená nenete aí gakó nene li utó iaká ve lilí iki niave.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 Itó avotegini nene Ómasímo lehizeketatove loko lo moloketa netakumú mulutikú lamaná gilita gakó láa loko lo nolukumune: Ómasímo Izesuni alémo otitove loko li gakó nenémo kagapilamó lelitoka nene mota gihila zekave.
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 Alémo otikumú Ómasi agepoka liká nama liká a gakokutí lakani losigú láa loko luhuva gizonoimóma neve:
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 Itó Izesuni nene heleneikutí alémo otekago, alikaloka goha heleminogo ive. Nenemú Ómasímo láa loko lokago luhuva gizo molonoimóma neve:
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 Nenemú Ómasi agepoka liká nama liká a gakokutí gakó makó lá oko neve:
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 Tevitini mogonáa mota geleaká noune. Aí nene Ómasímo hoza gakó lotamó nene vegenala zuhaloka hoza aleloko vike ale asú oake hilimó. Helekago, avolagini gonosíini milikimiakakú milimikago, agupéa anuva oko gelesa imó nenazo, nugupéa anuva aminogo ive loko li gakó nene Tevititoka gihila zemimóza,
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 Ómasímo alémo oti vémini agupe anuva oko gelesamimó.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 Nenemú nigive nagavese, hehe loko lo likimitoze, gililo. Ámina vémo ale utó molokamómave loko gakolímo omo lokogovisaloka noave.
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 Lihimatini nagakutí nene Mosé lo hukoko li gakolímo gologí oletosá amimóza, Izesukumú gili alévolé itamó nene lihimavatini nagakutí gologí o asú oleketanogo ive.
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 Ómasímini agepagutí gakó liaká a vete gakó makó luhuva gizinamóma nene, lekelitoka alévolé okative loko lakagata aleko lo nolukumuze, ehe, gizapa iki minalo. Láa liki luhuva gizinamóma neve:
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 Agae, monó gili ahuliaká ve lekeza sigaga liki liki hili minalo. Lekelí gamenavatini nene hoza haitolímini alinogo uve. Nenémini gakola li likimikiko gilitamóza, gili vevesiki geleminigave,
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Itó Pauloko Panapasiko láa liki li kimikasigo, monó numukutí limiake alika holisigú ámina gakó goha litáihe liki loká ikitamó.
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 Láa liki liake, alegesakutí limiake Zuta vegená mukí itó hetoka vegená keza Zuta vetini monokumú gutá iki mina vegená kezagi makó Pauloko Panapasiko kémegetago, Ómasímini nasahilikú alévolé iki minatave liki kagata alesimó.
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Lá ikasigo, holisi makó alitokago, ámina apá amelage Ómasímini gakó gilinigi vóvotiki anitemó.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Anitikago, Zuta vete keza ánigiake, kemekugú niake, Pauloni gakola pelevesava ziake Pauloni alivi galativi amó.
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Lá ikago, Pauloko Panapasiko ali akutiki láa liki li kemesimó: Zuta ve lekelisi ató nene Ómasímini gakó ganá apí iki gilitave liki linamóma neve. Itó imane lekezatini ahuliake alévolé lekemetamenigi itune liki lamanazo, ahulolikimioko Zuta ve niamamoláa hetoka vegenatoka vinogo usive.
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Guivahani eza nenemú nene láa loko lo letonoimóma neve:
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Liki likasigo, hetoka vegenalite giliake, mulúikú lamaná okago, Ómasímini gakokumú sigaga litamó. Lá ikago, alévolé kemetameki minatave loko Ómasímo geleake kelémo gizaká i vegená keza Izesunimú gili alévolé amó.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Lá ikago, ámina apatoka Guivahanímini gakó puu loko vo asú imó.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 Lá okago, Zuta vegenalite apá neneloka monó vená iti minamoláagi numuni gizapa vegi gala viziake, ali apiziake, Pauloki Panapasiki gopoguka likitake, numuni apáinigutí kimisili ahulikago, vasimó.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Vinigi nivasike vahé miliki kigisagutí mumusopa hopó ahulikasike, Ikonio numutoka vasimó.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Nivasigo, Sikalahú nene lemeko Izesuni vegenala zuhatini kigikagú mino vaí okago, mulúikú agila guluma igo minamó.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.